Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vatubela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2589-392/2019 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vatubela“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – Vilniaus rajono l-ojo notaro biuro notarė L. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir ieškovas, prokuroras), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-322-(14.49.55), notarinio registro Nr. 1-9358, sudarytą atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vatubela“, dėl 2 451 m² ploto valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „Vatubela“; 3) taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos valstybės 912 303,06 Eur atsakovei UAB „Vatubela“, o 2 451 m² ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), grąžinti Lietuvos valstybei.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2452 ha plotą ir ribas; naudojimo būdą ir pobūdį – komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai; urbanistinius-architektūrinius apribojimus – pastatų aukštingumą (3 aukštai), užstatymo plotą (30 proc.); specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu vietoje 5 245 m² ploto kitos paskirties (degalinės statinių kompleksui eksploatuoti) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 640 m² ploto kitos paskirties (visuomeninio maitinimo įmonei šalia „Statoil“ degalinės statyti ir eksploatuoti), esančio (duomenys neskelbtini), suformavo tokius du sklypus: 3 433 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2 452 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu nustatyta, kad 2 452 m² ploto žemės sklypas 99 metams išnuomojamas UAB „Sermeta“. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,2452 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo 99 metams išnuomotas UAB „Sermeta“. NŽT ir UAB „Vatubela“ 2013 m. lapkričio 13 d. susitarimu pakeista 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, vietoje sklypo nuomininkės UAB „Sermeta“ įrašant naują nuomininkę atsakovę UAB „Vatubela“.

3. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. gegužės 20 d. statytojams UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Sermeta“ išdavė leidimą restorano statybai žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas galiojo iki 2015 m. gegužės 20 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2005–2006 m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytas pastatas – restoranas, kurio baigtumas 35 proc., o užstatymo plotas – 139 m². 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtas pastatas perleistas atsakovei UAB „Vatubela“.

4. Ieškovas pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 23 d. atsakovė UAB „Vatubela“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT specialistai 2014 m. gegužės 21 d. atliko žemės sklypo naudojimo kontrolę ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra plokštėmis padengti pamatai. NŽT 2014 m. birželio 12 d. įsakymu atsisakė parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. žemės sklypo nuomininkė UAB „Vatubela“ pateikė NŽT raštą, kuriame nurodė, jog prašomas pirkti valstybinės žemės sklypas patenka į detaliojo planavimo teritoriją, o šiame žemės sklype ji planuoja vykdyti komercinę veiklą. 2015 m. birželio 1 d. UAB „Vatubela“ NŽT vėl pateikė prašymą parduoti nuomojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymu patenkintas UAB „Vatubela“ prašymas ir nuspręsta parduoti ne aukciono tvarka žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 912 303,06 Eur kainą. Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir UAB „Vatubela“ 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė 0,2452 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

5. Ieškovas akcentavo, kad pagal įstatyminį reguliavimą parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka galima tik tuo atveju, kai šis naudojamas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal tiesioginę to statinio paskirtį. Ieškovas pabrėžė, kad ginčijamos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Vatubela“ jai nuosavybės teise priklausančio statinio neeksploatavo ir jo neeksploatuoja pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą tiesioginę paskirtį. Ieškovo teigimu, kadangi ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, šis sandoris yra niekinis ir negalioja.

6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. NŽT nurodė 2017 m. atlikusi vidaus kontrolės sistemos vertinimą Vilniaus miesto skyriuje, po to 2017 m. lapkričio 22 d. surašė ataskaitą, kurioje nurodyta, jog Vilniaus miesto skyrius, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, privalėjo patikrinti, ar valstybinės žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, ar šio sklypo pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) reikalavimus. NŽT pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų (dviejų fizinių asmenų) turėtos žemėvaldos ribas ir šioje teritorijoje būtų galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. NŽT sutiko su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu.

7. Atsakovė UAB „Vatubela“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Vatubela“ akcentavo, kad teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės dėl žemės sklypo (ne)naudojimo po ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai ignoruoja tai, kad ginčui aktualūs valstybinės žemės nuomos ir pardavimo ne aukciono tvarka pagrindai yra identiški tiek žemės sklypo suformavimo ir nuomos, tiek ir pardavimo metu, dėl to išnuomojant žemės sklypą ne aukciono tvarka kartu patvirtintas ir pagrindas jį parduoti ne aukciono tvarka. UAB „Vatubela“ teigimu, ginčo žemės sklypas iki pat ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo naudojamas ir buvo numatyta tą daryti toliau pagal numatytą teritorijos naudojimo būdą – prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti. Atsakovė UAB „Vatubela“ pabrėžė, kad ji, įsigijusi žemės sklypą, ten buvusio ir jai nuosavybės teise priklausančio pastato nenugriovusi. Be to, atsakovė nurodė tinkamai mokėjusi žemės nuomos mokestį ir niekaip kitaip nepažeidusi valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Atsakovė taip pat pastebėjo, kad ieškovas didžiosios dalies valstybinės žemės patikėtinės veiksmų neginčija. UAB „Vatubela“ išreiškė poziciją, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas atitiko visus įstatymų numatytus reikalavimus ir neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms, o ieškinio tenkinimas paneigtų UAB „Vatubela“ teisę užbaigti numatytas statybas. Atsakovė taip pat pareiškė nuomonę, kad ieškiniu tik imituojamas viešojo intereso gynimas, o pripažinus sandorį negaliojančiu, UAB „Vatubela“ įgytų teisę reikalauti atlyginti nuostolius iš valstybės. Atsakovė akcentavo ir tai, kad byloje praleistas administracinio akto apskundimo terminas, atsakovė UAB „Vatubela“ prašė taikyti jo praleidimo padarinius ir atmesti ieškovo reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą; 2) pripažino negaliojančia 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 3) taikė restituciją – 2 451 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė grąžinti Lietuvos valstybei, o iš Lietuvos valstybės atsakovei UAB „Vatubela“ grąžinti 912 303,06 Eur.

9. Teismas nesutiko su UAB „Vatubela“ argumentais, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad anksčiau nei 2019 m. sausio 3 d. prokuroras negalėjo gauti pakankamai duomenų tam, kad pareikštų šioje byloje ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, o ieškinį pareiškus 2019 m. sausio 21 d. nei ieškinio senaties, nei administracinių bylų teisenos terminai nebuvo praleisti.

10. Teismas sutiko su UAB „Vatubela“ pozicija, kad žemės sklypo išnuomojimo ir pardavimo ne aukciono tvarka pagrindai iš esmės yra identiški, tačiau pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priešingai nei teigė atsakovė UAB „Vatubela“, žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti parduotas atsakovei tik šiame žemės sklype esančio restorano eksploatavimui ar naudojimui pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog iki ir po ginčo žemės sklypo pardavimo UAB „Vatubela“ žemės sklypą naudojo pagal nurodytą tikslą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklype esantys restorano pamatai buvo konservuojami, siekiant išvengti išorės poveikio ir siekiant užtikrinti statybos tęstinumą. Byloje esantys įrodymai leido teismui teigti, kad atsakovė UAB „Vatubela“ iki ir po ginčijamo žemės sklypo pardavimo nenaudojo bei neketino naudoti restorano statinio pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį – maitinimo paslaugoms, nors būtent tam ir parduotas atsakovei šis žemės sklypas.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nusprendė, jog ginčo žemės sklype nebuvo tokių statinių, kuriuos būtų buvę galima eksploatuoti, o turgavietės veiklai naudojama sklype esanti aikštelė Nekilnojamojo turto kadastre nėra įregistruota. Kadangi tiek tvoros, tiek kiemo aikštelės laikomos statiniais, neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tad tokio statinio buvimas žemės sklype nesuteikia teisės į šio žemės sklypo nuomą ar pardavimą.

12. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Pripažinęs negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, teismas panaikino ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka atsakovei UAB „Vatubela“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vatubela“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Teismas nepagrįstai valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu sąlygą – žemės sklypo reikalingumą statiniams eksploatuoti – susiaurino iki išimtinai faktinio nebaigto statyti statinio eksploatavimo. Teismas nevertino arba be pagrindo teisiškai nereikšmingomis pripažino aplinkybes bei argumentus, patvirtinančius, kad žemės sklypas buvo reikalingas mažų mažiausiai restorano statybos užbaigimui ir eksploatacijai.

13.2. Teismas nepagrįstai ignoravo žemės sklypo suformavimo ir nuomos aplinkybes bei daugkartinius ir nuoseklius valstybinės žemės patikėtinio veiksmus.

13.3. Byloje esantys įrodymai pagrindžia UAB „Vatubela“ ketinimą naudoti žemės sklypą tam, kam jis buvo suformuotas, išnuomotas ir parduotas. Teismas nepagrįstai teisiškai nereikšmingais pripažino naujo teritorijos detaliojo plano rengimą bei žemės sklypo teritorijos tvarkymą, priežiūrą ir apsaugą.

13.4. Teismo išvada, kad UAB „Vatubela“ neturėjo tikslo žemės sklypą naudoti restorano statyboms užbaigti ir eksploatuoti, neatitinka kasacinio teismo praktikos.

13.5. Teismas neteisėtai tenkino ieškinį ir tuo pagrindu, kad jau po žemės sklypo įsigijimo UAB „Vatubela“ nebaigė restorano statybos bei jo neeksploatavo.

13.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ketinimas žemės sklype ne tik eksploatuoti esamus, bet ir statyti naujus objektus, yra neteisėtas.

13.7. Teismas be pagrindo pripažino, kad antrasis žemės sklype esantis ir faktiškai eksploatuojamas statinys – aikštelė – neteisėtas. Teismo išvada, kad aikštelė neturėjo apibrėžto naudojimo būdo, prieštarauja jo paties nustatytai aplinkybei, kad aikštelė naudojama turgavietės veiklai. Teismas be pagrindo nepripažino aikštelės buvimo fakto žemės sklypo pardavimo teisėtumui patvirtinti reikšminga aplinkybe, remdamasis tuo, kad aikštelė neįregistruota Nekilnojamojo turto kadastre.

13.8. Teismas turėjo atmesti ieškinį, kadangi jį patenkinant viešasis interesas nėra apginamas.

13.9. Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra.

13.10. Teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį bei administracinių aktų apskundimo terminus reguliuojančias teisės normas.

13.11. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai sudaro savarankišką jo panaikinimo pagrindą.

14. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Atsakovė UAB „Vatubela“ apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika, kurios ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) neatitinka nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių.

14.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad nebaigto statyti restorano egzistavimo bei jo statybos leidimo galiojimo faktas sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, jog žemės sklypas buvo reikalingas restorano statybos užbaigimui ir eksploatacijai.

14.3. Atsakovė UAB „Vatubela“ viso teisminio proceso metu pripažino ir neginčijo fakto, kad restoranas buvo griaunamas – atsakovė visiškai sutiko su aplinkybe, kad buvo atliekami veiksmai, priešingi tinkamam restorano eksploatavimui. Atsakovė UAB „Vatubela“, žinodama apie faktinę statinio padėtį (pastato faktinio baigtumo neatitiktį registro duomenims), šią aplinkybę nutylėjo ir nesiekė duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre. Tiek byloje esantys, tiek kartu su atsiliepimu ieškovo pateikti įrodymai patvirtina UAB „Vatubela“ ketinimus dar prieš žemės sklypo įsigijimą vykdyti didelio prekybos centro statybas ir neeksploatuoti nebaigto statyti restorano.

