Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui Š. B. ir atsakovo Š. B. priešieškinį ieškovei E. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „SEB bankas“ ir Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Kunigaikščių slėnis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2024 m. gruodžio 30 d. ieškovė E. B. taip pat padavė teismui prašymą išsiųsti viešo registro tvarkytojui, civilinės būklės aktų registro tvarkytojui bei pateikti ieškovei per Elektroninių paslaugų portalą įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies patvirtintą kopiją pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 275 straipsnio 2 dalį, 279 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą tik dėl savo priešieškinio dalies – skolos priteisimo iš ieškovės, todėl kita 2024 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi šio prašymo pateikimo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies patvirtintos kopijos išsiuntimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui paduotame priešieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš ieškovės jo sumokėtą 5359 Eur pradinio įnašo butui įsigyti dalį. Atsakovas nurodė, kad jis sumokėjo iš savo sąskaitos 13 500 Eur; kiekvienas iš sutuoktinių turėjo prisidėti po 6750 Eur, o ieškovė kompensavo tik 1391 Eur (13 500/2 – 1391).

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino dalis ieškinio ir priešieškinio:

a) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

b) po santuokos nutraukimo paliko šalims jų ikisantuokines pavardes;

c) nepriteisė išlaikymo vienam iš kito;

d) padalino šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (priteisė ieškovei butą (duomenys neskelbtini), sandėliuką (duomenys neskelbtini); 86/5921 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2556 Eur pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitoje; priteisė atsakovui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1/20 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/20 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 068 Eur pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitoje);

e) nustatė, kad visos turtinės teisės į 2020 m. sausio 17 d. lizingo sutarties pagrindu valdomą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), lieka atsakovui;

f) nustatė, kad po santuokos nutraukimo skoliniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2020 m. sausio 17 d. lizingo sutartį lieka solidaria abiejų sutuoktinių prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą lizingo sutartį tenka atsakovui;

g) pripažino prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2017 m. birželio 26 d. būsto paskolos sutartį solidaria šalių prievole, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovei;

h) priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 40 839,27 Eur kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį, nustatė šios kompensacijos mokėjimo tvarką;

i) pripažino prievolę trečiajam asmeniui Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Kunigaikščių slėnis“ pagal 2024 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą KS Nr. 246 solidaria šalių prievole;

j) įpareigojo atsakovą per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti iš nekilnojamojo turto (buto) (duomenys neskelbtini), ir sandėliuko (duomenys neskelbtini); nustatė, kad atsakovui nevykdant šio įpareigojimo, už kiekvieną uždelstą dieną jis sumoka po 50 Eur baudą ieškovės naudai, skaičiuotiną iki ieškovo išsikraustymo dienos;

k) priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 8343,65 Eur kompensaciją už bendrų prievolių įvykdymą;

l) priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1432,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis, tarp jų – priešieškinio reikalavimą dėl 5359 Eur kompensacijos už pradinį įnašą butui įsigyti priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai. Atsakovo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 67 punkte nurodyta, kad įvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, byloje neįrodyta, jog pradinis įnašas buvo sumokėtas iš atsakovo asmeninių lėšų, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad šiuo atveju šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, įnašas sukauptas abiejų šalių pastangomis ir indėliais lygiomis dalimis.

14. Priimtame nagrinėti atsakovo apeliaciniame skunde prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 6021,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei patenkinti pirmosios instancijos teismo atmestą priešieškinio reikalavimą dėl 5359 Eur kompensacijos už pradinį įnašą butui įsigyti priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai. Atsakovas neginčija apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimų, nurodytų šios nutarties 12 punkte bei pažymėtų raidėmis „a“, „b“, „c“, „d“, „e“, „f“, „g“, „h“, „i“, „j“. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma pakeisti sprendimo dalį, padidinant iš ieškovės atsakovui priteistą kompensaciją, nurodytą šios nutarties 12 punkte ir pažymėtą „k“, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. CPK 385 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

16. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

17. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

18. Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apskųstos teismo nutarties teisėtumą, nurodo, kad įstatyme nenumatytas teismo sprendimo įsiteisėjimo pripažinimo institutas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės prašymą dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies išsiuntimo jai ir tam tikroms institucijoms, turėjo įvertinti šalių ginčijamų ir neginčijamų reikalavimų sąsajas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovo neapskųsta teismo sprendimo dalis yra dėl (ne)savarankiškų reikalavimų (CPK 279 straipsnio 1 dalis).

