Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1292-236/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01074-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Auditas ir konsultacijos uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Auditas ir konsultacijos uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostai dėl sprendimo įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo negaliojančiu, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba. Teisėjų kolegija nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ Lietuvos oro uostai, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai sprendimą įtraukti ieškovę Auditas ir konsultacijos UAB į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl netinkamo 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 ir 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 vykdymo, įpareigojant atsakovę atšaukti prašymą bei pašalinti įrašą Centrinėje pirkimų sistemoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 26 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu turto vertės nustatymo, individualaus turto vertinimo ataskaitų parengimo bei konsultacijų paslaugoms pirkti, 2018 m. birželio 21 d. CVP IS paskelbė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimo paslaugoms pirkti. Ieškovė pateikė pirkimų sąlygas atitinkančius pasiūlymus ir tiek 2017 m. lapkričio 22 d. vykusio viešo konkurso metu, tiek 2018 m. liepos 12 d. buvo pripažinta pirkimų laimėtoja. Šalys 2017 m. gruodžio 8 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6PS-17-312 ir 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6p-18-201. 3. Ieškovė pažymėjo, kad pagal terminuotą 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6PS-17-312 2017 m. gruodžio 19 d. perdavimo – priėmimo aktu buvo perduota Konsultacinė pažyma dėl žemės sklypų vertės Nr. 5/2709 (VIL):17, 2018 m. vasario 22 d. perdavimo – priėmimo aktu – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 5/2741(VIL):18, o 2019 m. liepos 26 d. perdavimo priėmimo aktu – Konsultacinė pažyma dėl turto rinkos vertės Nr. 2863 (PAL):19. Ataskaitų priėmimo – perdavimo aktuose nebuvo fiksuota jokių trūkumų, dėl suteiktų paslaugų jokių pretenzijų niekada nepareikšta, atsakovės buvo tinkamai atsiskaityta už suteiktas paslaugas. 4. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB nurodė, kad pagal 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6p-18-201 2018 m. spalio 15 d. perdavimo – priėmimo aktu buvo perduota Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 37/2787(KAU):18, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 460/2788(PAL):18 ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.5/2786(VIL):18; 2018 m. gruodžio 19 d. perdavimo – priėmimo aktu – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 37/2808(KAU):18; 2019-12-12 perdavimo – priėmimo aktu – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 37/2873(KAU):19, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 460/2871(PAL):19 ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 37/2874(VIL):19; 2020 m. sausio 15 d. perdavimo – priėmimo aktu – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 5/2877(VIL):20. Ataskaitų priėmimo – perdavimo aktuose nebuvo fiksuota jokių trūkumų, dėl suteiktų paslaugų jokių pretenzijų niekada nepareikšta, atsakovės buvo tinkamai atsiskaityta už suteiktas paslaugas. 5. Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 4R-456 „Dėl 2018-07-30 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-18-201 ir 2017-12-08 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimo” atsakovė, remiantis bendrųjų sutarčių sąlygų 7.3.5.punkto pagrindu nutraukė abi tarp šalių pasirašytas sutartis. Atsakovė 2020 m. birželio 2 d. rašte nurodė, jog 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT) „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų patikros“, prašant įvertinti penkių UAB „Auditas ir konsultacijos“ parengtų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų Nr. 37/2874(VIL):19, Nr. 5/2879(VIL):19, Nr. 5/2877(VIL):19, Nr. 37/2873(KAU):19 ir Nr. 460/2871(PAL):19 atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Pažymėjo, kad AVNT surašė patikrinimo aktus, kuriuose nustatė, kad 4 vertinimo ataskaitos (Nr. 37/2873(KAU):19, Nr. 5/2877(VIL):19, Nr. 37/2874(VIL):19 ir Nr. 460/2871(PAL):19) neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, todėl sutarties 7.3.5. punkto pagrindu nutraukė sutartis dėl AVNT aktuose padarytų išvadų bei dėl nesavalaikių paslaugų suteikimo, nes ataskaitų savalaikis pateikimas turėjo esminę reikšmę. 6. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB pažymėjo, kad 2020 m. birželio 18 d. rašte ieškovė nurodė, kad dėl AVNT pateiktų 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktų bei juose padarytų išvadų iki šiol vyksta procedūra, kuriai pasibaigus, jei kvaziteisminės institucijos sprendimas bus analogiškas, paslaugų teikėjas pasilieka teisę apskųsti šį sprendimą teisme. Taip pat nurodė, kad nors ataskaitos buvo rengiamos apskaitos tikslu, tačiau ataskaitų rengimo etape teikiant duomenis apie vertinamą turtą nebuvo nurodyta ir/ar suformuota užduotis dėl ataskaitų parengimo termino, o sutarčių susitarimo sąlygos ir šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad atsakovė pretenzijų neturėjo iki AVNT patikrinimo aktų. 7. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB nurodė, kad 2020 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai pateikė nepasirašytą pranešimą dėl priimto sprendimo įtraukti ieškovę į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, vadovaujantis 2020 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4-456 dėl 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-18-201 ir 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimo ir šio juridinio fakto egzistavimo nuo 2020 m. liepos 20 d. 8. Ieškovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 30 d. atsakovei VĮ Lietuvos oro uostai pateikė pretenziją dėl įtraukimo į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kurioje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 91 straipsnio 1 dalį sutartį atsakovė turėjo nutraukti vadovaudamasi sutarčių 7.3.2. punktu, kuris nurodė, jog sutartis nutraukiama, kai paslaugų teikėjas nevykdo, netinkamai vykdo sutartį ir nepašalina sutarties pažeidimo per papildomai nustatytą terminą ir kad nepanaikinus neteisingos informacijos dėl nesąžiningo ir neteisėto sprendimo įtraukti bendrovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė bus priversta kreiptis į teismą. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB pretenzijoje papildomai pažymėjo, kad dėl 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-18-20 pagrindu atliktų ataskaitų vertinimo 2020 m. birželio 2 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo metu atsakovė buvo informuota, jog pagal AVNT 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. surašytus patikrinimo aktus, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, procedūra nėra baigta. AVNT teikimu 2020 m. gegužės 15 d. Turto ir verslo vertintojų garbės teismas 2018 m. liepos 1 d. priėmė sprendimą Auditas ir konsultacijos UAB turto vertintojui R. P. iškeltą drausmės bylą, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, nutraukti. 9. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 4R-648 atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai atsakė į ieškovės Auditas ir konsultacijos UAB pretenziją, kurioje nurodė, kad nutraukė 20108 m. liepos 30 d. sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir paslaugų teikėjui nesutinkant, jis turėjęs teisę pareikšti ieškinį teisme. Atsakovė pažymėjo, kad Garbės teismo posėdžio metu buvo sprendžiama tik dėl turto vertintojo R. P. drausmės bylos ir nebuvo priimtas sprendimas panaikinti AVNT patikrinimo aktus, todėl paslaugų teikėjo parengtos turto vertinimo ataskaitos negali būti laikomos teisingomis. Remiantis išdėstytu, atsakovė atsisakė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą pašalinti informaciją apie paslaugų teikėją. 10. Ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB pažymėjo, kad atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai į ieškovės 2020 m. birželio 18 d. atsakymą/sutikimą dėl sutarčių teisinio nutraukimo 7.3.5. punkto pagrindu neatsakė, teisinio pagrindo nepatikslino, todėl atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme į pretenziją dėl įtraukimo į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą nurodyti teiginiai, kad pranešimo turinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė aplinkybes, patvirtinančias, jog pažeidimas buvo padarytas, yra vertintini kaip nesąžiningi, nes nesudarė ir nesudaro teisinio pagrindo vertinti kitaip ir kilti ginčui dėl pačios atsakovės nurodyto sutarčių teisinio nutraukimo 7.3.5. punkto pagrindo. 2020 m. birželio 2 d. pranešimu buvo nutrauktos abi tarp šalių pasirašytos sutartys, pati atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme į pretenziją pripažįsta, kad ne 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teismo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimas buvo pagrindas įrašyti ieškovę į Nepatikimų įmonių sąrašą, o 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201, pagal kurią buvo parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2874(VIL):19, Nr. 5/2879(VIL):19, Nr. 5/2877(VIL):19, Nr. 37/2873(KAU):19 ir Nr. 460/2871(PAL):19, dėl kurių įvertinimo buvo kreiptasi į AVNT. O tai reiškia, kad pranešimo turinyje dėl 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimo nebuvo nurodyta jokio esminio pažeidimo ir ji negalėjo būti nutraukta kitokiu pagrindu kaip be priežasties, t. y. 7.3.5. punkto pagrindu. 11. Ieškovės Auditas ir konsultacijos UAB teigimu, atsakovė, norėdama nutraukti 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6p-18-201 dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. 7.3.2. punkto pagrindu, neturėjo pagrindinės sąlygos, t. y. jog ieškovė būtų nevykdžiusi ar netinkamai vykdžiusi sutartį ir nepašalinusi sutarties pažeidimo per papildomai nustatytą terminą. Ataskaitų priėmimo – perdavimo aktuose nebuvo fiksuota jokių trūkumų, joks terminas pateikus paslaugos užsakymą elektroniniais laiškais nebuvo nustatytas. Vykdant užsakymus buvo tenkinami papildomi atsakovės pageidavimai, vyko pasitarimai, buvo teikiami papildomi paprašyti dokumentai. Atsakovė net nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti ataskaitų mažareikšmių trūkumų. 12. Ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai sutarties sąlygų netinkamo vykdymo prarado nepriekaištingą reputaciją ir patiria nuostolius. Atsakovei nesutinkant geranoriškai panaikinti savo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo įrašyti ieškovę į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jis gali būti panaikintinas tik teismui priimant sprendimą. 13. Ieškovės Auditas ir konsultacijos UAB teigimu, atsakovė, siekdama pateisinti savo neteisėtai priimtą sprendimą – įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, siekia nesąžiningai nukreipti ginčo esmę, kurdama kitą ginčą dėl teisinio sutarčių nutraukimo pagrindo, t. y. įrodinėdama, jog abi sutartys nutrauktos sutarties 7.3.5. punkto pagrindu bei 2020 m. birželio 2 d. rašte paminėtomis CK 6.217 straipsnio ir 6.721 straipsnio nuostatomis yra nutrauktos dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl neva ieškovei yra/buvo būtina pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. 14. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei 2020 m. liepos 20 d. priimant sprendimą kreiptis į Viešųjų pirkimo tarnybą, siekiant įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jau buvo žinoma apie Garbės teismo sprendimą bei pranešime nurodytas išnykusias aplinkybes, todėl kreipimasis į Viešųjų pirkimo tarnybą ne tik dėl pranešime nurodyto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo vertintinas kaip nesąžiningas, bet ir dėl pranešimo turinyje nurodytų papildomų aplinkybių, kurios tuo laikotarpiu nebeegzistavo. 15. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog sutartis yra nutraukiama dėl esminio pažeidimo, nurodant tokio nutraukimo teisinį pagrindą – CK 6.217 ir 6.721 straipsnius bei sutarties 7.3.5. punktą, taigi ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, jog 2018 m. liepos 30 d. sutartis yra nutraukiama be jokių priežasčių, tiesiog pasinaudojus teise nutraukti sutartį pagal sutarties 7.3.5. punktą, o atsakovė neturėjo jokios pareigos nurodytą sutarties nutraukimo pagrindą „sutikslinti“, kadangi jos valia jau buvo aiškiai išreikšta rašte. 16. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai nurodė, kad ieškovei Auditas ir konsultacijos UAB teismine tvarka neginčijant sutarties nutraukimo, atsakovė pagrįstai Viešųjų pirkimų tarnybai apie ieškovę pateikė pranešimą, kurio pagrindu ieškovė nuo 2020 m. liepos 20 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, apie tai ją informuojant 2020 m. liepos 23 d. pranešimu. 17. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai pažymėjo, kad ieškovė ieškinio dėl 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismui apskritai nepateikė, taip pat prašymo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu neteikia ir šiuo ieškiniu, dėl to nėra pagrindo pripažinti ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu, nes 2020 m. liepos 20 d. egzistavo visos sąlygos informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie sutartį iš esmės pažeidusį tiekėją – ieškovę. 18. Atsakovės teigimu, ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB netinkamai aiškina ir vertina atsakovės rašte įvardintus skirtingus šių sutarčių nutraukimo pagrindus. Visų pirma, pažymėtina, jog 2018 m. liepos 30 d. sutartis ir 2017 m. gruodžio 8 d. sutartis buvo nutrauktos skirtingais sutartyse numatytais pagrindais, o konkrečiai 2018 m. liepos 30 d. sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Nors apie 2017 m. gruodžio 8 d. sutarties nutraukimą ieškovė buvo informuota tuo pačiu raštu, kaip ir dėl 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo, tačiau būtent 2018 m. liepos 30 d. sutarties, o ne 2017 m. gruodžio 8 d. sutarties nutraukimas ir buvo pagrindas atsakovei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie netinkamą sutarties įvykdymą, kas ir buvo padaryta. 19. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai nurodė, kad, nors galimybė nutraukti sutartį informavus apie tai kitą šalį prieš 10 darbo dienų sutartyje iš tiesų numatyta, tačiau pažymėtina, jog atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai ieškovei aiškiai nurodė 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo priežastį – sutarties nutraukimą lėmė esminis sutarties pažeidimas. Savalaikis kokybiškų ir teisės aktų atitinkančių ataskaitų pateikimas atsakovei turėjo esminę reikšmę. AVNT patikrinimo aktuose konstatuoti pažeidimai patvirtina, kad ataskaitos yra netinkamos naudoti, dėl to atsakovė visiškai prarado pasitikėjimą ieškove ir neturėjo pagrindo manyti, jog ieškovė galėjo tinkamai pakoreguoti ataskaitas ar galėtų kokybiškai suteikti turto vertinimo paslaugas ateityje. Be to, kadangi ataskaitos buvo rengiamos konkrečiam tikslui – atsakovės finansinių ataskaitų sudarymui, ataskaitų koregavimas apskritai nebuvo galima alternatyva – finansinės ataskaitos už 2019 m. turėjo būti patvirtintos ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus atsakovės finansiniams metams, t. y. iki balandžio 30 d., o finansinių ataskaitų už 2020 m. rengimui ataskaitos jau būtų nebeaktualios. 20. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, kad savalaikis kokybiškų ir teisės aktų atitinkančių ataskaitų pateikimas atsakovei turėjo esminę reikšmę, atsakovė nusprendė nutraukti 2018 m. liepos 30 d. sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir, laikydamasi sutarties 7.3.5. punkte numatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, apie tai raštu informavo ieškovę. Akivaizdu, jog AVNT nustačius ataskaitų trūkumus atsakovė, kurios tikslas buvo ataskaitas naudoti apskaitos tikslu sudarant finansines ataskaitas, šių ataskaitų nebegalėjo naudoti, dėl to negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, o ataskaitų koregavimas būtų nebetekęs prasmės, kadangi pakoreguotos ataskaitos vėliau būtų nebeaktualios. 21. Atsakovė nurodė, kad nekokybiškų ir teisės aktus pažeidžiančių ataskaitų parengimas neabejotinai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl ko atsakovė pagrįstai nusprendė nebetęsti su ieškove sudarytos sutarties. Pažymėtina, jog pasitikėjimo ieškove praradimas atitinkamai lėmė ir sprendimą nutraukti 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6PS-17-312. 22. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai pažymėjo, kad AVNT patikrinimo aktai yra galiojantys ir atsakovė pagrįstai jais vadovavosi spręsdama dėl sutarties pažeidimo. Garbės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu buvo nutraukta drausmės byla ieškovės darbuotojo – turto vertintojo R. P. atžvilgiu ir jokie kiti sprendimai, susiję su AVNT patikrinimo aktų panaikinimu, nebuvo priimti, tačiau tai nelemia ieškovės daromos išvados, jog ataskaitos laikytinos tinkamomis. 23. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į rašte išdėstytas aplinkybes, ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB neturėjo jokio pagrindo manyti, jog 2018 m. liepos 30 d. sutartis yra nutraukiama be jokių priežasčių, tiesiog pasinaudojus teise nutraukti sutartį pagal sutarties 7.3.5. punktą. 24. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių sudarytoje antrojoje sutartyje nėra nustatyta, kurios konkrečios sutarties sąlygos yra laikomos esminėmis, ar kurie minėtos sutarties pažeidimai yra laikomi esminiais, todėl nagrinėjamu atveju, manytina, kad sutartis galėjo būti nutraukta dėl esminio pažeidimo, įvertinus sąlygas, nustatytas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Tarnyba atkreipė dėmesį į 2020 m. birželio 2 d. perkančiojo subjekto raštą Nr. 4R-456, kuriame nurodoma, jog antroji sutartis nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, tačiau šis sprendimas grindžiamas ir tomis teisės normomis, kuriose nereglamentuojamas sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo. Pažymėjo, kad nutraukiant pirkimo – pardavimo sutartį, būtina laikytis pačioje sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, ar, remiantis antrosios sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.2. punktu, atsakovė, prieš šios sutarties nutraukimą dėl netinkamo jos vykdymo, privalėjo ieškovei suteikti terminą (ir jei taip – ar toks terminas buvo suteiktas) antrosios sutarties vykdymo trūkumų ištaisymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 25. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. 26. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai sprendimo įtraukti ieškovę Auditas ir konsultacijos UAB į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl netinkamo 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 vykdymo. Ieškovė pateiktu ieškiniu įrodinėjo, jog ji į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi atsakovė minėtą sutartį nutraukė sutarties 7.3.5. punkte numatytu pagrindu, o ne dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovės teigimu, norėdama nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovė neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartį ir nepašalino sutarties pažeidimo per papildomai nustatytą terminą, tačiau ataskaitos buvo parengtos tinkamai, o atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti mažareikšmių ataskaitų trūkumų. 27. Teismas nurodė, kad atsakovė su ieškovės pozicija nesutiko, pažymėjo, jog aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog 2018 m. liepos 30 d. sutartis yra nutraukiama dėl esminio pažeidimo, todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sutartis yra nutraukiama be jokių priežasčių, o tiesiog pasinaudojus teise nutraukti sutartį pagal sutarties 7.3.5. punktą. Atsakovės teigimu, ieškovei teismine tvarka neginčijant sutarties nutraukimo, atsakovė pagrįstai Viešųjų pirkimų tarnybai apie ieškovę pateikė pranešimą, kurio pagrindu ieškovė nuo 2020 m. liepos 20 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Savalaikis kokybiškų ir teisės aktų atitinkančių ataskaitų pateikimas atsakovei turėjo esminę reikšmę, todėl atsakovė nusprendė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir, laikydamasi sutarties 7.3.5. punkte numatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, apie tai raštu informavo ieškovę. Atsakovė pažymėjo, jog pasitikėjimo ieškove praradimas atitinkamai lėmė ir sprendimą nutraukti 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6PS-17-312. 28. Teismas dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pagrindo nurodė, kad ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB pateiktu ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pagrįstumo, tačiau nesutiko su atsakovės pozicija, jog 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 6p-18-201 buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, kadangi, ieškovės teigimu, sutartis buvo nutraukta sutarties 7.3.5. punkte numatytu pagrindu, t. y. be priežasties. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju sutarties nevertintinas pats sutarties nutraukimo teisėtumas, o vertintina, ar atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis dėl esminio jų pažeidimo, sąlygojusio ieškovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą. 29. Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 Bendrųjų sąlygų 7.3.5. punktu šalys susitarė, kad sutartis gali būti nutraukiama kliento (atsakovės) vienašaliu sprendimu, apie tai raštu įspėjus paslaugų teikėją prieš 10 (dešimt) darbo dienų. Tokiu atveju paslaugų teikėjui yra sumokama tik už faktiškai kokybiškas iki sutarties nutraukimo dienos suteiktas paslaugas ir jokios kitos pareigos klientui neatsiranda, įskaitant, bet neapsiribojant, klientas neturi mokėti paslaugų teikėjui jokių kitų sumų ir (ar) mokėjimų. 30. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalys 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 6p-18-201 nenumatė, ką jos laikys esminiu sutarties pažeidimu, todėl sutartis galėjo būti nutraukta dėl esminio pažeidimo, įvertinus sąlygas, nustatytas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. 31. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 2 d. pranešime Nr. 4R-456 „Dėl 2018-07-30 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-18-201 ir 2017-12-08 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimo” atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nuo 2020 m. birželio 17 d. vienašališkai nutraukia 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6p-18-201 dėl esminio sutarties pažeidimo ir nutraukimo pagrindu nurodė ne tik sutarties 7.3.5. punktą, bet ir CK 6. 217 bei 6.721 straipsnius. Minėtame rašte, be kita ko, atsakovė pažymėjo, kad savalaikis kokybiškų ir teisės aktus atitinkančių ataskaitų pateikimas atsakovei turėjo esminę reikšmę, o AVNT patikrinimo aktuose konstatuoti pažeidimai patvirtina, jog ieškovės parengtos ataskaitos yra netinkamos naudoti. Akcentavo, jog ataskaitos buvo rengiamos konkrečiam tikslui – finansinių ataskaitų sudarymui, todėl nekokybiškų ir teisės aktus pažeidžiančių ataskaitų rengimas neabejotinai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Pranešime atsakovė taip pat nurodė, jog dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamasi 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 7.3.5. punktu, taip pat nutraukia pastarąją sutartį. 32. Teismas, įvertinęs atsakovės 2020 m. birželio 2 d. pranešime nurodytas aplinkybes, sprendė, jog atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės ieškinyje nurodomas teiginys, kad 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 6p-18-201 buvo nutraukta be priežasties, o tiesiog pasinaudojus sutarties 7.3.5. punkte numatyta galimybe. 33. Teismas pažymėjo, kad, priešingai, nurodytos aplinkybės įrodo, jog minėtos sutarties nutraukimą sąlygojo esminis jos pažeidimas. 