Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulyės - Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. ir R. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys A. K., AB DnB bankas, UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai R. V. ir D. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. S., kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui turimą pavardę, o atsakovei – ikisantuokinę „K.“; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą taip: a) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ 0,0587 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 10 238 Eur; ½ pastatą – sodo namą, (duomenys neskelbtini), 168,47 m² bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 43 588 Eur; b) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ 0,0587 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 10 238 Eur; ½ pastatą – sodo namą, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 43 588 Eur; mažąją ūkinę bendriją (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė yra bendraskoliai trečiajam asmeniui AB DNB bankui pagal 2010 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 2403-2010-64908, sudarytą su trečiuoju asmeniu AB DNB bankas; 5) nustatyti, kad visa prievole trečiajam asmeniui A. K. pagal 2013 m. liepos 12 d. sudarytą paskolos sutartį dėl 4000 JAV dolerių paskolos atitenka atsakovei R. S.; 6) nustatyti, kad visa prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,Baltijos sprendimai“ pagal 2011 m. lapkričio 3 d. su AB bankas ,,Snoras“ sudarytą vartojimo paskolos sutartį LV20111103V992062 atitenka atsakovei R. S.; 7) nustatyti, kad visos prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai atsiradusios pagal 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, t. y. paskirta bauda ir turto konfiskavimas yra asmeninės atsakovės R. S. prievolės; 8) nustatyti, kad visos prievolės tretiesiems asmenims antstoliui D. K. ir antstoliui R. V. susijusios su 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu vykdymu yra asmenines atsakovės R. S. prievolės; 9) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3404,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 10) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams turimas santuokines pavardes; 3) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 0,0587 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 10 238 Eur; ½ dalį pastato - sodo namo, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 43 588 Eur; 4) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 0,0587 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 10 238 Eur; ½ dalį pastato - sodo namo, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 43 588 Eur; 5) nustatyti ieškovui prievolę rūpintis savo asmenine nuosavybe priklausančia namo dalimi, mokėti mokesčius susijusius su nuosavybe, vykdyti būtinus namo priežiūros darbus; 6) ieškovą ir atsakovę pripažinti bendraskoliais AB DNB bankui pagal 2010 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį; 7) priteisti ieškovui ir atsakovei likusią 1031 Eur neišmokėtos paskolos Snorui dalį mokėti lygiomis dalimis; 8) priteisti ieškovui ir atsakovei grąžinti A. K. paskolą solidariai lygiomis dalimis po 1529,19 Eur; 9) priteisti jai iš ieškovo 18 098,72 Eur kompensaciją: už jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pardavus buvo padengta ieškovo paskolos dalis, įsigijimo išlaidas, paskolos įmokas, įmokas už komunalines paslaugas ir įrengimą – 12 824,21 Eur; priteisti piniginę kompensaciją už patirtas išlaidas gerinant jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertę ir įmokų už paskolą skirtumą – 3957,77 Eur; priteisti namo išlaikymo išlaidas – 1316,74 Eur; 10) priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.Teisme taip pat buvo gautas ieškovo A. S. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes priimant sprendimą nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Nurodė, kad iki sprendimo priėmimo į bylą nebuvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys patirtas ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau ieškinyje buvo suformuluotas prašymas priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ne visi rašytiniai įrodymai apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai buvo savalaikiai pateikti teismui, nes ieškovas jų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas patyrė atstovavimo išlaidas ir už 2017-03-21 atstovavimą teismo posėdžio metu. Atsakovė R. S. atsiliepimo į pateiktą prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė sutuoktinių A. S. ir R. S. santuoką, sudarytą 2009 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus m. CMS (įrašo Nr.), dėl R. S. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovui A. S. jo turimą pavardę, o atsakovei R. S. paliko jos ikisantuokinę pavardę - „K.