Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Extrum“ ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo, tariamojo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Extrum“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo sustabdyti bylą

24. Apeliantas A. R. pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas A. R. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 1-01-07333-25. Apelianto prašymas grindžiamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu (negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Prašyme nurodoma, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 1-01-07333-25, kuriame, be kita ko, tiriama LUAB „Extrum“ atsakingų asmenų veikla bei jų sudarytų sandorių teisėtumas (fiktyvumas), tarp jų ir sandorių tarp UAB „Extrum“ ir UAB „Turto sprendimai“. Ikiteisminio tyrimo byloje pateikta specialisto išvada, kurioje įvertintas ir apelianto kvestionuojamų sandorių teisėtumas. Anot apelianto, specialisto išvada bei jos pagrindu ikiteisminio tyrimo byloje priimti sprendimai yra ir bus betarpiškai susiję su šia civiline byla. Ikiteisminiame tyrime išsprendus ir įvertinus LUAB „Extrum“ ir UAB „Turto sprendimai“ apskaitos tvarkymo teisėtumo klausimą, ši aplinkybė neabejotinai turėtų esminę reikšmę šioje civilinėje byloje, kurioje pareikšti reikalavimai kildinami iš ikiteisminio tyrimo byloje vertinamų dokumentų teisėtumo.

25. CPK 162³ straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.

26. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Įstatymas pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008, 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024).

27. Nors apeliantas prašo sustabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-07333-25, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo baigtį, o baudžiamoji byla nėra perduota į teismą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, bet tokiu atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007, 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).

28. Sprendžiant šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymo klausimą, pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo dalyką, konstatuotina, kad teismas teisiškai reikšmingus faktus, susijusius su likviduojamos dėl bankroto bendrovės reikalavimu priteisti žalos atlyginimą iš buvusio vadovo ir pastarojo reikalavimą pripažinti negaliojančia patalpų įrengimo sutartį, gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad teismas šiuos klausimus nustatinėjo ir išsprendė. Byloje esantys duomenys yra pakankami, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o apelianto nurodomas LUAB „Extrum“ atsakingų asmenų veiklos tyrimas bei jų sudarytų sandorių teisėtumo įvertinimas baudžiamajame procese gali tapti pagrindu pareikšti turtinius reikalavimus ateityje.

29. Atsižvelgusi į tai, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamos aplinkybės nesusijusios tiesioginiu prejudiciniu ar kitokiu teisiniu ryšiu, teisėjų kolegija nusprendžia netenkinti atsakovo prašymo sustabdyti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą bylą.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

30. Byloje nustatyta, kad LUAB „Extrum“ įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., jos vadovo pareigas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. ėjo atsakovas A. R. Bendrovės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. VSDFV duomenimis, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. bendrovėje dirbo vienas darbuotojas – atsakovas.

31. UAB „Turto sprendimai“, kuriai nuo 2017 m. birželio 16 d. vadovauja atsakovas, ir LUAB „Extrum“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė patalpų įrengimo sutartį Nr. 2022/08/30, pagal kurią rangovė LUAB „Extrum“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti 142 kv. m bendro ploto patalpų (duomenys neskelbtini), interjero kūrimo, planavimo, baldų bei įrangos parinkimo, remonto ir apdailos darbų priežiūros, bei patalpų valymo darbus, o taip pat 8 kv. m bendro naudojimo patalpų prijungimo darbus pagal suderintą projektą bei išduotą statybos leidimą, o užsakovė UAB „Turto sprendimai“ įsipareigojo sudaryti rangovei sąlygas darbų atlikimui, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Abiejų nurodytų bendrovių vardu atsakovas pasirašė 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 30 d., 2022 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, taip pat 12 pinigų priėmimo kvitų, sudarytų nuo 2022 m. spalio 15 d. iki 2023 m. liepos 12 d., kuriais LUAB „Extrum“ buvo perduota iš viso 174 845 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 2024 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitą (serija TUR Nr. 0022), kuriuo siekė pagrįsti, kad 2024 m. vasario 28 d. LUAB „Extrum“ atskaitingas asmuo A. R. dėl neužskaitytų darbų pinigines lėšas (174 845 Eur grynaisiais pinigais) grąžino UAB „Turto sprendimai“ atskaitingam asmeniui A R.

32. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Extrum“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Finresta“. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintas LUAB „Extrum“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi LUAB „Extrum“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi LUAB „Extrum“ bankrotą pripažino tyčiniu ir nustatė, kad tyčinis bendrovės bankrotas sukeltas A. R. veiksmais. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-357-910/2025 apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

33. Ieškovė LUAB „Extrum“ 2024 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitą (serija TUR Nr. 0022) ir priteisti iš atsakovo 174 845 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas A. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2022 m. rugpjūčio 30 d. patalpų įrengimo sutartį Nr. 2022/08/30 pripažinti negaliojančia ab initio.

34. Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimus, o priešieškinį atmetė. Atsakovas A. R., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Dėl likviduojamos dėl bankroto bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

35. Atsakovas A. R. apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus dėl nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu: 1) teismo išvados paremtos pirminiais LUAB „Extrum“ finansinės apskaitos dokumentais (atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais ir pinigų priėmimo kvitais), kurių pagrįstumą ir teisėtumą kvestionavo mokesčių administratorius; 2) mokesčių administratorius konstatavo, kad LUAB „Extrum“ neturėjo nei žmogiškųjų nei techninių resursų atlikti darbus UAB „Turto sprendimai“, kaip ir UAB „Turto sprendimai“ neturėjo 174 845 Eur sumokėti LUAB „Extrum“, todėl UAB „Turto sprendimai“ patikslino PVM deklaracijas, kuriose sumažino atskaitomą PVM kiek tai susiję su kvestionuojamomis LUAB „Extrum“ PVM sąskaitomis faktūromis ir siekiant anuliuoti sandorius UAB „Turto sprendimai“ išrašė UAB „Extrum“ 2024 m. liepos 29 d. PVM debetinę sąskaitą faktūrą serija dTUS Nr. 0001 ir 2024 m. liepos 29 d. PVM debetinę sąskaitą faktūrą serija dTUS Nr. 0002, kurios buvo pateiktos LUAB „Extrum“ nemokumo administratorei. Šių debetinių sąskaitų bei patikslintų deklaracijų pagrindu buvo surašyta buhalterinė pažyma, kurioje konstatuota, kad tarpusavio įsiskolinimo tarp UAB „Turto sprendimai“ ir LUAB „Extrum“ nėra; 3) LUAB „Extrum“ darbų pagal byloje esančius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus neatliko, aktai buvo išrašyti fiktyviai, kadangi nei UAB „Turto sprendimai“ nei atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, niekada tokių piniginių lėšų neturėjo, o minėti dokumentai buvo išrašyti fiktyviai, tariamam sandoriui pagrįsti.

36. Juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis. Šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei civilinės atsakomybės subjektų kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

38. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Taigi, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

40. Kaip jau buvo minėta, Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi pripažino LUAB „Extrum“ bankrotą tyčiniu ir sukeltą buvusio vadovo A. R. veiksmais. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-357-910/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, padarė šias teisiškai reikšmingas išvadas: 1) buvęs LUAB „Extrum“ vadovas pagal pinigų priėmimo kvitus priėmęs atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. patalpų įrengimo sutartį Nr. 2022/08/30, turėjo pareigą perduoti šias lėšas bendrovei, kad ši galėtų laiku atsiskaityti su kreditoriais, tęsti veiklą ir vykdyti kitas prievoles, tačiau byloje tokių duomenų nėra (nutarties 70 punktas); 2) buvusio LUAB „Extrum“ vadovo veiksmai, kad jis mokestinio tyrimo metu patikslino 2022 m. spalio ir lapkričio mėnesių PVM deklaracijas, 30 345 Eur sumažindamas UAB „Turto sprendimai“ gautiną PVM, bei, siekdamas anuliuoti atsiskaitymą pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. patalpų įrengimo sutartį, UAB „Turto sprendimai“ vardu 2024 m. liepos 29 d. išrašė debetines PVM sąskaitas, rodo jo neteisėtą veikimą (nutarties 75 punktas); 3) pagal apelianto nurodytus argumentus, jis 174 845 Eur grąžino 2024 m. vasario 28 d., t. y. dar iki UAB „Turto sprendimai“ mokestinio tyrimo pradžios (2024 m. gegužės 8 d.) ir šie bylos duomenys sukelia pagrįstų abejonių, ar 2024 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0022 nesudarytas atgaline data (nutarties 76 punktas); 4) atlikus UAB „Aplinkotvarkos sprendimai“ ir UAB „Turto sprendimai“ mokestinius tyrimus, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo buvusiam LUAB „Extrum“ vadovui anuliuoti atsiskaitymą pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. patalpų įrengimo sutartį (nutarties 77 punktas).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatytais anksčiau nurodytais prejudiciniais faktais dėl atsakovo veiksmų, susijusių su atlikto atsiskaitymo pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. patalpų įrengimo sutartį anuliavimo neteisėtumu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Savo ruožtu apeliantas, keldamas abejones dėl savo, kaip buvusio LUAB „Extrum“ vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nepagrįstai kvestionuoja faktines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusias su jo neteisėtais veiksmais. Taigi, šios nutarties 40 punkte nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, kaip prejudiciniai faktai, nebegali būti ginčijamos, nes priešingas jų aiškinimas reikštų galutinio teismo sprendimo principo pažeidimą (CPK 18 straipsnis).

