- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-218-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01419-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. N. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 2 297,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys yra nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0587 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovė ir atsakovas yra bendraskoliai pagal kredito sutartį Nr. 2403-2010-64906, sudarytą su banku Luminor Bank, kuri šiuo metu yra nutraukta ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
3. Nurodė, kad atsakovas name (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Ieškovė nurodė, kad už miesto komunikacijų paruošiamuosius darbus ji sumokėjo 300 Eur, todėl ½ šios sumos (150 Eur) priteistina iš atsakovo, kaip iš bendrasavininkio.
4. Nuo 2017 m. lapkričio 30 d. A. S., ieškovės neinformavęs, nustojo mokėti paskolos įmokas bankui ir visas paskolos įmokas bankui ieškovė mokėjo viena. Į atsakovą ieškovė kreipėsi ne kartą, ragindama jį vykdyti savo prievoles, tačiau į tai jis nereagavo ir nepateikė jokių pasiūlymų dėl esamos problemos sprendimo. Ieškovė viena vykdė prievolę kreditoriui, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio (imtinai).
5. 2019 m. vasario 18 d. buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-1749 ir 2019 m. gegužės 7 d. buvo priimtas antstolio D. K. patvarkymas Nr. S-19-174-6607 nukreipti išieškojimą į ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
6. Kadangi ieškovės su atsakovu prievolė yra solidari, atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio 1 dalimi privalo kompensuoti ieškovei – 218 Eur už 2017 metus (A. S. mėnesio įmoka bankui yra 218 eurų, jis nemokėjo bankui 2017 m. gruodžio mėn.) bei 1 929,40 Eur už 2018 metus, iš viso 2 147,40 Eur už įmokas bankui, kurias ieškovė mokėjo už jį. 2018 m. sodų bendrijoje, kurioje yra namas, buvo vykdomi miesto komunikacijų įvedimo paruošiamieji darbai (miesto kanalizacijos įvedimas), todėl sodo bendrijai buvo papildomai sumokėta 300 Eur sumą už šiuos darbus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nutraukus 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-589/2017 šalių santuoką, atsakovo naudai iš ieškovės buvo priteista 5 641,43 Eur, iš kurių 1 998,45 Eur sudaro kompensacija už atsakovo sumokėtą didesnę paskolos ir palūkanų dalį pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su banku Luminor Bank. Ieškovė atsakovui priteistos sumos nesumokėjo. Skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui. Ieškovė privalėjo pateikti visus išsamius duomenis apie kredito sutarties vykdymą (paskolos dalies, palūkanų mokėjimą), o ne selektyviai parinkti vieną laikotarpį ir teigti, kad šį laikotarpį ji sumokėjo daugiau nei atsakovas. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar ji asmeniškai sumokėjo paskolos dalį už atsakovą. Atsakovo abejones dėl šios aplinkybės patvirtina prie ieškinio pateikta el. laiško kopija, kurioje esančioje lentelėje minimi trečiojo asmens L. K., kaip paskolos mokėtojo, duomenys. Atsakovas nėra sudaręs jokio susitarimo ar suteikęs kokį nors leidimą tretiesiems asmenims už jį (atsakovą) vykdyti prievoles bankui.