“; 3) tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir nutraukus santuoką turtą padalino taip: ieškovui A. S. ir atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ 0,0587 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 12 200 Eur ir po ½ pastato – sodo namo, unikalus Nr. 4400-2084-5043, 168,47 m² bendro ploto, kurio ½ vidutinė rinkos vertė yra 42 700 Eur, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė mažąją ūkinę bendriją (duomenys neskelbtini); 4) tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl prievolės vykdymo šalių kreditoriui AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, pagal 2010 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 2403-2010-64908, su vėlesniais pakeitimais, nustatant, kad ieškovas A. S. ir atsakovė R. S. šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdo solidariai; 5) tenkino ieškinio reikalavimą, atmetant priešieškinį, dalyje dėl prievolės pagal R. S. 2011 m. lapkričio 3 d. su banku SNORAS sudarytą vartojamąja paskolos sutartį Nr. LV20111103V992062, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovės R. S. prievolė; 6) tenkino ieškinio reikalavimą, atmetant priešieškinį, dalyje dėl prievolės pagal R. S. 2013 m. liepos 12 d. pasirašytą paskolos sutartį su A. K., nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė atsakovės R. S. prievolė; 7) nustatė, kad visos prievolės trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai atsiradusios pagal 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, t. y. paskirta bauda ir turto konfiskavimas, yra asmeninės atsakovės R. S. prievolės; 8) nustatė, kad visos prievolės tretiesiems asmenims antstoliui D. K. ir antstoliui R. V. susijusios su 2015 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu vykdymu yra asmenines atsakovės R. S. prievolės.Teismas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovės, kuri nuteista už tyčinius sunkius nusikaltimus, kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-190/2015 atsakovė buvo pripažinta kalta 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo mėnesio pradžioje ir 2012 m. birželio mėnesį padariusi dvi nusikalstamas veikas – tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 225 straipsnio 2 dalis). Už padarytus nusikaltimus jai skirtos bausmės: (2011 m. epizodas ) - 200 MGL, t. y. 7 532 Eur dydžio bauda; (2012 m. epizodas) - 250 MGL, t. y. 9 415 Eur dydžio bauda. Bausmes subendrinus nuteistajai (atsakovei) buvo paskirta subendrinta galutinė 300 MGL, t. y.11 298 Eur dydžio bauda (BK 63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126-202/2016, apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280-746/2016, nuteistosios (atsakovės) kasacinis skundas atmestas.Taip pat teismas nustatė, kad šalys pateikė skirtingus duomenis nuo kada pradėjo gyventi skyrium. Ieškovas gyvenimą skyrium ir bendro ūkio nevedimą sieja su 2013 m. pavasariu - balandžio mėnesiu, kai atsakovė išėjo gyventi į kitą namo kambarį. Atsakovė gyvenimą skyrium sieja su šalių 2013 m. vasara pasiektu susitarimu gyventi atskirai. Aplinkybių dėl gyvenimo skyrium laiko pradžios klausimą teismas sprendė ir 2016 m. balandžio 26 d. nutartyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymo ir atsakovė teismui paaiškino, jog skyrium su ieškovu pradėjo gyventi nuo 2013 m. rudens iki 2014 m. rudens. Byloje pateikti ieškovo 2013 m. balandžio 22 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymai po 579,24 Eur (2000 Lt), 2013 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymas dėl 144,81 Eur (500 Lt) už advokato teisines paslaugas; 2013 m. birželio 25 d. – 72,40 Eur (250 Lt); 2013 m. rugpjūčio 12 d. – 30,41 Eur (105 Lt), viso 1406 Eur, tačiau, teismo vertinimu, vien šie mokėjimų nurodymai nepatvirtina apie šalių gyvenimą kartu ar skyrium faktą. Teismas vertino, kad šie įrodymai patvirtina labiau tai, kad ir ieškovas, nežiūrint į atsakovės ir tuo pačiu šalių šeimos sudėtingą situaciją, atsakovę palaikė. Byloje atsakovės pateiktas ieškovo 2014 m. birželio 9 d. sutikimas dėl to, kad atsakovės mama I. N. deklaruotų sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gyvenamąją vietą, neįrodo ir nepagrindžia konkretaus sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios laiko, kaip nepatvirtina ir tai, kad sutuoktiniai gyveno kartu, ką siekia įrodyti atsakovė. Šis pareiškimas patvirtina tik šalių bendrų klausimų sprendimą dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto.Teismas nustatė, kad ieškovas į šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį namą grįžo gyventi 2014 m. spalio mėnesį, kai buvo parduotas (duomenys neskelbtini), butas, o nuo 2015 m. lapkričio 20 d. išsikraustė gyventi į kitą būstą. Dėl sprendimo 19 pastraipoje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, jog šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2013 m. pavasario - vasaros, bet ne vėliau kaip nuo spalio mėnesio, kai ieškovas išsikraustė gyventi į šalims bendrąja daline nuosavybę priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2014 m. spalio mėnesio. 