Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) E. U. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. U. ir E. U. prašymus suinteresuotam asmeniui I. G. atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų V. U. ir I. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų „Dėl būsto“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-24 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų V. U. ir I. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2016 m. lapkričio 7 d. byloje buvo gautas pareiškėjo V. U. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo jis prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012, pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeičiant ją taip: „nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. U., o N. U. gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. G.“, pakeisti sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo, nustatant, kad V. U. teikia išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai N. U., o I. G. teikia išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui D. U.; pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą „Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamos tai, kad vaikai negali likti be būsto, susitaria, kad V. U. iš savo lėšų įsipareigoja aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumus ir lokalizaciją. Būstas turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-2016 metais, nepilnamečiams vaikams gyvenant su motina I. G., jiems nėra užtikrinamas tinkamas lavinimas, ugdymas auklėjimas, paaiškėjo prasti vaikų mokymosi rezultatai. Dėl būsto pareiškėjas nurodė, kad šią sąlygą buvę sutuoktiniai supranta visiškai skirtingai. Pareiškėjo nuomone jis šią sąlygą vykdo, o I. G. nuomone – ne. Užtikrinimas, kad nepilnamečiai vaikai neliktų gatvėje ir užtikrinimas, kad jie turėtų gyvenamąjį būstą – gali būti įvairus. I. G. 2016 m. liepos 15 d. pasikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo šioje dalyje. 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas gavo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl mano, kad nepraleido termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kadangi būtinybė kreiptis į teismą iškilo po to, kai buvusi sutuoktinė kreipėsi dėl priverstinio sprendimo vykdymo dalyje dėl būsto. Nurodytos sąlygos įvykdymui yra būtina abiejų šalių suderinta valia, o jos nėra. Sąlygos įgyvendinti neįmanoma. I. G. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių bute adresu Polocko g. 20B-6, Vilniuje, butu naudojasi nevaržomai. Todėl pareiškėjas mano, kad jis sąlygą, kurios esmė yra aprūpinti vaikus tinkama gyvenamąja vieta, įvykdė tinkamai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neketino ir nežadėjo iš asmeninių lėšų pirkti būsto I. G. vardu. Pareiškėjas V. U. patikslino reikalavimą, prašydamas teismo pripažinti, kad šalių susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą „Dėl būsto“ reiškia šalių valią užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, ne blogesnes nei bute Polocko g. 20B-6, Vilniuje. Sutinka, kad I. G. savo nuožiūra išsirinktų nuomai butą, kuriame galėtų gyventi su nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjas sutinka padengti pusė nuomos kainos, t.y. mokėti po 140-150 Eur per mėnesį, kurie būtų skirti aprūpinti šalių vaikus gyvenamuoju būstu (elektroninės bylos priedo, 3 tomas, b. l. 190).2016 m. lapkričio 8 d. byloje gautas pareiškėjo E. U. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo jis prašė, atnaujinti aukščiau nurodytos civilinės bylos nagrinėjimą, atnaujinus procesą pakeisti 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą „Dėl būsto“, tokiu būdu, kad joje nebūtų įtvirtinti šalių tarpusavio susitarimai ir įsipareigojimai, susiję su pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, Polocko g. 20B-6, Vilnius; prašymą nagrinėti kartu su V. U. prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, nutraukdamas pareiškėjo tėvo V. U. ir jo sutuoktinės I. G. santuoką, nusprendė dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto naudojimosi tvarkos, jam procese nedalyvaujant. Pareiškėjo nuomone, jis yra laikytinas buvusių sutuoktinių kreditoriumi. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-36430-608/2016 pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Jame I. G. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodydama, kad jai tariamai priklauso kompensacija už butą, kuris priklauso pareiškėjui E. U.. Pareiškėjas baiminasi, kad jis gali netekti galimybės naudotis savo butu. Pareiškėjas patvirtino V. U. prašyme nurodytas aplinkybes, apie tai, kad lėšas buto pirkimui jam padovanojo senelė (V. U. motina) J. R.. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu jo bute gyvena I. G. kartu su trimis jos vaikais – pilnamečiu sūnumi A. G. ir nepilnamečiais vaikais D. U. ir N. U.. Pareiškėjo teisė naudotis jam priklausančiu butu yra labai suvaržyta, todėl pats pareiškėjas šiuo metu gyvena namo, esančio Polocko g. 20A, Vilniuje bendro naudojimo patalpose, pusrūsyje, tik iš dalies pritaikytomis gyventi. Kadangi I. G. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sprendimą dalyje, kurioje buvęs sutuoktinis turi jai nupirkti butą, pareiškėjas baiminasi, kad gali būti keliamas klausimas dėl jam priklausančio buto pardavimo ir lėšų panaudojimo I. G. būsimo buto pirkimui, kas pažeistų jo teises. Pareiškėjo nuomone, teismas negalėjo patvirtinti tokios sąlygos, kuriame nusprendė dėl į procesą neįtraukto asmens nuosavybės naudojimo trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti (elektroninės bylos priedo, 1 tomas, b. l. 49-54).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi patenkino pareiškėjo E. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo pilna apimtimi bei patenkino pareiškėjo V. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti iš dalies ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pagal pareiškėjų V. U. ir I. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų „Dėl būsto“ (elektroninės bylos priedo, 1 tomas, b. l. 87-91).Atnaujinus procesą civilinėje byloje, I. G. atsiliepime nurodė, kad ji santuoką sudarė 2000 m. birželio 10 d. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų – D. U., gim. 2004 m. rugsėjo 20 d., ir N. U., gim. 2006 m. sausio 9 d. Sutuoktiniai kartu augino E. U., kuris buvo ieškovo sūnus iš ankstesnės santuokos. I. G. taip pat turėjo sūnų iš ankstesnės santuokos – A. G.. Sutuoktiniai kartu faktiškai negyveno nuo 2009 metų, todėl 2011 m. sutuoktiniai iniciavo santuokos nutraukimą. 2011 m. liepos 25 d. buvo sutarta dėl santuokos nutraukimo ir vaikų išlaikymo, tačiau į teismą nesikreipta. Tarp sutuoktinių kilo ginčas dėl šeimos gyvenamąja patalpa buvusio buto, esančio Polocko g. 20B-6, Vilniuje, kuriame šeima gyveno nuo pat jo įsigijimo, t.y. nuo 2002 m. balandžio 19 d. V. U. pageidavo, kad šis butas buvo registruotas jo sūnaus E. U. vardu. I. G. pažymėjo, kad aukščiau nurodytas butas buvo daugiabučiame gyvenamajame name, valstybiniame žemės sklype, kurio dalis butų savininkai galėjo įsigyti nuosavybėn pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą Naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką. I. G. 2004 m. rugpjūčio 6 d. pardavė butą, esantį Pylimo g. 63-7, Vilniuje, tačiau lėšų, gautų už butą, neišvaistė, o panaudojo buto Polocko g. 20B-6, Vilniuje tvarkymui, įrengimui, žemės įgijimui. Kita dalis lėšų buvo panaudota V. U. teismų sprendimais baudžiamosiose bylose skirtų baudų bei žalos atlyginimo apmokėjimui. 2011 m. gruodžio 19 d. šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nei iki santuokos nutraukimo, nei po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, pareiškėjas V. U. savo vaikams išlaikymo neteikė arba teikė nereguliariai, bandė neigti tėvystės faktą, dėl ko teko darytis DNR ekspertizes. Suinteresuoto asmens teigimu abu pareiškėjai žinojo visas jų prašymuose nurodomas aplinkybes, susijusias su butu Polocko g. 20B-6, Vilniuje. E. U. kartu su tėvu V. U. ir I. G. 2011 m. gruodžio 19 d. pasirašė trišalę sutartį, kuria pripažino, kad butą Polocko g. 20B-6, Vilniuje pirko sutuoktiniai V. U. ir I. G., o ne jo močiutė, ir kad I. G. turi teisę neatlygintinai gyventi šiame bute su vaikai, kol V. U. nupirks kitą butą (elektroninės bylos priedo, 1 tomas, b. l. 96-101).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas E. U. prašo iš esmės išnagrinėti bylą ir pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimą: Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygoje „dėl Būsto" išbraukti žodžius „Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini)“, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).Apeliantas nurodo, kad Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 pasisakė dėl Pareiškėjo nuosavybės teisės suvaržymo, Pareiškėjui procese nedalyvaujant. Atnaujinus bylos nagrinėjimą 2016-12-08 nutartimi, prie bylos Nr. eA2-2894- 558/2017 (Nr. A2-47612-558/2016) medžiagos buvo prijungta archyvinė bylos Nr. 2-621- 845/2012 medžiaga (e.b.T. I, psl. 101). Bylos Nr. 2-621-845/2012 dokumentai įrodo, kad nėra jokių įrodymų apie tai, kad šalys ar teismas būtų pranešę Pareiškėjui E. U. apie bylos Nr. 2-621-845/2012 nagrinėjimą, ar būtų jam siuntę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, Pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie bylos šalių sutuoktinių V. U. ir I. G. (toliau - sutuoktiniai) sudarytą sutartį, kurioje buvo įrašyta sąlyga „Dėl būsto“, nei apie teismo sprendimą, kuriame yra ši sąlyga. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos Apelianto teisės. Apeliantas nurodo, jog jam nebuvo išaiškinta 2011 m. gruodžio 19 d. trišalės sutarties, kurią jis pasirašė esmė.Apeliantas V. U. prašo pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimą: Vilniaus m. 3- iojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu patvirtintos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą „Dėl būsto“ išbraukti, ją pakeičiant sąlyga „V. U., atsižvelgdamas į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamas tai, kad vaikams reikalingas gyvenamasis būstas, kurio išlaikymo išlaidas patiria I. G., įsipareigoja I. G. kas mėnesį mokėti po 1/16 MMA (vieną šešioliktąją dalį minimalios mėnesio algos) dydžio sumą kiekvienam vaikui būsto išlaikymo išlaidoms padengti iki vaikų pilnametystės“, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Apeliantas nurodė, kad prašymo atnaujinti procesą dalį grindė CPK 366 str. 1 d. 2 punktu, kuriame įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą naujai paaiškėjus aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nes paaiškėjo, kad šalys skirtingai supranta sąlygą „Dėl būsto“, skirtingai vertina, ar sąlyga vykdoma, ar ne. Taip pat CPK 646 str. 3 dalimi, numatančia teisę taikos sutarties šalims kreiptis į teismą proceso atnaujinimo tvarka, jei taikos sutartis negali būti įvykdyta (paaiškėjo, kad sąlygos „Dėl būsto“ įvykdymui reikalinga suderinta šalių valia, o jos nėra), taip pat CK 6.986 str. 1 dalimi, įtvirtinančią pagrindą pripažinti taikos sutartį (jos sąlygą) negaliojančia dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.228 str.) ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Sąlyga „Dėl būsto“ neišsprendė teisinio ginčo tarp šalių, yra neaiški ir nevienareikšmiškai suformuluota, įtvirtina esminę šalių nelygybę, iš esmės ir ženkliai pažeidžia vieno sutuoktinio turtines teises. Taigi, teismas inter alia atnaujino nagrinėjimą ir tuo aspektu, kad taikos sutarties sąlyga „Dėl būsto“ naikintina remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Apeliantas taip pat palaiko E. U. argumentus, jog E. U. galėjo nesuprati trišalės sutarties.Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Byloje kilo ginčas dėl įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos „Dėl būsto“ formuluotės keitimo.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Apeliantų ginčijama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnamečių vaikų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantas E. U. teismo posėdžio patvirtino aplinkybę, kad jis trišalę sutartį pasirašė žinodamas, kad I. G. su nepilnamečiais vaikais gyvens jo vardu registruotame bute iki tol, kol V. U. nupirks butą. Be to, kaip matyti pačioje trišalėje sutartyje (pridėtos c/b Nr. 2-621-845/2012, b.l. 96) šalys pripažino, jog butas buvo nupirktas santuokoje tarp V. U. ir I.Giričienės ir E. U. šios nuostatos taip pat neginčijo.Nagrinėjamu atveju apeliantų veiksmai aiškintini, kaip noras peržiūrėti įsiteisėjusio sprendimo dalį. Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Taigi, nutraukus santuoką klausimas dėl bendro turto padalijimo nebegali būti keliamas, nes teismo sprendimas nutraukti santuoką bei sutarties sąlygos dėl sutuoktinių turto, įskaitant turtinius įsipareigojimus, padalijimo negali būti keičiami – teismo sprendimas šiais klausimais yra galutinis ir turi res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006). Šiuo atveju apeliantai savo abejones dėl ginčijamos sutarties formuluotės turėjo išreikšti gerokai anksčiau, t.y. per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimo apskundimo terminą, o ne po beveik penkerių metų.Apeliantas taip pat teigia, jog jam nebuvo išaiškinta 2011 m. gruodžio 19 d. trišalės sutarties, kurią jis pasirašė esmė. Tačiau pažymėtina, kad Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).Nagrinėjamoje byloje 2011 m. gruodžio 19 d. trišalė sutartis buvo sudaryta pilnamečių, išsilavinusių asmenų, sutarties tekstas yra trumpas ir aiškus, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog E. U. negalėjo suvokti pasirašomos sutarties turinio esmės.Kiti apeliantų skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Suinteresuotas asmuo 2018-02-27 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės yra ne papildomi kurie nors anksčiau byloje pateikto atsiliepimo argumentai, o suformuojamas naujas atsiliepimas į pareikštą skundą su reikalavimu atmesti apeliacinį skundą. Dėl šio yra laikytina, kad trečiasis asmuo pateiktais rašytiniais paaiškinimais teikia atsiliepimą į pareikštą skundą. Civilinio proceso kodekso 318 str. numato, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas. Įvertinus išdėstytą, 2018-02-27 trečiojo asmens I. G. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsiakytini priimti. Atsisakius priimti 2018-02-27 trečiojo asmens I. G. pateiktus rašytinius paaiškinimus, teismas taip pat atsisako priimti ir E. U. bei V. U. pateiktus atsiliepimus į 2018-02-27 trečiojo asmens I. G. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apeliantų V. U. ir E. U. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.