- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2A-351-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14223-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sun Investment Group“
- Kategorijos
- 2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sun Investment Group“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sun Investment Group“ (buvęs pavadinimas UAB „Sun investments“) 1 303,29 Eur skolą, 391,41 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. 2012-09-25 žemės nuomos sutartimi (toliau – ir sutartimi) V. B. išnuomojo nuomininkei UAB „Sun Investment Group“ 0,163 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomininkė įsipareigojo už išsinuomotą žemės sklypą iki kiekvienų kalendorinių metų 31 dienos pirmus dvylika metų mokėti nuomotojui kiekvienais kalendoriniais metais 500 litų (144,81 Eur) (sutarties 4.1.1. punktas). Šalys sutarė, jog jeigu nuomininkė vėluoja sumokėti žemės nuomos mokestį ilgiau kaip 65 kalendorines dienas, nuomininkė privalo sumokėti nuomos mokestį ne tik už praėjusius kalendorinius metus, bet ir kaip kompensaciją sumokėti nuomotojui pilną metinę nuomos mokesčio sumą už einamuosius metus. Nuomininkė nuo sutarties pasirašymo žemės nuomos mokesčio nemokėjo, todėl susidarė įsiskolinimas už 9 metus viso 1 303,29 Eur sumai;
1.2. Ieškovas kaip nuomotojas tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus – suteikė atsakovei žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, tuo tarpu atsakovė nepagrįstai vengia vykdyti savo prievolę – mokėti žemės nuomos mokestį;
1.3. Atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas (1 303,29 Eur likusi skola x 6,00 proc. palūkanos x 1827 pradelstos dienos / 365 dienų) 391,41 Eur sumai;
1.4. Sutartimi šalys sutarė, kad konkreti išnuomojamos žemės sklypo dalies vieta natūroje nustatoma abiejų šalių susitarimu. Šios sutarties iniciatorius buvo pati atsakovė ir ji pati pasiūlė tokias sutarties sąlygas;
1.5. Įstatyme įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo dalies nuomos sutarties pridėti žemės sklypo planą nesilaikymas sudarant šalių žemės nuomos sutartį savaime nelemia sandorio negaliojimo, nes dėl to nepažeisti sutarties šalių interesai. Atsakovė žinojo kuria sklypo dalimi gali naudotis ir dėl to niekada nekilo ginčo. Jei atsakovė nebūtų žinojusi, kuria sklypo dalimi gali naudotis, nebūtų galėjusi įvertinti sklypo techninių sąlygų;
1.6. Pareigos pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą, kai nuomojamas žemės sklypas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos imperatyviai šalims nenustato;
1.7. Šalys sudarė rašytinę žemės nuomos sutartį, todėl jos modifikavimas, tame tarpe ir sutarties nutraukimas, turėjo būti įformintas raštu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad raštu informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad išnuomotas žemės sklypas netiko atsakovės veiklai.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir motyvais:
2.1. Sutartis yra abiejų šalių pasirašyta, sutartyje įtvirtintas 25 metų terminas dar nepasibaigė, šalys šios sutarties nenutraukė, todėl ji vis dar galioja;
2.2. Vien tik ieškovo žodiniai paaiškinimai neįrodo, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečios išnuomojamos sklypo dalies. Priešingai, atsakovės faktinis nesinaudojimas kokia nors sklypo dalimi ir ieškovo ilgą laiką (virš 8 metų) nereikalavimas atsakovės mokėti nuompinigius patvirtina, kad konkreti išnuomojamos sklypo dalies vieta nebuvo nustatyta ir kad jokia žemės dalis faktiškai nebuvo naudojama. Ieškovas neturi teisės reikalauti, jog atsakovė vykdytų sutartį, be kita ko, vykdytų prisiimtą pareigą mokėti nuompinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimą ir ieškovo V. B. ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Nuomos santykiai susiklostė tarp fizinio asmens ir juridinio asmens (verslininko), kurie būdingi vartojimo santykiams. Pagal vartojimo sutarčių vykdymo ypatumus, teismas turėjo pareigą ex officio (pagal pareigas) įvertinti sudarytos sutarties nuostatas, susijusias su ginčo dalyku, atlikti sąžiningumo patikrą, tačiau to nepadarė;
3.2. Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį atsakovas įrengs saulės šviesos energijos elektrinę, todėl ieškovas žemės sklypą saugojo atsakovui ir kitiems asmenims nenuomojo. Sutarties iniciatorius buvo pati atsakovė ir ji nebūtų sutarties pasirašiusi, jei nebūtų įvertinusi sklypo bei galimos lokacijos saulės elektrinei;
3.3. Atsakovė žinojo, kuria sklypo dalimi gali naudotis, dėl to niekada nekilo ginčo. Jei atsakovė nebūtų žinojusi, kurią sklypo dalimi gali naudotis, nebūtų galėjusi įvertinti techninių sklypo sąlygų;