2014 m. spalio mėnesį iki 2015 m. lapkričio ieškovas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiame name gyveno dėl parduoto buto.Vertindamas šalių elgesį pagal sprendimo 15 pastraipoje nurodytą teismų praktiką, t. y. iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, teismas nustatė, kad nuo 2012 m. vasaros pabaigos – rudens pradžios, kai atsakovei buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius sunkius tyčinius nusikaltimus, iki 2013 m. vasaros, kai šalys nusprendė gyventi skyrium, ir 2013 m. spalio mėnesį ieškovas išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), tarp šalių prasidėjo nesutarimai bendro šeimos gyvenimo klausimais dėl pasikeitusių aplinkybių, kurias sąlygojo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodomu laikotarpiu tarp šalių nebeliko artimų santykių. Šalys ne vėliau kaip nuo 2013 m. balandžio mėnesio pradėjo gyventi skirtinguose namo kambariuose. Kilo nesutarimų dėl šeimos pajamų ir jų paskirstymo atsakovei laikinai praradus su darbu susijusias pajamas ir dėl kitų šeimos bendro gyvenimo klausimų. Atsirado įsiskolinimas DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį. Visas atsakovės dėmesys, kaip ji pati patvirtino, buvo nukreiptas į pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakovė pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsiradusių problemų šeimoje dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą ikiteisminiame tyrime. Nurodė, kad 2013 m. vasara pasiektas susitarimas gyventi skyrium buvo būtinas tam, kad ji apsaugotų ieškovą nuo susidariusių problemų (sprendimo pastraipos 3 ir 4.1.). Vien tai, kad ieškovo grįžimas gyventi į namą 2014 m. spalio – 2015 m. lapkričio mėnesiais buvo sąlygotas buto pardavimo. Sutuoktiniai nepradėjo gyventi kartu ir gyventi santuokinį gyvenimą. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl turėtų psichikos sveikatos sutrikimų – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2015 m. gegužės 3 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Diagnozė – būklė po suicidinio bandymo apsinuodyti medikamentais. Anamnezė – „ligonė po konflikto su vyru (išvarė iš namų) išgėrė lexofomil. Mama iškvietė GMP <...>“. (elektroninės bylos II T., 21-22 puslapiai), patvirtina, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir irstančios santuokos atsakovė patyrė ypatingus išgyvenimus. Jokių kitų aplinkybių, kurias nurodė atsakovė, šie duomenys neįrodo. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog šalys nuo 2013 m. vasaros bendrais veiksmais siekė išsaugoti santuoką.Teismas sprendė, kad priešingai nei nurodo atsakovė, byloje nustatyti duomenys dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atsakovės atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje patvirtina, kad atsakovė ne vėliau kaip nuo 2011 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesių, kai padarė pirmą tyčinį sunkų nusikaltimą (sprendimo 18 pastraipa), nebuvo lojali ieškovui, nes būdama jo sutuoktinė ir padariusi tyčinius sunkius nusikaltimus, už šeimos ribų veikė priešingais sutuoktinio ir visos šeimos interesais, nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, sutuoktiniu nesirūpino.Ieškovo paaiškinimais teismas nustatė, jog nuo 2012 m. rugsėjo iki 2015 - 2016 m. jis jokių intymių santykių su kitu asmeniu neturėjo. Atsakovė priešieškinyje ir atsiliepimuose nurodytų aplinkybių dėl ieškovo artimų santykių su V. K. ar kitu asmeniu nepagrindė jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Nepagrindė ir aplinkybių, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pati atsakovė nurodė, kad tai faktiškai buvo jos sprendimas dėl ieškovo gyvenimo skyrium, kad jį apsaugotų (sprendimo 3, 4.1. pastraipos). Todėl teismas sprendė, kad atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovas jai buvo neištikimas ar yra kitos CK 3.60 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei (CPK 178 straipsnis). Teismas nustatė, kasd pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovės padaryti sunkūs tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos ji buvo nuteista. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai santuokoje 2010 m. spalio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 12900 šį turtą: 1) 0,0587 ha dydžio žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė šiai dienai yra 24 400 Eur (VĮ „Registrų centras“ duomenimis http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Šalys nurodė vertę - 20 476 Eur, kuri buvo nustatyta 2015 m. balandžio 24 dienai; 2) pastatą – sodo namą, (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 85400 Eur (VĮ „Registrų centras“ duomenimis http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska obj.jsp). Šalys nurodė vertę - 87 176 Eur, kuri buvo nustatyta 2015 m. balandžio 24 d. Ginčo dėl turto vertės nėra.Vertindamas tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl turto vertės ir jo padalinimo, teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dalyje dėl sutuoktinių turto, aptarto sprendimo 28-29 pastraipose, padalinimo tenkino visiškai.Dėl prievolių kreditoriams teismas nustatė, kad šalys ir AB DNB bankas 2010 m. lapkričio 15 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2403-2010-64908, kuria šalims buvo suteiktas 167 979,61 Eur kreditas terminui iki 2038 m. spalio 31 d. Kredito paskirtis (pakeista 2010 m. lapkričio 21 d. susitarimu): 1) sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, Vilnius pirkti (122 509,27 Eur) ir gyvenamajam namui remontuoti (10 092,12 Eur); 2) refinansuoti 2004 m. rugpjūčio 9 d. kreditavimo sutartimi Nr. 1750418011631-07 suteikto kredito, skirto butui (duomenys neskelbtini), pirkti (35 378,22 Eur). Šalių susitarimu 2011 m. birželio 10 d. pakeistas Kreditavimo sutarties 4 punktas, pakeičiant tarpusavio tarpinius kredito grąžinimo terminus, atidedant negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir Kredito dalį, nurodytą Specialiosios dalies 7.1. punkte pradedant grąžinti nuo 2014 m. vasario 28 d. <...