8. Prie ieškinio yra pridėtas tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 279, kuriame nurodyti duomenys leidžia teigti, kad jame nurodytas asmuo L. K. atliko SB „Energija“ 300 Eur mokėjimą. Mokėjimo nurodyme nėra nurodyta, kad mokėjimas atliktas už ieškovę ar atsakovą. Nėra galimybės konstatuoti, kad būtent ieškovė sumokėjo 300 Eur. Atsakovas su L. K. neturėjo jokio susitarimo dėl to, kad pastarasis atliktų už atsakovą kokius nors mokėjimus. Net ir laikant, kad mokėjimas buvo atliktas vykdant atsakovo, kaip daikto bendraturčio, prievolę trečiajam asmeniui (SB „Energija“), lieka neaišku, už ką buvo atliktas mokėjimas, už kokias paslaugas, pagal kokią prievolę ar sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei R. N. iš atsakovo A. S. 2 147,40 Eur skolą už kredito įmokas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 147,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 498,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas su AB DnB NORD banku 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2403-2010-64908, pagal kurią AB DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank AS) suteikė ieškovei ir atsakovui 167 979,61 Eur dydžio kreditą. Pagal minėtą sutartį galutinis kredito grąžinimo terminas – 2038 m. spalio 31 d. Kredito paskirtis: gyvenamajam namui su žemės sklypu, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti; gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ar be jų remontuoti; AB SEB banko suteiktam kreditui, kuris buvo skirtas butui ((duomenys neskelbtini)), refinansuoti (35 378,22 EUR). 2013 m. liepos 15 d. ieškovė ir atsakovas su AB DnB NORD banku sudarė susitarimą dėl 2010 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir bendrosios dalies išdėstymo nauja redakcija.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-859/2017 nusprendė nutraukti sutuoktinių A. S. ir R. S. (dabartinė pavardė – N.) santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 29 d.; tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nutraukus santuoką santuokinių turtą padalinti taip: ieškovui A. S. ir atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ 0,0587 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 12 200 Eur ir po ½ pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 168,47 m2 bendro ploto, kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 42 700 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl prievolės vykdymo šalių kreditoriui AB DNB bankas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, nustatant, kad ieškovas A. S. ir atsakovė R. S. šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdo solidariai.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad kreditoriui Luminor bank AS prievolę, laikotarpiu 2017 m. gruodžio – 2018 m. spalio mėnesiais, vykdė solidarioji skolininkė R. N. Nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas atlygino ieškovei bent dalį iš jam tenkančios kredito įmokų sumos, už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. (įskaitytinai), teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkinto ir ieškovei iš atsakovo priteisė 2 147,40 Eur skolą.
13. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad tretieji asmenys L. K. ir/ar M. R. G., veikdami savo vardu, būtų vykdę ieškovės ir atsakovo prievolę pagal kredito sutartį, nes tokių duomenų nepateikė nei kreditorius, nei atsakovas.
14. Teismo manymu, kreditoriaus išduoti lėšų judėjimo ieškovės sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybes, kad kredito dalis, palūkanos, netesybas ir kt. mokesčiai buvo nurašomi iš solidariosios skolininkės, t. y. ieškovės vardu pagal kredito sutartį atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini).
15. Teismas vertino, kad nėra pakankamai įrodymų pripažinti, jog ieškovės apmokėti miesto komunikacijų į sodo namą įvedimo darbai buvo būtini turtui išsaugoti. Ieškovės apmokėti darbai, negavus bendrasavininkio (atsakovo) sutikimo, kai šios išlaidos nebuvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, buvo atlikti veikiant savo rizika, todėl atsakovui neatsirado pareigos atlyginti šių išlaidų.
16. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti dalies žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (38 Eur). Proporcingai patenkintų ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimų daliai jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 48,99 Eur dalis žyminio mokesčio (52 EUR x 94,21 proc.) bei 565,26 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas (600 Eur x 94,21 proc.). Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 614,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Likusioje dalyje, byloje nesant įrodymų, kad ieškovė faktiškai apmokėjo už advokatės suteiktas paslaugas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei patyrė 1 350 Eur dydžio išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, atmetė ieškovės prašymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 38 Eur žyminį mokestį. Remiantis atmestų ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimų dalimi (5,79 proc.), atsakovui proporcingai priteisė jo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas, t. y. 78,17 Eur (1 350 Eur x 5,79 proc.). Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisė 116,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas A. S. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, susijusią su 2 147,40 Eur skolos priteisimu iš atsakovo ieškovei ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą, ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei bankui Luminor Bank AB dalį jos sumokėtų kredito įmokų. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie kredito įmokas ir jas atlikusius asmenis, todėl klaidingai nustatė teisinių (bendraskolių, skolinių) santykių egzistavimą. Pagal 2013 m. liepos 15 d. susitarimu išdėstytoje kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų redakcijos 67 punktą, be banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims. Ieškovės įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį vykdė pati ieškovė ir tretieji asmenys: L. K. ir M. R. G.. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė, laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 12 d. iki kreditavimo sutarties nutraukimo, perleido šioje sutartyje jai nustatytas teises ir pareigas tretiesiems asmenims, t. y. nesilaikė kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų (67 punktas).
18.2. Tretieji asmenys, atlikdami mokėjimus į ieškovės sąskaitą, suprato, kad jie atlieka mokėjimus ne tiesiogiai ieškovei, o moka bankui už ieškovės turimas prievoles pagal konkrečią paskolos sutartį.
18.3. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų (pvz. mokėjimo nurodymų), iš kurių būtų matyti, kad tretieji asmenys pinigines lėšas sumokėjo ne tiesiogiai bankui, tačiau ieškovei į jos asmeninę sąskaitą.