14.4. Atsakovė UAB „Vatubela“ apeliaciniame skunde pateikė tokių argumentų dėl sklype esančios aikštelės, kurie nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Aikštelės neįregistravimo turto kadastre faktas yra teisiškai reikšmingas šioje byloje, ir priešingai – aplinkybės dėl aikštelės reikšmės žemės sklypo suformavimui ir nuomai yra nesvarbios vertinant žemės sklypo įsigijimą.

14.5. Atsakovė UAB „Vatubela“ neturėjo teisės įsigyti žemės sklypą, veikė nesąžiningai, nutylėjo aplinkybes dėl nebaigto statyti statinio (restorano) faktinio ardymo ir restorano faktinio baigtumo būklės, nutylėjo ketinimus griauti restoraną ir aikštelę.

14.6. Laiko tarpas, per kurį buvo apskųstas administracinis teisės aktas (įsakymas), neturėtų būti laikomas per ilgu, t. y. nusveriančiu prokuroro ieškinyje pagrįstą viešąjį interesą.

14.7. Atsakovės UAB „Vatubela“ akcentuotas teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas.

15. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentais:

15.1. Žemės sklype yra statinio dalis – plokštėmis perdengti pamatai. Jų savininkė UAB „Vatubela“ ginčijamo sandorio sudarymo metu ne tik neeksploatavo statinio pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį, bet žemės sklype apskritai nebuvo statinių, kuriuos būtų buvę galima eksploatuoti, įskaitant ir skunde akcentuojamą aikštelę.

15.2. Sprendimai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu ne aukciono tvarka, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

15.3. Atsakovės UAB „Vatubela“ elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – ji vilkino procesą, pateikdama vis naujus įrodymus.

16. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vatubela“ papildomai pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 17 d. sprendimo „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano papildymo tvirtinimo“ su priedais kopijas.

17. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas papildomai pateikė naujus įrodymus – sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano pagrindinį brėžinį, šio detaliojo plano aiškinamąjį raštą, detaliojo plano derinimo nuorašus, transporto ir suvestinių inžinerinių tinklų brėžinius, prokuroro 2019 m. rugsėjo 4 d. rašto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 16 d. rašto kopijas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė

18. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė bei priteisė iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakovei UAB „Vatubela“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 pateiktu išaiškinimu, konstatavo, kad ta aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype yra nebaigtas statyti statinys (pastato pamatai), savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks nebaigtas statinys negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žemės sklype esantis nebaigtas statyti UAB „Vatubela“ priklausantis statinys nei ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu, nei šiuo metu nėra išnykęs, nors jį sudaro tik pamatai. UAB „Vatubela“ tiek ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, tiek ir dabartiniu metu turi galiojantį žemės sklype statybą leidžiantį dokumentą, be to, 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nebuvo susitarta, koks konkretus objektas bus pastatytas žemės sklype, tik nurodyti apribojimai statomam objektui.

20. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016 pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybės dėl nebaigto statinio statymo ar nestatymo po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nedaro įtakos tokios sutarties galiojimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Vatubela“ siekė ginčo žemės sklype ir gretimuose sklypuose statyti komercinės paskirties objektus, o vien tai, jog pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi valstybinės žemės sklypą sutarties šalis vėliau nusprendžia pakeisti valstybinės žemės sklype buvusį nekilnojamojo turto objektą ir statyti to žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą bei įstatyme nustatytus apribojimus atitinkantį kitokį statinį, nesudaro pagrindo pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiu sandoriu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovė UAB „Vatubela“ ginčijamos 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebūtų eksploatavusi ligi tol nuomoto žemės sklypo, todėl nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijama sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

21. Pripažinusi 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį teisėta, kolegija nusprendė nepasisakyti dėl žemės sklype esančios aikštelės teisinio statuso, ieškinio senaties termino bei restitucijos taikymo ir kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.

22. Kasaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą.

V. Kasacinio teismo nutarties esmė, argumentai ir išaiškinimai

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

24. Kasacinis teismas nurodė, kad būtinos sąlygos atsirasti ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

25. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad tiek 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo metu, ginčo žemės sklype stovėjo nebaigtas statyti statinys – plokštėmis perdengti restorano pamatai, nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. nuosavybės teise priklausantys atsakovei UAB „Vatubela“. Šis statinys pradėtas statyti 2005 m., baigtas statyti 2006 m., statinio baigtumas – 36 proc. Atsakovė turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį jai teisę vykdyti minėto statinio statybas žemės sklype, tačiau tokios statybos atsakovės iki ieškinio pareiškimo realiai vykdomos nebuvo.

26. Kasacinis teismas nurodė, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu, tokią galimybę sieja tik su žemės sklype esančių asmens, siekiančio įsigyti žemės sklypą lengvatine tvarka, nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono perleisti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Aplinkybė, kad valstybinės žemės sklype yra nebaigtas statyti statinys (jo pamaitai), savaime nesudaro pagrindo teigti, jog toks nebaigtas statinys negali būti eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį, tačiau vien teorinė galimybė eksploatuoti tokį statinį nėra pakankama, kad valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra toks statinys, būtų parduodamas lengvatine tvarka. Kasacinis teismas nurodė, kad galiojančio teisinio reglamentavimo tikslų akivaizdžiai neatitiktų situacija, kai valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka įgyjamas ketinant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu esančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą. Tokią išvadą gali lemti ir sklypo įgijėjo neveikimas, liudijantis, kad jis neketino ir ateityje neketina įgyvendinti savo teisių, susijusių statinių, kuriems eksploatuoti buvo įgytas žemės sklypas, naudojimu pagal paskirtį.

27. Kasacinis teismas nurodė, kad nors galiojančio statybos leidimo turėjimas yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo be aukciono galimybės, tačiau asmuo, siekiantis įsigyti ar įgijęs valstybinę žemę lengvatine tvarka, turi įrodyti ir ketinimą imtis atitinkamos veiklos, t. y. užbaigti pastato statybas ir naudoti šį pastatą pagal jo paskirtį restorano veiklai vykdyti. Kasacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Vatubela“ tokių savo ketinimų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neįrodė. Nors atsakovė turi galiojantį statybos leidimą, tačiau byloje nustatyta, kad aktyvių veiksmų siekdama baigti statyti žemės sklype esantį pastatą – restoraną nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė nesiėmė. Atsakovė net ir atsiliepime į kasacinį skundą nenurodė, kaip konkrečiai naudojo ar ketino naudoti statinį pagal paskirtį.

28. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai žemės sklype esantys statinio pamatai iki šiol, t. y. praėjus daugiau nei 5 metams po valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra nenaudojami, restorano statyba nėra tęsiama ir atsakovė nenurodo pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių ji negali įgyvendinti savo deklaruojamų ketinimų baigti statinio statybą ir naudoti statinį pagal įregistruotą jo paskirtį, patvirtina kasacinio skundo teiginius, kad UAB „Vatubela“, įsigydama žemės sklypą, neketino jo naudoti esamam statiniui – restorano pamatams – eksploatuoti.

29. Kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas, jog statinio – restorano pamatų buvimo žemės sklype faktas ir galiojančio statybos leidimo turėjimas yra savaime pakankami spręsti, jog atsakovė turėjo teisę įgyti žemės sklypą be aukciono, ir tuo pagrindu atmesdamas ieškovės ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės pardavimą ne aukciono būdu reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė UAB „Vatubela“ savo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono nagrinėjamoje byloje, be kita ko, grindė žemės sklype esančios asfaltuotos aikštelės eksploatavimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodyta aikštelė laikoma statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl šio statinio buvimas žemės sklype nesuteikia teisės į šio žemės sklypo nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, padaręs nepagrįstą išvadą dėl žemės sklypo pardavimo restorano pamatams eksploatuoti teisėtumo, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklype esančios asfaltuotos aikštelės eksploatavimu, taip pat dėl argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pritaikytu restitucijos būdu, ieškinio senaties termino bei administracinių aktų apskundimo termino taikymu, nepasisakė, t. y. šie atsakovės argumentai liko neišnagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismui apskritai nepasisakius dėl dalies apeliacinio skundo argumentų, šie klausimai negali būti kasacijos objektu. Dėl šios priežasties, panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kasacinis teismas nusprendė, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo ta apimtimi, kiek UAB „Vatubela“ apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad žemės sklype esantys restorano pamatai nesuteikė teisės atsakovei įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, bei bylą iš naujo nagrinėti ta apimtimi, kiek liko neišnagrinėti UAB „Vatubela“ apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklype esančios aikštelės reikšmės valstybinės žemės pardavimui be aukciono, pirmosios instancijos teismo pritaikyto restitucijos būdo bei ieškinio senaties termino bei administracinių aktų apskundimo termino taikymo.

VI. Šalių procesinių dokumentų, pateiktų po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, esmė

31. 2021 m. birželio 15 d. atsakovė UAB „Vatubela“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo paaiškinimus ir naujai gautus įrodymus priimti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog aikštelė naudojama turgavietės veiklai: 1) šią aplinkybę pagrindžia bylos įrodymai; 2) šios aplinkybės neginčijo, priešingai – pripažino kiti byloje dalyvaujantys asmenys; 3) šią aplinkybę pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino aikštelės reikšminga teisei į žemės sklypą ne aukciono būdu įgyti.

31.2. UAB „Vatubela“ teikia naujai gautus įrodymus, pagrindžiančius, jog iki dabar žemės sklypas užstatytas savarankiškai turgavietės veiklai naudojama aikštele ir naudojamas šio apibrėžtą naudojimą ir savarankišką funkcinę paskirtį turinčio statinio eksploatacijai, t. y.: 1) 2020 m. sausio 27 d. ir 2021 m. sausio 15 d. sudarytus susitarimus dėl aikštelės nuomos sutarčių pakeitimo, kuriais pratęsti aikštelės nuomos terminai iki 2022 m. sausio 31 d.; 2) 2018–2020 m. orto foto žemėlapio ištrauką iš viešai prieinamos www.geoportal.lt duomenų bazės ir 2020 m. kovo 22 d. „Google Earth“ ištrauką, pagrindžiančias, kad žemės sklypas užstatytas beveik visą jo plotą užimančia aikštele, kurioje stovi prekybai naudojami automobiliai; 3) 2021 m. birželio 11 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota ir nuotraukomis užfiksuota, kad žemės sklype esančioje asfaltuotoje aikštelėje stovi automobiliai, iš kurių pardavinėjama žemės ūkio produkcija.

