Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-01-13 · Civilinė byla Nr. e2S-64-460/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-13
Bylos Nr.
e2S-64-460/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
G. M., A. B.
Suinteresuotas asmuo
S. K., G. K., Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-64-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00404-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.10.7; 2.5.1: 3.3.2.5 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. M. ir A. B. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir A. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys S. K., G. K., Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, juo prašė tenkinti pareiškimą ir atnaujinti terminą palikimui pagal įstatymą priimti į jos tėvo – T. T. K. turtą, likusį po jo mirties, kurį sudarė įvairios piniginės lėšos. Paaiškino, kad ji siekia palikimo, likusio po jos tėvo T. T. K. mirties. Nurodė, kad daugelį metų gyvena užsienio šalyje – Norvegijoje, kur išvyko su broliu ir mama. Apie tėvo T. T. K. mirtį sužinojo iš mamos 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje, ar gruodžio mėn. pradžioje. 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio mėn. pradžioje lankėsi Lietuvoje, tačiau į notarą nesikreipė, priežasčių nurodyti negalėjo.

2. Suinteresuoto asmens A. B. įstatyminė atstovė L. T. palaikė prašymą dėl termino palikimui atnaujinti jos nepilnamečiui sūnui A. B., nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Su mirusiuoju vaikų G. M. ir A. B. tėvu T. T. K. nebendravo daugiau kaip 10 metų, neturėjo kontaktų, mirusysis su vaikais nebendravo, išlaikymo nemokėjo, todėl išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas Lietuvoje. Nurodė, kad buvo Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje, gruodžio mėn. pradžioje, bendravo su mirusiojo artimaisiais ir sužinojo apie T. T. K. mirtį. Notaro Kaune klausė dėl paveldėjimo, nes buvo reikalingas mirties liudijimas, tačiau į notarą su prašymu dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Į teisininką kreipėsi 2021 m. kovo mėnesį, norėdama įsitikinti apie po T. T. K. mirties likusį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškimas netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Paveldėjimo teisės realizavimui numatytas trijų mėnesių terminą pasibaigė gruodžio 7 d. pareiškėjai ir L. T. iki šio termino suėjimo buvo Lietuvoje, žinojo apie T. T. K. mirtį, todėl teismas sprendė, kad galėjo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo asmens mirties datos, pradėti paveldėjimo teisės realizavimo procesą. Pareiškėja G. M. pilnametystės sulaukė 2020 m. rugpjūčio 9 d., todėl ji ir pati savarankiškai paveldėjimo teisę galėjo realizuoti. Aplinkybė, kad pareiškėjai nebendravo su tėvu, nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatymo nustatytų paveldėjimo teisės realizavimo terminų, ar konstatuoti, kad tokios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis termino palikimui priimti paleidimo priežastimis.

3.2. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai savarankiškai, per įstatyminį atstovą – savo motiną ar pasitelkę profesionalius teisininkus, privalo žinoti ir suprasti dėl paveldėjimo teisės realizavimo per įstatymo nustatytą terminą pasekmių.

3.3. Teismas atsižvelgė į tai, kad po T. T. K. mirties pareiškėjai savarankiškai ar per savo įstatyminį atstovą turėjo visas sąlygas ir pakankamai laiko realizuoti paveldėjimo teisę. Teismo nuomone, pareiškėjai, kaip įpėdiniai, turėjo realią galimybę pasinaudoti palikimo priėmimu per Įstatymo nustatytą terminą, tačiau jos neišnaudojo ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad palikimo priėmimo terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

3.4. Svarbu ir tai, kad po T. T. K. mirties paveldėjimas jau įvyko, todėl termino atnaujinimas pažeistų asmenų, įstatymu nustatytu laiku realizavusius paveldėjimo teisę į mirusio artimo giminaičio turtą, teises ir teisėtus lūkesčius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti po jų tėvo mirties. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Niekuo nepagrįstos pirmosios instancijos teismo prielaidos, kad L. T. su pareiškėjais tuo metu į Lietuvą vyko jau „galimai“ žinodami apie T. T. K. mirtį. Vien žodis „galimai“ išduoda, kad tai nėra byloje surinktais įrodymais grindžiamos išvados, o tik prielaidos. Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, dėl kokių priežasčių L. T. atvyko į Lietuvą iš Norvegijos su pareiškėjais. L. T. atvyko dėl to, kad sutvarkytų dokumentus ir gautų savo jauniausios dukros asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą).