18.4. Atsakovas niekada nedavė jokio sutikimo jokiems tretiesiems asmenims vykdyti savo (atsakovo) prievolę kreditoriui Luminor Bank AS ir neturi jiems atsakyti už tai, kad jie (tretieji asmenys) už jį (atsakovą) be jo sutikimo ir valios įvykdė dalį jo prievolės, ir kad jokie tretieji asmenys (įskaitant minimus) neturėjo teisės vykdyti prievolės už atsakovą.
18.5. Vykdant prievoles pagal kredito sutartį, ieškovė nuolat vėlavo mokėti jai priklausančias įmokas, dėl ko kreditorius Luminor bank AS praktiškai kiekvieną mėnesį siųsdavo skolininkams - ginčo šalims raginimus ir įspėjimus apie kredito sutarties nutraukimą. Būtent dėl ieškovės nemokumo atsakovas nustojo vykdyti prievolę bankui, taip siekdamas, kad būtų nutraukta kreditavimo sutartis, nes nematė kitokio būdo ją nutraukti. Atsakovas ne kartą kreipėsi į banką dėl sutarties nutraukimo ir jis buvo informuotas, kad sutarties nutraukimo procedūra pradėta. Apie tai buvo žinoma ir ieškovei. Tokia atsakovo valia reiškė, kad jis atsisakė vykdyti prievoles pagal kreditavimo sutartį Luminor bank AS.
18.6. Atsakovo manymu, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė į bylą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tarp kurių buvo pateikta advokato sąskaita ir mokėjimo dokumentas dėl 150 Eur mokėjimo už teisines paslaugas, susijusias su atskirojo skundo dėl 2019 m. liepos 17 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, parengimo ir 38 Eur žyminio mokesčio dokumentą už atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1575-852/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovui turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimu. Teismas nepriteisė iš atsakovo ieškovei 38 Eur žyminio mokesčio, tačiau iš ieškovės atsakovui nepriteisė 188 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (38 Eur žyminis mokestis + 150 Eur mokestis už teisines paslaugas), susijusių su atskirojo skundo nagrinėjimu, todėl šioje dalyje sprendimas taip pat yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
19. Ieškovė R. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Atsakovas, kvalifikuodamas faktines Kredito sutarties vykdymo aplinkybes, daro klaidingą išvadą, kad solidariąją jo paties ir ieškovės prievolę pagal Kredito sutartį kartu su ieškove vykdė ir tretieji asmenys – ieškovės sūnus L. K. ir ieškovės sugyventinis M. R. G.. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. (imtinai) solidariąją savo ir apelianto prievolę pagal Kreditavimo sutartį vykdė išimtinai pati viena ir Kreditavimo sutarties nuostatų nepažeidė.
19.2. Byloje nėra įrodymų, kad kokie nors tretieji asmenys, veikdami savo vardu, būtų vykdę ieškovės ir apelianto prievolę pagal Kredito sutartį ir tiesiogiai, savo vardu pervedę lėšas (kreditą, palūkanas, netesybas) tiesiogiai šalių kreditoriui Luminor Bank AS. Luminor Bank AS išduoti lėšų judėjimo R. N. (buvusi S.) išrašai patvirtina, kad visi mokėjimai - kredito dalis, palūkanos, netesybos ir kt. mokesčiai, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. spalio mėn. (imtinai), buvo nurašomi iš solidariosios skolininkės R. N. vardu pagal kreditavimo sutartį atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini).
19.3. Ieškovės sūnus L. K., darydamas pavedimus bankui, veikė pagal 2018 m. kovo 15 d. įgaliojimą, kuriuo L. K. (ieškovės sūnui) buvo suteikta teisė atstovauti ieškovei visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose savo nuožiūra sudarant ieškovės vardu bet kurias sutartis ir susitarimus, susijusius su ieškovei priklausančio turto eksploatacija ir aptarnavimu, ieškovės vardu mokėti visus mokesčius ir mokėjimus, susijusius su aukščiau minėtu turtu, atstovauti jai gaunant pažymas, pažymėjimus, išrašus, atsiskaitymų (mokėjimų) knygeles ir bet kuriuos kitus dokumentus visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, teikiančias eksploatavimo ir aptarnavimo, ryšio, komunikacijų ir bet kurias kitokias paslaugas, taip pat gaunant pažymas ir kitus dokumentus apie bet kuriuos įsiskolinimus, susijusius su aukščiau minėto turto eksploatacija ir aptarnavimu. Nėra teisinio pagrindo laikyti šio asmens trečiuoju asmeniu CK 6.50 str. prasme, nes jis kreditoriaus požiūriu neveikė savo vardu - Luminor Bank AS tiesiogiai piniginių lėšų nemokėjo, o lėšas įmokėjo į savo motinos R. N. banko sąskaitą, iš kurios buvo daromi banko nurašymai.