3.4. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir neproporcingos. Atsakovės atstovas teismui pateikė sąskaitą už atstovavimą, kurioje yra nurodyta, kad atstovavimas civilinėje byloje yra 4 val., kurių kaina yra 726 Eur. Atsakovės atstovo darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame nagrinėta civilinė byla, byla buvo išspręsta per vieną teismo posėdį, kuris truko 1 val. 10 min., iš kurių 10 min. buvo pertrauka, todėl išlaidos už atstovavimą yra per didelės ir nepagrįstos. Už atsiliepimo ir tripliko paruošimą buvo sumokėta 1812,00 Eur. Tokia suma viršija ginčo sumą, ginčas nėra nei sudėtingas nei didelės apimties.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Sun Investment Group“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis argumentais:
4.1. Sutartis nėra kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ieškovas iš atsakovės neįsigijo jokių prekių ar paslaugų, atvirkščiai – atsakovė iš ieškovo siekė išsinuomoti žemės sklypo dalį. Atsakovė neteikė jokių prekių ar paslaugų ieškovui;
4.2. Ieškovas neįrodė, kad perdavė žemės sklypo dalį atsakovei. Ieškovas atsakovei sutartimi išnuomojo ne visą žemės sklypą, bet tik jo dalį. Sutartimi išnuomota žemės sklypo dalis šalių turėjo būti nustatyta šalių susitarimu pagal sutarties 1.2 punktą. Ieškovas į bylą nepateikė sutartimi išnuomotos žemės sklypo dalies plano, tokio plano šalys prie sutarties ir nebuvo parengusios. Konstatuotina, kad sutarties šalys nesusitarė dėl konkrečios žemės sklypo dalies pagal sutartį;
4.3. Atsakovė neturėjo duomenų apie tai, kuria žemės sklypo dalimi ji gali naudotis, todėl laikytina, kad sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas neperdavė žemės sklypo dalies atsakovei, nebuvo sudarytas priėmimo – perdavimo aktas;
4.4. Ar konkretus sklypas (ar jo dalis) tinka saulės elektrinės statybai, lemia ne tik paties sklypo fizinės savybės, bet ir su atitinkamu sklypu (ar jo dalimi) nesiejami veiksniai. Atsakovė įvertino visas aplinkybes ir nustatė, kad žemės sklypo dalis (kur ji bebūtų) netinka saulės elektrinės statybai;
4.5. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę sutarties vykdymo klausimais, įskaitant ir prašymą dėl išnuomotos žemės sklypo dalies nustatymo ir perdavimo;
4.6. Mažai tikėtina, kad ieškovas, matydamas, jog sutartis nėra vykdoma faktiškai, t. y. atsakovė nevykdo jokių darbų žemės sklype, nemoka nuomos mokesčio, daugiau kaip 8 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad apginti savo interesus;
4.7. Atsakovės atstovas informavo ieškovą, kad saulės elektrinių statyti žemės sklype negalės, todėl atsisako sutarties. Tai atitinka sutarties 5.2 punktą, kuris leidžia nuomininkui atsisakyti sutarties, jei tai sąlygoja ne nuo nuomininko valios priklausančios aplinkybės. Ieškovas dėl to neprieštaravo, jokių teisinių veiksmų nesiėmė;
4.8. Ieškovas 2012-09-25, t. y. tą pačią dieną kai sudarė sutartį su atsakove, pasirašė žemės sklypo 0,14 ha dalies nuomos sutartį ir su kitu asmeniu – UAB „B.P. Technology“. Kadangi iš 0,300 ha viso žemės sklypo ploto užstatyta teritorija užima 0,1270 ha, o vandens telkinių plotas – 0,010 ha, išnuomota gali būti tik 0,1630 ha. Ieškovas faktiškai negalėjo vienu metu išnuomoti ir atsakovei 0,1630 ha ir kitam asmeniui UAB „B.P. Technology“ 0,14 ha. Ieškovas sudarė dvi viena kitą „perdengiančias“ žemės nuomos sutartis iš esmės dėl vienintelio galimo žemės ploto nuomos;
4.9. UAB „B.P. Technology“ įregistravo savo žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre, todėl konstatuotina, kad įmonę ir įgijo daiktines teises į žemės sklypo dalį, o įvertinus žemės sklypo plotą atsakovė daiktinių teisių į žemės sklypo dalį pagal sutartį neįgijo;
4.10. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijose) nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nors teismo posėdis truko 1 val., tačiau kitą laiką užėmė pasirengimas teismo posėdžiui, kliento konsultavimas dėl bylos perspektyvų, teiktinų argumentų. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai atitinka faktiškai sugaištą laiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal žemės nuomos sutartį.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo
7. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog tarp šalių susiklostę nuomos santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
8. CK 6.228-1 straipsnio 1 dalis numato, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis, o pagal 3 dalį, verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
9. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018-07-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019-10-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).