31.3. Tiek pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir šiuo metu žemės sklypas buvo ir yra naudojamas aikštelės, kaip apibrėžtą naudojimą, aiškią ir savarankišką funkcinę paskirtį turinčio statinio eksploatacijai. Tai atitinka esmines Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išskirtas sąlygas žemės sklypui ne aukciono būdu įsigyti bei patvirtina pagrindą panaikinti sprendimą ir atmesti ieškinį. Aikštelė ne tik pagal savo savybes gali būti, bet ir jau daugiau nei 7 m. yra faktiškai naudojama savarankiškai ir aiškiai apibrėžtai turgavietės veiklai (prekybos paskirčiai), atitinkančiai žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, jog aikštelė naudojama turgavietės veiklai, nepagrįstai šio savarankiškai funkcinei paskirčiai naudojamo statinio nepripažino reikšmingu žemės sklypo įsigijimo teisėtumui konstatuoti bei ieškiniui atmesti. Aikštelė nuomojama savarankiškai turgavietės (prekybos) veiklai, nepriklausančiai nuo kito žemės sklype esančio statinio – nebaigto statyti restorano – naudojimo. NŽT neturėjo teisės nenuomoti ir (ar) neparduoti žemės sklypo UAB „Vatubela“ ne aukciono būdu.

31.4. UAB „Vatubela“ yra pagrindusi, jog žemės sklype esanti aikštelė egzistavo dar iki žemės sklypo suformavimo, būtent pagal aikštelės formą (kontūrus) formuotas ne tik žemės sklypas, bet ir ankstesni žemės sklypai, o 1996 m. pradinis 6 610 m² sklypas išnuomotas būtent aikštelės eksploatavimui. Aikštelė ne tik nuo 2014 m., kai buvo pradėta naudoti savarankiškai ir aiškiai apibrėžtai turgavietės (prekybos) veiklai, bet ir anksčiau turėjo savarankišką funkcinę paskirtį bei lemiamą reikšmę valstybinės žemės sklypų formavimui ir išnuomojimui, jos reikšmė nepagrįstai nebuvo vertinta pirmosios instancijos teismo.

32. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė UAB „Vatubela“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo: 1) priimti paaiškinimus ir su jais teikiamus naujai gautus įrodymus; 2) sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, vadovautis ne tik UAB „Vatubela“ apeliaciniu skundu, bet ir po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka 2021 m. birželio 14 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei su jais pateiktais įrodymais; 3) ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu; 4) teismui netenkinus prašymo dėl ginčo perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu arba mediacijoje šalims nepasiekus taikaus susitarimo, tenkinti apeliacinį skundą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

32.1. Būtinosios žemės sklypo pardavimo ne aukciono būdu sąlygos egzistavo ir dėl žemės sklype esančios ir savarankiškai turgavietės veiklai tiek iki žemės sklypo pardavimo naudotos, tiek ir šiuo metu naudojamos aikštelės, kurios reikšmės žemės sklypo įsigijimo teisėtumui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino. Byloje praleistas ginčijamo administracinio akto apskundimo terminas, tai taip pat sudarė savarankišką, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nevertintą, pagrindą atmesti ieškinį.

32.2. Pirmosios instancijos teismas restituciją natūra taikė automatiškai, nevertinęs ir nepasisakęs nė dėl vienos teisės aktuose ir teismų praktikoje išskirtos restitucijos (ne)taikymo sąlygos ir kriterijaus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovas nepagrindė nei konkrečių visuomenės interesų, kuriems tenkinti yra būtinas žemės sklypas, nei ketinimų panaudoti jiems žemės sklypą realumo. Tai sudarė pakankamą pagrindą restitucijos natūra apskritai netaikyti.

32.3. Dėl žemės sklype esančių UAB „Vatubela“ priklausančių statinių (nebaigto statyti restorano ir turgavietės veiklai naudojamos aikštelės) visas 0,2451 ha žemės sklypas yra užstatytas, tad negali būti skiriamas nuosavybės teisių atkūrimui ir / ar pardavimui aukciono būdu.

32.4. Valstybės institucijų UAB „Vatubela“ sukurtų teisėtų lūkesčių egzistavimo trukmė šiuo metu jau siekia 8-15 m. ir yra pakankamai ilgai, kad nagrinėjamu atveju nebūtų varžoma UAB „Vatubela“ konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą. Nuo pat 2006 m. iki 2019 m., kai ieškovas pareiškė ieškinį, t. y. net 13 m., valstybė ne tik nereiškė pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo, bet ir neatliko kitų veiksmų, kurie būtų leidę suabejoti valstybės institucijų jau priimtais sprendimais dėl žemės sklypo nuomos ir pardavimo. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija natūra yra neproporcinga priemonė, nepagrįstai paneigianti UAB „Vatubela“ teisę į nuosavybę ir perkelianti neproporcingą neigiamų pasekmių naštą UAB „Vatubela“, kuri nėra atsakinga už valstybės institucijų klaidas.

32.5. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją natūra, grąžino valstybei žemės sklypą, o UAB „Vatubela“ priteisė už jį sumokėtą kainą, apskritai nevertindamas tokios civilinių teisių gynimo priemonės proporcingumo ir jos įtakos UAB „Vatubela“ teisei į nuosavybę. Palikus tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, valstybei būtų grąžintas UAB „Vatubela“ 8 m. (iš jų 6 m. nuosavybės teise) valdytas žemės sklypas, reikalingas UAB „Vatubela“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, į kurį UAB „Vatubela“ investavo lėšas, be kita ko, rengdama naują detalųjį planą, tvarkydama, prižiūrėdama ir pagerindama žemės sklypą, pirkdama žemės sklypo aptvėrimo, želdinių ir jų liekanų (įskaitant medžius, krūmus, kelmus) pašalinimo ir išvežimo bei kitas žemės sklypo tvarkymo ir priežiūros paslaugas, mokėdama žemės nuomos, o po žemės sklypo įsigijimo – žemės mokestį ir t.t.

32.6. Pritaikius restituciją natūra UAB „Vatubela“ netektų jos statiniais užstatyto žemės sklypo, kurio (neskaitant jame esančių statinių) rinkos vertė šiuo metu siekia 1 200 000 Eur ir yra net 287 696,94 Eur didesnė nei pirmosios instancijos teismo UAB „Vatubela“ naudai priteista 912 303,06 Eur suma, kurią UAB „Vatubela“ prieš 6 m. sumokėjo už žemės sklypą. UAB „Vatubela“ naudai priteistos ir dabartinės žemės sklypo rinkos vertės neatitinkančios 912 303,06 Eur sumos perkamoji galia dėl infliacijos yra reikšmingai sumažėjusi (15,3 proc.). Pirmosios instancijos teismas nevertino ir UAB „Vatubela“ argumentų, jog sumokėjusi žemės sklypo tuometinę rinkos vertę visiškai atitinkančią 912 303,06 Eur kainą, UAB „Vatubela“ objektyviai negalėjo naudotis šiais pinigais, jų investuoti ar kitaip panaudoti su galimybe gauti finansinę grąžą. Atitinkamai, kaip įrodinėjo UAB „Vatubela“ ir kaip pagrindžia teisinis reguliavimas bei teismų praktika, restitucijos natūra taikymo atveju tektų pripažinti, jog be žemės sklypo, reikalingo jos statiniams eksploatuoti, ir jo rinkos vertės, viršijančios grąžintiną kainą, UAB „Vatubela“ prarado dar ir mažiausiai 5 proc. metinių palūkanų nuo visos 912 303,06 Eur sumos už visą daugiau nei 6 m. negalėjimo naudotis nuosavais pinigais laikotarpį, tai vien už laikotarpį nuo pinigų sumokėjimo iki 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarytų 281 689,20 Eur.

32.7. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė, iš kokių lėšų, kas ir kada turėtų UAB „Vatubela“ grąžinti jos už žemės sklypą sumokėtą 912 303,06 Eur kainą. Nei ieškovas, nei NŽT nė karto nepatvirtino ir nepagrindė, kad atitinkamos lėšos numatytos valstybės biudžete ir gali būti bei kaip greitai gali būti realiai išmokėtos UAB „Vatubela“. UAB „Vatubela“ laikytina sąžininga žemės sklypo įgijėja, kurios sąžiningumo prezumpcija byloje nebuvo nepaneigta ir nėra prielaidų tai padaryti.

32.8. Tenkinus ieškovo ieškinį, nebūtų apgintas viešasis interesas, net gi priešingai, būtų sukelta didelių nepatogumų ne tik UAB „Vatubela“, bet ir pačiai valstybei. Pritaikius restituciją natūra, valstybės nuosavybėn grįžtų žemės sklypas, užstatytas UAB „Vatubela“ priklausančiais statiniais, kuriuo valstybė negalėtų laisvai disponuoti. Restitucijos natūra taikymas ne tik sukuria neproporcingą naštą UAB „Vatubela“ ir paneigia jos teisėtus lūkesčius bei teisę į nuosavybę, bet kartu iš esmės pablogina abiejų ginčo šalių padėtį.

32.9. Taikant restituciją natūra turėtų būti sprendžiama ne tik dėl 912 303,06 Eur kainos, sumokėtos už žemės sklypą, grąžinimo UAB „Vatubela“, bet ir su restitucijos natūra taikymu susiję klausimai dėl kompensacijos ir palūkanų priteisimo UAB „Vatubela“ naudai. Restitucijos natūra taikymo atveju turėtų būti sprendžiama bent jau dėl: 1) 287 696,94 Eur kompensacijos, apskaičiuotos įvertinant dabartinę žemės sklypo 1 200 000 Eur vertę, minėta suma viršijančią UAB „Vatubela“ grąžintiną 912 303,06 Eur kainą; 2) 5 proc. metinių palūkanų nuo 912 303,06 Eur sumos už visą negalėjimo naudotis atitinkama pinigų suma laikotarpį, tai siektų 281 689,20 Eur; 3) 5 proc. metinių procesinių palūkanų iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo UAB „Vatubela“ naudai. Atitinkamai, ieškinio tenkinimo ir restitucijos natūra taikymo atveju iš valstybės UAB „Vatubela“ naudai turėtų būti priteisiama ne tik 912 303,06 Eur kaina, UAB „Vatubela“ sumokėta už žemės sklypą, bet ir mažų mažiausiai 569 386,14 Eur kompensacija bei 5 proc. metinės procesinės palūkanos, t. y. beveik 1,5 mln. Eur suma, kuri neapima šioje byloje neįrodinėtų nuostolių. UAB „Vatubela“ pabrėžė, kad tokie nuostoliai būtų itin reikšmingi ir apimtų, be kita ko, nuostolius, kuriuos UAB „Vatubela“, pasitikėdama valstybės institucijų / jų pareigūnų sprendimais, patyrė įsigydama ne tik žemės sklype esančius statinius ir žemės sklypo nuomos teisę, bet ir gretimus net 5 privačius žemės sklypus už bendrą 4 730 943 Eur sumą, investuodama į teritorijos naujojo detaliojo plano rengimą, sutvarkymą, priežiūrą, pagerinimą, mokėdama žemės nuomos, o po žemės sklypo įsigijimo – žemės mokesčius ir t. t. Nurodytų aspektų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Restitucija apskritai neturėtų būti taikoma.

