Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. B. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis Darius Stakeliūnas 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-32-9989 pareiškėjo skundo netenkino. Patvarkymas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Antstolis nurodė, kad gavęs vykdomąjį dokumentą įsitikino, kad skolininkas įvykdė 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl išsikraustymo. Likusi sprendimo dalis dėl baudos išieškojimo yra vykdoma nustačius baudos dydį pagal išieškotojos pateiktą informaciją ir pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad skolininkas išsikraustė 2025 m. vasario 12 d., dėl ko ginčo nėra ir šios aplinkybės užfiksuotos antstolio Armino Naujokaičio 2025 m. vasario 14 d. protokole Nr. 157-25-22. 2025 m. vasario 18 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimas (nutartis) įsiteisėjo dalinai 2024 m. gruodžio 30 d. Vadinasi skolininkas praleido (pavėlavo) 40 dienų išsikelti iš nekilnojamojo turto, dėl kurio išieškotoja prašo taikyti 2024 m. lapkričio 27 d. sprendime numatytą – 2 000 Eur baudą.

2.2. Nurodė, kad tiek teismo išduotas vykdomasis dokumentas, tiek teismo sprendimas (nutartis) kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas yra galiojantys, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, todėl antstolis kvestionuoti minėto vykdomojo rašto neturi jokio pagrindo ir teisės. Kadangi pareiškėjas (skolininkas) 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo terminą skaičiavo nuo 2025 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo dienos, tai jis turi prisiimti atsakomybę dėl teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacijos ribų

11. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).

12. Atskirajame skunde keliamas naujas reikalavimas, kad vykdymo išlaidas privalo apmokėti išieškotoja E. M.. Toks klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas tokio reikalavimo nebuvo suformulavęs (žiūrėti šios nutarties 1 punktą). Esant tokioms aplinkybėms, toks atskirojo skundo reikalavimas nenagrinėtinas apeliacine tvarka, kadangi reiškiamas pažeidžiant draudimą apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 ir 338 straipsniai).

Dėl nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-466-1153/2024 ieškovės E. M. (dabar M.) ieškinį ir atsakovo Š. B. priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, bei išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp kurių – įpareigojo atsakovą Š. B. per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš nekilnojamojo turto (buto), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas ir sandėliukas). Š. B. nevykdant šio įpareigojimo, nustatė, kad už kiekvieną uždelstą dieną Š. B. sumoka po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą, kuri skaičiuotina iki Š. B. faktinio išsikraustymo dienos, E. M. naudai.

14. Š. B. 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalies, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų ir kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui priteisimo.

15. Ieškovė E. B. 2024 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies vykdymo, t. y. dalies kuria atsakovas įpareigotas išsikraustyti iš buto ir sandėliuko.

16. Teisėjo 2024 m. gruodžio 30 d. rezoliucija nuspręsta kausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi prašomoje dalyje dėl vykdomojo rašto išdavimo teismo sprendimo dalis nėra skubiai vykdoma.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimu išnagrinėjus ginčą dėl santuokos nutraukimo ir jo padarinių klausimus ginčo teisena, kuris nagrinėjamas kompleksiškai, o vienai iš šalių pateikus apeliacinį skundą, kuriame kartu ginčijama ir kompensacija, todėl nėra laikoma, jog 2024 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimas yra dalyje įsiteisėjęs. Taip pat skubaus vykdymo teismo sprendimo dalių nenustatyta. E. B. pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

18. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-568-1070/2025 patenkino iš dalies ieškovės E. M. atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo padavimas neturi įtakos sprendimo daliai dėl šalių santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, prievolių tretiesiems asmenims padalinimo, atsakovo išsikėlimo iš ieškovei priteisto būsto faktų pripažinimo. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Ginčo šalims neginčijant jų bendro turto padalinimo būdo, mažai tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali visgi padalinti turtą kitaip, nesant dėl to apeliacinio skundo. Teismas pritarė atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliacinis teismas turi teisę patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nedaro įtakos tam, kad dalis reikalavimų yra įsiteisėję, kadangi jie nėra apskųsti apeliacine tvarka.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė laikyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-466-1153/2024 dalys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo, išlaikymo nenustatymo, po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo, prievolių padalinimo, įpareigojimo išsikelti, 8 345,65 Eur kompensacijos priteisimo yra įsiteisėjusios, taip pat ir dėl atmestų ieškinio/priešieškiniu dalių (šias dalis neapskundus apeliaciniu skundu), išskyrus neįsiteisėjusios (apskųstos apeliaciniu skundu) Vilniaus miesto apylinkės teismo dalys dėl atmesto priešieškinio reikalavimo (5 359 Eur kompensacijos už pradinį įnašą buto pirkimui) ir bylinėjimosi išlaidų (tiek šalims, tiek valstybės naudai) paskirstymo. Nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, šiuo atveju paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2024 m. gruodžio 27 d.