34. Teismas taip pat nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. rašte perkančioji organizacija pabrėžė, jog ieškovės parengtų ataskaitų koregavimas nebuvo galimas, kadangi šios turėjo būti patvirtintos iki balandžio 30 d., o finansinių ataskaitų už 2020 metus rengimui ataskaitos jau būtų nebeaktualios. Dėl to teismas sprendė, kad atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė net nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti ataskaitų mažareikšmių trūkumų. 35. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovės parengtos ataskaitos neatitiko įstatymų reikalavimų, buvo nustatyta AVNT 2020 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktuose Nr. GT7-4, Nr. GT7-5, Nr. GT7-7 ir 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktuose Nr. GT7-8 ir Nr. GT7-9, kuriuose nustatyta, kad keturios iš penkių ieškovės parengtų ataskaitų neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, reikalavimų, taip pat turi kitų trūkumų pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 patvirtintas Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisykles. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai teigė, jog atsakovė neturėjo duomenų apie ieškovės netinkamą sutarties vykdymą ar nevykdymą. 36. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, dar prieš sutarčių su ieškove nutraukimą, atsakovei buvo žinoma, kad dėl AVNT pateiktų 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktų bei juose padarytų išvadų iki šiol vyksta procedūra, kuriai pasibaigus paslaugų teikėjas pasilieka teisę apskųsti šį sprendimą teisme, todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarčių. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti. 37. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1V-212, 38 punktu, jeigu atlikus neplaninį veiklos patikrinimą nustatoma Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kurie pagal šių Taisyklių 24 punktą nelaikytini mažareikšmiais pažeidimais, priežiūros įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą (toliau – ir Garbės teismas). Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalį Garbės teismas nagrinėja turto arba verslo vertintojų drausmės bylas bei priima sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo, tačiau būtent AVNT nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 38. Teismas nustatė, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu buvo nutraukta drausmės byla ieškovės darbuotojo – turto vertintojo R. P. atžvilgiu, tačiau Garbės teismas sprendime nepasisakė dėl AVNT patikrinimo aktų teisėtumo ir jų nepanaikino. Dėl to teismas sprendė, kad dėl išdėstytų aplinkybių AVNT patikrinimo aktai yra galiojantys ir nepanaikinti, todėl nėra pagrindo ieškovės teiginiams, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti 2018 m. liepos 30 d. sutarties dėl esminio pažeidimo, kadangi dėl AVNT 2020 m. balandžio 17 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktų bei juose padarytų išvadų iki šiol vyksta procedūra. 39. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį vienašališkai nesuteikus galimybės pašalinti trūkumus (sutarties 7.3.2. punktas), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi kaip jau minėta, šioje byloje nespręstinas klausimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. 40. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, konstatavo, kad remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 6PS-18-201 nutraukta be priežasties. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog minėtos sutarties nutraukimą sąlygojo esminis jos pažeidimas. 41. Teismas dėl sprendimo įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą teisėtumo pažymėjo, kad tiekėjo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą tikslas yra neleisti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti nepatikimiems tiekėjams. VPĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatos nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos teisės spręsti dėl nepatikimų tiekėjų įtraukimo / neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, perkančiosios organizacijos privalo išviešinti iš esmės sutartis pažeidusius tiekėjus. Taigi, nepatikimo tiekėjo išviešinimas yra ne perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas, siekiant apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su sutartinių įsipareigojimų nevykdančiais tiekėjais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-890-302/2019). Nepatikimų tiekėjų sąrašo sudarymu yra ginamas viešasis interesas, apsaugantis perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su nekokybiškas paslaugas ir / ar prekes teikiančiais asmenimis (tiekėjais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1513-178/2017). 42. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytino Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 99 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat numatyta, kad perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. 43. Teismas nurodė, kad PĮ 99 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, pirmiau nurodytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, nesutikdama su atsakovės sprendimu nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, ieškovė turėjo teisę pareikšti teismui ieškinį per 30 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. 44. Teismas konstatavo, kad nagrinėjau atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teismine tvarka neginčijo 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė, vadovaudamasi PĮ 99 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai Viešųjų pirkimų tarnybai apie ieškovę pateikė pranešimą, kurio pagrindu ieškovė nuo 2020 m. liepos 20 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 45. Teismas nustatė, kad ieškovė apie įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo informuota 2020 m. liepos 23 d. pranešimu. Dėl to teismas darė išvadą, kad 2020 m. liepos 20 d. egzistavo visos sąlygos pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai apie sutartį iš esmės pažeidusią ieškovę. 