4.2. Nustačius, kad pareiškėjai apie tėvo T. T. K. mirtį sužinojo tik 2020 m. gruodžio 1 d., o terminas palikimui priimti baigėsi 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. už 6 kalendorinių dienų nuo sužinojimo, negalima laikyti, kad toks terminas buvo pakankamas palikimui priimti. Už kelių dienų L. T. su pareiškėjais jau turėjo išskristi atgal į Norvegiją, apie tai, kad po kelių dienų sueis terminas palikimui priimti nežinojo ir nesuprato.

4.3. Pažymi, kad sužinojimas apie mirtį nereiškia, kad asmuo ir suprato apie tai, per kiek laiko reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo ir kaip tai padaryti. Pareiškėja G. M. 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesuprato, jog reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo, o motina L. T. nurodė, kad žinojo, jog T. T. K. turi daug skolų ir nesitikėjo, kad turi kokio nors turto.

4.4. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai privalo žinoti ir suprasti dėl paveldėjimo teisės realizavimo per įstatymo nustatytą terminą pasekmių. Atkreipia dėmesys, kad pareiškėja G. M. tik visai neseniai tapo pilnamete (tėvo mirties dieną jai buvo vos 18 metų), o pareiškėjas A. B. iki pat šiol yra nepilnametis, dėl ko akivaizdu, kad tokie jauni asmenys neturi gyvenimiškos patirties, kad suvoktų visas T. T. K. mirties sukeltas teisines pasekmes. Tuo labiau, kad pareiškėjai galėjo sąžiningai klysti dėl T. T. K. palikto turto nebuvimo, kadangi, kaip jau minėta, T. T. K. turėjo daugybę skolų.

4.5. Paveldėjimo byla buvo užvesta Palangoje, o ne T. T. K. paskutinės gyvenamosios vietos teritorijoje. Visa tai pareiškėjus dar labiau suklaidino, kadangi jie pamanė, jog iš tiesų tėvas jokio turto neturėjo, dėl ko netgi nėra užvesta byla dėl palikimo priėmimo.

4.6. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareiškėja G. M. yra naudos gavėja pagal mirusiojo T. T. K. sveikatos ir gyvybės draudimo sutartis, tačiau iki šiol šios teisės nerealizavo ir nesikreipė dėl išmokų pagal draudimo sutartis gavimo po jos tėvo T. T. K. mirties. Tačiau tai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjams atsisakyta atnaujinti terminą palikimui priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų

9. Apeliantė teismo prašo priimti papildomus įrodymus – apeliantės 2021 m. lapkričio 1 d. siųstą elektroninį laišką AB SEB bankui ir iš jo 2021 m. lapkričio 7 d. gautą atsakymą apie galbūt jos tėvo sudarytas sutartis su banku. Suinteresuotų asmenų atstovė su prašymu nesutinka.

10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

11. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais siekiama iš naujo įvertinti pareiškėjos / pareiškėjų valią priimti palikimą, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, į tai, jog pareiškėjai apie jos tėvo galbūt sudarytas sutartis jai nebuvo žinoma, todėl galimybės informaciją apie jas pateikti anksčiau, nebuvo bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina kartu su atskiruoju skundu papildomai pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė T. T. K. – pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų tėvas. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėjimo teisę pagal turto apyrašą savo ir nepilnamečių vaikų vardu ir interesais realizavo suinteresuotų asmenų mama – G. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d., toliau – CK). Nustatyta, kad pareiškėjai apie dešimt metų gyvena užsienio šalyje – Norvegijoje, nuo 2014 m. Norvegijoje deklaruota pareiškėjų ir jų mamos L. T. gyvenamoji vieta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Šioje byloje pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydami atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą jų tėvo palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą atmetė, nurodydamas, jog pareiškėjai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdami įgyvendinti savo, kaip įpėdinių, teisių, todėl sprendė, kad terminas buvo praleistas nesant svarbių priežasčių.

14. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjai apie savo tėvo T. T. K. mirtį sužinojo ne anksčiau nei 2020 m. gruodžio 1 d., nespėjo per likusį 6 kalendorinių dienų terminą priimti palikimo, kadangi netrukus turėjo skristi atgal į savo gyvenamąją vietą Norvegijoje, kur gyvena nuo 2014 metų. Be to, pareiškėjai sąžiningai klydo, kadangi nežinojo, jog T. T. K. turėjo turto, o priimti vien skolų nenorėjo. Nepaisant to, pareiškėjai domėjosi palikimu, ėmėsi aktyvių veiksmų ir tokiu būdu išreiškė savo valią palikimui priimti.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

16. Taigi, įstatymų nustatytas reglamentavimas numato galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo / atnaujinimo, įrodinėjant, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

17. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

18. Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir prašyme atnaujinti terminą palikimui priimti, ir teismo posėdžio metu, ir atskirajame skunde pirmiausia dėl priežasčių, lėmusių termino palikimui priimti praleidimą akcentuojama tai, kad pareiškėjų tėvas turėjo daug skolų, pareiškėjai nebuvo mokamas išlaikymas (pareiškėjos teigimu, skola siekė apie 5 000 Eur), pareiškėjų tėvui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjų teigimu, jie galėjo sąžiningai klysti dėl palikto turto nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai tik parodo pareiškėjų valios trūkumą imtis aktyvių veiksmų (aiškintis tikrąją turtinę padėtį, priimti palikimą pagal apyrašą) priimti mirusio tėvo palikimą, jų nuogąstavimus priėmus palikimą tapti palikėjo kreditorių skolininkais. Taigi, įpėdiniai / pareiškėjai ne dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o dėl to, kad palikėjo turimos / turėtos skolos galėjo pereiti pareiškėjų skolomis. Tokia pozicija negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, lėmusi įstatyme nustatyto termino praleidimą. Pridėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-246/2011, 2011-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011). Ta aplinkybė, jog pareiškėjai manė, jog po tėvo mirties atsirado (egzistavo) tik turtas (skolos), kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