>. Šalių 2013 m. liepos 15 d. susitarimu pakeistas Kreditavimo sutarties 4 punktas, pakeičiant tarpusavio tarpinius kredito grąžinimo terminus atidedant negrąžintos kredito dalies mokėjimus ir kreditą pradedant grąžinti nuo 2014 m. vasario 28 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2017 m. sausio 12 d. datai negrąžinto kredito likutis sudarė 90 369,41 Eur, o pradelstas įsiskolinimas sudarė 1372,03 Eur iš kurio pradelsta kredito dalis – 1302,07 Eur, nesumokėtų palūkanų 60,42 Eur, nesumokėtų delspinigių 9,54 Eur. Tarp šalių nekilo ginčo dėl prievolės šiam kreditoriui solidarumo. Kreditorius neprieštaravo šalių reikalavimams dėl kreditoriui sutartine hipoteka įkeisto turto padalinimo ir prievolės pagal Kreditavimo sutartį vykdymo nutraukus santuoką. Todėl teismas sprendė, kad nutraukus santuoką, šalys pagal Kreditavimo sutartį lieka solidariai atsakingi.2011 m. lapkričio 3 d. vartojamąja paskolos sutartimi Nr.LV20111103V992062 atsakovei buvo suteikta 2896,20 Eur (10 000 Lt) paskola. BAB bankas Snoras perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ savo reikalavimo teisę į atsakovės prievolę. Paskolos likutis 2016 m. gegužės 2 d. buvo 1033,61 Eur.Paskolos 2013 m. liepos 12 d. sutartimi A. K. paskolino atsakovei 4000 JAV dolerių, kas pagal sutarties sudarymo dieną buvo 10 560 Lt (3058,38 Eur). Paskola suteikta namo lizingo paskolai padengti.Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašo pripažinti pagal jos pasirašytą Vartojamosios paskolos sutartį ir 2013 m. liepos 12 d. paskolos sutartį atsiradusias prievoles bendromis su ieškovu, nes, jos teigimu, šios lėšos buvo panaudotos bendram turtui išlaikyti, pradelstoms paskoloms sumokėti.Atsakovė reikalauja priteisti iš ieškovo 18 098,72 Eur kompensaciją: 1) už jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pardavus buvo padengta ieškovo paskolos dalis, įsigijimo išlaidas, paskolos įmokas, įmokas už komunalines paslaugas ir įrengimą – 12 824,21 Eur; 2) už patirtas išlaidas gerinant jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertę ir įmokų už paskolą skirtumą – 3957,77 Eur; 3) priteisti namo išlaikymo išlaidas – 1316,74 Eur. Pateikė įrodymus dėl to, kad 2004 m. ji pardavė savo asmenine nuosavybe valdomą turtą ir gavo asmenines pajamas 17 377,20 Eur (60 000 Lt). Pateikė UAB „ERA“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. raštą dėl bute (duomenys neskelbtini) atliktų apdailos darbų ir skaičiavimus, kuriais grindžia reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo: 1) mokesčių už paslaugas nuo 2004 m. iki 2014 m., viso 9440,89 Eur (32 597,53 Lt) ir nuo 2011 m. iki 2015 m.; 2) dėl būsto paskolų mokėjimo SEB bankui ir DNB bankui: 1) 2004 m. – 2015 m. kovo 1 d., iš kurių matyti, kad viso per laikotarpį buvo sumokėta 42 132,70 Eur (145 475,8 Lt): ieškovo – 3810,86 Eur (13 158,17 Lt); atsakovės 39 294,08 Eur (135 674,63 Lt); 2) banko išrašus apie atliktus mokėjimus DNB bankui nuo 2013 m. sausio iki 2015 m. gruodžio mėn.; 3) mokėjimai SEB bankui už būsto paskolą nuo 2004 m. iki 2009 m. viso 52 663,47 Lt, pagal 2004 m. rugpjūčio 9 d. kreditavimo sutartį su SEB banku, kurią pasirašė bylos ginčo šalys įsigydamos bendrąja daline nuosavybe turėtą būstą, esantį (duomenys neskelbtini); 4) dėl turto draudimo 2004-2013 m.; 5) dėl mokesčių už žemę: už 2013 m. mokėtina suma buvo 17 Lt, už 2014 m. – 33 Lt; 6) apie jos darytas įmokas SEB bankui už būsto paskolą nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, iki santuokos su ieškovu sudarymo; 7) už buto paskolą, atliktas per DNB banko sąskaitą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3404,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad mokėjo įmokas pagal Kreditavimo sutartį: 1) 2015 m. birželio 8 d. trečiojo asmens DNB bankas raštu Nr. 56-37/2290 pateikta informacija apie ieškovo vykdytas įmokas nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., sumokant viso 6216,47 Eur, iš jų 3171,79 Eur per atsakovės banko atsiskaitomąją sąskaitą; 2) apie ieškovo atliktus mokėjimus į atsakovės ir DNB banko sąskaitas ir nurašymus iš ieškovo sąskaitos Kredito paskolai dengti: nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. du mokėjimai po 375 Lt; 2013 m. gruodžio 4 d. – 200 Lt; 2013 m. gruodžio 10 d. – 657 Lt; nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. vasario 25 d. trys pavedimai po 375 Lt; 2014 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas dėl 380 Lt; 2014 m. kovo 19 d. – 375 Lt; 2014 m. kovo 27 d. - 377 Lt; 2014 m. balandžio 10 d. iki balandžio 30 d. du pavedimai po 375 Lt; 2014 m. gegužės 29 d. – 750 Lt; 2014 m. birželio 30 d. – liepos 