Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo D. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 10 d., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. N. ir A. J., turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė bei gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. N. ir A. J., 2020 m. gegužės 15 d., bendrai susidėję pinigus, t. y. A. J. 950 Eur, M. N. 2 000 Eur, o jis 1 100 Eur, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pirkti, 2020 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val., Vilniaus m., tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto šaltinio, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 1 120 Eur įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 29,019 g MDMA, kurią nuo įgijimo momento neteisėtai, laikydami paslėpę automobilyje „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio dangčiu, gabeno į Utenos m., kol 2020 m. gegužės 15 d., apie 16.40 val., Utenos m., pietrytiniame aplinkkelyje buvo sustabdyti patikrinimui Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir apie 16.51 val. ši neteisėtai gabenta ir laikyta psichotropinė medžiaga įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, t. y. D. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat D. J. kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, o būtent: nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 15 d. 21.50 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ant spintelės esančioje raudonos spalvos cigarečių „Winston“ dėžutėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 0,432 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kol 2020 gegužės 15 d., apie 21.50 val., šios narkotinės medžiagos kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. J. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais baudžiamosios bylos duomenimis ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas tinkamai vertino surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teisėsaugos institucijų riziką bei, pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams, jo teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

8. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog D. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 1-30-768/2022, iš kurios ir yra išskirta ši baudžiamoji byla, nagrinėjimo metu teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų kaltinamųjų ir liudytojų apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros, slapto sekimo, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, kaltės klausimo nesprendžia, o byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

9. Už D. J. inkriminuotus nusikaltimus įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, yra ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta sąlyga toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese).

10. Kaip suėmimo termino pratęsimo pagrindą, žemesnės instancijos teismas nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. Sutiktina su skundo argumentais, kad įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra vienintelė sąlyga tęsti suėmimo terminą, tačiau teismų praktikoje nuosekliai plėtojama pozicija, jog šios aplinkybės yra priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra reikšmingos, vertinant tolesnį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą. D. J. yra kaltinamas vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą, su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, taip pat jis yra kaltinamas ir vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Taigi, gresiančios bausmės griežtumas ir siekis jos išvengti gali paskatinti D. J. bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis jau yra tai daręs.

12. Šioje baudžiamojoje byloje D. J. buvo taikomos trys kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, t. y. visos taikytos priemonės buvo skirtos užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Nepaisant to, D. J. pažeidė jų sąlygas, išvyko į užsienį ir tokiu būdu pasislėpė nuo teismo. Kaltinamasis neatvyko į pirmąjį teisiamąjį posėdį, vykusį Panevėžio apygardos teisme, nors jam buvo siunčiami teismo šaukimai (taip pat ir el. paštu), teisme buvo gauti du tarnybiniai pranešimai dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygų pažeidimo, dėl ko Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi D. J. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. 2021 m. lapkričio 12 d. D. J. baudžiamoji byla buvo išskirta. 2021 m. gruodžio 1 d. D. J. buvo išduotas Europos arešto orderis. 2022 m. kovo 11 d. kaltinamasis buvo sulaikytas Nyderlanduose. Taigi, akivaizdu, kad D. J., žinodamas apie jam paskirtas kardomąsias priemones ir vykstantį baudžiamąjį persekiojimą, sąmoningai išvyko į užsienį ir pasislėpė nuo teismo. Tokie jo veiksmai trukdė nagrinėti baudžiamąją bylą – buvo atidėtas teisiamasis posėdis, išskirta baudžiamoji byla. Nors 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamasis teigė, kad į Olandiją išvyko, nesiekdamas bėgti nuo teisėsaugos pareigūnų, o dėl kitų priežasčių, tačiau kokios tai priežastys, D. J. neįvardino. Aptartos aplinkybės patvirtina ne tik kaltinamojo jau realizuotą norą vengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir tai, kad jis turi ryšių užsienyje, o tai pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį yra viena iš aplinkybių, padidinančių kaltinamojo pasislėpimo riziką. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne vienintelės aplinkybės, patvirtinančios, kad tolesnis suėmimo taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas.

13. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad žemesnysis teismas tinkamai neįvertino D. J. turimų socialinių ryšių, tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, atsižvelgė į tai, kad D. J. ketina sudaryti santuoką, išėjęs į laisvę – dirbti, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau padarė išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Su tokia teismo išvada sutinkama. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai yra tiek tvirti, kad sulaikytų jį nuo siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš kaltinamojo gynėjo pateiktų duomenų, D. J. sūnus, kuriuo, kaip nurodoma skunde, kaltinamasis turi rūpintis, gimė (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo išvykimo į užsienį. Taip pat nuo išvykimo į užsienį jo nesulaikė ir turėta kvalifikacija (įgyta 2014 m.) bei darbas. Skunde, kaip kaltinamojo ketinimą slapstytis paneigianti aplinkybė, nurodomas faktas, kad Utenoje gyvena jo motina, tačiau iš Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nei motina, nei brolis tuo metu, kai D. J. buvo išvykęs užsienį, nurodė su juo negalintys susisiekti, tikslios sūnaus buvimo vietos motina įvardinti negalėjo. Tokiu būdu, vien tai, kad kaltinamasis ketina sudaryti santuoką, nėra pakankamas pagrindas jam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi kitos aplinkybės nėra pasikeitusios. Nors skunde nurodoma, kad D. J., išėjęs į laisvę, dirbtų, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl šie teiginiai laikomi deklaratyviais. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, nors yra jauno amžiaus, praeityje yra devynis kartus teistas, taip pat ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, jam buvo skiriamos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, jo ankstesnį teistumą, tvirtų socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimą, ryšių užsienyje turėjimą, yra pagrįstai taikytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

14. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad D. J. 2022 m. birželio 10 d. buvo pristatytas į Panevėžio apygardos teismą, kur jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas, taigi, šiuo metu suėmimas jam yra taikomas beveik penkis mėnesius (nuo 2022 m. birželio 10 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

15. Nors pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą, teismas nutartyje išsamiai nepasisakė dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau padarė išvadą, kad tokios priemonės nagrinėjamu atveju nebūtų efektyvios. Aukštesnysis teismas su tokia išvada sutinka. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamojo asmenybę ir faktą, kad jis jau buvo pasislėpęs nuo teismo, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir jų pobūdį, už jų padarymą įstatyme numatytų bausmių griežtumą, sprendžiama, kad šiuo atveju net keleto kitų švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių kompleksas iš esmės neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam jau buvo taikytos net trys švelnesnės kardomosios priemonės ir tai jam pasislėpti nuo teismo nesutrukdė.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam D. J. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. J. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam D. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.