Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. P. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, 500 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

-prpažinti, kad atsakovė R. P., paviešindama ieškovo J. M. asmens duomenis tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo J. M. teisę į privtatų gyvenimą:

iš atsakovės R. P. ieškovo J. M. naudai priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti;

-iš atsakovės R. P. ieškovo J. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (90 Eur žyminio mokesčio) bei 1150 Eur advokatės išlaidų (b.l. 38-40, dok-115517; b.l.80, dok-215638).

Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus procesiniame dokumente- ieškinyje (b.l. 38-40) bei jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu grindė šiomis aplinkybėmis: 2021-01-15 d. atsakovė, neturėdama ieškovo sutikimo ir apie tai jo neinformavusi, įteikė visiems ieškovo kaimynams, t.y. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams A4 formato rusvos salvos vokus, ant kurių atsakovė juodu markeriu pašiepiamai (ieškovo vardas yra J., o ne J.) užrašė spausdintomis didelimėmis raidėmis „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“. Ieškovo teigimu, kartu su rausvos spalvos voku ieškovo kaimynams buvo įteiktas ieškovo ieškinys civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021 dėl jo buvusio buto dovanojimo sutarties anūkui H. M. (atsakovės sūnui) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, su visais proceso dalyvių asmens duomenimis bei privačia informacija, t.y. nenuasmenintas ieškinys. Tokiais veikasmais atsakovė pažeidė CK 2.23 str. 1 d.

Atsiliepime į ieškinį (b.l. 17-19, dok-82005) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad nesutinka su faktu, kad 2021-01-15 d. R. P. ieškovo kaimynams perdavė informaciją apie vykstančią buto bylą, išplatindama ieškovo ieškinį Buto byloje. Atsakovė kategoriškai neigia, kad ieškovo kaimynams išsiuntinėjo ar kokiu kitu būdu perdavė Buto bylos procesinį ar kitokį dokumentą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad atsakovė paviešino Buto bylos ar ieškovo asmens duomenis ieškovo kaimynams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. yra nuumatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik pagal įstatymą.

CK 1.114 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė teisė saugo asmenines turtines teises ir vertybes, t.y. tame skaičiuje žmogaus privatų gyvenimą.

Remiantis CK 2.23 str. 1 d. fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. Šio straipsnio 3 d. numatyta, draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Be to, šios traipsnio 4 d. numatyta, privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad 2021-01-15 d. atsakovė R. P. neturėdama ieškovo sutikimo ir apie tai jo neinformavusi, įteikė visiems ieškovo kaimynams, t.y. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams A4 formato rusvos salvos vokus, ant kurių juodu markeriu pašiepiamai (ieškovo vardas yra J., o ne J.) užrašė spausdintomis didelimėmis raidėmis „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ su ieškovo ieškiniu civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021, nagrinėjamoje Vilniaus mieso apylinkės teisme, dėl jo buvusio buto dovanojimo sutarties anūkui H. M. (atsakovės sūnui) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, su visais proceso dalyvių asmens duomenimis (atsakovės R. P. bei jos buvusio sutuoktinio V. M., ieškovo sūnaus) bei privačia informacija, t.y. tokiais veiksmais atsakovė pažeidė pažeidė CK 2.23 str. 1 d.

-ieškovo asmens kodą;

-duomenis apie tai, kad ieškovas 2018-05-03 d. įsigijo 38,95 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu jį nuomoti ir gauti iš nuomos pajamas;

-duomenis apie tai, kada ieškovas sudarė santuoką su A. S.;

-duomenis apie tai, kad ieškovas tariamojo sandorio pagrindu padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo anūkui H. M.;

-duomenis apie tai, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo už 500 Eur (duomenis apie papildomas mėnesines ieškovo pajamas) bei vidutinę įsigyto buto kainą.

Iš pateiktų ieškovo ieškinio priedų matyti, kad ieškinyje civ.byloje e2-1857-465/2021, nagrinėjamoje Vilniaus miesto aplinkės teisme (dok-29638), tokia asmeninio pobūdžio informacija yra nurodyta. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad nurodyta ieškovo informacija yra apie jo privatų gyvenimą ir ji galėjo būti skelbiama tik ieškovo J. M. sutikimu.

Privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje, tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kištis, t. y. vidiniai šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė ir t.t. (LAT 2004-05-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-289/2004).