31 d. du pavedimai po 752 Lt. 2014 m. rugpjūčio 7 d. - 8690,25 Lt; 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 39,97 Lt ir 1505,15 Lt; 2014 m. rugpjūčio 20 d. pavedimas įsiskolinimui būto kreditui dengti – 250 Lt.Teismas šalių santykius iki santuokos sudarymo kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius ir dėl atsakovės reikalavimų dėl kompensacijos už 2004 m – 2009 m., kai gyveno su ieškovu nesusituokę, mokėtas paskolas ir mokesčius, kitas įmokas, sprendė pagal jungtinę veiklą bei bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje ginčas yra dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turto įgijimo ir lėšų jam įsigyti ir išlaikyti teisinio režimo. Tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.).Dėl nustatyto teismas sprendė, kad iki santuokos sudarymo bendrai gyvenę ir bendrą ūkį vedę sutuoktiniai bendromis lėšomis prisidėjo prie (duomenys neskelbtini), buto įsigijimo, ką patvirtina ir suteikta SEB banko paskola pagal kreditavimo sutartį ir tai, kad butas buvo įgytas kaip bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė, dėl kurios įgijimo ir valdymo ginčo iki prasidėjus santuokos nutraukimui tarp šalių nebuvo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas neprisidėjo prie šio turto įsigijimo ir išlaikymo, todėl laikė, kad yra nepagrįstas atsakovės ieškinys dėl kompensacijos už iki santuokos atsakovės nurodomų įmokų. Taip pat teismas laikė nepagrįstais atsakovės reikalavimus dėl kompensacijos už įmokas pagal Kreditavimo sutartį, sudarytą po santuokos sudarymo, ir dėl mokesčių už bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto išlaikymą. Vien tai, kad atsakovė galimai sudarė paslaugų sutartis, nepagrindžia priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagerinimą už atliktus remonto ir apdailos darbus. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jo naudai 3404,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją yra nepagrįstas, nes pateikti įrodymai byloje patvirtina tik faktą, kad vedant bendrą ūkį buvo vykdomi mokėjimai pagal turėtas prievoles ir padedant sutuoktiniui iš bendrų šeimos lėšų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-08 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės R. S. ieškovo A. S. naudai 835,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-29 sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ir atsakovės ieškinio bei priešieškinio reikalavimus. Ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 92,31 proc., o atsakovės – 45,45 proc. Taip pat nustatė, kad ieškovas patyrė 588,98 Eur dydžio išlaidas, sumokėdamas žyminį mokestį bei pateikė mokėjimų išrašus ir kvitus, kuriais grindžia patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 3 000,00 Eur. Atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 271,50 Eur dydžio dalį žyminio mokesčio, o 190,00 Eur dalies mokėjimas teismo buvo atidėtas.Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2017-03-17 Pinigų priėmimo kvitą 575,00 Eur sumai už atstovavimą bei atsiliepimo parengimą ir 2017-03-24 Pinigų priėmimo kvitą 350,00 Eur sumai už atstovavimą. Teismas konstatavo, kad išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali būti teismo priimti tik nustačius reikšmingas aplinkybes, jog nebuvo galimybės pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju laikytina, jog ieškovas ir jo atstovas turėjo visas galimybes 2017-03-21 vykusio teismo posėdžio metu pateikti teismui 2017-03-17 Pinigų priėmimo kvitą, t. y. nenustatytos aplinkybės, užkirtusios kelią ieškovui pateikti minėtus rašytinius dokumentus. Teismas 2017-03-24 Pinigų priėmimo kvitą už advokato R. G. atstovavimą 2017-03-21 vykusiame teismo posėdyje prijungė prie bylos medžiagos, nes, teismo vertinimu, dėl objektyvių priežasčių už suteiktas paslaugas buvo su atstovu atsiskaityta tik po posėdžio.Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pagal CPK 98 straipsnį advokatas ar advokato padėjėjas raštu turi pateikti teismui prašymą ne tik su išlaidų apskaičiavimu, bet ir su turėtų išlaidų pagrindimu. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos šalių piktnaudžiavimui ir galimai net nepatirtų išlaidų priteisimui. Į bylą ieškovas tėra pateikęs mokėjimo išrašus (nurodymus) advokatui R. G., ir, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas bylinėjimosi išlaidoms priteisti. Minėti mokėjimo nurodymai (2015-03-23, 2015-04-07, 2015-09-25, 2015-11-27, 2015-12-13, 2016-06-20, 2016-08-05, 2016-12-19, 2017-02-14, 2017-03-20) gali būti laikomi tinkamu prievolės įvykdymu, bet ne išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, nes su minėtais mokėjimo nurodymais nėra pateikti jokie juose nurodomų pervestinų sumų dydžius pagrindžiantys dokumentai. Nei ieškovas, nei ieškovo atstovas nepateikė nei PVM sąskaitų – faktūrų, nei suteiktų paslaugų apibūdinimo, todėl ieškovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos teismų formuojamai praktikai, kadangi ieškovo nurodomos patirtos bylinėjimosi išlaidos, grindžiamos 2015-03-23, 2015-04-07, 2015-09-25, 2015-11-27, 2015-12-13, 2016-06-20, 2016-08-05, 2016-12-19, 2017-02-14, 2017-03-20 mokėjimo nurodymais yra visiškai nepagrįstos, nėra galimybės identifikuoti už kokias konkrečias paslaugas ir kokiais įkainiais buvo suteiktos paslaugos. Be to, kai kurie mokėjimai atlikti gerokai anksčiau, nei buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą (pavyzdžiui, ieškinys teisme gautas 2015-12-23, o pateikti mokėjimai atlikti 2015-03-23, 2015-04-07). Vieninteliai byloje pateikti pagrįsti įrodymai, patvirtinantys atstovavimo išlaidų dydį bei jų apmokėjimą yra 2017-03-24 Pinigų priėmimo kvitas už atstovavimą 2017-03-21 vykusio teismo posėdžio metu – 350,00 Eur. Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkami įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pateikti už žyminio mokesčio sumokėjimą (588,98 Eur) bei atstovavimą 2017-03-21 teismo posėdyje (350,00 Eur), teismas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovo naudai: netenkinus ieškinio reikalavimo dėl 3 404,55 Eur piniginės kompensacijos priteisimo – 512,38 Eur žyminio mokesčio ir 323,09 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 835,47 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).Sprendžiant klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas matė pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atkreipė dėmesį, jog teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino tik tuos atsakovės priešieškinio reikalavimus, kurie buvo tapatūs ieškovo ieškinio reikalavimams, kitus atmesdamas. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei priteisti proporcingai tenkintų reikalavimų daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes net ir nesant priešieškinio, teismas šiuos reikalavimus būtų sprendęs, kaip sudarančius ieškovo ieškinio dalyką. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas, nukrypdamas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovės naudai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų argumentai

Ieškovas A. S. apeliaciniais skundais prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 404,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2 691,45 Eur dydžio piniginę kompensaciją, taip pat prašo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, paskirstymo klausimą, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-07 papildomą sprendimą, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovės R. S. buvo priteista 835,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ir padidinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 3281,69 Eur.Nurodo, kad apeliantas ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti jo naudai 3404,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Šalys turi kreditorių – AB DNB banką, ir yra solidarūs skolininkai. Paskolos naudojimosi ir grąžinimo laikotarpiu ginčo šalys prievolę kreditoriui vykdė solidariai, t. y. ieškovas pervesdavo dalį mokėtinos bankui sumos atsakovei į jos asmeninę sąskaitą, o atsakovė vėliau mokėdavo bankui dalį paskolos ir palūkanas. Nuo 2013 m. balandžio mėn. ginčo šalims nutraukus santykius, paskolos mokėjimas tapo problematiškas, t. y. atsakovė netinkamai vykdė prievoles bankui, t. y. laiku nepervesdavo mokėtinos sumos ir palūkanų. Vėliau atsakovė ieškovui nurodė, kad pastarasis mokėtų pinigines lėšas ne į atsakovės sąskaitą, o tiesiogiai į paskolos aptarnavimo sąskaitą, ką ieškovas ir darė, t. y. mokėjo įmokas už kreditą ir palūkanas tiesiogiai į kredito aptarnavimo sąskaitą. 2014 m. atsakovė nebevykdė paskolos sutarties sąlygų, dėl ko ieškovas praktiškai vienas turėjo vykdyti prievoles, susijusias su paskolos grąžinimu ir palūkanų mokėjimu. Ginčo šalys per laikotarpį nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. rugpjūčio mėn. kreditoriui grąžindami paskolą ir mokėdami palūkanas sumokėjo 6 137,03 Eur. Ieškovas paskolos grąžinimui ir palūkanų mokėjimui tiesiogiai atsakovei arba kreditoriui (AB DNB bankas) sumokėjo 5066,97 Eur. Atsakovė per šį laikotarpį bankui atitinkamai sumokėjo 1070,06 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo didesnę dalį paskolos ir palūkanų nei atsakovė, todėl ieškovas iš atsakovės reikalavo priteisti piniginę 1998,45 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudarė pusė skirtumo tarp ieškovo sumokėtos visos sumos ir atsakovei tenkančios ir sumokėtos dalies (5066,97 – 1070,06 lygu 3996,91 Eur/2 lygu 1998,45 Eur).Be to, kaip nurodo ieškovas, laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 1406,10 Eur advokatų profesinei bendrijai ,,Baltic legal Solution“ už atsakovei asmeniškai suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas nurodė, kad šios išlaidos atsirado dėl atsakovės veiksmų, todėl ieškovas reikalavo tokio pat dydžio kompensacijos. Nurodė, kad teismas byloje išsprendė klausimą dėl faktinio santuokos nutrūkimo momento, t. y. nustatė, kad santuoka nutrūko 2013 m. pavasarį – vasarą, o vėliausiai spalio mėnesį. Teismui nustačius santuokos nutrūkimo laiką, turėjo būti taikomos 3.67 str. 2 d. nuostatos, t. y. teismas turėjo spręsti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Taigi šiuo atveju ieškovas laikotarpyje nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. rugpjūčio mėn., t. y. tuo metu, kuomet santuoka jau buvo nutrūkusi, sumokėjo didesnę dalį paskolos ir palūkanų, t. y. įvykdė solidarią abiejų sutuoktinių prievolę, kas savaime reiškia, kad ieškovas piniginę prievolę vykdė iš asmeninių lėšų. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam 1998,45 Eur piniginę kompensaciją visiškai teisėtas ir pagrįstas. Mokėjimai, atlikti advokatų kontorai, buvo išimtinai už atsakovei advokatų kontoros teiktas teisines paslaugas jos baudžiamojo persekiojimo metu. Tai reiškia, kad sandoris – sutartis su advokatų kontora dėl teisinių pasekmių teikimo ikiteisminio tyrimo metu buvo sudarytas tik atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti ir buvo įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris tuo metu buvo bendra jungtinė nuosavybė. Įvertinus šią aplinkybę, pripažintina, kad ieškovui priklauso kompensacija, kuri yra lygi pusei bendro šeimos turto – piniginių lėšų – 1406 Eur, panaudotų kito sutuoktinio asmeniniams porekiams tenkinti, t. y. 703 Eur. Apeliantas teigia, kad sprendžiant klausimą dėl kompensacijos, teismas sprendimo šioje dalyje nemotyvavo. Apelianto teigimu, teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas (2017-03-17 pinigų priėmimo kvitas 575 Eur sumai), nurodė, kad ieškovas ir atstovas turėjo galimybę pateikti šį dokumentą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau ieškovas pažymi, kad dėl žmogiškojo faktoriaus teismo posėdžio metu nepateikė visų įrodymų. Teigia, kad įstatymas imperatyviai nenustato, jog visais atvejais turi būti pateikiami mokėtų sumų dydžius pagrindžiantys dokumentai. Ieškovas nėra sudaręs jokios kitos atstovavimo sutarties, isškyrus dėl ginčo su atsakove dėl santuokos nutraukimo.Teismas galėjo be atskirų pažymų ir paaiškinimų įvertinti suteiktų teisinių paslaugų pobūdį šioje byloje, o būtent: kiek buvo surašyta ir pateikta ieškovo vardu procesinių dokumentų, advokato dalyvavimą teismo posėdiuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas keistini iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013).Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo, prašoma priteisti kompensacija dėl prievolės vykdymo kreditoriui AB DNB bankui yra nuo 2013 m. spalio mėn., t. y. nuo laikotarpio, kuriuo šalys negyveno kartu ir būtent ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas yra konstatavęs, jog nuo minėto laiko šalys nebevedė bendro ūkio, todėl yra teisinis pagrindas nuo šio momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo šalių prievolės minėtam kreditoriui AB DNB vykdymu, t. y. nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. rugpjūčio mėn. grąžinant paskolą ir mokant palūkanas buvo viso sumokėta 6 137,03 Eur, ir ieškovas paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimui tiesiogiai atsakovei arba kreditoriui sumokėjo 5066,97 Eur, atsakovė per šį laikotarpį padengė 1070,06 Eur. Kadangi ieškovas sumokėjo nurodytu laikotarpiu didesnę paskolos ir palūkanų dalį, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1998,45 Eur dydžio kompensacija. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nuo 2013 m. balandžio iki 2013 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 1406,10 Eur už advokato teisines paslaugas, teiktas atsakovei ikiteisminio tyrimo metu, kas laikytina atsakovės asmeniniais poreikiais (el. b. l. 63 – 67, 2 t.). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina jo prašoma 703,00 Eur dydžio kompensacija, kuri buvo panaudota, kaip minėta, atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui.Pakeitus teismo sprendimą, turėtų būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė papildomu sprendimu, ir apeliantas A. S. taip pat nesutinka su priteistu 835,47 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu iš atsakovės.Kaip matyti iš papildomo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo iš dalies tenkinus tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio reikalavimus, nevertino aplinkybių, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartimi ieškovui dalies žyminio mokesčio atidėjimu, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi atsakovės atleidimu nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei 2017-02-02 nutartimi, kuria atsakovei atidėtas 190 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Kaip minėta, ieškovas reiškė neturtinio pobūžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo (26 913 Eur sumai) bei kompensacijos (3404,55 Eur) priteisimo (viso 30 317,55 Eur ieškinio suma). Taigi, pareiškus tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis 716 Eur (31 Eur už neturtinį reikalavimą bei 685 Eur už turtinius reikalavimus) (CPK 80 str. 2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1241 redakcija (nuo 2015-01-01) (TAR, 2014, Nr. 2014-15011). Ieškovas viso sumokėjo 588,98 Eur žyminio mokesčio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartimi ieškovui atidėtas 511,98 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Nustačius, jog mokėtinas yra 716 Eur dydžio žyminis mokestis, laikytina, jog likusi ieškovui atidėta mokėti žyminio mokesčio dalis yra 127 Eur.Atsakovė