46. Teismas nustatė, kad ieškovės teigimu, pati atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme į pretenziją pripažino, jog ne 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimas buvo pagrindas įrašyti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201, pagal kurią buvo parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2874(VIL):19, Nr. 5/2879(VIL):19, Nr. 5/2877(VIL):19, Nr. 37/2873(KAU):19 ir Nr. 460/2871(PAL):19, dėl kurių įvertinimo buvo kreiptasi į AVNT. Atsakovė 2020 m. birželio 2 d. pranešime nenurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 6PS-17-312 nutraukiama dėl esminio pažeidimo, todėl dėl šios nutarties nevykdymo negalėjo įtraukti ieškovės į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti. 47. Teismas nurodė, kad sutiktina su ieškove, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė aplinkybės, kad ieškovės įrašymą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą sąlygojo ne 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312, o būtent 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo. Iš byloje esančio atsakovės 2020 m. liepos 23 d. pranešimo „Dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą“ taip pat nenustatyta, kad ieškovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtraukta ir dėl 2017 m. gruodžio 8 d. Sutarties Nr. 6PS-17-312 nevykdymo. Tokiu atveju teismui konstatavus, jog 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 6p-18-201 buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, aplinkybės, kurioms esant nutraukta 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos, kadangi nutraukus 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6p-18-201 dėl esminio jos pažeidimo, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. 48. Teismas nurodė, kad konstatavus, kad 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 nutraukimą sąlygojo esminis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, darytina išvada, jog ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašus taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudarė pagrindo daryti priešingos išvados. 49. Teismas darė išvadą, kad kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina. 50. Teismas nurodė, kad atmetus ieškovės Auditas ir konsultacijos UAB ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš antrosios šalies nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 51. Apeliaciniame skunde ieškovė Auditas ir konsultacijos UAB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį – pripažinti negaliojančiu atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai sprendimą įtraukti ieškovę Auditas ir konsultacijos UAB į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl netinkamo 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr.6PS-17-312 ir 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr.6p-18-201 vykdymo, įpareigojant atsakovę atšaukti prašymą bei pašalinti įrašą Centrinėje pirkimų sistemoje, priteisti iš atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai bylinėjimosi išlaidas. 52. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 52.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes iš esmės besąlygiškai remdamasis tik atsakovės nurodytais rašte argumentais kaip įrodytais faktais, neištyrė ir nepasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų nei atskirai, nei visumoje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK. 52.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad AVNT 2020 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktuose Nr. GT7- 4, Nr. GT7-5, Nr. GT7-7 ir 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktuose Nr. GT7-8 ir Nr. GT7-9 buvo nustatyta, kad keturios iš penkių ieškovės parengtų ataskaitų neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, netinkamai taikė ir aiškino administracinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-415-556/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014). Teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmę dėl galimo sutarties pažeidimo ne Garbės teismo sprendimui kaip galutiniam procedūros aktui (galimam būti patikrintam teisme), o AVNT padarytoms išvadoms, kurios LVAT teismo išaiškinimu negali ieškovei sukelti teisinių pasekmių, nes yra tik neskundžiama AVNT nuomonė bei administracinės procedūros dalis, kuri baigiasi Garbės teismui priimant sprendimą. 52.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino esminio byloje rašytinio įrodymo, t. y. 2020 m. liepos 1 d. Turto arba verslo vertintojų Garbės teismo sprendimo bei jame padarytų išvadų, kurios paneigė atsakovės 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. 4R-456 nurodytus atsakovės padarytus esminius sutarties vykdymo pažeidimus. 52.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovė nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų, kad 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. 4R-456 nurodytos aplinkybės jai galėjo turėti esminę reikšmę, t. y. kad parengtos ir perduotos atsakovei ataskaitos turėjo būti perduotos iki 2019 m. lapkričio 1 d., kad jos turėjo būti naudojamos būtent 2019 m. finansinių ataskaitų sudarymui. Teismas neįvertino 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. sausio 15 d. darbų perdavimo aktų turinio, kurie patvirtina, kad perduodant 5 ataskaitas, atsakovė neturėjo pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų, nepasinaudojo sutarties specialiųjų sąlygų 7 punkte nustatytu netesybų institutu ir nereikalavo 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo bendros užsakymo kainos dėl neva „pavėluotai“ perduotų ataskaitų. 52.