- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-215-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52798-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Žavinta Paunksnytė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Žavintos Paunksnytės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismui perduota baudžiamoji byla Nr. 1-90-768/2021, kurioje A. J. kaltinamas tuo, kad platino narkotines medžiagas nepilnamečiui, o būtent: 2019 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelyje 111 – tarp Utenos, Švenčionių ir Švenčionėlių, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad A. Š. yra nepilnametis (gim. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai pardavė už 12 Eur A. Š. ne mažiau kaip 0,634 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 13,8 proc., t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje.
2. Be to, A. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su nusikaltimo vykdytoju K. L., organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įgijimą, laikymą ir gabenimą, ko sekoje K. L. vykdant jo nurodymą, bendrininkų grupėje su M. Š. ir A. D., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 110,256 g psichotropinės medžiagos MDMA, o būtent: 2019 m. gruodžio 13 d. apie 17 val., Utenos mieste, bendraujant telefonu, jis susitarė su K. L., kad pastarasis nuvyks į Vilniaus miestą ir iš jo nurodytos vietos paims paslėptą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 110,256 g MDMA, kurį atgabens į Utenos miestą ir perduos jam, už ką jis vėliau susitikus prie (duomenys neskelbtini) namo, Utenos mieste, sumokėjo K. L. 30 eurų bei pažadėjo duoti 10 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kuomet minėta psichotropinė medžiaga bus jam atgabenta, ko pasėkoje vykdant nusikalstamą veiką, 2019 m. gruodžio 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Norfa“, adresu Kupiškio g. 54, Utenos mieste, K. L. susitarė su M. S. ir A. D., kad kartu nuvyks į Vilniaus miestą ir iš jo (A. J.) nurodytos vietos paims paslėptą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 110,256 g MDMA, kurį atgabens į Utenos miestą ir perduos jam, po ko K. L. veikiant kartu su M. S. ir A. D., automobiliu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarieji nuvyko į Vilniaus miestą, o jis (A. J.) vadovaudamas nusikalstamai veikai telefonu nurodė K. L. adresą – (duomenys neskelbtini), kur buvo paslėpta minėta psichotropinė medžiaga, bei nusiuntė nuotraukas su psichotropinės medžiagos buvimo vieta, kur K. L. vykdydamas jo nurodymus, adresu (duomenys neskelbtini), iš betoninio vamzdžio paimdamas įgijo labai dideli kiekį psichotropinės medžiagos – 110,256 g MDMA, po ko K. L. kartu su M. S. ir A. D. šią psichotropinę medžiagą laikydami paslėptą automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio skyriuje, gabeno iš Vilniaus miesto į Utenos miestą, kur 2019 m. gruodžio 13 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), Utenos mieste, ties pastatu pažymėtu Nr. 10, M. Š. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o psichotropinė medžiaga automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
3. Be to, A. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. N. ir D. J., turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, o būtent: anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. N. ir D. J., 2020 m. gegužės 15 d. bendrai susidėję pinigus, t. y. jis 950 Eur, M. N. 2 000 Eur, o D. J. 1 100 Eur, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pirkti, 2020 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val., Vilniaus m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 1 120 eurų, įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 29,019 g MDMA, kurią nuo įgijimo momento, neteisėtai, laikydami paslėpę automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio dangčiu, gabeno į Utenos m., iki kol 2020 m. gegužės 15 d., apie 16.40 val., Utenos m., pietrytiniame aplinkkelyje buvo sustabdyti patikrinimui Utenos apskrities VPK pareigūnų, ir apie 16.51 val. ši neteisėtai gabenta ir laikyta psichotropinė medžiaga, įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, teismui nustačius, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvas kaltinamasis A. J., siekdamas išvengti griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamojo A. J. gynėja, nesutikdama su minėta nutartimi, pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį arba paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones.