Be to, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad draudžiama asmens kodą skelbti viešai. Duomenys apie ieškovo privatų gyvenimą sudaro apie jo finansinę padėtį – įgytą turtą, gaunamas papildomas pajamas, duomenys apie jo asmeninius santykius su sutuoktine.

Pagal CK 2.23 str. 3 d. draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-05-20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010-11-09 d.nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-441/2010). Nagrinėjamu atveju šalys yra privatūs fiziniai asmenys, jų tarusavio ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra privatus, asmeninio pobūdžio, nesusijęs su einamomis pareigomis ir padėtimi visuomenėje, todėl civilinės bylos šalių tarpusavio privataus ginčo duomenų paskelbimas yra nepateisimas visuomenės interesu tokią informaciją žinoti.

Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-11 d. sprendimu civ.byloje e2-1857-465/2021 buvo nuspręsta pripažinti 2018 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; taikyti vienašalę restituciją ir perleistą atsakovui H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Sprendimas atsakovės R. P. yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui, byla apeliacine tvarka neišnagrinėta, t.y. ginčo sprendimas neįsisteisėjęs. Pagal CPK 10 str. 1 d. visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja.

Tokiu būdu, ieškovo nurodyta asmeninio pobūdžio informacija apie jį buvo skelbiama 2021-01-15 d., civilinės bylos Nr.e2-1857-465/2021 nagrinėjimo eigoje, todėl negalėjo būt viešinama tretiesiems asmenims.

Šią apilnkybę patvirtino apklausti 2021-11-23 d. teisminio nagrinėjimo metu 2 iš 13 ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų liudytojų, kurie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai R. L. bei A. S. (b. l. 81). Iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo nurodyta informacija rusvos spalvos vokuose su ginčo užrašais nurodyta dieną (2021-01-15 d.) buvo platinama ir kitiems šio gyvenamojo namo kaimynams, įdedant nurodytus vokus su ieškniu į namo laiptinėje esančias kaimynų pašto dežutes. Analogiškus rausvos spalvos vokus kaimynų pašto dežutėse matė apklausti teisminio nagrinėjimo metu liudytojai. Liudytojai R. L. bei A. S. patvirtino, kad ieškovo ieškinyje nurodytos jo asmeninės informacijos (apie asmens kodus, turtą, santykius) jie nežinojo ir sužinojo tik iš gauto ieškinio, adresuoto Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, teismo vertinimu, rausvos spalvos vokų su ieškovo asmenine informacija platinimo ieškovo kaimynams ((duomenys neskelbtini)) faktas yra įrodytas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę įrodymus, patvirtinančius tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas teigianti, o ne neigianti šalis (CPK 178 str.) (LAT 2015-02-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Atsakovė R. P. atsiliepime bei bei jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad užrašų ant vokų neatliko, ieškovo kaimynams vokų su ieškiniu civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021 į pašto dėžutes nedėjo.

Teismas, svarstydamas ieškovo reikalvimą atsižvelgia į tai, kad pagal CPK 176 str. l d. įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009-04-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Be to, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovė R. P. 2021-01-15 d. platino 2 vokus su užrašais ir ieškiniu civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021 ieškovo kaimynams ((duomenys neskelbtini)).

Tačiau teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

Iš šalių procesinių dokumentų, šalių atstovų pasisakymų seka, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, atsakovė išsituokė su ieškovo sūnumi (V. M.), tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl ieškovo padovanoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vaikaičiui H. M. (atsakovės (marčios) bei sūnaus nepilnamečiam vaikui). Ieškinyje civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo nurodytos šalys: ieškovas J. M., atsakovas, vaikatis H. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei jo įstatyminiai atstovai tėvas (ieškovo sūnus) V. M. bei R. P. (buvusi ieškovo marti M.). Taigi, ieškinys bei civ.bylos Nr. e2-1857-465/2021 medžiaga buvo prieinama tik nurodytiems asmenims, tame skaičiuje ir atskovei. Platinti ieškinį civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021 su užrašais ant rausvų spalvos vokų „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ buvo suinteresuota tik atsakovė R. P. Viešinama buvo ieškovo kaimynams, šis faktas parodo asmeninį suinteresuotumą ieškovą jo namo kaimynams parodyti kaip žmogų, kuris nesilaiko moralės taisyklių ir dovanotą vaikaičiui butą nori atsiimti. Tokio asmeninio suinteresuotumo paniekinti ieškovą kiti asmenys (pvz.ieškovo sūnus) neturėjo (įrodymų nėra).