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, kad nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir tai, ar remiantis antrosios sutarties bendrųjų sąlygų 7.3.2. punktu, atsakovė, prieš šios sutarties nutraukimą dėl netinkamo jos vykdymo, privalėjo ieškovei suteikti terminą (ir jei taip – ar toks terminas buvo suteiktas) antrosios sutarties vykdymo trūkumų ištaisymui; į 2020 m. birželio 2 d. perkančiojo subjekto raštą Nr. 4R-456, kuriame nurodoma, jog antroji sutartis nutraukiama dėl esminio sutarties pažeidimo, tačiau šis sprendimas grindžiamas ir tomis teisės normomis, kuriose nereglamentuojamas sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo, kad nutraukiant pirkimo – pardavimo sutartį, būtina laikytis pačioje sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. 53. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai prašo apeliacinį skundą atmesti. 54. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais: 54.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą. 54.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, jog 2018 m. liepos 30 d. sutartis galėjo būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo ir atsakovės pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog sutarties nutraukimą lėmė būtent esminis jos pažeidimas. 54.3. Ieškovės parengtų turto vertinimo ataskaitų neatitikimai įstatymo reikalavimams yra nustatyti AVNT patikrinimo aktuose, kurie yra galiojantys ir nepanaikinti. Garbės teismas neturėjo kompetencijos priimti ir nepriėmė jokio sprendimo šių patikrinimų aktų atžvilgiu, nepadarė išvados, jog ataskaitos yra parengtos tinkamai. Nagrinėjamu atveju yra galiojantys priežiūros įstaigos, t. y. AVNT patikrinimo aktai, kuriuose nustatytos ataskaitų neatitiktys. 54.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį vienašališkai nesuteikus galimybės pašalinti trūkumus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje nespręstinas klausimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. 54.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir padarė teisingą išvadą, jog vadovaujantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog Sutartis nutraukta be priežasties. 54.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrindą. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 55. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl įrodymų vertinimo 56. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). 57. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai, visapusiškai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl sprendimo įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo negaliojančiu, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius, pateiktus į bylą įrodymus, nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir pagrįstai argumentavo, kodėl ieškovė neįrodė atsakovės VĮ Lietuvos oro uostai ginčo sprendimo įtraukti ieškovę į Viešųjų pirkimo tarnybos administruojamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl netinkamo 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6p-18-201 vykdymo nepagrįstumo. 58. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias civilinio proceso teisės normas, reikalavimą civilinėje byloje sprendimą grįsti visų įrodymų visumos vertinimu, nesuteikiant kuriam nors įrodymui iš anksto didesnės galios. 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgdama į teismų praktikos išaiškinimus, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl įrodymų. Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog sutartis nutraukta be priežasties. Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arbo verslo vertintojų garbės teismo dokumentų reikšmės bylai 60. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad AVNT 2020 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktuose Nr. GT7- 4, Nr. GT7-5, Nr. GT7-7 ir 2020 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktuose Nr. GT7-8 ir Nr. GT7-9 buvo nustatyta, kad keturios iš penkių ieškovės parengtų ataskaitų neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, netinkamai taikė ir aiškino administracinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-415-556/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014). Teismas nepagrįstai suteikė esminę reikšmę dėl galimo sutarties pažeidimo ne Garbės teismo sprendimui kaip galutiniam procedūros aktui (galimam būti patikrintam teisme), o AVNT padarytoms išvadoms, kurios LVAT teismo išaiškinimu negali ieškovei sukelti teisinių pasekmių, nes yra tik neskundžiama AVNT nuomonė bei administracinės procedūros dalis, kuri baigiasi Garbės teismui priimant sprendimą. Teisėjų kolegija šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad nurodytų LVAT nagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. 61. Byloje tarp šalių yra ginčas dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo. Sprendžiant šį ginčą svarbu ir reikšminga 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo aplinkybės. Nors ieškovė įstatymo nustatyta tvarka teisme neginčija minėtos sutarties nutraukimo, teisėjų kolegija trumpai pasisako dėl AVNT ir Garbės teismo dokumentų reikšmės bylai. 62. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad AVNT patikrinimo aktuose nustatytos aplinkybės, jog keturios iš penkių ieškovės parengtų ataskaitų neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo. 63. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pareigos yra: 1) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; 2) kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas; 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas nenustato Garbės teismo kompetencijos vertinti pačių ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tokia kompetencija priskiriama AVNT, kuri, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. 64. Apeliantės teiginiai, kad AVNT privalo vykdyti Garbės teismo sprendimus, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi Garbės teismo sprendimas šiuo atveju yra susijęs išskirtinai su drausmės bylos tyrimu ir nagrinėjimu. Garbės teismas nepriėmė sprendimo, kurį AVNT turėtų vykdyti AVNT priimtų aktų klausimais. 65. AVNT yra priežiūros įstaiga, kuriai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu suteikti įgaliojimai įvertinti turto ataskaitų atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Dėl to AVNT sprendimais ir aktais atsakovė galėjo vadovautis spręsdama dėl tinkamo sutarties vykdymo. 