32.10. Praktinis pavyzdys („Hanner“ grupės įmonės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje e2-5857-1099/2021) patvirtina, kad valstybė, atstovaujama NŽT, yra linkusi teisminius procesus užbaigti taikos sutartimis. Taikos sutartį, kaip racionaliausią kilusio ginčo sprendimo būdą, valstybė matė net gi byloje, kurios faktinės aplinkybės patvirtina NŽT turėjus svaresnių ir reikšmingesnių argumentų dėl galbūt egzistavusio pažeidimo, nei nagrinėjamos bylos atveju. Šioje byloje egzistuoja visos teisminės mediacijos skyrimo galimybės ir šalys turėtų šiuo alternatyviu ginčų sprendimo būdu pasinaudoti. Valstybei, atstovaujamai tiek ieškovo, tiek ir NŽT, atsisakius spręsti byloje kilusį ginčą mediacijos būdu, toks procesinis elgesys patvirtintų visišką valstybės plačiąja prasme, o kartu ir ją atstovaujančių asmenų, nesąžiningumą, lygiateisiškumo principo aiškų pažeidimą ir selektyvų teisingumo / teisėtumo supratimą ir aiškinimą. Nors valstybė, atstovaujama NŽT, toje byloje taip pat įrodinėjo viešojo intereso pažeidimą bei reikalavo nutraukti pagal paskirtį nenaudojamo žemės sklypo Vilniaus miesto centre nuomos sutartį, tačiau po mediacijos sudarė taikos sutartį, po kurios pardavė įmonei valstybinę žemę ne joje esančių statinių eksploatavimui, o visai kitos veiklos vykdymui – daugiabučių namų kvartalo statybos projektui įgyvendinti.

33. Ieškovas, viešąjį interesą ginantis prokuroras, 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

33.1. Aikštelė niekada nebuvo suformuota ir įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo objektas. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto kadastre niekada nebuvo įrašyta šios aikštelės tiesioginė paskirtis. Remiantis ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir šią teisės normą aiškinančia teismų praktika, darytina išvada, kad nesant nustatytai aikštelės paskirčiai Nekilnojamojo turto registre, aikštelė negalėjo būti ir nebuvo pagrindas parduoti žemės sklypą. Iš šioje byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Vatubela“ tiek 2014 m. balandžio 23 d., tiek 2015 m. birželio 1 d. prašymuose parduoti valstybinės žemės sklypą nurodė, kad šiame žemės sklype yra jai nuosavybės teise priklausantis statinys (nebaigtas statyti restoranas). Apie aikštelę, nei kaip statinio priklausinį, nei kaip savarankišką statinį šiuose prašymuose nenurodė. Iš NŽT Vilniaus miesto skyriuje esančios žemės sklypo archyvinės bylos dokumentų matyti, kad Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 1 d. raštu informavo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad 2004 m. rugpjūčio 26 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp R. B. ir UAB „Lietuva Statoil“ dalykas yra partnerių įsipareigojimas bendrai veikti, siekiant bendrų tikslų iš žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), suformuoti vieną 21-23 a ploto žemės sklypą bei šiame sklype pastatyti statinį pagal jungtinės veiklos sutarties sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 17 d. išdavė statybos leidimą statyti restoraną žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Minėtame statybos leidime nurodytas tik restoranas, aikštelė nenurodyta. Restoranas buvo įregistruotas kaip nebaigtas statyti statinys (baigtumas 6 proc.). Vietoje žemės sklypų, kadastro (duomenys neskelbtini) suformuoti 3 433 m² ir 2 452 m² ploto žemės sklypai, bei pastarąjį nuspęsta išnuomoti UAB „Sermeta“ nuosavybės teise valdomo statinio eksploatavimui. Taigi, akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas įregistruotam nebaigtam statyti statiniui – restoranui – eksploatuoti. Minėtos aikštelės statyba, neturint galiojančio dokumento, laikytina savavališka bei neatitinkančia ginčo žemės sklypo užstatymo reikalavimo.

33.2. Svarbios šios aplinkybės: 1) remiantis nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos statinių išdėstymo planu, kuris sudarytas 2006 m. birželio 10 d., ginčo žemės sklype aikštelė pavaizduota nebuvo; 2) įsakymo, kuris pasirašytas 2006 m. rugpjūčio 4 d., sąlygose nėra nurodyta, kokiems statiniams eksploatuoti suteikiama valstybinės žemės nuomos teisė; 3) įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,2452 ha ploto žemės sklypą išnuomojo UAB „Sermeta“ 99 metams. Nuomos sutarties sąlygose nėra nurodyta, kokiems statiniams eksploatuoti suteikiama valstybinės žemės nuomos teisė; 4) atsakovė NŽT Vilniaus miesto skyriui 2013 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimui, kuriame nurodyta keitimo priežastis – dėl pasikeitusio pastato (restorano) savininko; 5) NŽT 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašte, kuriuo išnagrinėtas UAB „Vatubela“ 2014 m. liepos 14 d. prašymas pakeisti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymą atsisakyti parduoti žemės sklypą, padaryta išvada, kad restoranas neeksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre, ir žemės sklypas nenaudojamas šio pastato eksploatacijai. Minėtame NŽT įsakyme neužsimenama apie aikštelę; 6) 2015 m. balandžio 23 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas priėmė sprendimą, kuriame pažymėjo, kad išnagrinėjus UAB „Vatubela“ 2015 m. balandžio 21 d. prašymą įrašyti nekilnojamojo turto – aikštelės, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pateiktus dokumentus, nuspręsta atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nes: Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti žemės sklypo, kuriame pastatytas minėtas statinys, kadastro duomenys; UAB „Vatubela“ pateikta 2015 m. sausio 30 d. deklaracija apie statybos užbaigimą nėra teisinis pagrindas minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nepatvirtina UAB „Vatubela“ nuosavybės teisių į minėtą statinį – deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kurios pagrindu yra prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; kaip statybą leidžiantis dokumentas nurodytas statybos leidimas statyti restoraną, kuriame statytojais įrašytos UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Sermeta“, o kito dokumento, patvirtinančio, jog minėtas statybą leidžiantis dokumentas perrašytas UAB „Vatubela“ vardu deklaracijoje apie statybos užbaigimą nenurodytas; 7) NŽT Vilniaus miesto skyriui 2015 m. gegužės 5 d. pateiktas prašymas suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis. Prie prašymo pridėta kadastrinių matavimų byla, prie kurios pateikiamuose žemės sklypo kadastro duomenyse nurodomas tik vienas žemės sklype esantis statinys – restoranas; 8) UAB „Vatubela“ 2015 m. birželio 1 d. pateikė prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, argumentuodama, kad žemės sklype yra restoranas (aikštelė nenurodoma); 9) 2015 m. rugsėjo 25 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios sąlygų 3 punkte pažymima, kad vienintelis ginčo žemės sklype esantis statinys yra restoranas; 10) Nekilnojamojo turto registre iki šiol aikštelė nėra įregistruota.

33.3. Ginčo žemės sklype ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo ir dabar nėra teisėtai pastatyto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto – aikštelės. Kadangi inžinerinis statinys – aikštelė – nėra teisėtai pastatytas ir įregistruotas, šiai aikštelei eksploatuoti negali ir negalėjo būti suformuotas bei ne aukciono tvarka parduotas ginčo valstybinės žemės sklypas.

33.4. Atsakovės UAB „Vatubela“ 2021 m. birželio 15 d. pateikti dokumentai – nuomos sutartys ir kt., taip pat neįrodo ginčo žemės sklype esančio inžinerinio statinio – aikštelės statybos teisėtumo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre (o ir ginčo žemės sklypo suformavimo tikslas juk buvo ne turgavietės (prekybos) veikla aikštelėje). Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Tačiau šiuo atveju nei aikštelė, nei jos valdymas viešame registre nėra įregistruotas, todėl pateiktos nuomos sutartys nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos.

34. Atsakovė UAB „Vatubela“ 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

34.1. Aktuali teismų praktika patvirtina, kad ieškovo akcentuojamas aikštelės neįregistravimo faktas byloje nėra teisiškai reikšmingas. Pats ieškovas pateikė UAB „Circle K Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuva Statoil“) 2019 m. birželio 8 d. raštą, patvirtinantį, kad ginčo žemės sklype esanti aikštelė perleista UAB „Sermeta“ 2005 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. UAB „Sermeta“, įsigijusi aikštelę, kaip tuometinį restorano priklausinį, šią aikštelę 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kartu su tuo pačiu restoranu perleido UAB „Vatubela“. Bylos įrodymai pagrindžia, kad po restorano ir aikštelės įsigijimo UAB „Vatubela“ ją pradėjo naudoti kaip savarankišką funkcinę paskirtį turintį statinį turgavietės veiklai. Ieškovas neneigia, jog žemės sklypas dar iki ginčijamo sandorio ir administracinio akto buvo ir iki dabar yra užstatytas bei naudojamas aikštelės, kaip apibrėžtą naudojimą, aiškią ir savarankišką funkcinę paskirtį turinčio statinio, eksploatacijai, tai atitinka esmines žemės sklypo įsigijimo be aukciono sąlygas.

34.2. Aikštelė egzistavo ir jos eksploatacijai valstybinė žemė buvo nuomojama dar iki 2005 m. gegužės 17 d. statybos leidimo restorano statybai išdavimo, todėl pagrindo neturi ieškovo teiginiai, esą aikštelės nepaminėjimas šiame leidime įrodo jos neteisėtumą. Bylos dokumentai patvirtina, kad 1996–2015 m. valstybinės žemės patikėtinis (nuomotojas) nuosekliais nevienkartiniais veiksmais pripažino, jog tiek pradiniame 6 610 m² sklype buvusi aikštelė, tiek ir jos dalys, patekusios į šio sklypo pagrindu suformuotus sklypus, tad ir į ginčo žemės sklypą patekusi aikštelė, yra teisėta, inter alia: 1) 1996 m. ne aukciono tvarka būtent šios aikštelės eksploatacijai išnuomodamas pradinį 6 610 m² ploto valstybinės žemės sklypą; 2) 1997 m. priėmimo naudoti aktu pripažindamas po degalinės statinių statybos pertvarkytą aikštelę tinkama naudoti; 3) būtent pagal šios aikštelės formą (kontūrus) formuodamas tiek pradinį 6 610 m² sklypą, tiek ir jo pagrindu paskesnius žemės sklypus, įskaitant ir ginčo žemės sklypą; 4) patikrindamas ir suderindamas atitinkamų žemės sklypų planus, tad ir ginčijamo sandorio priedu esantį žemės sklypo planą, kur ši aikštelė pažymėta.

