Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas 2 metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas;

2. 2009 m. rugpjūčio 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (3 750 Lt) bauda;

3. 2012 m. liepos 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 40 MGL (5 200 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 50 MGL (6 500 Lt) bauda ir draudimas 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nesumokėta baudos dalis pakeista į 49 dienų laisvės apribojimo bausmę (bausmę atlikęs - 2020 m. balandžio 16 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro);

4. 2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda (bausmę atlikęs - bauda išieškota 2014 m. gruodžio 28 d.);

5. 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atlikęs - 2018 m. rugsėjo 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro);

6. 2022 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikęs);

7. 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 15 MGL (750 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 10 MGL (500 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem MGL baudos, ir nustatyta galutinė 8 MGL (400 Eur) bauda;

8. 2023 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 8 MGL (400 Eur) bauda, ir nustatyta galutinė subendrinta 20 parų arešto bausmė ir 8 MGL (400 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės (bausmę atlikęs);

9. 2024 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė - 45 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta ir sumažinta 30 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

10. 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 50 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 45 paromis arešto ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2024 m. liepos 21 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį Audi, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0144, patikros sertifikato Nr. 2070596, nustatytas 2,52 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

2024 m. liepos 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28073-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis V. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas 10 kartų, paskutinius du kartus už vairavimą neblaiviam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustoti, baudų nemoka (1 t., b. l. 158-173, 2 t., b. l. 1-15, ), nedirba, pakaltinamas (2 t., b. l. 146, 155), Vairuodamas transporto priemonę neblaivus sulaužė tvoros dalį ir plastikinę smėlio dėžę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad kaltinamasis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam neskirtinos švelnesnės bausmės, kurios, teismo vertinimu, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Kaltinamasis anksčiau teistas, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirtos nei baudos bausmės, nei arešto bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų darymo, todėl, siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia numatyta sankcijoje - terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus tai, jog jis anksčiau teistas (taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą), baustas administracine tvarka, V. V. skirtina vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis V. V. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu (kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių) subendrinti su 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant, vadovaujantis BK 65 straipsniu, dalį 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 11 kartą, trečią kartą už vairavimą neblaiviam, paskutiniu nuosprendžiu arešto bausmės neatlikęs, jam Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2025-01-24 prašymu Nr. S-23-756 paskelbta paieška, kadangi savarankiškai atlikti paskirtos arešto bausmės į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatvyko, apie neatvykimo priežastis įstaigos neinformavo ir atvykimo atlikti bausmės datos nesuderino), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi, todėl bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis padarė dar vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,52 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (teistas 10 kartų, taip pat teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, baustas administracine tvarka). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 5 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, transporto priemonė panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė Audi A3, valstybinis numeris GGT, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. V..

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis automobilio Audi A3 vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 930 eurų (1 t., b. l. 121). Kaltinamasis V. V. su nurodyta suma nesutiko, apklaustas teisme nurodė, jog ji per didelė, tokį automobilį galima būtų nupirkti už 1 800 eurų. Taip pat pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad apgadinto automobilio Audi A3 likutinė vertė yra 350 eurų, vertinimo data 2025 m. vasario 22 d. (2 t., b. l. 114-131).

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje automobilis Audi A3 buvo apžiūrėtas ir įvertintas 2025 m. vasario 22 d., tai yra po septynių mėnesių po įvykio, ir nustatyta jo likutinė vertė, pats kaltinamasis nurodė, jog automobilis po įvykio stovi nenaudojamas, taip pat jo rinkos vertė nustatyta jau po įvykio, kurio metu kaltinamasis automobiliu apgadino tvorą ir smėlio dėžę, po įvykio užfiksuoti automobilio sugadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės rūko žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas. Nustatyta, jog rankinis stabdys dalinai įjungtas, pavarų svirtis pirmo bėgio pozicijoje (1 tomas, b. l. 46-48), todėl šiuo atveju vadovaujantis teismų praktika, teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent minėtame VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018).

Automobilio Audi A3 sugadinimai buvo V. V. nusikalstamos veikos padarinys. Tai, kad dėl V. V. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadinta ir po įvykio neremontuota, o laikoma kieme nenaudojama, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto įvykio, praėjus daugiau nei 7 mėnesiams.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra 2 930 Eur, tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, nepateikė teismui dokumentų patvirtinančių jo materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas– paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintina (2 t., b. l. 51-54).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo raktu, grąžintą savininkui V. V. (1 tomas, b. l 117), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininko žiniai. Voką, kuriame vairuotojo pažymėjimas Nr. 01368955, išduotas V. V. vardu, byloje (2 tomas, b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą perduoti jį išdavusiai institucijai. Voką, kuriame yra rudos spalvos dažų nuo automobilio pavyzdys, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Voką, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos uniformose esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis, siunčiamas byloje (1 tomas, b. l. 135) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti V. V. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės ir paskirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2024 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti V. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 930 eurų (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai.

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilį „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo raktu, grąžintą savininkui V. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko žiniai. Voką, kuriame vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. V. vardu, byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą perduoti jį išdavusiai institucijai. Voką, kuriame yra rudos spalvos dažų nuo automobilio pavyzdys, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Voką, kuriame yra kompaktinis diskas, kuriame vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos uniformose esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.