Be to, 2021-05-12 d. prašymu (b.l. 26, dok-90683; b.l. 37, dok-109782) ieškovo atstovė prašė byloje skirti rašysenos ekspertizę įrodyti, kad ant A4 formato rusvos salvos dviejų vokų, juodu markeriu spausdintomis didelimėmis raidėmis „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ rašysenos įrašus atliko atsakovė. Rašysenos ekspertizę ieškovas prašė pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertui A. B.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-23 d. nutartimi byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, pavedus ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizių skyriaus ekspertams ir pavedus atsakyti į klausimą, ar atsakovė R. P. atliko ant A4 formato rusvos salvos dviejų vokų, juodu markeriu spausdintomis didelimėmis raidėmis „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „ J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ rašysenos įrašus ar kitas asmuo?(b.l.56-58).

Pagal šią teismo nutartį ieškovas 2021-06-23 d. sumokėjo 700 Eur užstato į teismo spec. sąskaitą už paskirtos rašysenos ekspertizės atlikimą. (b.l.59-60, dok-122663).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-10-06 d. espertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nustatyti ar ant pateiktų dviejų rusvos spalvos vokų rankraštinius įrašus „J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GEDA“ bei „J. M. GĖDA Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ“ parašė R. P. ar ktas asmuo, negalima (b.l.71-73). Šame ekspertizės akte buvo nurodyta, kad nustatyta bendrųjų ir specialiujų rašysenos požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamaa išvadai, kad rankraštinius įrašus ant patektų dviejų vokų parašė vienas asmuo. Be to, nustatyti R. P. ir turimui pateiktų tyriamųjų rankraštinių įrašų bendrieji ir specialieji rašysenos pavyzdžių sutapimai ir skirtumai, tačiau nei vieni nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigimamai išvadai. Vadinasi, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-10-06 d. espertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nei patvirtinta nei paneigta, kad ginčo rakraštinius įrašus ant dviejų vokų parašė atsakovė R. P.

Tokiu būdu, teismas vadovaudamasis logikos dėsniais bei byloje surinkta netiesioginių įrodymų visuma, tikimybės principu sprendžia, kas labiau tikėtina, kad ieškovo nurodytus veiksmus be ieškovo sutikimo atliko atsakovė R. P. Teismo vertinimu, pastaroji neįrodė atsikirtimų į ieškinį (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovė R. P. paviešindama jo asmens duomenis tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo J. M. teisę į privtatų gyvenimą, tenkintinas.

Vertintina, kad aptartais teismo sprendime atsakovės neteisėtais veiksmais buvo pažeista ieškovo konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, CK 2.23 str., ADTAĮ 3 str. 2 d. nuostatos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; LAT 2006-11-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-569/2006, Klaipėdos apygardos teismo 2021-06-03 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-537-889/2021). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006-10-10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją).

Dėl neturtinės žalos

Teisę į neturtinę žalą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.), kurios samprata apibrėžta CK 6.250 str., kuriame nurodyta, kad žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejai, t.y. teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo atveju CK 2.23 str. 1 d.).

Lietuvos CK 6.250 str. 1 d. išaiškina neturtinę žalą kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.250 str. pakanka vien fakto, kad neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasėkoje nukentėjusiam asmeniui buvo sudaryti nepatogumai.

Dėl neturtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-337/2006, konstatavo, kad „tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksniai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais ir kita, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje“.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovas (LAT 2006-06-12 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Teismas, nustatydamas aplinkybes, nurodytas CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgia į tai, kad siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2., 1.5. str., CPK 3 str.), vadovaujasi teismo praktika, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais teismų praktikoje pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo pinigine išraiška atitinka nurodytus kriterijus, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas (LAT 2009-11-19 nutartis civ.byloje Nr. 2A-584/2009, 2009-06-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-256/2009).

CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.)

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.) Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo (500 Eur), atsižvelgia į tai, kad byloje konstatuojama asmens duomenų valdytojo (atsakovės) atsakomybė už jam patikėtų ir surinktų asmens duomenų neapsaugojimą, dėl ko šie duomenys buvo paviešinti, yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidė arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Ieškovo tvirtinimu, atsakovė R. P., neturėdami teisinio pagrindo bei ieškovo sutikimo paviešino asmeninę informaciją apie jį. Asmens vardas, pavardė, asmens kodas bei asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas, santykiai su sutuoktine yra laikoma asmeniniais ir privačiais asmens duomenimis. Ieškovas tikėjosi privatumo, nenorėjo, kad jo vardas, pavardė, o tuo labiau informacija apie jam priklausanti turtą, santykius su sutuoktine būtų paviešinta kaip laisvai prieinama informacija visiems (jo namo kaimynams). Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo davęs jokio leidimo atsakovei atskleisti ieškovo vardą, pavardę, asmens kodą bei duomenis apie jam priklausantį turtą ir kt. asmeninio pobūdžio informaciją.

Ieškovas namo kaimynams „pateiktas“ kaip neigiamos charakteristikos, jo veiksmai teikiant Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atsakovui vaikaičiui H. M., atstovaujamam tėvų R. P. ir V. M., dėl vaikaičiui padovanoto buto sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo civ.byloje Nr. e2-1857-465/2021 atsakovės buvo įvertinami kaip prieštaraujantys moralei, dėl kurių kaimynų akyse J. M. turėjo būti gėda.

Tesmo vertinimu, neturtinė žala ieškovui padaryta atsakovės tyčine kaltės forma. Ieškovo neturtinė žala padaryta tyčine kaltės forma.

Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas jaučiasi pažemintas, pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, tretiesiems asmenims, t. y. namo kaimynams be jokio teisėto pagrindo atskleisti ieškovo asmeninai duomenys. Ieškovas jaučiasi paniekintas kaip asmuo, kurio privačios asmeninės detalės yra atskleistos neapibrėžtam asmenų ratui ir sudarytas blogas įspūdis apie jį. Dėl šių aplinkybių priverstas aiškinti namo kaimynams.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dėl tokių atskovės veiksmų patyrė stresą, nerimą, išgyvenimus, kas, atsižvelgiant ir į jo amžių (70 metų), yra žalinga jo sveikatai. Šiuo metu ieškovas ir toliau patiria stresą, kadangi nežino, kas ir kaip gali pasinaudoti jo asmens duomenimis, pvz. tretieji asmenys, pasinaudoję jo asmens duomenimis gali paimti greituosius kreditus, įsigyti prekes lizingo būdu ir pan.

Be to, nuo 2021-01-15 d. jis pradėjo blogai miegoti, nuolat jaučia nerimą bei įtampą. Minėtą patvirtina ir gydytojo neurologo išrašas, iš kurio matyti, jog dėl konfliktų su martimi (atsakove) prasidėjo problemos su miegu. Ieškovas, sužinojęs apie atsakovės neteisėtus veiksmus (2021-01-15) nedelsiant pradėjo vartoti valerijoną.

Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovo patirtus išgyvenimus, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos ieškovo naudai. Ši suma yra protingo dydžio ir atitinka teisingumo, sąžiningumo kriterijus, numatytus CK 1.5 str.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas patyrė 90 Eur žyminio mokesčio, 1150 Eur advokatės išlaidų, 353,66 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris Eur 66 ct) ekspertizės išlaidų (b.l. 56-60, 74, 77).

Ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovės priteistina 90 Eur žyminio mokesčio bei 353,66 Eur ekspertizės išlaidų ieškovo naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. (CPK 98 str. 2 d.)

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, tačiau teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę (byla gauta 2021-02-04) ir nagrinėjama iki šiol, kad byloje pateiktas ieškinys/patikslintas ieškinys, skirta rašysenos ekspertizė, elelktroninė byla susidaro iš vieno tomo, bei į tai, kad ieškovo advokatė dalyvavo visuose posėdžiuose (4), surašė procesinius dokumentus, pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų, todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos visos ieškovo advokatės išlaidos, susijusios su ieškovo atstovavimu byloje, iš viso 1150 Eur Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Valstybė patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atskovės į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso 270 str.,-

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovė R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 2021-01-15 d. paviešindama ieškovo J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) asmens duomenis, nurodytus ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-1857-465/2021, išnagrinėtame Vilniaus miesto apylinkės teisme, tretiesiems asmenims, pažeidė ieškovo J. M. teisę į privtatų gyvenimą.

Priteisti iš atsakovės R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti, 90 Eur (devyniasdešimt Eur) žyminio mokesčio, 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt Eur) advokatės išlaidų, 353,66 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris Eur 66 ct) ekspertizės išlaidų ieškovo J. M. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.