34.3. Byloje teisiškai nereikšminga yra ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu atsisakė įregistruoti aikštelę. Minėtu 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu aikštelę atsisakyta registruoti ne dėl to, jog ji faktiškai neegzistuoja ar yra neteisėta, o dėl formalių atitinkamame sprendime nurodytų priežasčių – nepatikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir UAB „Vatubela“ vardu neperrašytas 2005 m. gegužės 17 d. statybos leidimas, kuris nėra aktualus aikštelės teisėtumo aspektu. 2015 m. balandžio 21 d. teikiant prašymą įregistruoti aikštelę, UAB „Vatubela“ dar neturėjo tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gautų dokumentų, tad ir priėmimo naudoti akto, kuriuo aikštelė po jos pertvarkymo priimta naudoti ir kuris pagal tuometinį teisinį reguliavimą yra vienas iš aikštelės teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

34.4. Ieškovo akcentuojamas faktas, kad dalyje su žemės sklypu susijusių dokumentų aikštelė nepaminėta, taip pat nepaneigia nei šios aikštelės egzistavimo, nei jos teisėtumo ir reikšmingumo žemės sklypo suformavimui ir pardavimui. Ieškovas, ignoruodamas tuos bylos dokumentus, kuriuose yra pažymėta ir / ar paminėta aikštelė, 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose išvardijo tik tuos kelis bylos dokumentus, kuriuose aikštelė nepaminėta. Tačiau faktas, jog ieškovo nurodytuose keliuose bylos dokumentuose aikštelė nepaminėta, nepaneigia aikštelės egzistavimo bei jos reikšmės žemės sklypo pardavimui. Dauguma ieškovo nurodytų dokumentų, kuriuose nepaminėta aikštelė, savo esme nėra skirti fiksuoti žemės sklype tuo metu buvusius statinius ir / ar jų teisėtumą. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo, jog aikštelė nėra paminėta 2006 m. birželio 4 d. įsakyme dėl žemės sklypo suformavimo ir jo pagrindu sudarytoje 2010 m. gegužės 10 d. žemės sklypo nuomos sutartyje. Tačiau pats ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, kad šiuose jo nurodytuose dokumentuose apskritai nėra nurodyti statiniai, kurių eksploatacijai žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas. Todėl nėra pagrindo šiais dokumentais remtis, teigiant, esą aikštelė tuo metu neegzistavo ir / ar nebuvo reikšminga žemės sklypo suformavimui ir išnuomojimui.

34.5. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, jog aikštelė nebuvo nurodyta prašymuose parduoti žemės sklypą, taip pat 2015 m. parengtos žemės sklypo kadastro bylos dalimi esančiuose kadastro duomenyse. Tačiau ieškovas ignoruoja ir nutyli, jog jo tendencingai atrinktuose dokumentuose pagal patvirtintas jų formas turėjo ir galėjo būti nurodyti tik unikalų numerį turintys statiniai, dėl to aikštelė ir nebuvo nurodyta. Aikštelės neįregistravimo faktas nėra reikšmingas vertinant jos egzistavimą, teisėtumą ir reikšmę žemės sklypo pardavimui.

34.6. Ieškovo teiginius apie tariamą aikštelės reikšmę žemės sklypo pardavimui paneigia ir faktas, jog ji buvo pažymėta ir paminėta sudėtine žemės sklypo pardavimo procedūrų dalimi esančiuose dokumentuose. Aikštelė buvo pažymėta ir / arba paminėta su žemės sklypo pardavimu tiesiogiai susijusiuose dokumentuose, įskaitant ir tuos, kurie buvo pardavimo sandorio sudėtine dalimi, pavyzdžiui: 1) aikštelė pažymėta žemės sklypo prikimo–pardavimo sutarties priedu ir sudėtine dalimi esančiame 2015 m. gegužės 22 d. žemės sklypo plane. Šis planas buvo tos pačios 2015 m. parengtos žemės sklypo kadastro bylos, kurią 2021 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimuose mini ir ieškovas, dalimi; 2) aikštelė yra paminėta žemės sklypo pardavimo tikslu NŽT užsakymu 2014 m. lapkričio 26 d. parengtoje turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje ir apžiūros akte. Ši ataskaita nurodyta ne tik byloje ginčijamoje žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir byloje ginčijamame administraciniame akte – NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakyme, kuris buvo pagrindu byloje ginčijamai žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Aikštelė atsispindi ir kituose ne tik UAB „Vatubela“, bet ir ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose, skirtuose faktinei žemės sklypo ir jame esančių statinių būklei fiksuoti, be kita ko: 1) 2014 m. rugsėjį sudarytame žemės sklypų ribų nužymėjimo-atstatymo akte, nurodant ir tuometinę aikštelės paskirtį – „turgavietė“; 2) 2014 m. gruodžio 16 d. sudarytoje aikštelės geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje; 3) ortografiniuose žemėlapiuose; 4) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, 5) 2020 m. kovo 22 d. „Google Earth“ ištraukoje; 6) 2021 m. birželio 11 d. sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo priedu esančiose nuotraukose.

34.7. Visi šie įrodymai pagrindžia ne tik aikštelės egzistavimo faktą, bet ir tai, jog nuo 2014 m. iki pat dabar aikštelė naudojama savarankiškai turgavietės veiklai. Priešingai nei teigia ieškovas, aikštelės naudojimas turgavietės veiklai atitinka žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą. 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas taip pat nurodė, esą ginčo žemės sklypo suformavimo tikslas buvo ne turgavietės (prekybos) veikla. Toks ieškovo teiginys ne tik nėra pagrįstas įrodymais, tačiau jų akivaizdžiai neatitinka. Su žemės sklypu susijusiuose dokumentuose nurodyta, jog žemės sklypas suformuotas bei skirtas naudoti kitai paskirčiai ir komercinės paskirties objektų (tad ir prekybos objektų) statybai. Būtent tokia nuostata yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymo, kuriuo suformuotas ginčo žemės sklypas ir nustatyti jo duomenys, 5.2 papunktyje, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo, kuriuo suformuotas ginčo žemės sklypas, 3.2 papunktyje, 2010 m. gegužės 10 d. nuomos sutarties 3 punkte, būtent toks kadastro duomuo užfiksuotas ir žemės sklypo kadastro duomenyse bei Nekilnojamojo turto registre. Tai paneigia ieškovo klaidinantį teiginį, esą žemės sklypas suformuotas ne turgavietės (prekybos) veiklai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir perdavęs bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodė, kad pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės UAB „Vatubela“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklype esančios asfaltuotos aikštelės eksploatavimu, taip pat dėl argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pritaikytu restitucijos būdu, ieškinio senaties termino bei administracinių aktų apskundimo termino taikymu, nepasisakė, t. y. šie atsakovės UAB „Vatubela“ argumentai liko neišnagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nusprendė, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo ta apimtimi, kiek atsakovės UAB „Vatubela“ apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, jog žemės sklype esantys restorano pamatai nesuteikė teisės atsakovei UAB „Vatubela“ įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono, bei bylą iš naujo nagrinėti ta apimtimi, kiek liko neišnagrinėti atsakovės UAB „Vatubela“ apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklype esančios aikštelės reikšmės valstybinės žemės pardavimui be aukciono, pirmosios instancijos teismo pritaikyto restitucijos būdo, ieškinio senaties termino bei administracinių aktų apskundimo termino taikymo.

37. Taigi, šioje byloje pakartotinai nagrinėjant atsakovės UAB „Vatubela“ apeliacinio skundo argumentus minėtais aspektais, pirmiausia pasisakytina dėl ieškinio senaties termino bei administracinių aktų apskundimo termino taikymo, tuomet pasisakytina dėl žemės sklype esančios aikštelės reikšmės valstybinės žemės pardavimui be aukciono, o jeigu būtų nustatytas pagrindas nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl to, jog aikštelės buvimas žemės sklype nesuteikia teisės į šio žemės sklypo nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka, taip pat pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo pritaikyto restitucijos būdo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

38. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinė statinių statybos inspekcija 1996 m. lapkričio 5 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus. Leidime nurodyta, kad leidžiama statytojui UAB „Vilbeta“ statyti degalinę vieno aukšto 25 125 x 11 790 m, lengvos konstr., tinkas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą, kurį 1996 m. parengė Vilniaus architektūros studija. Leidime aikštelė neminima.

39. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. sausio 14 d. akte dėl pastatyto statinio priėmimo naudoti, paminėta ir aikštelė.

40. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. gegužės 20 d. statytojams UAB „Lietuva Statoil“ ir UAB „Sermenta“ išdavė statybos leidimą restoranui žemės sklypuose, kadastro (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), statyti. Statybos leidime nurodyta, kad jis galioja iki 2015 m. gegužės 20 d.

41. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2452 ha plotą ir ribas; naudojimo būdą ir pobūdį – komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai, rekonstrukcijai ir ekploatacijai; urbanistinius – architektūrinius apribojimus – pastatų aukštingumas – 3 aukštai, užstatymo plotas – 30 proc. bei specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

42. Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu suformavo vietoje 5 245 m² ploto kitos paskirties (degalinės statinių kompleksui eksploatuoti) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 640 m² ploto kitos paskirties (visuomeninio maitinimo įmonei šalia „Statoil“ degalinės statyti ir eksploatuoti) sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 tokius sklypus: 3 433 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2 452 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsakymu nustatė, kad pastarasis žemės sklypas bus naudojamas kaip kitos paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Šiuo įsakymu nustatė, kad 2 452 m² ploto žemės sklypas išnuomojamas UAB „Sermeta“ 99 m.

43. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,2452 ha ploto žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), išnuomojo UAB „Sermeta“ 99 metams.

44. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra 35 proc. baigtumo pastatas – restoranas, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžia 2005 m., pabaiga – 2006 m., užstatymo plotas – 139 m². 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu restoranas, (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vatubela“.

45. NŽT Vilniaus miesto skyrius ir atsakovė UAB „Vatubela“ 2013 m. lapkričio 13 d. susitarė pakeisti 2010 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkus, vietoje UAB „Sermeta“ įrašant atsakovę UAB „Vatubela“.

46. Atsakovė UAB „Vatubela“ 2014 m. balandžio 23 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis restoranas.

47. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2014 m. gegužės 21 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra perdengti plokštėmis pamatai.

48. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2014 m. birželio 12 d. įsakymu, atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą ir į tai, kad atsakovės UAB „Vatubela“ pageidaujamas pirkti žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), neatitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkto, atsisakė parduoti valstybinės žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini).

49. Atsakovė UAB „Vatubela“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateikė NŽT raštą, kuriame nurodė, jog prašomas pirkti žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), patenka į detaliojo planavimo teritoriją. Atsakovė patvirtino, kad minėtame žemės sklype atsakovė, atsižvelgdama į detaliojo plano sprendinius, planuoja vykdyti komercinę veiklą, t. y. žemės sklypas reikalingas atsakovei siekiant įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, kartu eksploatuoti atsakovės komercinėje veikloje reikalingus atsakovei nuosavybės teise priklausančius bei planuojamus žemės sklype statyti nekilnojamus daiktus.

50. UAB „Inreal“ 2014 m. lapkričio 26 d. atliko žemės sklypo individualų vertinimą ir surašė turto apžiūros aktą. Šiame akte nurodyta, kad vertinamas žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) „Statoil“ degaline bei neužstatytais žemės sklypais. Didžiąją sklypo dalį sudaro asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, pietinis ir vakarinis sklypo pakraštys apaugęs pavieniais medžiais ir krūmais. Žemės sklype yra pastato – restorano, (duomenys neskelbtini), pamatai. 2014 m. lapkričio 26 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, yra parengtas detalusis planas, pagal kurį numatytas sklypo naudojimo būdas: daugiabutei gyvenamajai statybai, statinių aukštis – iki 5-6 su mansarda, 59 proc. tankis, intensyvumas 2,7.