5.1. Skunde gynėja nurodo, jog skundžiamoje nutartyje netinkamai argumentuojamas pagrindų kaltinamajam taikytinos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymui nustatymas. Vien tai, kad A. J. yra nevedęs ir neturi turto, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis pasislėps nuo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėja pažymi, jog kaltinamąjį sieja tvirti ryšiai su mama, jis vienas su ja gyvena ir yra vienintelis mamos pagalbininkas. Kadangi mamai pablogėjo sveikata dėl sūnaus suėmimo, pastarasis nenori kelti jai dar daugiau rūpesčių. Teismui 2021 m. liepos 26 d. pateikta pažyma patvirtina, jog K. T. individuali įmonė, paleidus A. J. į laisvę, įdarbins jį vadybininku. Ši aplinkybė, pasak gynėjos, yra viena svarbiausių, vertinant asmens galimybes pasitaisyti ir kurti ateities planus. Gynėja pažymi ir tai, kad kaltinamasis yra tik 21 metų amžiaus, iki tol pats užsiėmė individualia veikla, nuolat gyveno Lietuvoje, nori čia gyventi ir dabar, siekia susitvarkyti savo gyvenimą, t. y. gauti pastovias pajamas, įsitvirtinti ir jaustis pilnaverčiu žmogumi. Be to, gynėja nurodo, jog A. J. niekada nesislėpė, nebuvo paieškomas, priešingai – byloje yra duomenys apie kaltinamojo nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Gynėjos teigimu, tiek prokuroras, tiek teismas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad A. J. turi kokių nors ryšių su laisvėje esančiais ar užsienyje gyvenančiais asmenimis, kurie galėtų palengvinti jo slapstymąsi nuo teisėsaugos pareigūnų, taip pat duomenų, kad jis ketina tai daryti.
5.2. Gynėja taip pat nurodo, jog vien tik faktas, kad asmuo buvo anksčiau teistas ir paskirtas bausmes atliko, nėra besąlyginis pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą maksimaliam trijų mėnesių terminui. Gynėja teigia, jog kaltinamasis A. J. niekada nevengė atsakomybės, visas jam paskirtas bausmes atliko, jokių lėšų iš nusikalstamos veikos negavo, šiuo metu jam finansiškai padeda jo mama. Taip pat pabrėžia, kad paleidus kaltinamąjį į laisvę, jis bus įdarbintas, visiškai užimtas ir gaus pastovias pajamas, o daryti naujus nusikaltimus nesiruošia. Juo labiau, jog A. J. anksčiau buvo teistas 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), 2017 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu ir 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinis skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Taigi, visi jo anksčiau padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, be to, dėl padarytų keturių nusikalstamų veikų A. J. prisipažino kaltu ir buvo pripažintas kaltu teismo baudžiamaisiais įsakymais, visas paskirtas bausmes atliko, buvo anksčiau paleistas iš laisvės atėmimo vietos už gerą ir pavyzdingą elgesį, buvo daug kartų skatintas, laisvės atėmimo vietoje dirbo, mokėsi ir baigė mokyklą. Nurodytų aplinkybių kontekste gynėja daro išvadą, jog apygardos teismas nenustatė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad A. J. darys naujus nusikaltimus. Priešingai, pasikeitus aplinkybėms, t. y. kaltinamajam susiradus darbą, yra neabejotinas pagrindas kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
5.3. Gynėjos teigimu, skundžiamos nutarties teiginiai apie manymą, kad A. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus nėra konkretizuoti ir pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo laisvė suvaržoma vien formaliais pagrindais, visiškai neatsižvelgiant į individualias šios bylos aplinkybes ir nemotyvuojant suėmimo pagrįstumo.
5.4. Gynėja taip pat pažymi, jog kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje galėtų būti užtikrintas taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe ir 5 000 Eur užstatą. Gynėja nesutinka su apygardos teismo vertinimu, kad pasiūlyta užstato suma nėra pakankama ir neužtikrina nei kaltinamojo dalyvavimo procese ir nuosprendžio įvykdymo, nei užkerta kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Gynėjos nuomone, pasiūlyta 5 000 Eur užstato suma yra visiškai racionali, tai patvirtina analogiškose bylose priimtos teismų nutartys, kuriose paskyrus 5 000 Eur užstatą ir pritaikius kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, buvo panaikinta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1 S-196-398/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-497/2016). Todėl, gynėja teigia, jog kartu su siūlomo dydžio užstatu pritaikius kelias švelnesnes kardomąsias priemones, neabejotinai būtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas bylos nagrinėjime teisme bei nuosprendžio įvykdymas ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui.