20. E. B. 2025 m. vasario 14 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje neįvykdyto sprendimo – dėl įpareigojimo išsikraustyti per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2025 m. vasario 14 d. rezoliucija prašymas išduoti vykdomąjį raštą tenkintas, atsižvelgus į apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties išaiškinimus ir 2025 m. vasario 7 d. teismo nutartį, kadangi šioje dalyje teismo sprendimas laikomas įsiteisėjęs.

21. Antstolis Arminas Naujokaitis 2025 m. vasario 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad 2025 m. vasario 10 d. atvykus prie buto Nr. 19, jame buvęs vyras nurodė, kad nėra išsikeldinęs ir gyvena bute, buto neperduoda, nes nurodo, kad nesuėjęs terminas. 2025 m. vasario 12 d. perduoti E. B. buto raktai, dokumentai, Š. B. išsikraustęs.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 2024 m. gruodžio 30 d. dalinai įsiteisėjusios 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalies, t. y. įpareigoti atsakovą Š. B. per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš nekilnojamojo turto (buto), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Š. B. nevykdant šio įpareigojimo, nustatyti, kad už kiekvieną uždelstą dieną Š. B. sumoka po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą, kuri skaičiuotina iki Š. B. faktinio išsikraustymo dienos, E. M. naudai.

23. Š. B. pateikė prašymą pataisyti rašymo apsirikimą 2025 m. vasario 18 d. vykdomajame rašte, t. y. pakoreguoti teismo sprendimo įsiteisėjimo datą.

24. E. B. 2025 m. vasario 19 d. antstoliui Dariui Stakeliūnui pateikė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-466 -1153/2024, dėl kurio vykdymo užvesta vykdomoji byla Nr. 0032/25/00297.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė Š. B. prašymą dėl klaidos ištaisymo. Nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartyje išaiškino, kad atsakovo apeliacinio skundo padavimas neturi įtakos sprendimo daliai dėl šalių santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, prievolių tretiesiems asmenims padalinimo, atsakovo išsikėlimo iš ieškovei priteisto būsto faktų pripažinimo, pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Šiuo atveju paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti buvo 2024 m. gruodžio 27 d., kadangi 2024 m. gruodžio 28, 29 buvo šeštadienis ir sekmadienis, tai įsiteisėjimo data šiuose neapskųstuose teismo sprendimo dalyse (tarp jų ir atsakovo išsikėlimo iš ieškovei priteisto būsto) laikoma 2024 m. gruodžio 30 d. Būtent tokia dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo data nurodyta išduotame vykdomajame rašte ieškovei, apie tai buvo nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartyje. Teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis neskundžiama, todėl įsiteisėjo tą pačią dieną, tai pažymėta ir LITEKO sistemoje (pastabose šio įvesto įvykio), jog ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 7 d. Gavus ieškovės prašymą, jai pagal dalinio įsiteisėjusio teismo sprendimo dalis išduodamas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas išduotas remiantis CPK 648 straipsnio nuostatomis, nebuvo padaryta jokia rašymo klaida, kurią nurodo atsakovas prašyme.

26. Š. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties.

27. Antstolis Darius Stakeliūnas 2025 m. vasario 25 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-32-5174, kuriuo paragino pareiškėją (skolininką) Š. B. per 10 dienų sumokėti 2000 Eur skolą ir vykdymo išlaidas.

28. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1330-864/2025 apeliacinį procesą, pradėtą pagal Š. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, nutraukė. Nurodė, kad šiuo atveju teismo nutartis, kuria apelianto (atsakovo) prašymas ištaisyti vykdomojo dokumento klaidą buvo atmestas kaip nepagrįstas, nedaro jokios įtakos tolesnei vykdymo proceso eigai, šio proceso nesustabdo ir neužbaigia, kadangi atsakovas savo teises turi galimybę ginti CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju buvo pradėtas dėl nutarties, kuri negali būti peržiūrima apeliacine tvarka, todėl procesas nutrauktas.

29. Buto ir žemės sklypo 2025 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registro išrašuose fiksuoti juridiniai faktai, kad butas yra asmeninė nuosavybė, įregistravimo pagrindas 2024 m. lapkričio 27 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-456-1153/2024, 2025 m. vasario 17 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-456-1153/2024, įrašas galioja nuo 2025 m. vasario 17 d. Vedybų sutarčių registre 2025 m. vasario 10 d. registruotas turto padalijimo faktas pagal 2024 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-466-1153/2024. 2025 m. vasario 11 d. santuokos nutraukimo išraše matyti, kad Š. B. ir E. M. (po ištuokos M.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas 2025 m. vasario 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-32-5174, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, 2024 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-466-1153/2024 įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d., todėl vykdomajame rašte buvo nurodyta tokia informacija, o tai, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl įsiteisėjusio dalyje teismo sprendimo patvirtintos kopijos pateikimo buvo atmestas 2024 m. gruodžio 31 d. teismo nutartimi, nesudarė pagrindo pareiškėjui teigti ir laikyti, kad teismo nutartis laikytina neįsiteisėjusia, juolab 2025 m. sausio 7 d. dėl šios teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties teisėtumo/neteisėtumo buvo paduotas atskirasis skundas. Apeliantas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ir teigia, kad: 2024 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2025 m. vasario 7 d., tai patvirtina ieškovės ir teismo veiksmai; pareiškėjas veikė atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nėra jo kaltės nevykdant teismo sprendimo.

Dėl antstolio veiksmų priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą

31. Byloje kilo ginčas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimas dalinai įsiteisėjo ne 2024 m. gruodžio 30 d., o 2025 m. vasario 7 d., todėl apelianto teigimu, egzistavo kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

32. Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

34. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnio 1 dalis). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis).

35. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.

36. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

37. Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

38. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent antstolio veiksmų, o ne vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo įvertinimas. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti teismo sprendimą, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

39. Vertinant apelianto argumentus pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-568-1070/2025 konstatavo, kad atsakovo (šioje byloje pareiškėjo) apeliacinio skundo padavimas neturi įtakos sprendimo daliai dėl jo išsikėlimo iš ieškovei (suinteresuotam asmeniui E. M.) priteisto būsto, todėl pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (nutarties 22 p.). Taigi šioje byloje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kada įsiteisėjo sprendimas. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį, tą patį pakartojo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi. Be to, apeliantas buvo kreipęsis dėl vykdomajame rašte, jo manymu, padarytos rašymo klaidos, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 20 d. neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovui (Š. B.) išsikraustyti iš buto įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d.

40. Pažymėtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).

41. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018).

43. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismai jau konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovui (Š. B.) išsikraustyti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d., ši data nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. išduotame vykdomajame rašte, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neturi pagrindo iš naujo vertinti 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalies įsiteisėjimo momento. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjusiomis nutartimi nėra išspręstas klausimas dėl sprendimo dalies įsiteisėjimo momento. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad klausimas dėl vykdomojo rašto teisėtumo nėra išspręstas, kadangi tai buvo padaryta neskundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi. Taigi antstolis, gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. vykdomąjį raštą, nenustatęs akivaizdžių kliūčių šio vykdomojo rašto priėmimui, pagrįstai jį priėmė ir turėjo teisę pradėti vykdymo veiksmus.

Dėl 2025 m. vasario 25 d. raginimo įvykdyti sprendimą

44. Skundžiamu 2025 m. vasario 25 d. raginimu įvykdyti sprendimą antstolis paragino apeliantą per 10 dienų sumokėti 2000 Eur skolą. Kaip matyti iš antstolio procesinių dokumentų, ši skolos suma nustatyta, apskaičiavus vykdomajame rašte nurodytą baudą už skolininko pradelstas išsikelti iš buto bei sandėliuko 40 dienų (50 Eur/d.).