priešieškiniu reiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turtinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo (26 913 Eur sumai) bei kompensacijos (18 098,72 Eur) priteisimo (viso 45 011,72 Eur ieškinio suma). Taigi, pareiškus tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis yra 923 Eur (31 Eur už neturtinį reikalavimą bei 892 Eur už turtinius reikalavimus) (CPK 80 str. 2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1241 redakcija (nuo 2015-01-01) (TAR, 2014, Nr. 2014-15011). Atsakovė viso sumokėjo 271,50 Eur žyminio mokesčio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-24 nutartimi atsakovė buvo atleista nuo 593 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat atsakovei 2017-02-09 nutartimi buvo atidėtas dalies 190 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Nustačius, jog mokėtinas yra 330 Eur dydžio žyminis mokestis (viso mokėtinas yra 923 Eur dydžio žyminis mokestis ir nuo 593 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovė buvo atleista), laikytina, jog likusi atsakovei atidėta mokėti žyminio mokesčio dalis yra 59 Eur.Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimų yra patenkinta 93 proc. (dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei – 100 proc., dėl nekilnojamojo turto padalinimo – 100 proc., dėl kompensacijos priteisimo – 79 proc.), tai iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas ieškovo sumokėtas 588,98 Eur dydžio žyminis mokestis, ir taip pat iš atsakovės valstybės naudai yra priteistina 127 Eur žyminio mokesčio (716 -538,98 - 50).Taip pat, patenkinus atsakovės 50 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei – 50 proc., dėl nekilnojamojo turto padalinimo – 100 proc. ir visiškai netenkinus ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo), atsakovės naudai iš ieškovo priteistinas 168 Eur dydžio žyminis mokestis, ir kadangi yra likęs atsakovės nesumokėtas 59 Eur dydžio atidėtas žyminis mokestis, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 59 Eur žyminio mokesčio.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 15,66 Eur, todėl jos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba, klausimą, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos medžiagos įrodymus, patvirtinančius ieškovo turėtų išlaidų dydį ir pagrįstumą, nors ir šie įrodymai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes, visų pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie įrodymai buvo pateikti nedelsiant po teismo sprendimo priėmimo bei nenustatyta jokių piktnaudžiavimo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti įrodymai dėl turėtų išlaidų atstovo pagalbai bei jų pagrįstumo prijungiami prie bylos medžiagos.Apeliantas prašo viso priteisti 2769,30 Eur dydžio atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog advokatas rengė ieškinį, patikslintą ieškinį bei atsiliepimą į priešieškinį, kt., tačiau, kolegijos vertinimu, bylos medžiagos apimtis ir sudėtingumas neduoda pagrindo spręsti esant tokias advokato darbo sąnaudas, kurios lemtų būtinybę priteisti nurodomą turėtų advokato paslaugoms išlaidų dydį, nes, pirma, patikslintas ieškinys iš esmės atkartoja pirminį ieškinį, be to, pateiktame priešieškinyje nebuvo keliamas ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, antra, byla pagal ginčo pobūdį bei apimtį nėra laikytina sudėtinga, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažintina iki 2000 Eur.Byloje pateikti duomenys, jog apeliantas naudojosi advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme parengiant apeliacinį skundą, todėl jo turėtos 300 Eur dydžio išlaidos priteistinos iš atsakovės. Taip pat, tenkinus apeliacinį skundą dėl kompensacijos priteisimo, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 61 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prijungti prie bylos medžiagos ieškovo A. S. pateiktus rašytinius įrodymus dėl atstovavimo išlaidų (2017-03-17 Pinigų priėmimo kvitą, 2015-03-18 sąskaitą Nr. 2015/03/18, 2016-05-16 sąskaitą Nr. 2016/05/16, 2016-06-07 sąskaitą Nr. 2016/06/07, 2016-10-07 sąskaitą Nr. 2016/10/07, 2016-12-08 sąskaitą Nr. 2016/12/08, 2017-01-04 sąskaitą Nr. 2017/01/04, 2017-03-13 sąskaitą Nr. 2017-03-13, 2017-03-23 sąskaitą Nr. 2017/03/23).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje dėl kompesacijos iš atsakovės R. S. priteisimo ieškovo A. S. naudai pakeisti ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovo A. S. naudai 2 691,45 Eur kompesaciją“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovės R. S. atsakovo A. S. naudai 588,98 Eur žyminio mokesčio ir 2000 Eur išlaidų atstovo pagalbai.

Priteisti iš ieškovo A. S. ieškovės R. S. naudai 168 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės R. S. valstybės naudai 186 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo A. S. ir atsakovės R. S. valstybės naudai lygiomis dalimis 15,66 Eur išalidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Priteisti iš atsakovės R. S. ieškovo A. S. naudai 61 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur išlaidų atstovo pagalbai, viso 361 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.