42. Teisėjų kolegija kritiškai įvertina apeliacinio skundo argumentus, kad mokesčių administratorius vienareikšmiškai konstatavo, jog LUAB „Extrum“ neturėjo nei žmogiškųjų, nei techninių resursų darbų atlikimui, kaip ir UAB „Turto sprendimai“ neturėjo 174 845 Eur sumokėti LUAB „Extrum“. Apelianto pozicija dėl darbų atlikimo ir piniginių lėšų sumos gavimo bei jos panaudojimo yra nenuosekli ir prieštaringa: paslaugų suteikimo ir pinigų gavimo faktą atsakovas patvirtino 2024 m. birželio 12 d. paaiškinimuose mokesčių administratoriaus atlikto operatyvaus patikrinimo metu; šio patikrinimo metu apeliantas taip pat patvirtino, kad darbus nekilnojamojo turto objekte, esančiame Kaune, Kalno g. 56A-21, atliko vienas; atsakovo pozicija, kad jis 2024 m. vasario 28 d. dėl neužskaitytų darbų pagal sutartį pinigines lėšas (174 845 Eur grynaisiais pinigais) grąžino UAB „Turto sprendimai“ atskaitingam asmeniui (apeliantui), atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, atsiliepime į ieškinį tokia aplinkybė nebuvo nurodyta, atitinkamai, ir pinigų priėmimo kvitas atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, nenurodant priežasties, kodėl piniginės lėšos turi būti grąžintos; atsakovas 2025 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patalpų įrengimo sutartis buvo pasirašyta, priėmimo perdavimo aktai buvo pasirašyti, darbai buvo atlikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad LUAB „Extrum“ neturėjo resursų atlikti darbus, o UAB „Turto sprendimai“ neturėjo piniginių lėšų atsiskaityti už darbus, atmestini kaip nepagrįsti.

43. Atsižvelgdama į apelianto pozicijos nenuoseklumą, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, sąmoningai pakeitė poziciją dėl darbų atlikimo ir priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia patalpų įrengimo sutartį, tačiau bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtina, kad pagrindo pripažinti negaliojančia patalpų įrengimo sutartį nėra, kadangi patalpų įrengimo sutarties įvykdymą patvirtino tiek byloje esantys įrodymai, tiek pats atsakovas.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog apelianto pozicija, kad gautus pinigus jis perdavė pats sau, kaip atskaitingas asmuo, o ne kaip bendrovių vadovas, yra atsakovo gynybinė pozicija, juolab kad byloje taip ir nenustatyta priežastis, kodėl piniginės lėšos apskritai turėjo būti grąžintos (dėl darbų trūkumų, sutarties pažeidimo ar kita).

45. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, kaip vienu iš LUAB „Extrum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų, buvo įvertintas apelianto netinkamas bendrovės veiklos organizavimas (ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas) ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad apelianto neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, yra nustatytos įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimis. Nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos kaip prejudiciniai faktai, todėl jos pakartotinai nekvestionuojamos. Kitos dvi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, yra preziumuojamos, tačiau apeliantas šios prezumpcijos nepaneigė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl žalos atlyginimo iš LUAB „Extrum“ buvusio vadovo, o atsakovo priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesdamas, tinkamai nustatė ir įvertino ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos. Tačiau atmetus apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteisimą. Teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, kadangi ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.