Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. V. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu, nuspręsta šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Bausmę paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, dalimi, 3 dalimi, nuspręsta skirti V. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 930,00 eurų (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai.

V. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

2. Nuteistas V. V. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar nuteistojo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, nuteistasis prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip nuteistasis prašo sumažinti konfiskuotinos transporto priemonės vertę nuo 2 930,00 eurų iki 1 800,00 eurų.

3. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

4. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

6. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam V. V. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

8. Nagrinėjamu atveju V. V. yra nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, kad 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022).

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad kaltinamasis (tuo metu) V. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas laikė tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (BK 60 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino ir nuteistojo V. V. asmenybę apibūdinančius duomenis. Teismas nustatė, kad jis praeityje teistas dešimt kartų, paskutinius du kartus analogiškai už vairavimą esant neblaiviam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, baudų nemoka (1 t., b. l. 158–173; 2 t., b. l. 1–15, ), nedirba, pakaltinamas (2 t., b. l. 146, 155), nagrinėjamu atveju, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus sulaužė tvoros dalį ir plastikinę smėlio dėžę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad kaltinamasis (tuo metu) linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl jam neskirtinos švelnesnės bausmės, kurios, apylinkės teismo vertinimu, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Atsižvelgęs į tai, kad V. V. anksčiau teistas, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos nei baudos bausmės, nei arešto bausmės nesulaikė kaltinamojo (tuo metu) nuo naujų veikų darymo, todėl, siekiant pakeisti kaltinamojo (tuo metu) nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, jog V. V. anksčiau teistas (taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą), baustas administracine tvarka, apylinkės teismas jam skyrė 6 (šešių) mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmę.

10. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas, skirdamas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių ir skyrė V. V. aiškiai per griežtą bausmę. Aukštesnio teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs pirmiau aptartas nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant tik griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu būnant neblaiviu. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios V. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, todėl veika laikytina nuoseklia, nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava. Apeliaciniame skunde vien tik akcentuojamas bausmės griežtumas niekaip nepaneigia nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui ir teisingumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisėta, teisinga ir pagrįsta yra būtent griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o taip pat ir jos dydis – 6 (šeši) mėnesiai.

11. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurios pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam nebuvo skirtos, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

12. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla V. V. atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl nuteistajam paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirtas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam V. V. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta (2024 m. liepos 21 d.) iki priimant minėtą 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

16. Remiantis teismų praktika, svarstant bausmių bendrinimo klausimą minėta tvarka, visų pirma turi būti įvertinama galimybė taikyti palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – apėmimą. Šiuo atveju aktualu įvertinti, ar neegzistuoja BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, kurios imperatyviai lemia asmeniui skirtų bausmių bendrinimą jas apimant, nepriklausomai nuo to, ar bendrintinos bausmės skirtos vienu, ar keliais skirtingais nuosprendžiais. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

17. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tai yra nesunkų nusikaltimą. Paskutiniu įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju aktualiais procesiniais sprendimais V. V. yra nuteistas už veikas, kurios iš esmės nesiskiria savo pavojingumu ir, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl galimybės taikyti bausmių apėmimą šiuo atveju nėra.

18. Kaip matyti, bendrindamas bausmes apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą, tinkamai taikė laisvės atėmimo ir arešto bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 9 dalis, BK 65 straipsnio 1 dalies a papunktis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija BK 63 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmių bendrinimo tvarką, pažeidimų nenustatė. Į galutinės subendrintos bausmės laiką apylinkės teismas taip pat pagrįstai įskaitė bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais (BK 63 straipsnio 9 dalis).

19. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą parinkta bausmės rūšimi bei jos dydžiais, o taip su ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu subendrinta galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta galutinė bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, prisiima ir galimas pasekmes.

21. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria išspręstas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskacijos klausimas.

22. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. V. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Nuteistasis V. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nusprendė iš nuteistojo išieškoti automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

23. Apeliaciniame skunde V. V. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo klausimo nekelia, tačiau aukštesnio teismo prašo keisti šios priemonės mastą, nuo 2 930,00 eurų konfiskuotinos transporto priemonės vertę sumažinant iki 1800,00 eurų.

24. Teisėjų kolegija, svarstydama nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl konfiskuotino automobilio išieškotinos vertės dydžio sumažinimo, pirmiausia pažymi, jog turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

25. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020).

26. Iš baudžiamojoje byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Audi A3 vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 930 eurų (su PVM) (1 t., b. l. 121), t. y. tokia vertė, kokią ir nuspręsta išieškoti skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo. Tuo tarpu V. V. bylą nagrinėjant apylinkės teisme laikėsi pozicijos, kad tokį automobilį galima būtų nupirkti už 1800,00 eurų, o apeliaciniame skunde nurodo, kad rinkoje tokios markės ir tokių metų laidos automobilį galima nusipirkti už 1 500,00–1 800,00 eurų.

27. V. V. į bylą yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad įvykio metu apgadinto automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), likutinė vertė yra 350 eurų, vertinimo data 2025 m. vasario 22 d. (2 t., b. l. 114–131).

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, konfiskuotino turto vertė įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

29. Iš bylos duomenų matyti, kad tikslinant šiuo atveju aktualaus 2024 m. liepos 21 d. įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad V. V., vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ją sugadino, įvykio vietoje rastos minėto automobilio detalės (1 tomas, b. l. 10-13), po įvykio užfiksuoti automobilio sugadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės rūko žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas (1 tomas, b. l. 46-48). Po įvykio ši transporto priemonė nebuvo remontuojama. Iš nuteistojo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė – 350,00 eurų, buvo nustatyta 2025 m. vasario 22 d. Įrodymų, galinčių patvirtinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad prieš autoįvykį automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo apeliaciniame skunde nurodytų gedimų – automobilio kėbulas buvo apgadintas, aprūdiję ties ratų arkomis, važiuoklė reikalavo remonto, buvo variklio gedimai ir švietė diagnostikos įspėjimas– apeliantas nepateikė.

30. Aukštesnio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tai, kad dėl V. V. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadinta ir po įvykio neremontuota, o laikoma kieme nenaudojama, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto įvykio praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams. Esant tokiai situacijai, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, konfiskuotino turto (automobilio) vertę apylinkės teismas nustatinėjo atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis apie automobilio Audi A3 vidutinę rinkos vertę (su PVM).

31. Pažymėtina, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).

32. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

33. Nustatyta, kad apylinkės teismas, šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo, nurodė bendrame kontekste vertinantis pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 2 930,00 eurų, tai, kad kaltinamasis (tuo metu) yra sveikas ir darbingas, nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių jo materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas sprendė, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vertė (2 930,00 eurų) laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuspręsta, kad iš nuteistojo valstybės naudai konfiskuotina vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma yra 2 930,00 eurų.

34. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios 2 930,00 eurų sumos konfiskacija – paskirta proporcingai ir teisingai, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

35. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. APD-2025-05310 dėl nuteistajam V. V. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 129,17 eurų.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nusprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje nuteistojo gynėja advokatė Regina Atkočaitienė buvo parinkta Kauno apygardos teismo iniciatyva. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmestas, taip pat į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu V. V. nedirbo, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, be to, jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės vertę atitinkančios 2 930,00 eurų sumos konfiskacija, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Iš nuteistojo V. V. išlaidų už jam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.