19.4. Nurodė, kad M. R. G. taip pat nelaikytinas trečiuoju asmeniu CK 6.50 str. prasme. Šis asmuo kaip ir L. K. tiesiogiai jokių įmokų šalių kreditoriui Luminor Bank AS nemokėjo, o vesdamas bendrą ūkį su ieškove, įmokėjo dalį lėšų – 2 216,74 Eur į banko sąskaitą, kurios savininkė yra R. N., kad ji galėtų atsiskaityti su kreditoriumi arba, kitaip tariant, kad bankas galėtų jas nusirašyti nuo R. N. sąskaitos pagal Kreditavimo sutartį. Jokių tiesioginių mokėjimų šalių kreditoriui Luminor Bank AS M. R. G. nedarė ir apeliantas nepateikė priešingų šiam teiginiui įrodymų, nors pats šias aplinkybes vertina kitaip.
19.5. Ieškovės nuomone, bylinėjimosi išlaidos apelianto atžvilgiu paskirstytos teisingai, todėl keisti teismo spendimo šioje skundo dalyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skolos priteisimą iš bendraskolio, aiškinimo ir taikymo klausimai.
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas su AB DnB NORD banku 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB DnB NORD bankas (dabartinis pavadinimas Luminor Bank AS) suteikė ieškovei ir atsakovui 167 979,61 Eur dydžio kreditą (kredito grąžinimo terminas – 2038 m. spalio 31 d.), skirtą gyvenamajam namui su žemės sklypu, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti; gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ar be jų remontuoti; AB SEB banko suteiktam kreditui, kuris buvo skirtas butui ((duomenys neskelbtini), refinansuoti.
23. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 11 punkte nustatyta, kad kredito gavėjo banke atidaryta banko sąskaita R. S. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) (nuo 2017 m. birželio mėnesio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad kredito gavėjas sutinka, jog visas pagal sutartį kredito gavėjo bankui grąžintinas ir mokėtinas pinigų sumas (kreditą, palūkanas, netesybas ir pan.) bankas nurašytų nuo sąskaitos, nurodytos 11 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
24. 2013 m. liepos 15 d. ieškovė ir atsakovas su AB DnB NORD banku sudarė susitarimą dėl 2010 m. lapkričio 15 d. Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir bendrosios dalies išdėstymo nauja redakcija.
25. 2013 m. liepos 15 d. susitarimu išdėstytoje kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų redakcijos 65 punkte nustatyta, kad jei kredito gavėjo pusėje yra asmenų daugetas, t. y. kredito gavėjo pusėje yra du ar dargiau asmenų (bendraskolių), tai: kredito gavėjai turi teisę paimti kreditą tiek abu kartu, tiek kiekvienas atskirai, be to, tiek visą kreditą, tiek jo dalį (65.1 punktas); sutartyje numatytos sąlygos taikomos abiem kredito gavėjams, jei sutartyje nenustatyta kitaip (65.2 punktas); už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai (65.3 punktas); bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų kartu arba iš bet kurio iš jų atskirai (65.4 punktas). Pagal 2013 m. liepos 15 d. susitarimu išdėstytoje kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų redakcijos 67 punktą, be banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-859/2017 nusprendė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 29 d.; tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nutraukus santuoką santuokinių turtą padalinti taip: ieškovui A. S. ir atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ 0,0587 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 12 200 EUR ir po ½ pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 168,47 m² bendro ploto, kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 42 700 EUR, esančių (duomenys neskelbtini); tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl prievolės vykdymo šalių kreditoriui AB DNB bankas pagal 2010 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, nustatant, kad ieškovas A. S. ir atsakovė R. S. šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdo solidariai.
27. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-563-603/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą dalyse dėl aukščiau nurodytų reikalavimų sprendimą paliko nepakeistą.
28. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio vykdant kredito sutartį, bankui buvo sumokėta 4 076,80 Eur suma.