5.5. Be to, gynėja atkreipia dėmesį į tai, jog visi kiti šios bylos kaltinamieji, t. y. nusikaltimo bendrininkai K. L., M. Š., A. D., M. N. ir D. J., yra laisvėje, kai tuo tarpu kaltinamajam A. J. paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, nors bendrininkai yra kaltinami padarę analogiškus nusikaltimus, už kuriuos taip pat gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, pasak gynėjos, apygardos teismas pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą, nes visi kiti kaltinamieji toje pačioje byloje yra laisvėje, nors jų atžvilgiu galioja iš esmės tos pačios sąlygos bei taikomos tos pačios bausmės, reikšmingos kardomajai priemonei skirti.
5.6. Gynėja taip pat nurodo, jog skundžiamoje nutartyje iš viso nenurodyti jokie motyvai dėl kardomosios priemonės – suėmimo maksimalaus trijų mėnesių termino paskyrimo. Jokių motyvų nepateikė ir prokuroras. Todėl, nesant duomenų dėl tokio ilgo kardomosios priemonės paskyrimo laikotarpio, yra pažeidžiamos kaltinamojo teisės bei pažeidžiamas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, kuriuo remiantis, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų ir, kurių taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
5.7. Galiausiai gynėja daro išvadą, jog Panevėžio apygardos teismas, paskirdamas kaltinamajam A. J. kardomąją priemonę – suėmimą, pažeidė BPK bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, numatančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pasak gynėjos, šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas trims mėnesiams prieštarauja proporcingumo principui, o BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų bus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
6. Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. J. gynėja advokatė prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Žavintos Paunksnytės skundas atmetamas
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo A. J. gynėjos skundo argumentus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis ir išklausiusi teismo posėdžio metu išsakytus gynėjos ir prokuroro argumentus, sprendžia, kad suėmimas A. J. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paskirtas pagrįstai, tačiau nesutinka su apygardos teismo motyvais dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo.
8. Suėmimas A. J. buvo paskirtas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas išvadą dėl tikimybės, kad A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, grindė nepakankamais duomenimis. Skirdamas suėmimą apygardos teismas vertino padaryto nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės dydį. A. J. kaltinamas dviejų labai sunkių ir vieno sunkaus nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, padarymu. Nustatydamas šį suėmimo pagrindą apygardos teismas akcentavo tik tai, kad, pasitvirtinus kaltinimams, A. J. grėstų pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, o tokios bausmės kontekste, pasak apygardos teismo, net ir turėdamas socialinius ryšius, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Su tokiais apygardos teismo motyvais sutikti nėra pagrindo. Pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis gali būti pagrindas skirti suėmimą, tačiau jis negali būti esminis ir vienintelis. Paprastai BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas konstatuojamas tada, kai yra nustatomas kompleksas BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybių, iš kurio galima spręsti apie didelę tikimybę, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis). Teismas nenurodė jokių papildomų (be gresiančios griežtos bausmės) aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Byloje nėra duomenų, kad A. J. praeityje būtų slapstęsis nuo teisėsaugos ar vengęs bausmės vykdymo, taip pat nėra duomenų apie jo glaudžius ryšius užsienyje, kur galėtų bandyti slapstytis. Priešingai, kaip teigia kaltinamojo gynėja, A. J., nors dėl jauno amžiaus savo šeimos nesukūręs, palaiko glaudžius santykius su mama, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jokių duomenų apie galimybę jam slėptis Lietuvoje ar užsienio valstybėse byloje nėra. Vien gresianti griežta bausmė nesuponuoja tikimybės, kad A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Ši išvada nekeičia teismo sprendimo dėl suėmimo taikymo, nes A. J. atžvilgiu nustatytas kitas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.
9. Suėmimas A. J. buvo paskirtas ir pagrįstai manant, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), pagrįstai manant, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad, būdamas laisvėje, asmuo kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
10. Pagal įstatymą pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti praeities informacija arba informacija apie jo veiksmus inkriminuojamo nusikaltimo metu: informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju A. J. kaltinamas vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu. Jis galimai nusikalstamas veikas padarė, būdamas jauno amžiaus. Kaltinamasis iki nagrinėjamų veikų padarymo buvo šešis kartus teistas, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, penkis kartus nusikalto, būdamas nepilnametis. Byloje yra duomenų, kad atlikdamas ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, A. J. nesilaikė paskirtosios bausmės sąlygų, t. y. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dešimt kartų pažeidė nustatytą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dėl ko Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu A. J. paskirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į keturiasdešimties parų areštą (t. 15, b. l. 56-58). Gynėjos skundo teiginį, kad kaltinamasis siekia pakeisti požiūrį į gyvenimą, paneigia ankstesnių teistumų skaičius, kuris atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį. Pažymėtina, jog A. J. niekur nedirbo, daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos trikdymą, alkoholinių gėrimų vartojimą ir pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, narkotinių medžiagų vartojimą. Be to, nusikalstamos veikos, kuriomis asmuo kaltinamas nagrinėjamoje byloje, galimai padarytos, neišnykus teistumui, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad A. J. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir nepaisyti teisės aktuose numatytų reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad duomenų apie asmenį SODROS duomenų bazės išrašas patvirtina, jog kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai galimai padaryti A. J. individualios veiklos vykdymo laikotarpiu (nuo 2019 m. gruodžio 2 d.) (t. 15, b. l. 16). Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad ir oficialaus darbo turėjimas neturi įtakos galimai įvykdytiems neteisėtiems savanaudiškiems kaltinamojo veiksmams.
11. Išdėstytų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad nusikaltimai galimai padaryti bendrininkų grupe, joje svarbų vaidmenį galimai atliekant kaltinamajam, nusikaltimų pobūdis, sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad A. J. gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.
12. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėja nurodo, jog 5 000 Eur užstato suma būtų pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta užstato suma yra aiškiai neadekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir mastui, o pats užstatas, kaip kardomoji priemonė, vertinant vis pasikartojančių ir galimai savanaudiškų naujų nusikalstamų veikų riziką, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir aiškus kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą, neatgrasė kaltinamojo nuo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo.
13. Iš nurodyto spręstina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta būtinoji suėmimo sąlyga. Nors apygardos teismo nustatytas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundą nagrinėjančio teismo pripažintas nepagrįstu bylos duomenimis, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tame tarpe siekis užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, skiriant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Tokią išvadą sustiprinta ir tai, kad kaltinamasis, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaltinamasis nuolat pažeidinėjo bausme nustatytą įpareigojimą, nagrinėjamoje byloje be kita ko kaltinamas neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo ir gabenimo organizavimu. Spręstina, kad švelnesnės kardomosios priemonės (tame tarpe intensyvi priežiūra ar užstatas) šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nebus pakankamos užkardyti galimą naujų nusikaltimų darymą. Kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti, taikant kaltinamajam tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
14. Atsakant į gynėjos skundo argumentą dėl kitiems kaltinamiesiems taikomų kitokių kardomųjų priemonių, pažymėtina, kad teismas, parinkdamas kaltinamiesiems taikytiną kardomąją priemonę, kiekvienu atveju individualiai įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos ir konkretaus asmens aplinkybes. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai dėl analogiškų nusikalstamų veikų, dar nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie procesinių prievartos priemonių taikymą, yra vienoda.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš nutarties pašalinus suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo A. J. gynėjos skundas atmetamas. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje skirti kaltinamajam A. J. kardomąją priemonę – suėmimą nėra nurodytas suėmimo taikymo pradžios laikas. Įvertinus tai, kad kardomosios priemonės A. J. skyrimo klausimas buvo sprendžiamas, kaltinamajam atliekant vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu (bausmės pabaiga 2021 m. lapkričio 11 d.) ir turint duomenų, kad jis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies pagrindu nuo 2021 m. liepos 26 d. lygtinai paleidžiamas iš pataisos namų, taikant trijų mėnesių ir 16 dienų intensyvią priežiūrą (Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų Nr. 7/07-816, t. 16, b. l. 110), A. J. paskirtos kardomosios priemonės– suėmimo termino pradžia laikytina skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo diena – 2021 m. liepos 26 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 26 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.