45. Visų pirma, pažymėtina, kad antstoliui pateiktas vykdyti nepiniginio pobūdžio sprendimas, pagal kurį apeliantas įpareigotas per konkretų terminą atlikti tam tikrus veiksmus (išsikelti iš buto ir sandėliuko), ir teismo sprendime, vadovaujantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, nurodyta, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą sprendimo neįvykdys.

46. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

47. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

48. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad antstolis, esant (ar buvus) neįvykdytam sprendimui, turėjo surašyti CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimo neįvykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui. Nėra draudžiama akte nurodyti, iki kurio laiko sprendimas buvo neįvykdytas. Baudos skyrimas ir skaičiavimas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva. Byloje nėra CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytos nutarties dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo. Esant šioms aplinkybėms ir aprašytam teisiniam reguliavimui, pats antstolis negalėjo spręsti baudos išieškojimo klausimo. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad skolininkui pradelsus, bet vėliau pačiam įvykdžius įpareigojimą, antstolis įgyja teisę apskaičiuoti baudą tarsi vykdytų piniginio pobūdžio išieškojimą. Toks skolininko teisinės padėties skirtumas nenumatytas įstatyme.

49. Kaip yra nuosekliai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, būtent priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju skundžiamu raginimu nustatęs skolininko mokėtiną baudą kaip skolą, antstolis aptariamų CPK nuostatų bei jas aiškinančios teismų praktikos nesilaikė.

51. Antra, skundžiamame raginime padaryta akivaizdi klaida, nurodant raginamą sumokėti sumą. Nustatyta, kad vykdytina sprendimo dalis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 30 d. Taigi skolininkas turėjo išsikelti iš buto ir sandėliuko iki 2025 m. sausio 4 d. įskaitytinai (per 5 kalendorines dienas nuo įsiteisėjimo). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. vasario 12 d. skolininkas buvo išsikraustęs. Akivaizdu, kad objektyviai skolininkas pradelsė išsikelti iš turto ne 40 dienų.

52. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, surašęs 2025 m. vasario 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-32-5174, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai ir neteisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl skundžiamas raginimas naikintinas.

53. Panaikindamas skundžiamą raginimą ir atsižvelgdamas į šios nutarties 49 p. pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su vykdomo teismo sprendimo nesavalaikio įvykdymo aplinkybėmis ir priežastimis, skolininko kaltės (ne)buvimu ir pan., kadangi šie klausimai teismo turi būti sprendžiami CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, priimant nutartį taikyti ar netaikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes.

Dėl bylos baigties

54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir skolininko skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamą antstolio Dariaus Stakeliūno 2025 m. vasario 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-32-5174 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

55. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023).

56. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

58. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos nutartį, perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pakeitus skundžiamą nutartį buvo patenkinta 50 proc. skundo dėl antstolio veiksmų ir 50 proc. atskirojo skundo reikalavimų.

60. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjas Š. B. patyrė 393,25 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, susijusią su skundo dėl antstolio veiksmų parengimu, nes likusi dalis 2025 m. gegužės 22 d. gautame prašyme nurodomų išlaidų advokato pagalbai, patirtos rengiant procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2-466-1153/2024 (dėl klaidos ištaisymo). Suinteresuotas asmuo E. M. patyrė 360 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą.

61. Apeliantas už advokato teisinę pagalbą atskirojo skundo parengimui patyrė 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. M. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 420 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

63. Bendra pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų suma siekia 1101,10 Eur, suinteresuoto asmens – 780 Eur. Kadangi apelianto (skolininko) Š. B. ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) E. M. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingi, o kiekvieno iš jų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, yra pagrįstos ir protingo dydžio, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens E. M. priteistina 550,55 Eur, o E. M. iš pareiškėjo priteistina 390 Eur. Įskaičius šiuos vienarūšius priešpriešinius procesinius reikalavimus, pareiškėjui (apeliantui) iš suinteresuoto asmens E. M. priteistina 160,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį pakeisti ir pareiškėjo Š. B. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Dariaus Stakeliūno 2025 m. vasario 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-32-5174.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 160,55 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.