Dėl ginčytinų faktinių aplinkybių nustatymo ir jų kvalifikavimo
29. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 147,40 Eur skolos, motyvuodama tuo, kad atsakovas, kaip solidarusis skolininkas, turi prie prievolės vykdymo prisidėti tokia pat dalimi, kaip ir ieškovė. Ieškovės teigimu, kadangi ieškovė, vykdydama bendrą su atsakovu prievolę, sumokėjo 4 076,80 Eur, pusę šios sumos atsakovas turi jai kompensuoti.
30. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš jo 2 147,40 Eur skolos, kadangi šią sumą bankui sumokėjo ne ieškovė, tačiau tretieji asmenys L. K. ir M. R. G., kurie, nesant atsakovo sutikimo, neturėjo teisės vykdyti iš kredito sutarties kylančių pareigų, o ieškovė neturi reikalavimo teisės prašyti priteisti šias sumas jos naudai.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio dalį dėl 2 147,40 Eur skolos priteisimo tenkino visiškai, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio ieškovė pagal kredito sutartį sumokėjo bankui 4 076,80 Eur sumą.
32. Siekiant nustatyti atsakovo ginčijamas faktines aplinkybes apie tai, kokie asmenys laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio mokėjimo įmokas bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), analizuotini byloje esantys įrodymai.
33. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį šalis, besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi, šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
34. Iš ieškovės kartu su dubliku bei atsakovo kartu su tripliku pateikto ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., matyti, kad 2018 m. kovo 29 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB į ieškovės sąskaitą neįvardintas trečiasis asmuo pervedė 150 Eur, 2018 m. spalio 22 d. – 865 Eur; 2018 m. gegužės 16 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą neįvardintas trečiasis asmuo pervedė 2 216,74 Eur sumą.
35. Banko atstovės 2018 m. balandžio 20 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. kovo 29 d. L. K. atliko mokėjimą 150 Eur sumai. Kaip minėta, iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. matyti, kad 2018 m. kovo 29 d. neįvardintas trečiasis asmuo iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į ieškovės sąskaitą pervedė tą pačią rašte nurodytą 150 Eur. Minėtame banko atstovės rašte taip pat nurodoma, kad L. K. atliko 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2017 m. rugsėjo 18 d., 2017 m. spalio 19 d. 2017 m. lapkričio 10 d. mokėjimus atitinkamai 400 Eur, 500 Eur, 200 Eur, 350 Eur, 570 Eur, 220 Eur sumoms. Tokie patys pavedimai nurodytomis datomis ir sumomis atsispindi ir ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d, nurodant, kad pavedimus į ieškovės sąskaitą atliko neįvardintas trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad banko išraše nurodyti pavedimai, atlikti neįvardinto trečiojo asmens iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB, į ieškovės sąskaitą atitinka pavedimus, kurie banko atstovės rašte nurodyti kaip atlikti L. K., darytina išvada, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. spalio 22 d. mokėjimus atitinkamai 150 Eur ir 865 Eur sumoms atliko L. K.. Byloje nėra nurodytą išvadą paneigiančių duomenų (CPK 178 str.).
36. Iš tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. R. G. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad joje nurodyta (1 p.), jog M. R. G. sumokėjo 2 216,74 Eur sumą, skirtą kredito įmokoms padengti. Iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. matyti, kad 2018 m. kovo 29 d. neįvardintas trečiasis asmuo iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į ieškovės sąskaitą pervedė iš viso 2 216,74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad banko išraše nurodytas pavedimas, atliktas neįvardinto trečiojo asmens iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), į ieškovės sąskaitą atitinka pavedimą, kurį Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi nurodė atlikęs M. R. G., bei patvirtina ieškovės paaiškinimus dėl nurodytos sumos, darytina išvada, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės sąskaitą 2018 m. gegužės 16 d. mokėjimą 2 216,74 Eur sumai atliko M. R. G.. Byloje nėra šią išvadą paneigiančių duomenų (CPK 178 str.).
37. Iš nurodyto banko išrašo taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankas nuskaitė 4 076,80 Eur sumą, kurią sudarė mokėtina kredito ir palūkanų dalis.
38. Apibendrinant aptartas faktines aplinkybes, pripažintina, kad tretieji asmenys atitinkamas aukščiau minėtas sumas pervedė į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą, iš kurios minėtos sumos buvo panaudotos kredito ir palūkanų grąžinimui. Nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog tretieji asmenys L. K. ir M. R. G. piniginius mokėjimus atliko tiesiogiai bankui ir tokiu būdu tapo trečiaisiais asmenimis, įvykdžiusiais piniginę prievolę už atsakovą.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis prieštaravo tam, jog už jį prievolę bankui vykdytų tretieji asmenys L. K. ir M. R. G., dėl ko pagal CK 6.50 straipsnio 2 dalį, (nustatančią, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui), jis neturi atsakyti už trečiųjų asmenų įvykdytą prievolės dalį.
40. Pažymėtina, kad CK 6.50 straipsnio 2 nuostatos nagrinėjamu atveju yra neaktualios, kadangi nenustatyta, kad L. K. ir M. R. G. mokėjimus atliko tiesiogiai bankui, t. y. vykdė prievolę už ieškovę ir/ar atsakovą. Nesant CK 6.50 straipsnio 2 dalies taikymui būtinų juridinių faktų visumos, nurodyta teisės norma negali būti taikoma, dėl ko aptartas atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
41. Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prievolę ieškovė vykdė asmeniškai iš jos vardu atidarytos banko sąskaitos. Lėšų gavimo šaltinis sąskaitoje (lėšos gautos iš ieškovės, iš trečiųjų asmenų) šiuo atveju neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi nepriklausomai nuo lėšų gavimo šaltinio, prievolės vykdytoja banko atžvilgiu išliko ieškovė.
42. Atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. prievolę mokėti kredito įmokas vykdė ieškovė asmeniškai, nėra pagrindo analizuoti tarp ieškovės ir trečiųjų asmens sudarytų sandorių (Įgaliojimo, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties), kadangi tokie sandoriai yra reikšmingi tik ieškovės ir trečiųjų tarpusavio santykiams nustatyti, tačiau nekeičia ieškovės, kaip kreditavimo sutarties šalies, statuso, nekeičia ieškovę ir banką siejančios prievolės, taigi, nedaro įtakos aptartų faktinių aplinkybių teisiniam kvalifikavimui.
43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertinto faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad iš kreditavimo sutarties kilusias pinigines prievoles bankui laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn. vykdė ne tretieji asmenys, tačiau ieškovė.
Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo
44. Byloje yra kilęs ginčas dėl bendraskolių solidarios prievolės vykdymo, dėl ko aktualios teisės normos, reglamentuojančios solidariąsias bendraskolių prievoles. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
45. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti. Vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
46. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
47. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdė iš kreditavimo sutarties kilusias pinigines pareigas, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn., periodiškai mokėdama kredito įmokas. Būtent dėl šių konkrečių įvykdytų solidariųjų pareigų ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį regreso tvarka.
48. Nustačius šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad ieškovė vykdė iš kreditavimo sutarties kilusias pinigines pareigas, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. spalio mėn., pripažintina, kad ji pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl ½ dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, priteisimo iš atsakovo CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tretieji asmenys jokiais būdais nėra susijęs su šia prievole, nes jie nėra sutarties šalys.
49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių bei banko susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai konstatavo atsakovo atžvilgiu atsiradusią prievolę regreso tvarka grąžinti ieškovei dėl ½ dalies to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį - 2 147,40 Eur ir priteisė šią sumą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėto teismo sprendimo (CPJ 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. Atsakovo manymu, teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi nepriteisė atsakovui iš ieškovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas patyrė atskirojo skundo, pateikto dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, nagrinėjimo procese. Pasak atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas buvo patenkintas, jam turi būti priteistos už atskirojo skundo pateikimą ir parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos - 188 Eur.
51. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas dėl nurodytos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1575-852/2019 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės - ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
52. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (patenkinti 94,21 procentų reikalavimų), proporcingai patenkintų ieškovės materialaus pobūdžio reikalavimų daliai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas - atsakovui iš ieškovės priteisė 116,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 614,25 Eur (atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteista (614,25 Eur – 116,17 Eur) 498,08 EUR bylinėjimosi išlaidas).
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
54. Lietuvos Aukščiausias Teismas, analizuodamas CPK 93 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinęs, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis.
55. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
56. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nustačius, kad bylą išnagrinėjus iš esmės, buvo priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas – ieškinys tenkintas iš dalies (patenkinti 94,21 procentų reikalavimų), atsakovui iš ieškovės pagrįstai proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams priteistos 116,17 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios įskaitytos į atsakovo ieškovei mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumą.
57. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bendraskolių pareigomis vykdant solidariąją prievolę, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei R. N. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.