10. Teismų praktikoje išaiškinta, jog vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis ir kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl jei tokia sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, tai ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nuomininkui (fiziniam asmeniui) taikant įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-684/2020).
11. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-117326, b. l. 18). Šalys žemės nuomos sutartį sudarė su tikslu įrengti 30 kW galios saulės šviesos energijos elektrinę ir generuoti elektros energiją (Sutarties 1.2. punktas). Taigi, atsižvelgiant į sutarties tikslą, nėra pagrindo spręsti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Priešingai, žemės nuomos sutartis sudaryta siekiant komercinių tikslų. Be to, nuomininkas, priešingai nei numato CK 6.228-1 straipsnio 2 dalis ir teismų praktika, yra juridinis, o ne fizinis asmuo. Taigi, nors pagal formuojamą praktiką nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai (žr., 9 punktą), tačiau turi būti įrodyti vartojimo sutarties požymiai (žr., 8 punktą). Šiuo atveju, remiantis apeliantės samprotavimais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo žemės nuomos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo, kadangi ji neatitinka vartojimo sutarties požymių.
Dėl sutartimi išnuomotos žemės sklypo dalies
12. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė žinojo, kuria sklypo dalimi gali naudotis ir dėl to niekada nekilo ginčas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pozicija, nurodė, kad sutartimi išnuomotos žemės sklypo dalies ribos ir jos vieta žemės sklype turėjo būti sutarties šalių nustatytos rašytine tvarka sudarant išnuomotos žemės sklypo dalies planą, kuris būtų neatskiriama sutarties dalimi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.
13. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.547 straipsnio 3 dalį, prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas viso yra 0,3000 ha (b. l. 35). Šalys žemės nuomos sutartį sudarė 0,163 ha žemės sklypo daliai. Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad konkreti išnuomojamos žemės sklypo dalies vieta natūroje nustatoma abiejų šalių susitarimu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, DOK-117326, b. l. 18). Taigi, nors šalys ir susitarė dėl 0,163 ha nuomojamos žemės sklypo dalies, konkreti išnuomojama žemės sklypo dalis pačiame 0,3000 ha sklype sutartyje numatyta nebuvo, t. y. šalys nesusitarė dėl konkrečios nuomos vietos. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų pasirašytas žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas. Nesant duomenų, kad buvo susitarta dėl išnuomojamos žemės sklypo konkrečios dalies, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turėjo realią galimybę naudotis išnuomota žemės sklypo dalimi bei vykdyti veiklą.
15. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, jog tinkamai įgyvendino bendradarbiavimo, kooperavimosi pareigą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti aptartą Sutarties 1.2. punkto nuostatą, nors būtent ieškovui kaip žemės sklypo savininkui, teko pareiga nurodyti konkretaus nuomojamo žemės sklypo dalį. Taigi, ieškovas, nesiimdamas aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Sutarties 1.2. punkto nuostatas, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Todėl negali remtis atsakovės sutarties neįvykdymu nemokant nuomos mokesčio už išnuomotą žemės sklypą, kadangi sutartis buvo neįvykdyta dėl jo veiksmų – bendradarbiavimo pareigos nevykdymo ir būtinos žemės nuomos sutarčiai vykdyti informacijos nesuteikimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.206 straipsnis), juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas realiai naudojosi išnuomotu žemės sklypu ir/ar būtų suvaržyta ieškovo teisė juo naudotis. Teismų praktikoje pažymima, jog teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).
16. Be to, ieškovui teigiant, kad atsakovė turėjo žinoti kokia sklypo dalimi gali naudotis, jam tenka procesinė našta šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kaip minėta, objektyvių duomenų, kad tokio pobūdžio informacija atsakovei buvo suteikta, byloje nėra, o vien ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Reikalavimas, kad atsakovas įrodytų, jog jam buvo žinoma, kad konkreti nuomos vieta, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei ieškovas teigia, kad atsakovė turėjo žinoti kokia sklypo dalimi gali naudotis, turi būti pajėgūs įrodyti tokios informacijos atsakovei suteikimą (CPK 178 straipsnis).
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog konkreti išnuomojamos sklypo dalies vieta nebuvo nustatyta ir ji žemės sklypas nebuvo faktiškai naudojamas, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo
18. Apeliantas nurodė, jog atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir neproporcingos, todėl turėtų būti mažinamos. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio, tačiau teismas su šiais argumentais iš dalies nesutinka.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas).
20. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijose) patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
21. Pagal rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti 2 541,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 1 089,00 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 726,00 Eur suma už tripliko parengimą ir 726,00 Eur suma už atstovavimą teismo (b. l. 62-67). Sąskaita už atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo apmokėta 2021-08-03, o už tripliko parengimą – 2021-09-22 (b. l. 67), t. y. 2021 m. III ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį taikomas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris yra 1 517,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už atsiliepimą į ieškinį, yra 3 793,50 Eur (2,5 koeficientas x 1 517,40 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą, už tripliką maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 2 276,10 Eur (1,5 koeficientas x 1 517,40). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį (atsiliepimo ir tripliko), savalaikį jų pateikimą, atsakovo atstovo tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, taip pat tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma už atsiliepimo ir tripliko parengimą neviršija rekomendacijoje nurodytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovė nurodė, jog atstovaujant civilinėje byloje sugaižo 4 val. ir prašė iš ieškovės priteisti 726,00 Eur sumą už atstovavimą civilinėje byloje. Sąskaita už atstovavimą byloje buvo apmokėta 2021-10-06 (b. l. 67), t. y. 2021 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį taikomas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris yra 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 156,64 Eur (0,1 koeficientas x 1 566,40). Atsakovei nurodžius 4 valandų atstovavimo laiką, pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma sudarytų 626,56 Eur (4 x 156,64 Eur), t. y., prašoma priteisti 726,00 Eur suma už atstovavimą viršija maksimalius dydžius. Taigi, nors, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad į nurodytą laiką įeina ir kliento konsultavimas, ir pasirengimas teismo posėdžiui, tačiau teismas, įvertinęs ginčo sudėtingumą, sugaištą laiką teismo posėdyje bei tai, kad bylą išnagrinėta per vieną teismo posėdį, taip pat tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma viršija maksimalius rekomendacijoje nurodytus dydžius, ją mažina iki protingos ir sąžiningos 300,00 Eur sumos.
24. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą vertintinas kaip procesinis prašymas ir jo išsprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti apeliacinį skundą iš dalies patenkintu (žr., 19 punktą), pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu, tačiau patikslintina pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma, iš ieškovės atsakovės naudai priteisina 2 115,00 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 089,00 Eur + 726,00 Eur + 300,00 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutartį, ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau netinkamai apskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimas šioje dalyje pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinį skundą atmestus, nespręstinas ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas. Minėta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą vertintinas kaip procesinis prašymas ir jo išsprendimas (tenkinimas) nesudaro pagrindo laikyti apeliacinį skundą iš dalies patenkintu (žr., 19 punktą).
28. Atsakovė prašė teismo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 907,50 Eur sumai, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 96-97). Maksimalus užmokesčio dydis, priteistinas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagal Rekomendacijas yra 2 036,32 Eur (1,3 koeficientas x 1 566,40 Eur 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Teismas, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-29 sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sun Investment Group“, juridinio asmens kodas 3026626211, naudai 2115,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sun Investment Group“, juridinio asmens kodas 3026626211, naudai 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.