51. Atsakovė 2015 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis statinys, (duomenys neskelbtini).

52. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 19 d. įsakymu, tenkindamas atsakovės UAB „Vatubela“ 2015 m. birželio 1 d. prašymą, nusprendė parduoti ne aukciono tvarka 0,2451 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Vatubela“ už 912 303,06 Eur (3 150 000 Lt).

53. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, ir atsakovė UAB „Vatubela“ 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė 0,2451 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovės G. Z. Ž., notarinio registro, kuria atsakovei UAB „Vatubela“ žemės sklypas parduotas už 912 303,06 Eur.

Dėl ieškinio senaties ir administracinio akto apskundimo termino

54. Pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Vatubela“ teigė, jog ieškovas praleido terminą ginčyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą. Pirmosios instancijos teismas su tokia pozicija nesutiko, nurodė, kad ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – reikalavimui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o reikalavimui dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašymas dėl viešojo intereso gynimo gautas 2018 m. gruodžio 19 d.; viešąjį interesą ginantis prokuroras 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė VĮ Registrų centrui užklausimą dėl dokumentų kopijų; 2019 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas VĮ Registrų centro atsakymas, su kuriuo pateiktos žemės sklypo bei pastatų esančių, (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylų kopijos; ieškinys teismui pateiktas 2019 m. sausio 21 d. Teismas nusprendė, kad anksčiau nei 2019 m. sausio 3 d. prokuroras negalėjo gauti pakankamai duomenų tam, kad pareikštų šioje byloje ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, o ieškinį pareiškus 2019 m. sausio 21 d. nei ieškinio senaties, nei administracinių bylų teisenos terminai nebuvo praleisti. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl NŽT pareigūnų neveikimo nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi prokuroro, kaip specialaus savarankiško subjekto, ginančio viešąjį interesą, veiksmai negali priklausyti nuo kitų subjektų neveikimo.

55. Apeliaciniane skunde atsakovė UAB „Vatubela“ teigia, kad teismas nevertino to, jog būtent NŽT atstovauja valstybei bylose dėl įstatymais šios institucijos kompetencijai priskirtų sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, nuoma, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo; NŽT yra asmens, kurio teisių tariamas pažeidimas yra įrodinėjamas šioje byloje (valstybės), atstovas pagal įstatymą; toks pats valstybės atstovas pagal įstatymą yra ir prokuroras; negali būti pateisinamas skirtingas procesinių terminų taikymas skirtingiems to paties asmens, t. y. valstybės, atstovams. Atsakovės UAB „Vatubela“ vertinimu, teismui laikantis kitokios pozicijos, teismas turėjo atsisakyti tenkinti ieškinį ir kitu procesiniu pagrindu – yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento ir yra poreikis užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Mano, kad nuo atsakingų valstybės institucijų sužinojimo apie ginčo situaciją ir atitinkamų teisinių santykių atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą praėjo 12,5 metų, šis terminas neabejotinai laikytinas nepateisinamai ilgu, todėl teismas turėjo priežastį užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, o ne jį paneigti. Atsakovės UAB „Vatubela“ teigimu, jei teismas būtų nustatęs, kad šiuo pagrindu įsakymo dėl pardavimo teisėtumas nebegali būti kvestionuojamas, teismas būtų turėjęs pripažinti ir tai, kad negali būti atskirai vertinamas ir pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumas, kadangi šis sandoris sudarytas teisėto administracinio akto pagrindu. Taip pat atsakovė UAB „Vatubela“ nurodo, kad administracinio akto (įsakymo dėl pardavimo) pagrindu turėjo būti ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl pirmiausiai turėjo būti vertinamas administracinio akto teisėtumas, o tik po to sutarties teisėtumas, ir būtent pirmasis lemia antrosios (ne)teisėtumą, o ne atvirkščiai.

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

57. ABTĮ (nuo 2015 m. balandžio 7 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

58. Taigi, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – reikalavimui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo pripažinimo negaliojančiu – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o reikalavimui dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

59. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146– 335/2008; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A261–1502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015).

60. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašymas dėl viešojo intereso gynimo gautas 2018 m. gruodžio 19 d. Viešąjį interesą ginantis prokuroras 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė VĮ Registrų centrui užklausimą dėl dokumentų kopijų. 2019 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas VĮ Registrų centro atsakymas, su kuriuo pateiktos žemės sklypo bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylų kopijos. Ieškovas ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą, teismui pateikė 2019 m. sausio 22 d.

61. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras duomenis, kurie sudarė pagrindą nustatyti viešojo intereso galimą pažeidimą iš VĮ Registrų centro gavo tik 2019 m. sausio 3 d., vadovaujantis nurodyta teismų praktika, ABĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ginčyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą skaičiuotinas nuo dienos, kai prokuroras gavo dokumentus iš VĮ Registrų centro, t. y. 2019 m. sausio 3 d. Iš dalies sutiktina su atsakovės UAB „Vatubela“ argumentais, kad tiek NŽT, tiek viešąjį interesą ginantis prokuroras, yra valstybės atstovai, todėl ir pati NŽT galėjo ginčyti minėtą įsakymą. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pati NŽT ėmėsi priemonių ginti galbūt pažeistus valstybės interesus. Taigi, šiuo atveju, NŽT pačiai neginčijant minėto įsakymo, dėl viešojo intereso gynimo pačiai kreipiantis į prokurorą, o prokurorui tik 2019 m. sausio 3 d. gavus duomenis, kurių pagrindu nustatytas galimas viešojo intereso pažeidimas, prokuroras, pateikęs teismui ieškinį 2019 m. sausio 22 d., nepraleido termino ginčyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą.

63. Taip pat nesutiktina su atsakovės UAB „Vatubela“ argumentais, kad teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą net tada, kai prokuroras į teismą kreipiasi per įstatymo nustatytą terminą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas laikotarpis nuo teisinių santykių atsiradimo momento. Atsakovės UAB „Vatubela“ teigimu, kadangi sąlygos išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka tiek tuo metu, tiek ir dabar iš esmės buvo / yra tapačios sąlygoms, taikytinoms valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka atveju, momentas, nuo kurio šioje byloje turi būti vertinamas valstybės institucijų supratimas apie tariamai pažeistas jų teises, turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. (kuomet priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl nuomos, kuriuo ne tik suformuotas žemės sklypas, bet ir nuspręsta jį išnuomoti UAB „Sermeta“ 99 m. laikotarpiui), t. y. kada valstybinės žemės patikėtinis ištyrė faktinę situaciją ir patvirtino egzistuojant visiems teisiniams pagrindams į nuomą be aukciono, t. y. restorano ir aikštelės savininko teisę be aukciono išsinuomoti iš valstybės žemės sklypą.

64. Nors ankstesni valstybės institucijų veiksmai galėjo sukurti tam tikriems subjektams lūkesčius, jog ateityje ginčo žemės sklypas gali būti be aukciono ne tik nuomojamas, bet ir parduodamas, tačiau aiškios prielaidos teisiniams santykiams, kuriais ieškovas grindžia viešojo intereso pažeidimą (valstybinės žemės sklypo be aukciono pardavimas atsakovei UAB „Vatubela“) atsirasti, sukurtos tik 2015 m. birželio 19 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu. Ieškovui ginčijant būtent NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymą, kuriuo nuspręsta ne aukciono tvarka parduoti valstybinės žemės sklypą atsakovei UAB „Vatubela“, kuris ir sukūrė tiek prielaidas ginčijamai valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarčiai sudaryti, tiek pagrįstus lūkesčius atsakovei UAB „Vatubela“, kad jos siekiamas įgyti žemės sklypas bus parduotas, nėra pagrindo vertinti, kad praėjo nepateisinamai ilgas laikotarpis nuo teisinių santykių atsiradimo momento ir teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą.

65. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad nors byloje ginčijamas tiek įsakymas parduoti valstybinės žemės sklypą, tiek pati sutartis, tačiau realios teisinės pasekmės atsirado ir civilinių santykių pasikeitimas įvyko būtent dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Todėl, sprendžiant klausimą, ar praėjo nepateisinamai ilgas laikotarpis nuo teisinių santykių atsiradimo momento, vertintinas būtent CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyts bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris šioje byloje nėra praleistas.

66. Šioje sprendimo dalyje nurodytos aplinkybės ir motyvai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios isntancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nei CK numatyti ieškinio senaties, nei ABTĮ numatyti terminai nebuvo praleisti, todėl šiuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinio reikalavimų nei faktinio nei teisinio pagrindo nėra.

Dėl žemės sklype esančios aikštelės reikšmės valstybinės žemės pardavimui be aukciono

67. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovės UAB „Vatubela“ nurodyta ginčo žemės sklype esanti aikštelė laikoma statiniu, neturinčiu aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl šio statinio buvimas žemės sklype nesuteikia teisės į žemės sklypo nuomą ar pardavimą be aukciono. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas.

68. ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis ŽĮ 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės). Šio nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

69. Vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu, asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

70. Šios bylos šalių ginčą iš dalies jau nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodė, kad būtinos sąlygos atsirasti ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, itin svarbus ir turi būti vertinamas ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir realus faktinis statinio naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtinas žemės sklypas.

73. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo aikštelė žemės sklype egzistavo dar 1996 m. Byloje pateiktas 1996 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos suderintas planas, kuriame tuo metu buvusiame 6 610 m² ploto sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėta aikštelė, apimanti ir dabartinio, vėliau padalyto, žemės sklypo teritoriją. Pažymėta aikštelė plane įvardyta kaip automobilių saugojimo aikštelė.

74. Byloje pateiktas 1996 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymas, kuriuo nuspręsta UAB „Vilbeta“ 99 m. terminui išnuomoti 6 610 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilių saugojimo aikštelei eksploatuoti.

75. Atsakovė UAB „Vatubela“ yra pateikusi 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria tuo metu buvęs 6 610 m² ploto sklypas (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Vilbeta“ 99 m. terminui automobilių saugojimo aikštelei eksploatuoti.

76. Byloje pateiktas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. sausio 14 d. priėmimo naudoti aktas, kuriuo komisija pripažino, kad degalinė, esanti (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo dalimi buvo ir šios bylos ginčo žemės sklypas), tenkina nustatytus reikalavimus ir yra priimama naudoti. Be kita ko, minėtame akte nurodyta, kad priimame naudoti objekte įrengta aikštelė, kurios plotas – 4 980 m².

77. Byloje taip pat yra pateiktas www.geoportal.lt duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad 1995-2001 m. nuotraukoje taip pat matyti ginčo aikštelės kontūrai.

78. 2002 m. balandžio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, kuriuo vietoje 6 610 m² ploto valstybinės žemės sklypo, užstatyto aikštele ir išnuomoto jai eksploatuoti, suformuoti du sklypai: 1 365 m² ploto ir 5 245 m² ploto sklypas, kurio 2001 m. plane taip pat pažymėta aikštelė ir kurio pagrindu 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu suformuotas ginčo žemės sklypas (2 452 m² ploto), išnuomotas UAB „Sermeta“, o vėliau – atsakovei UAB „Vatubela“.

79. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1997 m. sausio 14 d. priėmimo naudoti akto sudarymo metu buvo suformuotas vienas bendras 6 610 m² ploto sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame jau buvo ginčo aikštelė. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad šis 6 610 m² ploto sklypas padalytas suformuojant 3 šiuo metu egzistuojančius žemės sklypus, t. y.: 1) 1 365 m² ploto sklypą (adresas nesuteiktas); 2) 3 433 m² ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2006 m. rugpjūčio 4 d. aktų pagrindu; 3) ginčo objektu esantį 2 452 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2006 m. rugpjūčio 4 d. aktų pagrindu.

80. Ginčo žemės sklypas suformuotas ir nuspręsta jį išnuomoti UAB „Sermeta“ ne aukciono tvarka Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu, o nuomos sutartis sudaryta 2010 m. gegužės 10 d. 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo priėmimo metu, pradiniame žemės sklype buvo aikštelė, tai užfiksuota pradinio žemės sklypo (5 245 m² ploto), kurio pagrindu suformuotas ginčo žemės sklypas, 2001 m. lapkritį parengtame žemės sklypo plane, kuriame matyti pažymėti aikštelės kontūrai, kurie iš esmės atitinka ir vėlesniuose planuose nurodytus aikštelės kontūrus. Taigi, 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo dėl nuomos priėmimo, tad ir žemės sklypo suformavimo metu, taip pat 2010 m. gegužės 10 d. nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype buvo didžiąją sklypo dalį užimanti aikštelė.

81. Aikštelė taip pat pažymėta 2014 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypų ribų nužymėjimo-atstatymo akte, kuriame taip pat aikštelės ribose pažymėta „turgavietė“. Aikštelė pažymėta ir 2014 m. gruodžio 16 d. aikštelės geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje.

82. NŽT užsakymu UAB „Inreal“ 2014 m. lapkričio 26 d. parengė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė – 3 150 000 Lt (912 303,06 Eur). Šioje ataskaitoje taip pat užfiksuota, jog žemės sklype yra ne tik restorano pamatai, bet ir didžiąją žemės sklypo dalį užimanti asfaltuota aikštelė.

83. 2015 m. balandžio 22 d. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, taip pat parengtas žemės sklypo planas, kuriame pažymėti ne tik žemės sklype esantys restorano pamatai, bet ir aikštelė.

84. Atsakovė UAB „Vatubela“ į bylą yra pateikusi 2018-2020 m. žemėlapio ištrauką iš www.geoportal.lt duomenų bazės ir 2020 m. kovo 22 d. „Google Earth“ ištrauką, iš kurių matyti, kad žemės sklypas užstatytas didžiąją jo ploto dalį užimančia aikštele, kurioje stovi krovininės transporto priemonės. Atsakovė UAB „Vatubela“ taip pat pateikė 2021 m. birželio 11 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota ir nuotraukomis užfiksuota, kad žemės sklype esančioje asfaltuotoje aikštelėje stovi automobiliai, iš kurių pardavinėjama žemės ūkio produkcija.

85. Atsakovės UAB „Vatubela“ pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Vatubela“, būdama ginčo žemės sklypo nuomininkė, dar 2014 m. pradėjo naudoti žemės sklype esančią aikštelę turgavietės veiklai. Ši veikla atitiko žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (komercinės paskirties objektų teritorija), taip pat ir 2010 m. gegužės 10 d. nuomos sutartyje (komercinės paskirties objektų, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Aikštelė turgavietės veiklai, taip pat ir žemės sklypas pagal aikštelės paskirtį ir naudojimo būdą buvo naudojami ir ieškovo ginčijamų įsakymo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo bei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Minėtą aplinkybė pagrindžia šie įrodymai: 1) keturios atsakovės UAB „Vatubela“ su trečiaisiais asmenimis 2014 m. vasario 3 d. sudarytos nuomos sutartys su pakeitimais, kurios patvirtina, kad aikštelė buvo nuomojama prekybai iš automobilių; 2) atsakovės UAB „Vatubela“ pateiktos nuotraukos 2012-2017 m. laikotarpiu, kuriose matyti aikštelės teritorijoje stovintys automobiliai; 3) 2014 m. gegužės 21 d. patikrinimo akto dalimi esančios nuotraukos, padarytos NŽT darbuotojų, kuriose matyti aikštelės teritorijoje stovintys automobiliai; 4) 2014 m. lapkričio 26 d. vertės nustatymo ataskaitos dalimi esančios nuotraukos, kurias atliko NŽT pasitelktas turto vertintojas. Taigi, pateiktos aikštelės nuomos sutartys (su tuometiniais pakeitimais), pagrindžia, jog aikštelė nuo 2014 m. iki 2020 m. sausio 31 d. buvo nuomojama prekybai iš automobilių.

86. Atsakovė UAB „Vatubela“ 2021 m. birželio 15 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė 2020 m. sausio 27 d. ir 2021 m. sausio 15 d. sudarytus susitarimus su trečiaisiais asmenimis dėl aikštelės nuomos sutarčių pakeitimo, kuriais pratęsti aikštelės nuomos terminai iki 2022 m. sausio 31 d. Minėti įrodymai pagrindžia, jog turgavietės (prekybos) veiklai aikštelė yra nuomojama ir šiuo metu. Byloje iš esmės ir nėra ginčo dėl to, jog aikštelė naudojama turgavietės veiklai – šią aplinkybę pagrindžia minėti įrodymai, šios aplinkybės neginčijo kiti byloje dalyvaujantys asmenys, šią aplinkybę pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

87. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai pagrindžia, kad aikštelė žemės sklype egzistavo nuo 1996 m., t. y. gerokai anksčiau nei restoranas (2005–2006 m.), o aikštelė nuo 2014 m., kai buvo atsakovės UAB „Vatubela“ pradėta naudoti turgavietės (prekybos) veiklai, turėjo savarankišką funkcinę paskirtį bei pati aikštelė (jos plotas, ribos) buvo reikšminga valstybinės žemės sklypų formavimui ir išnuomojimui. Dėl šių aplinkybių sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad aikštelės reikšmė nepagrįstai nebuvo įvertinta pirmosios instancijos teismo.

88. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad žemės sklype esanti aikštelė laikoma statiniu, šią aplinkybę nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, taip pat aikštelę statiniu laiko ir prokuroras. Kaip jau minėta, būtinos sąlygos atsirasti ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Taigi, aikštelės laikymas statiniu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės UAB „Vatubela“ teisės įsigyti valstybės žemės sklypą be aukciono, todėl šiuo aspektu pasisakytina plačiau.

89. Statinio apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – SĮ). Pagal SĮ 2 straipsnio 2 dalį (įsakymo priėmimo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu galiojusi redakcija), statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Ginčo žemės sklype esanti aikštelė yra didesnio nei 100 m² ploto, todėl, pagal byloje ginčijamo įsakymo priėmimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 17.1.2 punktą, aikštelė laikoma II grupės nesudėtingu inžineriniu statiniu. Ginčo aikštelė, pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 punktą, taip pat laikoma II grupės nesudėtingu inžineriniu statiniu.

90. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina atsakovės UAB „Vatubela“ nuosavybės teisę į ginčo aikštelę. Pažymėtina, kad ginčo aikštelė nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, taigi nėra įregistruota ir šios aikštelės nuosavybės teisė, tačiau aikštelės teisinė registracija neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl aikštelės nuosavybės teisės, ši aplinkybė nustatytina pagal faktines aplinkybes.

91. UAB „Circle K Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuva Statoil“, kuriai priklausė dalis restorano ir aikštelė), atsakydama į prokuroro paklausimą, 2019 m. birželio 7 d. raštu patvirtino, kad žemės sklype nėra UAB „Circle K Lietuva“ priklausančios aikštelės, kadangi ji buvo perleista UAB „Sermeta“ 2005 m. liepos 7 d. restorano dalies pirkimo–pardavimo sutartimi. Šiuo atveju sutiktina su atsakove UAB „Vatubela“, kad UAB „Sermeta“ 2013 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleidžiant restoraną atsakovei UAB „Vatubela“, kartu atsakovei UAB „Vatubela“ perėjo ir nuosavybės teisė į aikštelę (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

92. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019 nurodė, kad bylą nagrinėję teismai vertino, jog ieškovės pastatyta monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuris ne tarnauja kitam statiniui, bet turi aiškią funkcinę technologinę paskirtį ir apibrėžtą naudojimą ieškovės vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir stambiagabaričių gaminių sandėliavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą ginčo aikštelę kvalifikuoti kaip apibrėžto naudojimo inžinerinį statinį, kurio buvimas valstybinės žemės sklype atitinka tokio sklypo išnuomojimo (arba pardavimo) ne aukciono būdu sąlygą.

93. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad stovėjimo aikštelė su šaligatviu dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes ji gali būti naudojama transporto priemonėms stovėti. Tokiu būdu yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkui gali duoti ekonominę naudą. Byloje nustatyta, kad būtent tokiu būdu aikštelė faktiškai yra naudojama. Dėl šių daikto savybių ir naudojimo daiktas nevertinamas kaip neturintis apibrėžtos paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Minėtoje kasacinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad aikštelė ir šaligatvis sudaro savarankišką daiktą, turintį savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą (taip pat ir pardavimą ne aukciono būdu).

94. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aikštelės gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019).

95. Kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje žemesnės instancijos teismų buvo nustatyta, kad statinio priėmimo naudoti akte statinys įvardytas kaip automobilių pardavimo aikštelė. Aikštelė buvo išnuomota automobilių komisinei prekybai. Iš to žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad aikštelė turėjo kitą paskirtį, t. y. nebuvo skirta automobiliams statyti; ji skirta savarankiškai veiklai, nepriklausančiai nuo kitų daiktų naudojimo, taigi funkciniu ryšiu ar savo ūkine paskirtimi nesietina su kitais objektais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, įsiteisėjusiu teismo sprendimu esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis imperatyviomis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, valstybė privalo aikštelės savininkui išnuomoti (parduoti) aikštelės dydį atitinkančią žemės sklypo dalį. NŽT negali nenuomoti (neparduoti) žemės sklypo dalies po savarankišku daiktu pripažintu statiniu, taip pat negali tos žemės sklypo dalies nuomoti (parduoti) kitam asmeniui, nes tai būtų šio statinio savininko nuosavybės teisių suvaržymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021).

96. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame sprendime aptarti įrodymai, teisinis reguliavimas ir teismų praktika pagrindžia, jog ginčo aikštelė, nepriklausomai nuo jos neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, buvo reikšminga tiek žemės sklypo suformavimo, tiek nuomos, tiek ir jos pardavimo laikotarpiu. Byloje esantys įrodymai taip pat pagrindžia, kad ieškovo ginčijamų įsakymo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ginčo žemės sklype egzistavo ne tik restoranas, tačiau ir aikštelė, taigi, žemės sklypas buvo užstatytas atsakovei UAB „Vatubela“ priklausančiu statiniu (aikštele) ir žemės sklypas buvo naudojamas aikštelei eksploatuoti. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Vatubela“ atžvilgiu egzistavo būtinosios sąlygos atsirasti ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Esant konstatuotai šiai aplinkybei, nors ir žemės sklypas atsakovei UAB „Vatubela“ parduotas iš esmės restorano statybai pabaigti ir jam eksploatuoti (tai, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, nesudarė pagrindo parduoti atsakovei UAB „Vatubela“ žemės sklypo), tačiau teisines prielaidas šio valstybinės žemės sklypo pardavimui sudarė ir žemės sklype egzistuojanti, atsakovei UAB „Vatubela“ priklausanti ir pagal apibrėžtą paskirtį naudojama aikštelė. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo neteisėtais laikyti nei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo, nei 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.

97. Taigi, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, netinkamai taikė materialines teisės normą (ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą), dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą ir tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti (CPK 330 straipsnis).

Dėl restitucijos

98. Kadangi, kaip konstatuota ankstesnėje sprendimo dalyje, pirmosios instacijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiais nei 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, nei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 19 d. įsakymo, konstatuotina, kad nepagrįsta ir sprendimo dalis, kuria taikyta restitucija. Kadangi naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, šiame sprendime nepasisakytina dėl šalių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pritaikytu restitucijos būdu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

99. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

100. Bylą išsprendus atsakovės UAB „Vatubela“ naudai, ji įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

101. Atsakovė UAB „Vatubela“ nurodė ir pagrindė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 40 658,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės pateiktų detalizacijų matyti, kad minėtas išlaidas sudaro: 1) susipažinimas su ieškiniu ir jo priedais – 2 000 Eur; 2) atsiliepimo į ieškinį rengimas ir jo derinimas su klientu – 10 000 Eur; 3) susipažinimas su NŽT atsiliepimu – 600 Eur; 4) susipažinimas su ieškovo dubliku ir jo priedais 2 000 Eur; 5) tripliko rengimas ir jo derinimas su klientu – 10 000 Eur; 6) susipažinimas su NŽT tripliku – 800 Eur; 7) įrodymų rinkimas, pasirengimas teismo posėdžiui, prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo rengimas – 8 277,87 Eur; 8) įrodymų rinkimas, užklausimų institucijoms rengimas, vykimas į archyvą, kt. – 2 347,39 Eur; 9) susitikimai su klientu, teisinės konsultacijos bylos klausimais – 1 544,33 Eur; 10) atstovavimas teismo posėdyje – 370,64 Eur; 11) ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų analizė, atsiliepimo į ieškovo paaiškinimus rengimas – 2 718,03 Eur.

102. Taigi, atsakovė UAB „Vatubela“ pateikė duomenis apie advokato teisinę pagalbą parengiant šiuos šalies procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl įrodymų priėmimo bei atsiliepimą į ieškovo rašytinius paaiškinimus. Be to, iš byloje esančių teismo posėdžių pažymų matyti, jog advokatas atstovavo atsakovę UAB „Vatubela“ teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val.

103. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, atsižvelgiant į teisinių paslaugų suteikimo datą, šioje byloje maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 339,25 Eur (935,70 x 2,5). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.3. punktu už tripliko parengimą maksimali priteistina suma – 1 455,45 Eur (970,30 x 1,5). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už prašymą dėl įrodymų priėmimo maksimali atlygintina suma 388,12 Eur (970,30 x 0,4), už atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus – 388,12 Eur (970,30 x 0,4). Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma – 378,81 Eur (1262,70 x 0,1 x 3). Susipažinimas su kitų bylos šalių procesiniais dokumentais priskirtinas prie atsakovės UAB „Vatubela“ procesinių dokumentų rengimo išlaidų, o kitų advokato suteiktų teisinių paslaugų atsakovė UAB „Vatubela“ nedetalizavo, nenurodė nei jų teikimo laiko, nei užklausų renkant įrodymus skaičiaus, todėl šios išlaidos neturi būti atlyginamos. Dėl to pagal Rekomendacijas maksimali atsakovei UAB „Vatubela“ pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlygintina suma sudaro 4 949,75 Eur.

104. Taip pat atsakovė UAB „Vatubela“ nurodė ir pagrindė, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 16 822,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo analizė ir įvertinimas, apeliacinio skundo rengimas – 6 376,70 Eur; 2) prokuroro ir NŽT atsiliepimų į apeliacinį skundą bei su prokuroro atsiliepimu pateiktų naujų dokumentų analizė ir įvertinimas, rašytinių paaiškinimų dėl prokuroro papildomai pateiktų dokumentų rengimas – 2 628,73 Eur; 3) žyminis mokestis už apeliacinį skundą – 7 817 Eur.

105. Taigi, atsakovė UAB „Vatubela“ pateikė duomenis apie advokato teisinę pagalbą parengiant šiuos šalies procesinius dokumentus: apeliacinį skundą; rašytinius paaiškinimus. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.9. punktu, už apeliacinį skundą maksimali atlygintina suma – 3 156,75 Eur (1 262,70 x 2,5), o pagal Rekomendacijų 8.16. punktą maksimali atlygintina suma už advokato parengtą atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus – 515,60 Eur (1 289 x 0,4). Taigi, už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovei UAB „Vatubela“ atlygintina suma yra 3 672,35 Eur. Be to, atsakovė UAB „Vatubela“ sumokėjo 7 817 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taigi, atsakovei UAB „Vatubela“ bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 11 489,35 Eur (3 672,35 + 7 817).

106. Taip pat atsakovė UAB „Vatubela“ nurodė ir pagrindė, kad bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme ji patyrė iš viso 8 911,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias nurodė patyrusi dėl: NŽT kasacinio skundo analizės, esminių argumentų, paneigiančių NŽT poziciją, parengimo ir aptarimo su kliento atstovais; prokuroro atsiliepimo į NŽT kasacinį skundą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos nutartimi pripažintas prisidėjimu prie NŽT kasacinio skundo, analizės, esminių argumentų, paneigiančių prokuroro poziciją, parengimo; procesinio pobūdžio argumentų, susijusių su galimybės prisidėjime prie kasacinio skundo nurodyti savarankiškus kasacijos pagrindus ir argumentus nebuvimu, parengimo, šių argumentų ir atsiliepimo plano aptarimo su kliento atstovais; atsiliepimo į NŽT kasacinį skundą ir prokuroro atsiliepimą į NŽT kasacinį skundą rengimo.

107. Taigi, atsakovė UAB „Vatubela“ kasacinės instancijos teismui yra pateikusi tik vieną procesinį dokumentą (be prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) – atsiliepimą į NŽT kasacinį skundą ir prokuroro atsiliepimą į NŽT kasacinį skundą. Pagal Rekomendacijų 8.14 punktą, maksimali atlygintina suma už advokato parengtą už atsiliepimą į kasacinį skundą – 2 377,45 Eur (1 398,50 x 1,7). Taigi, atsakovei UAB „Vatubela“ bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma – 2 377,45 Eur, kiti atsakovės UAB „Vatubela“ įvardyti advokato veiksmai yra susiję su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu ir atsakovei tokios patirtos išlaidos UAB „Vatubela“ nepriteistinos.

108. Atsakovė UAB „Vatubela“ nurodė ir pagrindė, kad bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 16 027,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties analizė, strategijos pakartotinei apeliacijai suformavimas, 2021 m. birželio 8 d. prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo skyrimo ir posėdžio atidėjimo parengimas – 2 313,62 Eur; 2) naujų bylai reikalingų įrodymų rinkimas, komunikavimas su antstoliu dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, 2021 m. birželio 14 d. rašytinių paaiškinimų parengimas – 3 470,44 Eur; 3) papildomų įrodymų rinkimas; nekilnojamojo turto vertinimo ir konsultacijos dėl turto kainos užsakymas; 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo bei mediacijos skyrimo parengimas – 7 271,39 Eur; 4) ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytinių paaiškinimų analizė; 2021 m. rugsėjo 16 d. prašymo dėl ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytinių paaiškinimų nepriėmimo ir atsiliepimo į ieškovo 2021 m. rugsėjo 2 d. rašytinius paaiškinimus, jeigu jie būtų priimti, parengimas – 2 313,62 Eur; 5) komunikacija su klientu bylos klausimais – 605,95 Eur; 6) papildomos išlaidos (įskaitant paiešką registruose) – 52,55 Eur.

109. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą, maksimali atlygintina suma už advokato parengtą prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo skyrimo ir posėdžio atidėjimo – 609,68 Eur (1 524,20 x 0,4). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, maksimali atlygintina suma už advokato parengtus rašytinius paaiškinimus – 609,68 Eur (1 524,20 x 0,4). Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą, maksimali atlygintina suma už advokato parengtus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo bei mediacijos skyrimo – 606,96 Eur (1 517,40 x 0,4). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, maksimali atlygintina suma už advokato parengtą prašymą dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo ir atsiliepimą į rašytinius paaiškinimus – 606,96 Eur (1 517,40 x 0,4). Susipažinimas su kitų bylos šalių ir teismo procesiniais dokumentais, komunikacija su klientu, strategijos formavimas, priskirtini prie atsakovės UAB „Vatubela“ procesinių dokumentų rengimo išlaidų, o kitų advokato suteiktų teisinių paslaugų atsakovė UAB „Vatubela“ aiškiai nedetalizavo, pateikė tik apibendrintus suteiktų paslaugų pavadinimus: pavyzdžiui, nurodė, kad papildomai rinko įrodymus; užsakė nekilnojamojo turto vertinimą ir konsultaciją dėl turto kainos; parengė 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo bei mediacijos skyrimo, tam patyrė 7 271,39 Eur išlaidų; nurodoma, kad šioms paslaugoms suteikti užtrukta bendrai 33 val., nedetalizuojant, kiek kuris veiksmas užtruko. Atsakovė UAB „Vatubela“ nenurodė nei konkrečių teisinių paslaugų teikimo laiko, nei užklausų renkant įrodymus skaičiaus, nei detalizavo ar pagrindė paieškos registruose išlaidų, todėl šios išlaidos neturi būti atlyginamos. Dėl to pagal Rekomendacijas maksimali atsakovei UAB „Vatubela“ bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlygintina suma sudaro 2 433,28 Eur.

110. Vadovaujantis CPK 96¹ straipsnio 1 dalimi, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.

111. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros filialas. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį, civilinis procesinis veiksnumas priklauso juridiniams asmenims ir atitinkamiems fiziniams asmenims, taigi juridinio asmens struktūriniams padaliniams jis nepriklauso. Kadangi valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, tai jų valdytojas yra generalinis prokuroras, o Vilniaus apygardos prokuratūra yra juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis juridinio asmens – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – padalinys, todėl, taikant CPK 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017).

112. Apibendrinant tai, kas nurodyta, atsakovei UAB „Vatubela“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistinos 4 949,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, 11 489,35 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2 377,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme ir 2 433,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovei UAB „Vatubela“ iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteistinos iš viso 21 249,83 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

113. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ? įrašas viešame registre dėl UAB „Vatubela“ nuosavybės teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei UAB „Vatubela“ statyti statinius šiame žemės sklype. Atmetus ieškinį, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį dėl administracinio akto panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vatubela“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vatubela“ (juridinio asmens kodas 302908076) 21 249,83 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir aštuoniasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vatubela“ nuosavybės teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vatubela“ statyti statinius šiame žemės sklype.