66. Nagrinėjamu atveju Garbės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu buvo nutraukta drausmės byla ieškovės darbuotojo – turto vertintojo R. P. atžvilgiu, o kiti sprendimai, susiję su konkrečių AVNT patikrinimo aktų teisėtumu, nebuvo priimti. Garbės teismo protokole yra užfiksuoti teiginiai, jog „vertės paskirstymo kiekvienam turto vienetui trūkumai nedaro įtakos bendrai ir turtinio komplekso vertei“, „aiški vertinimo užduotis nebuvo suformuluota, o prieštaringi vertinimo užsakovo veiksmai rodo, kad vertintojas neturėjo galimybių nei ištaisyti klaidas, nei pašalinti trūkumus“. Garbės teismo nėra konkrečiai nurodyta, kad konkretūs AVNT patikrinimo aktai yra klaidingi ar nepagrįsti, ir tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės parengtos ataskaitos laikytinos tinkamomis. 67. Ieškovės parengtų turto vertinimo ataskaitų neatitikimai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams yra nustatyti AVNT patikrinimo aktuose. Kaip minėta, Garbės teismas neturi kompetencijos priimti ir nepriėmė sprendimo šių patikrinimų aktų teisėtumo atžvilgiu, taip pat nepadarė išvados, jog konkretūs AVNT patikrinimo aktai yra parengti netinkamai. 68. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad AVNT patikrinimo aktai yra susiję su atsakovės užsakymu ieškovės parengtomis turto vertinimo ataskaitomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovė turėjo duomenų apie ieškovės netinkamą sutarties vykdymą ar nevykdymą. 70. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta, tarp šalių yra ginčas dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo. Sprendžiant šį ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ne Garbės teismo sprendimu, bet 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo, kurio ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo teisme, aplinkybėmis. Dėl 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo 71. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2020 m. birželio 2 d. pranešime Nr. 4R-456 „Dėl 2018-07-30 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-18-201 ir 2017-12-08 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 nutraukimo” atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nuo 2020 m. birželio 17 d. vienašališkai nutraukia 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6p-18-201 dėl esminio sutarties pažeidimo ir nutraukimo pagrindu nurodė ne tik sutarties 7.3.5. punktą, bet ir CK 6. 217 bei 6.721 straipsnius. Minėtame rašte, be kita ko, atsakovė pažymėjo, kad savalaikis kokybiškų ir teisės aktus atitinkančių ataskaitų pateikimas atsakovei turėjo esminę reikšmę, o AVNT patikrinimo aktuose konstatuoti pažeidimai patvirtina, jog ieškovės parengtos ataskaitos yra netinkamos naudoti. Akcentavo, jog ataskaitos buvo rengiamos konkrečiam tikslui – finansinių ataskaitų sudarymui, todėl nekokybiškų ir teisės aktus pažeidžiančių ataskaitų rengimas neabejotinai laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Pranešime atsakovė taip pat nurodė, jog dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamasi 2017 m. gruodžio 8 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-17-312 7.3.5. punktu, taip pat nutraukia pastarąją sutartį. 72. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino sutarties nutraukimo teisėtumo, o vertino tik tai, ar sutartis galėjo būti nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. 73. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį vienašališkai nesuteikus galimybės pašalinti trūkumus (sutarties 7.3.2. punktas), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi kaip jau minėta, šioje byloje nespręstinas klausimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. 74. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. rašte perkančioji organizacija pabrėžė, jog ieškovės parengtų ataskaitų koregavimas nebuvo galimas, kadangi šios turėjo būti patvirtintos iki balandžio 30 d., o finansinių ataskaitų už 2020 metus rengimui ataskaitos jau būtų nebeaktualios. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė net nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti ataskaitų mažareikšmių trūkumų. 75. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) ieškinio dėl 2018 m. liepos 30 d. sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepateikė, taip pat pateiktu ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teismine tvarka neginčijo 2018 m. liepos 30 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6PS-18-201 nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo. 76. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytino Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, kad šio įstatymo 99 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, pirmiau nurodytas terminas skaičiuojamas nuo šio įstatymo 108 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos. Taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, nesutikdama su atsakovės sprendimu nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, ieškovė turėjo teisę pareikšti teismui ieškinį per 30 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. 77. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimo teisėtumas neturėjo būti vertinamas. Dėl to atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 99 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai Viešųjų pirkimų tarnybai apie ieškovę pateikė pranešimą, kurio pagrindu ieškovė nuo 2020 m. liepos 20 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 78. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 79. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas (CPK 263 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 80. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). 82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei Auditas ir konsultacijos UAB bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). 83. Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjai Kazys Kailiūnas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas