Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31231-2023 (ROIK: 23227211614).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31231-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227211614 buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje 300 Eur bauda dėl to, kad jis, 2023 m. gruodžio 1 d. 13 val. 22 min. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė) Elektrėnų sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), 30 kilometre, vairavo automobilį su priekaba, junginio masė 3 500 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių junginio.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31231-2023 (toliau – ir Nutarimas), pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-12-20 nutarimų administracinių nusižengimų byloje Nr. 10-ANR_N-31231-2023 ir neskirti R. P. administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. Skunde nurodė, kad Administracinį nusižengimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija ir 300 Eur baudą jau yra sumokėjęs, tačiau mano, kad nepagrįstai buvo neatsižvelgta į jo prašymą netaikyti administracinio poveikio priemonės ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Administracinis nusižengimas buvo padarytas Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelyje Elektrėnų sav. 30 km. 2023-12-01 d. 13 val. 22 min. jam vairuojant automobilį VW KOMBI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba DINO 160XTB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio junginio masė virš 3500 kg., neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių junginio. Dėl to jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-55474-2023 už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimų nesilaikymą pagal ANK 424 str. 3 d., nustačius, jog jis turiu specialią teisę vairuoti transporto priemones pagal jam 2021-09-14 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tik AM, BĮ ir B kategorijoms priskiriamas transporto priemones. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2023-01-16 d. statybininko pareigose, aptarnauja 18 įmonės padalinių (parduotuvių) visoje Lietuvoje. Taip pat dalimi etato (15 vai. per savaitę) dirba nuo 2023-01-16 d. statybininko pareigose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)). 2023 m. gruodžio 1 d., atlikdamas darbo užduotį, važiavo iš Utenos į Elektrėnų padalinį. Darbui atlikti buvo reikalingas bokštelis, todėl išnuomojo bokštelį Vilniuje iš įmonės (duomenys neskelbtini), bet per skubėjimą bei neapsižiūrėjimą neįvertino jo masės. Dėl šios priežasties pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimą, neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių junginio. Gyvena (duomenys neskelbtini), o darbovietė (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną važiuoja į darbą nuosavu automobiliu. Viešuoju transportu nuvykti į darbą galimybės nėra, kadangi darbe turi būti anksti ryte. Pagal jo statybininko pareigas privalo važinėti automobiliu į 18 padalinių skirtinguose miestuose. Pareiškėjo sutuoktinė – R. P. turi neįgalumą, yra po sudėtingos operacijos, ją sistemingai sveikatos patikrinimams turi nuvežti pas gydytojus Vilniuje. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukels neproporcingas pažeidimui pasekmes, galimai neteks darbo ir pajamų, t. y. vienintelio pragyvenimo šaltinio (pagal jam taikomus statybininko pareiginius nuostatus privalu turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą), o dėl to skaudžiai nukentėsi ne tik jis, bet ir jo šeima. Prašo Teismo įvertinti tai, kad administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos. Yra charakterizuojamas teigiamai, jokių pažeidimų darbe nėra padaręs ir jokių nuobaudų neturi. Tai patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba 2023-12-12 charakteristika, kurią yra pateikęs į administracinio nusižengimo bylą. Pagal pareiškėjo darbo pobūdį, gyvenamąją vietą (į bylą yra pateikęs 2023-12-04 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą) ir šeimynines aplinkybes (į bylą yra pateikęs sutuoktinės neįgaliojo pažymėjimo kopiją) teisės vairuoti transporto priemones netekimas 6 mėnesiams sukelia skaudžias ir neproporcingas pasekmes jo šeimai, nes dėl to gali netekti darbo ir pajamų (darbo užmokesčio), negalėsi tinkamai rūpintis neįgalia sutuoktine. Savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir dėl nusižengimo nuoširdžiai galisi. Šios aplinkybės yra nurodytos ginčijamame nutarime administracinio nusižengimo byloje. Jokių sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227211614 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas R. P. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą, palaikė jame nurodytas aplinkybes.

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 1 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 3 d.

Tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 str. 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009, Vilniaus apygardos teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011, ATP-518-195/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje (ANK 34 straipsnyje) nurodytas aplinkybes, taip pat ATPK 31 straipsnyje (ANK 35 straipsnyje) nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį (ANK 34 straipsnio 5 dalį), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Kompleksu faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai teismų praktikoje taip pat laikomi veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09).

Vertindamas, ar pareiškėjo padaryto nusižengimo atveju galima pripažinti esant teismų praktikoje įvardinamą kompleksą faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes.

Visų pirma, vertinant pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pareiškėjo padarytą veiką laikyti mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Tokią išvadą teismas daro, nes bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidimą padarė ne žinodamas, jog neturi reikiamos specialiosios teisės, o vykdydamas darbines funkcijas, kai 2023 m. gruodžio 1 d., atlikdamas darbo užduotį, važiavo iš Utenos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Elektrėnų padalinį. Darbui atlikti buvo reikalingas bokštelis, todėl išnuomojo bokštelį Vilniuje iš įmonės (duomenys neskelbtini), bet per skubėjimą bei neapsižiūrėjimą neįvertino jo masės.

Antra, vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės formą ir rūšį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią veikimas tyčine kaltės forma, atsižvelgiant į tolimesnį pažeidėjo elgesį ir kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (tuo metu galiojusi ATPK 30¹ straipsnio redakcija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, jog administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, padarytas per skubėjimą bei neapsižiūrėjimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo kaltės forma ir rūšis negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje.

Trečia, vertinant pareiškėjo asmenybę, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią turi būti nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022) arba nustatomos aplinkybės, dėl kurių asmenybė negali būti vertinama išimtinai neigiamai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-497/2023). Teismas pripažįsta, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios įgalintų pareiškėjo asmenybę vertinti išimtinai neigiamai. Netgi priešingai, byloje esantys duomenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba 2023-12-12 charakteristika apie tai, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, jokių pažeidimų darbe nėra padaręs ir jokių nuobaudų neturi. Šie duomenys leidžia daryti išvadą apie teigiamą pareiškėjo asmenybę, kaip ji yra įvardinama teismų praktikoje.

Ketvirta, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, jam paskirtos administracinės nuobaudos neginčija ir 300 Eur baudą jau yra sumokėjęs, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia pareiškėjo atsakomybę. Sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta.

Penkta, pareiškėjo padarytą nusižengimą vertinant remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas remiasi teismų praktika, pagal kurią skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020). Tei­sin­gu­mo prin­ci­pas yra uni­ver­sa­lus prin­ci­pas, ku­ris, be ki­ta ko, su­po­nuo­ja ir tai, kad bet ko­kios vals­ty­bės tai­ko­mos po­vei­kio prie­mo­nės tu­ri bū­ti pro­por­cin­gos (adek­va­čios) tei­sės pa­žei­di­mui ir tu­ri ati­tik­ti sie­kia­mus tei­sė­tus tiks­lus, ne­tu­ri var­žy­ti as­mens aki­vaiz­džiai la­biau ne­gu rei­kia šiems tiks­lams pa­siek­ti” (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-146/2002). Remdamasis nurodyta teismų praktika, teismas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių (administracinis nusižengimas padarytas per neapsižiūrėjimą ir neatsargumą, nėra tyčinis, nėra piktybinis, dėl jo nėra padarytos jokios turtinės žalos). Be to, teismas pripažįsta, kad vertinant prašymo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba nuo 2023-01-16 d. statybininko pareigose, aptarnauja 18 įmonės padalinių (parduotuvių) visoje Lietuvoje, taip pat dalimi etato (15 val. per savaitę) dirba nuo 2023-01-16 d. statybininko pareigose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)). Pagal jo statybininko pareigas privalo važinėti automobiliu į 18 padalinių skirtinguose miestuose. Pareiškėjo sutuoktinė – R. P. turi neįgalumą, yra po sudėtingos operacijos, ją sistemingai sveikatos patikrinimams turi nuvežti pas gydytojus Vilniuje. Tai reiškia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui sukels neproporcingas pažeidimui pasekmes, jis galimai neteksi darbo ir pajamų, t. y. vienintelio pragyvenimo šaltinio (pagal jam taikomus statybininko pareiginius nuostatus privalu turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą), o dėl to skaudžiai nukentėsi ne tik jis, bet ir jo šeima. Atsižvelgdamas į nurodyta aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones netekimas 6 mėnesiams iš tikrųjų sukels skaudžias ir neproporcingas pasekmes pareiškėjo šeimai, nes dėl to jis gali netekti darbo ir pajamų (darbo užmokesčio), negalės tinkamai rūpintis neįgalia sutuoktine. Taip pat, remdamasis ANK 22 str. 2 d. nuostatomis, teismas pripažįsta, kad net ir tenkinus skundą, pareiškėjas neliks nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą teismas daro, nes baudos paskyrimas pareiškėjui iš esmės atlieka administracinį nusižengimą padariusio pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo, taip pat paveikimo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 str. 2 d. 1 – 2 p.) funkciją. Be to, vertindamas byloje esančius duomenis, t. y. aplinkybę, jog pareiškėjas tokį pažeidimą atlieka pirmą kartą, pažeidimo pobūdis leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti, jog yra būtina atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam pareiškėjui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str. 2 d. 3 p.), nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad neatėmus ar nepribojus specialiosios teisės vairuoti pareiškėjas vėl darys tokio pobūdžio pažeidimus. Tai reiškia, kad teismų praktikoje nurodyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šioje byloje, teismo vertinimu, bus pasiekta paliekant pareiškėjui paskirtą 300 Eur baudą, kurią jis, kaip nurodyta, yra jau sumokėjęs. Tuo tarpu privalomas 6 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) būtų per griežta valstybės reakcija į pareiškėjo padarytą pažeidimą ir prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 424 straipsnio 3 dalies ir 7 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą (poveikio priemonę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015).

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visuma padaryto pažeidimo pobūdį bei pareiškėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo nubaudimo bei jo atgrasymo nuo administracinių nusižengimų darymo funkciją atliks Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-31231-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227211614 paskirta 300 eurų bauda. Tuo tarpu privalomas 6 mėn. specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) pareiškėjo atžvilgiu nėra būtinas, nes byloje nustatytas pakankamas pagrindas vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei pripažinti, kad visuomenės interesas šioje byloje gali būti užtikrintas ir švelninant ANK 424 straipsnio 3 dalies bei 7 dalies sankcijose nustatytą nuobaudą.

ANK 642 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalyje numatytą išimtį ir R. P. pareiškimą tenkinti - neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31231-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23227211614 pakeisti.

Neskirti R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys