- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1989-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05602-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. U., I. G.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) I. G. ir V. U. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Daliaus Traigio prašymą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje – V. U. (skolininkas), I. G. (išieškotoja), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Dalius Traigys kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui V. U. baudą arba spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
2. Pareiškime nurodė, kad antstoliui Daliui Traigiui pateiktas vykdyti 2018-04-09 Vilniaus m. apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. eA2-2894-558/2017, kurioje teismas nusprendė išduoti I. G. vykdomąjį raštą dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2018-10-15 antstolis Dalius Traigys parengė ir skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas tinkamai 2018-10-19. 2019-02-18 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-19-241-2382, kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. nurodė, kad nesutinka su antstolio pareiškimu.
Šalies argumentai
4. V. U. teigimu, antstolis išvis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdymui, nes vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui praleidus senaties terminą, be to, vykdomasis dokumentas neatitinka teismo sprendimo turinio, maža to, vykdomasis raštas iš esmės negali būti įvykdytas. Šiuo atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-621-845/12 priimtas 2012-01-24, sprendimas apeliacine tvarka neskųstas, taigi įsiteisėjo 2012-02-24. Tokiu būdu vėliausiai vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdymui 2017-02-24.
5. Nurodė, kad vykdomojo rašto ir teismo sprendimo turinys nesutampa. Vykdomajame rašte nėra pažodžiui pateikiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, be to, vykdomajame rašte ir sprendime minimi du skirtingi asmenys – I. G. ir I. G.. Sprendimas, o tuo pačiu ir vykdomasis raštas, yra sąlyginiai. Iš šių dokumentų formuluočių galima suprasti, kad perkamam būstui turėtų pritarti I. G. ir jos vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skolininkas nesutinka su pozicija, kad, nepaisant to, jog skolininkas gauna pajamas ir turi nekilnojamojo turto, jis gali tinkamai įvykdyti 2012-01-24 sprendimą. Skolininkas yra dirbantis ir darbo užmokestį gaunantis asmuo, tačiau skolininko gaunamos pajamos už dirbamą darbą nesudaro objektyvios aplinkybės įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą. Nurodė, kad skolininkas teismo sprendimo nevykdo ne dėl to, jog sąmoningai siektų vengti įvykdyti jam atsiradusius įsipareigojimus iš įsiteisėjusio teismo sprendimo ir bandytų tyčia veikti teisei priešingu būdu, tačiau dėl to, jog neturi objektyvios galimybės įvykdyti įpareigojimus visa apimtimi, taigi nėra vienos iš atsakomybės sąlygų – skolininko kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo.
Atsiliepimas
7. Antstolis Dalius Traigys pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su skolininko rašytiniais paaiškinimais nesutinka.
8. Paaiškino, kad prievolės įvykdymo terminas pagal teismo sprendimą V. U. baigėsi 2015 metais. Anksčiau negu treji metai po teismo sprendimo priėmimo I. G. net neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes teismas būtų konstatavęs, kad nėra pasibaigęs abipusiu susitarimu nustatytos prievolės įvykdymo terminas. I. G. vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo antstoliui pateikė 2018 metais, t. y. praėjus tik trejiems metams po teismo sprendimo priėmimo ir nepraleido įtvirtinto penkerių metų senaties termino, be to, teismas atlieka tarpinę kontrolės funkciją dėl senaties termino ir išduodamas vykdomąjį raštą sprendžia klausimą, ar nėra praleisti vykdymo senaties terminai dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo bei įprastai neišduoda vykdomojo rašto, jeigu yra pasibaigęs nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas.
9. Pažymėjo, kad antstolis Dalius Traigys, priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, paprašė pareiškėjos I. G. patikslinti vykdomajame rašte aplinkybes ir sąlygas, kurios tenkintų jos ir vaikų interesus. I. G. antstoliui raštiškai nurodė, kad būsto vieta neturi būti smarkiai nutolusi nuo vaikų mokymosi įstaigos; būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 60 kv.m. ploto, būstas turi būti su patogumais ir pritaikytas gyventi, įrengtas, šildymas gali būti kietu kuru, taip pareiškėja sukonkretino jos ir jos vaikų poreikius tenkinančio būsto sąlygas. Argumentai dėl finansinės padėties niekaip negali įtakoti ir pateisinti teismo sprendimo nevykdymo, nes nuo teismo sprendimo priėmimo laikotarpio ekonominė padėtis Lietuvos Respublikoje neblogėjo, skolininkas išlaikė turimą nekilnojamąjį turtą ir nedėjo jokių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, o tik atidėliojo jo vykdymą ir net teisminiu būdu stengėsi pakeisti abipusiu susitarimu nustatytą pareigą.
10. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. G. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su skolininko paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, prašo tenkinti antstolio prašymą ir skirti V. U. trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos I. G. naudai.
11. Nurodė, kad terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio. I. G. nepraleido minėto termino, nes dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi nesuėjus 5 metų terminui, tačiau paties vykdomojo rašto išdavimo procesas užsitęsė dėl V. U. inicijuotų naujų teisminių ginčų.
12. Pažymėjo, kad nors vykdomojo rašto išdavimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. atmetus pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą, faktiškai vykdomasis raštas buvo išduotas tik 2018-04-09, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimui (civilinė byla Nr. eA2-2894-558/2017), kuriuo teismas atmetė V. U. ir E. U. prašymus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo dalyje panaikinimo, t. y. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018-03-13 nutartį (civilinė byla Nr. e2A-124-661/2018). Dėl nurodytų aplinkybių vykdomojo rašto preambulėje yra minima būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria buvo nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą (pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Atitinkamai ir vykdomojo rašto rezoliucinėje dalyje yra perrašytas įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nustatytas patvarkymas.
Šalies argumentai
13. I. G. nurodė, kad V. U. argumentas, kad nėra jo kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo, su teismo nagrinėjamu klausimu nesusijęs, kadangi teismas nenagrinėja šalių teisminio ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo ir atitinkamai nei antstoliui, nei išieškotojui šiame procese nereikia įrodinėti, o teismui nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (įskaitant skolininko kaltės). Be to, su šiuo argumentu susijusios faktinės aplinkybės, kurias savo paaiškinimuose nurodo V. U., neatitinka tikrovės, nes V. U. sąmoningai ir tyčia slepia realiai gaunamas pajamas ir turimą turtą, o tokie jo veiksmai yra susiję su jo siekiu išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi antstolio Daliaus Traigio pareiškimą tenkino. Skyrė V. U. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą, kurio pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 vykdomasis raštas, vykdomas antstolio Daliaus Traigio, išieškotojos I. G. naudai nuo 2019-02-23 iki įpareigojimo įvykdymo.
15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu V. U. įsipareigojo per trejus metus nuo sutarties patvirtinimo teisme aprūpinti, nupirkti I. G. naują būstą. Taigi prievolės įvykdymo terminas pagal teismo sprendimą V. U. baigėsi 2015 m. sausio 24 d., todėl vykdomasis raštas galėjo būti išduotas tik suėjus šiam terminui. Nustatyta, kad, suėjus teismo sprendime nustatytam V. U. įsipareigojimo įvykdymo terminui ir pastarajam nevykdant teismo sprendimo, I. G. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkino pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012. Nepagrįstas skolininko argumentas, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl sprendimo dalies dėl būsto I. G. kreipėsi į teismą 2012-07-31, o antstoliui pateikė tik 2018-10-12. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017 medžiagos, informacinės teismų sistemos (Liteko), pagal 2012-07-31 prašymą išieškotojai buvo išduoti du vykdomieji raštai dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Dėl vykdomojo rašto dėl sprendimo dalies, kuria V. U. įsipareigojo nupirkti per trejus metus būstą, išdavimo I. G. kreipėsi 2016-07-15 (civilinės bylos Nr. eA2-2894-558/2017 ), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-09 nutartimi vykdomąjį raštą išdavė, nutartis įsiteisėjo 2016-12-29. Kaip nustatyta byloje, 2017-01-17 teisėja rezoliucija tenkino prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tačiau ši rezoliucija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartimi panaikinta, kadangi 2016-11-07 buvo gautas V. U. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti negaliojančiomis 2011-12-19 šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas „Dėl būsto aprūpinimo“. Išnagrinėjus prašymus atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 ir sprendimui įsiteisėjus 2018-03-13, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal išieškotojos 2018-03-19 prašymą 2018-04-09 išdavė vykdomąjį raštą, kurį išieškotoja antstoliui pateikė vykdyti 2018-10-12. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-04-09 teismas atnaujintoje civilinėje byloje išdavė vykdomąjį raštą pagal 2016-08-09 nutartį (santuokos nutraukimo bendru sutikimu civilinėje byloje), kuria išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo dalies dėl V. U. įsipareigojimo. Taigi nors vykdomojo rašto išdavimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjos I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. atmetus pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, faktiškai vykdomasis raštas buvo išduotas tik 2018-04-09, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimui (civilinė byla Nr. eA2-2894-558/2017), kuriuo teismas atmetė V. U. ir E. U. prašymus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo dalies panaikinimo, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2018-03-13 nutartimi atmetus apeliacinius skundus ir palikus sprendimą nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-124-661/2018).Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 6 dalimi, teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2018-04-09 išduodamas vykdomąjį raštą, sprendė, kad CPK 606 straipsnyje nustatytas 5 metų terminas nėra praleistas.
16. Pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Taigi klausimai dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo turinio yra išspręsti res judicata galią turinčiais teismų sprendimais. Dėl vykdomajame rašte nurodytos pavardės (duomenys neskelbtini) yra akivaizdu, kad padaryta rašymo apsirikimo klaida.
17. Nurodė, kad šalys susitarimo vykdymą susiejo su I. G. ir šalių vaikų poreikiais, šalys sulygo, kad perkamas būstas turi būti suderintas su I. G., nėra pagrindo spręsti, kad antstolis, raginime įvykdyti sprendimą nurodęs papildomą informaciją, gautą iš išieškotojos, dėl būsto ploto, patogumų ir lokalizacijos, išplėtė sprendimo sąlygas.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimas nevykdomas ketverius metus. Byloje nustatyta, kad nuo sprendimo priėmimo V. U. nė karto nepateikė I. G. jokio pasiūlymo dėl minėtos sprendimo dalies įvykdymo. Byloje nustatyta, kad skolininkas 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į I. G., kad ji konkrečiai apibūdintų būstą, kuris tenkintų ją ir jos vaikus pagal plotą, patogumus ir lokalizaciją. Tačiau išieškotojai nurodžius kelis variantus būstų ir pasiūlius skolininkui pateikti savo variantus, V. U., kaip nustatyta iš paaiškinimų, vietoj būsto pasiūlė žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) arba buto nuomą. Taigi nagrinėjamu atveju, vertinant V. U. nurodomus argumentus dėl vykdymo proceso negalimumo, akivaizdu, kad skolininkas sprendimo nevykdo ne dėl sprendimo formuluočių neaiškumo ar pažodžiui į vykdomąjį raštą nenurodytos sprendimo rezoliucinės dalies, o jo nurodomi argumentai negali būti priežastis nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
19. Teismas konstatavo, kad 2018-04-09 vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, skolininko prievolė, nustatyta teismo sprendimu, yra asmeninė. Todėl spręstinas klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui
20. Teismo vertinimu, skolininko argumentai dėl jo finansinės padėties negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo, juolab kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų dėjęs pastangas įvykdyti teismo sprendimą, priešingai, byloje nustatyta, kad jis tik atidėliojo jo vykdymą. V. U., prisiimdamas teismo sprendime įtvirtintą pareigą dėl būsto aprūpinimo, turėjo numatyti ir įvertinti savo finansines aplinkybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėjo, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu, taip pat neapibrėžė sąlygų, atleidžiančių jas nuo atsakomybės, pablogėjus jų turtinei padėčiai.
21. Skolininko teigimu, jis bendradarbiauja su antstoliu, o ši aplinkybė parodo, kad jis neketina piktavališkai ir sąmoningai trukdyti vykdyti teismo sprendimą. Nustatyta, kad, gavęs raginimą, skolininkas buvo nuvykęs pas antstolį, jam buvo siūloma teikti kitas alternatyvas dėl sprendimo įvykdymo, tačiau skolininkas jokių pasiūlymų neteikė. 2018-10-29 skolininkas pateikė antstoliui rašytinius paaiškinimus dėl raginimo, kuriuose nurodoma, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos medžiaga). Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nustačius, kad teismo sprendimo dalis dėl skolininko įsipareigojimo nėra įvykdyta, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų dėjęs pastangų įvykdyti savo įsipareigojimus, teismas skolininko bendradarbiavimą sprendimo vykdymo procese, kaip bendrojo pobūdžio skolininko pareigą, kylančią iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642, 644 straipsniai), vertintina kaip formalų, nesiekiant vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo.
22. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatavo, kad V. U., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2018-04-09 vykdomajame rašte numatyto įpareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl teismas tenkina antstolio Daliaus Traigio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir skiria V. U. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos I. G. naudai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) I. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir skirti V. U. 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą, išieškotojos I. G. naudai nuo 2015-02-24 iki teismo sprendimo įvykdymo.
23.1 Apeliantės vertinimu, 5 eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nėra pakankama nei kompensuoti išieškotojos patirtus nepatogumus dėl skolininko neįvykdomo teismo sprendimo, nei skatina skolininką įvykdyti teismo sprendimą.
23.2 Nurodė, kad skolininko pareiga buvo nustatyta nutraukiant santuoką ir buvusiam sutuoktiniams dalijantis bendrą turtą prisiimtos pareigos, ši pareiga kilo dėl dviejų priežasčių: I. G. asmeninės lėšos (pardavus jos mamai priklausiusį butą) buvo investuotos į šeimos būsto įsigijimą (dalis lėšų buvo paskolinta buto savininku tapusio E. U. močiutės), o po įsigijimo tas būstas buvo remontuotas ir įrengė išimtinai I. G., nors jis buvo registruotas V. U. sūnaus iš kitos santuokos vardu (nes dalį pinigų būstui įsigyti skolino jo močiutė), taigi šiuo įsipareigojimu V. U. įsipareigojo kompensuoti I. G. asmeninėmis lėšomis padarytų investicijų netektį; pareiga taip pat susijusi su V. U. kaip tėvo pareigą teikti išlaikymą dviem savo mažamečiams vaikams, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kaip teismo metu paaiškino I. G. dėl šito įsipareigojimo šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatė mažesnį V. U. vaikams teikiamo išlaikymo dydį.
23.3 Pažymėjo, kad dėl laiku nevykdomos prievolės nupirkti ir perduoti būstą, išieškotojos nuostoliai turėtų būti skaičiuojami atsižvelgiant į to neperduodamo turto vertę (60 – 80 tūkst. eurų) ir pagal analogiją taikant Civiliniame kodekse nustatytą 5 procentų metinių palūkanų normą, už laiku nevykdomas pinigines prievoles. Taip apskaičiuoti nuostoliai sudarytų nuo 8 iki 11 eurų per dieną. Be to nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į sumažintą išlaikymo dydį vaikams, kuris pagal formuojamą teismų praktiką (pusę minimalios algos) dviem vaikams 2011 m. turėjo būti 800 litų, 2012 m. 850 litų, 2013-2014 m. 1000 litų, 2015 m. 300 eurų, 2016 m. 350 eurų, o 2017 m. 380 eurų. Tačiau dėl minėto įsipareigojimo V. U. visą šį laiką mokėjo po 600 litų (172 eurus).
23.4 Nurodė, kad susipažinus su teismo nutarties argumentais kyla klausimas, kodėl gi teismas nagrinėjamu atveju skiriamą baudą skaičiuoja nuo 2019-02-23 antstolio akto surašymo momento, o ne nuo teismo sprendime nurodytos prievolės įvykdymo termino pabaigos. Antstolio aktas šiuo atveju konstatuoja teismo sprendimo neįvykdymo faktą, bet tai nėra kažkoks vykdomasis dokumentas, nuo kurios surašymo atsiranda kažkokios skolininko pareigos ir atitinkamai nuo kurio turėtų būti skaičiuojamos tų pareigų nevykdymo pasekmės, kas šiuo atveju yra baudos skyrimas.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės I. G. atskirąjį skundą atmesti.
24.1 Nurodė, kad šiuo atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-621-845/12 priimtas 2012-01-24 d. Sprendimas apeliacine tvarka neskųstas, taigi įsiteisėjo 2012-02-24 d. Tokiu būdu vėliausiai vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdymui 2017-02-24 d. Tuo tarpu vykdomasis raštas priimtas vykdymui 2018-10-15, t. y. praleidus CPK 606 str. 2 d. įtvirtintą terminą.
24.2 Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju CPK 771 straipsnio normos ginčo santykiams netaikytinos. CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės yra taikomos tik jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas.
24.3 Nurodė, kad šiuo atveju svarbios yra ne teismo sprendimo priėmimo aplinkybės (kurias apeliantė nurodo klaidingai), bet tik teismo sprendimo neįvykdymo priežastys. Aplinkybės, kodėl skolininkas neįvykdė sprendimo sąlygos dėl išieškotojos aprūpinimo būstu, yra paminėtos V. U. atskirajame skunde. Papildomai atkreipė dėmesį
24.4 į tai, kad įvykdyti teismo sprendimą sutrukdė ir ta aplinkybė, kad didelė dalis šalims priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo buvo priteista Lietuvos Respublikai, tokiu būdu sumažinant turto mastą (NTR išrašas pridėtas vykdomojoje byloje), be to šis turtas šiuo metu yra areštuotas (pati išieškotoja nesiėmė jokių veiksmų bendro turto mastui atkurti bei atlaisvinti turto nuo arešto).
24.5 Atkreipė dėmesį į tai, kad I. G. nepatiria ir negali patirti jokių neigiamų padarinių, nes tiek ji, tiek vaikai iki šiol neatlygintinai naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendime (c. b. Nr. 2-621- 845/12), kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodyta, kad: „Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini)“. Taigi, net ir nenupirkus būsto, išieškotojai yra suteikta teisė neatlygintinai gyventi bute(duomenys neskelbtini) , ir jokių papildomų išlaidų ar nepatogumų išieškotoja nepatiria.
24.6 Nurodė, kad nesutinka su tokiu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių interpretavimu. Butas (duomenys neskelbtini) V. U. sūnaus E. U. vardu buvo įregistruotas, nes jis įsigytas už E. U. senelės J. R. jam dovanotus pinigus. Sutartimi nebuvo siekiama I. G. kompensuoti jokių sumų, nes sūnaus buto remonto darbai atlikti V. U. jėgomis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga dėl būsto nupirkimo I. G. taip pat nėra susieta su V. U. vaikams teiktino išlaikymo dydžiu (sutartyje numatytas vaikams teiktino išlaikymo dydis buvo po 300 Lt, vėliau ši suma padidinta iki 175 Eur kiekvienam vaikui (atitinkamos sumos atitiko tiek vaikų poreikius, tiek abiejų šalių valią, tiek teismų praktiką išlaikymo dydžio klausimu)). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sąlyga dėl I. G. aprūpinimo būstu buvo numatyta, nes tuo metu buvo tikimasi sėkmingai realizuoti šalims priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), deja to padaryti nepavyko, nes didelė dalis žemės sklypo buvo priteista Lietuvos Respublikai (tai, kaip jau minėta, yra viena iš priežasčių sutrukdžiusių įvykdyti teismo sprendimą).
24.7 Pažymėjo, kad V. U. atskirajame skunde jau buvo nurodyta, kad skolininko gaunamos pajamos bei turimas turtas nesudaro objektyvios aplinkybės įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012. Kaip matyti iš UAB „Marmaras“ Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, skolininko gaunamos mėnesinės pajamos svyruoja nuo 414 Eur iki 509 Eur į mėnesį. Be kita ko, skolininkas iš gaunamų pajamų taip pat išlaiko savo nepilnamečius vaikus, teikdamas išlaikymą kiekvieną mėnesį po 350 Eur (išrašai pateikti į bylą). Skolininkui gaunant minimalų darbo užmokestį bei teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jis neturi objektyvios galimybės visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigotas nupirkti išieškotojai būstą. Bauda tik dar labiau suvaržytų skolininko galybes aprūpinti išieškotoją nekilnojamuoju turtu ir tikrai nepadėtų įvykdyti teismo sprendimo.
24.8 Nurodė, kad kad reikalavimas išieškoti po 20 Eur per dieną baudą už laikotarpį nuo 2015-0224 (t.y. už 1722 dienas iki šio atsiliepimo) sumine išraiška reiškia reikalavimą į papildomą 34 440 Eur (20Eur x 1722 d. = 34 440 Eur) sumą baudos pavidalu. Tai leidžia įtarti, kad atskirasis skundas yra sąlygotas ne realaus išieškotojos teisių pažeidimo, o siekio pasipelnyti susidariusia situacija.
Šalies argumentai
25. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-17 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio Daliaus Traigio 2019-02-22 pareiškimo dėl teismo įpareigojimo nevykdymo Nr. S-P-2034/18-1IP netenkinti ir neskirti V. U. baudos dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621- 845/2012 neįvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
25.1 Nurodė, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdymui terminas baigėsi 2017-02-24, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdomasis raštas vykdymui pateiktas nepraleidus senaties termino.
25.2 Pažymėjo, kad Vykdomajame rašte su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis privalo būti nurodyta pažodžiui. Antstolis negalėjo priimti vykdyti sąlyginio sprendimo, antstolis ne tik atliko vykdymo veiksmus, bet netgi pats išplėtė sprendimo apimtį, jį detalizuodamas tokia apimtimi, dėl kurios nepasisakė netgi teismas.
25.3 Nurodė, kad antstolis 2018-10-15 parengė ir skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-241-14463, kuris skolininkui buvo įteiktas 2018-10-19 nepaisant to, kad atitinkamo raginimo antstolis išvis negalėjo pateikti skolininkui, V. U. bendradarbiavo su antstoliu D. Traigiu. Pats antstolis Akte nurodė, jog skolininkas 2018-1019 buvo atvykęs pas antstolį. Atvykimo metu su skolininku buvo aptarti raginime nurodyti reikalavimai, skolininko teisės ir pareigos. V. U. 2018-10-29 antstoliui pateikė rašytinį atsakymą į gautus procesinius dokumentus, kuriame nurodyta, kad skolininkas neturi jokių finansinių galimybių įvykdyti vykdomąjį raštą. Visgi, akte antstolis konstatavo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas dirba UAB „Marmaras“ ir gauna darbo užmokestį. Be kita ko, VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, t. y. 1,4160 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 6035/22670 dalis 2,2670 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)..
25.4 Pažymėjo, kad teismo paskirta bauda - 5 eur už kiekvieną uždelstą dieną - praktiškai palieka skolininką be jokių pajamų, nes dar iki baudos skyrimo didžiąją dalį savo atlyginimo skolininkas skyrė vaikų išlaikymui (duomenys pateikti). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju skolininkas neturi piniginių lėšų, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju baudos paskyrimas neatlieka numatyto tikslo ir neproporcingai apsunkintų skolininko padėtį.
Atsiliepimas
26. Antstolis Dalius Traigys pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriame nurodė, kad pilna apimtimi palaiko savo 2019 m. vasario 22 d. pareiškime dėl teismo įpareigojimo nevykdymo Nr. S-P-2034/18-1IP išvardintus motyvus ir bylinėjimosi eigoje pateiktus paaiškinimus bei pilnai sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
28. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Iš vykdomosios bylos Nr. 0241/18/02034 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-2894-558/2017, Nr. 2-621-845/2012 dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Antstolis vykdomąjį raštą priėmė vykdyti 2018-10-15 Patvarkymu Nr. S-18-241-14424. Antstolis 2018-10-15 parengė ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuris buvo įteiktas 2018-10-19. 2019-02-22 antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-241-2382, kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą nėra įvykdytas, ir kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui.
30. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-24 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-621-845/2012 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo buvo patvirtinta V. U. ir I. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat ir sutarties nuostata, pagal kurią „šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamos tai, kad vaikai negali likti be būsto, susitaria, kad V. U. iš savo lėšų įsipareigoja aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumą ir lokalizaciją. Būstas turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini)“ (civilinės bylos Nr. 2-621-945/2012). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-02-24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-09 priėmė nutartį Nr. 2-621-845/2012, kuria nutarė tenkinti I. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. 2-621-945/2012 b. l. 54-55). Skolininkui apskundus minėtą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2016-12-29 nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-09 nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo palikti nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-621-945/2012). Įsiteisėjus nutarčiai dėl vykdomojo rašto išdavimo, išieškotojos 2017-01-13 prašymas išduoti vykdomąjį raštą buvo tenkintas 2017-01-17 teisėjos rezoliucija (civilinės bylos Nr. e2A-2894-558/2017), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-25 nutartimi panaikinta, kadangi 2016-11-07 buvo gautas V. U. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašoma pripažinti negaliojančiomis 2011-12-19 šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas „Dėl būsto aprūpinimo“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-24 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-2984-558/2017, kuriuo pareiškėjų V. U. ir E. U. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų „Dėl būsto aprūpinimo“ pakeitimo atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Minėtas sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018-03-13 nutartimi. 2018-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė išduoti I. G. vykdomąjį raštą dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal 2012-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų I. G. ir V. U. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskyrė skolininkui V. U. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą, kurio pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 vykdomasis raštas, vykdomas antstolio Daliaus Traigio, išieškotojos I. G. naudai nuo 2019-02-23 iki įpareigojimo įvykdymo.
32. Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-219/2018).
33. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. (...) Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
34. Apeliantė I. G. teikdama atskirąjį skundą nurodė, kad 5 eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nėra pakankama nei kompensuoti išieškotojos patirtus nepatogumus dėl skolininko neįvykdomo teismo sprendimo, nei skatina skolininką įvykdyti teismo sprendimą. Be to apeliantei neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju skiriamą baudą skaičiuoja nuo 2019-02-23 antstolio akto surašymo momento, o ne nuo teismo sprendime nurodytos prievolės įvykdymo termino pabaigos.
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
36. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl per mažo paskirtos baudos dydžio laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendime nurodyta, kad iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini). Taigi, net ir nenupirkus būsto, išieškotojai yra suteikta teisė neatlygintinai gyventi bute (duomenys neskelbtini), išieškotojai nereikia nuomoti būsto ir patirti papildomų išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas neįvykdė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendime nustatytos pareigos iš savo lėšų aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumą ir lokalizaciją, bei į tai kad skolininkas baudžiamas pirmą kartą, o baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta skolininkui 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimą, kurio pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 vykdomasis raštas.
37. Dėl momento, nuo kurio pradedama skaičiuoti bauda už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie yra vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).
38. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019-02-22 antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-241-2382, kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą nėra įvykdytas, ir kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkui.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-906/2016). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo skiriamą baudą nuo 2019-02-22 antstolio surašyto Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-19-241-2382 t. y. nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo.
40. Apeliantas V. U. atskirajame skunde nurodė, kad vykdomasis raštas vykdymui pateiktas praleidus senaties terminą. Be to vykdomajame rašte su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis privalo būti nurodyta pažodžiui. Antstolis negalėjo priimti vykdyti sąlyginio sprendimo, antstolis ne tik atliko vykdymo veiksmus, bet netgi pats išplėtė sprendimo apimtį, jį detalizuodamas tokia apimtimi, dėl kurios nepasisakė netgi teismas.
41. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad byloje yra nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-24 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-621-845/2012 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo buvo patvirtinta V. U. ir I. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat ir sutarties nuostata, pagal kurią „šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamos tai, kad vaikai negali likti be būsto, susitaria, kad V. U. iš savo lėšų įsipareigoja aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumą ir lokalizaciją. Būstas turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-02-24. Darytina išvada, kad minėto sprendimo įvykdymo terminas baigėsi 2015-01-24, taigi nuo tos dienos išieškotoja turėjo teisę kreipti į antstolį dėl vykdomojo rašto išdavimo. I. G. 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-09 nutartimi vykdomąjį raštą išdavė, nutartis įsiteisėjo 2016-12-29. 2016-11-07 buvo gautas V. U. prašymas atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti negaliojančiomis 2011-12-19 šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas „Dėl būsto aprūpinimo“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-24 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-2984-558/2017, kuriuo pareiškėjų V. U. ir E. U. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų „Dėl būsto aprūpinimo“ pakeitimo atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. Minėtas sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018-03-13 nutartimi. 2018-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė išduoti I. G. vykdomąjį raštą dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinantį jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją pagal 2012-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. G. praleido penkerių metų terminą pateikti vykdomąjį raštą.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šis susitarimas atitiko šalių valią, V. U. aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė savo įsipareigojimus pareiškėjai, konkretizavo jų įgyvendinimo tvarką, todėl darytina išvada, kad V. U. suprato ir žinojo santuokos nutraukimo sąlygas ir jų pasirašymo pasekmes. Be to minėtas sprendimas nebuvo šalių skųstas apeliacine tvarka, tokie šalių veiksmai patvirtina tai, kad šalys sutiko su priimtu sprendimu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad antstolis negalėjo priimti vykdyti sąlyginio sprendimo.
43. Apeliantas nurodo, kad yra sunkioje finansinėje padėtyje, jis neturi objektyvios galimybės visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimą.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, kad skolininkas nuo 2012-06-08 yra UAB „Marmaras“ direktorius, iki 2017-01-04 buvo įmonės akcininkas, jo darbo užmokestis yra minimalus, 2016-08-18 ir 2017-01-04 V. U. įmonės akcijas perleido artimai susijusiems asmenims (gyvenimo draugei ir jos dukrai). VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, t. y. 1,4160 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 6035/22670 dalis 2,2670 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtam nekilnojamam turtui nuo 2016 m. lapkričio mėnesio taikomas areštas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo įvykdymo terminas baigėsi 2015-01-24, byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų dėjęs pastangas įvykdyti teismo sprendimą, priešingai, byloje nustatyta, kad jis tik atidėliojo jo vykdymą, teikdamas teismui ieškinius.
45. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.