20. Susipažinus su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nustatyta, kad teismas iš esmės nevertino šalių ginčijamų ir neginčijamų reikalavimų sąsajų, formaliai nurodydamas, jog visi reikalavimai dėl santuokos nutraukimo padarinių yra susiję vienas su kitu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria atskirojo skundo argumentui, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta situacija, kai apeliacinės instancijos teismas gali abejoti dėl turto padalijimo būdo tikslingumo, nesant dėl to nei vienos iš šalių apeliacinio skundo, ir / ar pakeisti sprendimą, yra hipotetinė bei nedaro įtakos CPK 279 straipsnio 1 dalies taikymui.

21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliaciniu skundu apskųstoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo už įvykdytų bendrų prievolių dalį (apeliantas nurodo, kad pradinis įnašas už bendrą šalių butą buvo sumokėtas jo asmeninėmis lėšomis), bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra taip glaudžiai susijusi su kitomis neapskųstomis teismo sprendimo dalimis, kad šios teismo sprendimo dalys negalėtų būti laikomos priimtomis dėl savarankiškų reikalavimų CPK 279 straipsnio 1 dalies reguliavimo prasme. Atsakovas neginčija apeliaciniu skundu nei santuokos nutraukimo pagrindo, pavardžių po santuokos nutraukimo, išlaikymo nenustatymo, nei bendros jungtinės nuosavybės teise valdyto turto, prievolių padalinimo, nei kompensacijos už didesnės šio turto dalies priteisimą ieškovei dydžio, nei teismo nustatyto atsakovo išsikėlimo iš ieškovei priteisto turto tvarkos. Atsakovo apeliaciniu skundu pareikšti ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėtini privataus, o ne viešo pobūdžio reikalavimai, nes jie susiję išimtinai tik su ieškovės ir atsakovo tarpusavio turtinėmis prievolėmis. Todėl labiau tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nebus pagrindo veikti aktyviai bei priimti procesinius sprendimus, kurių neprašė abi šalys. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo padavimas neturi įtakos sprendimo daliai dėl šalių santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, prievolių tretiesiems asmenims padalinimo, atsakovo išsikėlimo iš ieškovei priteisto būsto faktų pripažinimo. Pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Ginčo šalims neginčijant jų bendro turto padalinimo būdo, mažai tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismas gali visgi padalinti turtą kitaip, nesant dėl to apeliacinio skundo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliacinis teismas turi teisę patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nedaro įtakos tam, kad dalis reikalavimų yra įsiteisėję, kadangi jie nėra apskųsti apeliacine tvarka. Tokią išvadą suponuoja tai, kad, kiekvienas apskųstas apeliacine tvarka teismo procesinis sprendimas turi būti tikrinamas CPK 320 straipsnio 2 dalies, 329 straipsnio kontekste, nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas visas procesinis sprendimas ar tik jo dalis. Jeigu bet kuri neskundžiama teismo procesinio sprendimo dalis negalėtų įsiteisėti dėl hipotetinių CPK 320 straipsnio 2 dalyje, 329 straipsnyje numatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, CPK apskritai nebūtų įtvirtinta neapskųstos sprendimo dalies įsiteisėjimo galimybė.

24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartyje Nr. 3K-3-357-248/2015 pateikti išaiškinimai netaikytini šioje byloje, kadangi šioje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl galimumo priimti dalinį sprendimą santuokos nutraukimo byloje bei pasisakyta dėl bylos dalies sustabdymo. Aiškindamas teisės normas kasacinis teismas formavo nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas, ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nepasisakė dėl sprendimo ar jo dalies įsiteisėjimo ir neanalizavo CPK 279 straipsnio 1, 4 dalių, 382 straipsnio bei 385 straipsnio sąsajų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės 2024 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies išsiuntimo, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias dalies teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimą. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl sprendimo dalies įsiteisėjimo ir pranešimo apie dalies teismo sprendimo įsiteisėjimą išsiuntimo kompetentingoms įstaigoms bei ieškovei perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti iš dalies ieškovės E. B. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. nutartį ir perduoti ieškovės E. B. prašymą dėl įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies išsiuntimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.