20. Darant prielaidą, kad pareiškėjai apie tėvo mirtį sužinojo tik 2020 m. gruodžio 1 d., o terminas palikimui priimti baigėsi 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. už 6 kalendorinių dienų nuo sužinojimo, negalima laikyti, kad toks terminas nebuvo pakankamas imtis aktyvių veiksmų palikimui priimti. Kaip nurodo patys pareiškėjai (jų mama), jie kreipėsi į notarą tam tikrais klausimais, o dėl palikimo jiems notaras paaiškino, kad palikimo byla nėra užvesta. Taigi, palikimo klausimas buvo keliamas, pareiškėjams (jų mamai) buvo žinoma, kad palikimui priimti būtina išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus veiksmus. Likęs 6 kalendorinių dienų terminas, COVID-19 ir / ar suplanuota kelionė į Norvegiją negalėjo būti kliūtis patiems išreikšti savo valią ir vien tik inicijuoti palikimo priėmimo procedūras (pateikti prašymą notarui dėl paveldėjimo). Duomenų, kad notarų biure interesantų priėmimas buvo itin ribojamas, todėl notaras per kelias dienas nebūtų pareiškėjų priėmęs vizitui, nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Žinoma tai, jog 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo patvirtinta, kad dar keturis mėnesius pareiškėjai (jų mama) be jokios priežasties niekur nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kaip posėdyje paaiškino pareiškėjų mama, 2021 m. kovo mėnesį vaikų prašymu, jog galbūt vis tik palikėjas paliko tam tikrą turtą, ji pradėjo domėtis palikimo klausimu. Paminėtina, jog Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1271-995/2021 išdavė leidimą mirusio pareiškėjų tėvo kitų dviejų vaikų mamai leidimą priimti palikimą vaikų vardu pagal apyrašus. Pridėtina, kad pareiškėjų mama 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad į teisininką kreipėsi tik kovo mėnesį (2021 m.), nes pagalvojo, gal yra „kažkoks palikimas“ (42 min.). Byloje nurodytos aplinkybės, chronologinė įvykių seka, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjams atstovaujantis teisininkas 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo, t. y. tik po 7 mėnesių po palikėjo mirties (įstatymas numato 3 mėnesius) ir galbūt sužinojus apie priimtą realų palikimą buvo inicijuoti aktyvūs veiksmai palikimui priimti.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinį pranešti kitiems galimiems įpėdiniams apie teisę priimti palikimą. Teisė priimti palikimą yra paties įpėdinio apsisprendimo laisvė, o tokią laisvę turėdami pareiškėjai ilgą laiką neišreiškė valios priimti palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių palikimą priėmusių vaikų atstovės (mamos) nesąžiningų veiksmų ar tai, jog pareiškėjams nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jų tėvo mirties (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad pareiškėja G. M. tik visai neseniai tapo pilnamete (tėvo mirties dieną jai buvo 18 metų), o pareiškėjas A. B. iki pat šiol yra nepilnametis, dėl to akivaizdu, kad tokie jauni asmenys neturi gyvenimiškos patirties, kad suvoktų visas jų tėvo mirties sukeltas teisines pasekmes, vėlgi šiuo atveju nėra tokia svarbi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti dėl žemiau nurodomų argumentų.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai (pareiškėja iki pilnametystės) savo teises įgyvendina įstatymų nustatytos atstovės (mamos) pagalba ir tai atlieka itin aktyviai. Nustatyta, kad pareiškėjų tėvui pareiškus teisme prašymą sumažinti 2006 m. sausio 3 d. teismo procesiniu sprendimu pareiškėjams iš tėvo priteistą išlaikymą, Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjų tėvo ir pareiškėjų atstovės sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo sumažinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vėliau pareiškėjai realizavo savo teises kreipdamiesi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo, vėliau, kadangi pareiškėjų tėvui buvo iškelta fizinio asmens bankroto bylą, atitinkamai kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjant teismą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo (Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutraukus bankroto bylą Nr. e2FB-28147-717/2020 pareiškėjos reikalavimas buvo nurašytas). Pareiškėja 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pareiškėja G. M. gaudavo išmokas iš Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo (posėdžio 46 - 47 min.). Tokie mokėjimai buvo vykdomi pagal atitinkamo asmens kreipimąsi, jeigu vaikas (pareiškėja) negavo teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Be to, suinteresuoto asmens (kitų palikėjo vaikų mamos) duomenimis, pareiškėja pagal pateiktą prašymą gaudavo išlaikymą / išmokas ir iš Norvegijos institucijų. Pareiškėjų atstovė Kauno apylinkės teismui 2018 m. vasario 22 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė 2017 m. rugpjūčio 9 d. teisme gautą ieškovo T. K. ieškinį, kuriuo ieškovas prašė septynių mėnesių laikotarpiui sumažinti nepilnamečiams vaikams (pareiškėjams) skiriamą išlaikymą nuo 131,00 Eur iki 80,00 Eur kiekvienam vaikui, palikti nenagrinėtu (civilinė byla Nr. e2-1649-894/2018). Teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi dėl teismingumo nutarė ieškovo T. K. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo palikti nenagrinėtu. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų amžius nebuvo kliūtis patiems ir / ar atstovaujant savo mamai įgyvendinti savo teises bei interesus ir inicijuoti palikimo priėmimo veiksmus. Kaip minėta anksčiau, neveikimą lėmė neveikimas ir neabejotinos valios išraiškos stoka, manymas, kad palikėjas turto nepaliko, liko tik skolos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmenų, prašančių atnaujinti terminą, tiek kitų suinteresuotų palikimą priėmusių asmenų teisių ir pareigų apimčiai pažymi tai, jog pareiškėjų tėvas sunkiai sirgo, jam buvo diagnozuota ne viena sunki liga, pareiškėjų tėvas dėl ilgo nedarbingumo laikotarpio buvo praradęs darbą, atitinkamai dideli gydymo bei kiti kaštai teko palikimą priėmusių vaikų mamai. Kaip ji minėjo 2021 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, siekiant apmokėti palikėjo gydymo išlaidas, būsto nuomą, iš dalies mokant pareiškėjams išlaikymą, teko skolinti pinigus, o paveldėti pinigai jau yra panaudoti pagerbiant palikėjo atminimą ir aprūpinant minimalius palikėjo dviejų vaikų suinteresuotų asmenų poreikius. Vertinant pareiškėjų situaciją, matyti, kad pareiškėjų „mama dirba ir gauna darbo užmokestį Norvegijoje, ten nuomojasi būstą, moka komunalinius ir kitus mokesčius, nepilnamečiai vaikai Norvegijoje lanko būrelius“ (Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1649-894/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, pareiškėjai šiuo atveju nenurodė išskirtinių faktų, patvirtinančių, kad termino neatnaujinimas jiems lems neproporcingus padarinius jų finansinei situacijai ir jų interesai bus labiau pažeisti, negu suinteresuotų asmenų, priėmusių palikimą (CPK 185 straipsnis).

25. Konstatuotina, kad pareiškėjai nenurodė / neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą. Pažymėtina, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų, tam, kad priimti tėvo palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas sprendžia, kad vertinant pareiškėjų elgesį negalima konstatuoti, kad jie buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjai po sužinojimo apie palikimo faktą nesiėmė aktyvių veiksmų ir nebuvo rūpestingi Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingas pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir kitų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atmesti prašymą atnaujinti praleistą terminą.

26. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė