Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Bylos sprendžiamas pareiškėjo D. S. prašymo atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015, užbaigtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu, priėmimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 atmetė ieškovo D. S. ieškinį dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo, draudimo išmokos priteisimo ir kita atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Policijos departamento, draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialui. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-648-236/2015 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjo D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, kuriame pareiškėjas prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje; 3) atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu paduoti; 4) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu; 5) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį bei tenkinti 2013 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimus (dok. reg. Nr. 8304).

8. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus, o prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, panaikino ir klausimą dėl prašymo priėmimo šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą, nustatydamas terminą iki 2016 m. gegužės 10 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, nurodytų nepakeistoje nutarties dalyje, pašalinimui. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo 2016 m. gegužės 9 d. prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, prašymo daliai dėl nurodytos bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nustatė terminą iki 2016 m. gegužės 27 d. pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliko nepakeistas.

9. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjo D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, kuriame pareiškėjas prašo: 1) išreikalauti iš STT duomenis koks yra teisėjos A. R. procesinis statusas teisėjų korupcijos byloje (dėl galimos teisėjos korupcijos civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015); 2) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2017 išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme; 3) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas neprieštarauja pareiškėjo teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje; 3) atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 9 punktų pagrindu paduoti; 4) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 9 punktų pagrindu; 5) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį bei tenkinti 2013 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimus: a) išreikalauti iš atsakovų J. B. (N.) ir V. B. bei trečiųjų asmenų iš svetimo neteisėto valdymo D. S. 321 690 Lt vertės daiktus natūra; įpareigoti atsakovus bei trečiuosius asmenis šią teismo sprendimo dalį įvykdyti nedelsiant; b) atsakovams negalint ieškovo daiktų grąžinti natūra, iš jų priteisti solidariai 321 690 Lt piniginę kompensaciją – negrąžintų daiktų rinkos vertę pinigine išraiška 2009 m. spalio 22 d. datai ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. spalio 22 d. (t. y. nuo raštiško ieškovo reikalavimo grąžinti daiktus registruotu paštu gavimo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos); šiai teismo sprendimo daliai užtikrinti, teismo sprendimu nustatyti atsakovų turto priverstinę hipoteką / įkeitimą; c) priteisti solidariai iš atsakovų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2012 m. spalio 15 d. už 37 kalendorinių mėnesių laikotarpį dėl tyčinio daiktų negrąžinimo savininkui laiku iš svetimo neteisėto valdymo ir dėl to ieškovo negautų 118 400 Lt darbinių pajamų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; d) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 115 200 Lt padarytą turtinę žalą dėl negautų darbinių pajamų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; e) jeigu atsakovai negalėtų atlyginti žalos ir padarytų nuostolių, kurie yra prašomi priteisti, šią sumą priteisti subsidiariai iš atsakovių valstybinių institucijų: Vilniaus rajono policijos, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros, Vilniaus rajono apylinkės teismo, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos valstybės; f) pripažinti ieškovo turto pasisavinimą ir sunaikinimą draudiminiu įvykiu; jeigu būtų praleistas terminas, atnaujinti terminą ieškinio daliai dėl draudimo išmokos, pareikšti; įpareigoti draudimo bendrovę AB „IF draudimas“ išmokėti visą draudimo polise serija PSNTA Nr.00005581 nustatytą 91 000 Lt draudimo išmoką ieškovui; jeigu šią sumą dėl senaties termino ar kitų priežasčių nebūtų galima priteisti iš draudimo bendrovės; šią sumą priteisti solidariai iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros ir Vilniaus rajono policijos; g) priteisti ieškovui iš atsakovų 100 000 Lt, o iš Lietuvos Respublikos valstybės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimus; h) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; i) litais prašomas priteisti sumas perskaičiuoti į eurus pagal teisės aktais nustatytą oficialų valiutų keitimo kursą; j) atsakovei J. B. už melavimą pirmosios instancijos teisme posėdyje davus priesaiką skirti baudą (dok. reg. Nr. 23089).

Dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų pagrindu trūkumų šalinimo instituto taikymo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

11. Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismo prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas nepagrįstai nustatė prašymo trūkumus, susijusius su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, pažymėtina, jog po prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

12. Proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.

13. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

15. Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo 30–40 punktuose yra aiškiai nurodytos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 nagrinėjimo metu. Iš 2020 m. birželio 22 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio nustatyta, kad prašymo 7 puslapyje yra išdėstytas tik 8 punktas, o kitas 8 puslapis „A Skyrius“, prasideda nuo 37 punkto, kuriame nurodyta, kad neteisingas teisės normų taikymas detalizuotas C skyriuje. Prašymo 12 puslapyje išdėstytuose 38–40 punktuose nėra nurodytų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 nagrinėjimo metu.

16. Taip pat pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo C dalyje nurodytos naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Prašymo dėl proceso atnaujinimo 8 puslapyje, 37 punkte, pažymėta, jog byloje buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. bylos nagrinėjimo metu žinomos) ir pritaikytos teisės normos (detalizuota prašymo C skyriuje). Atskirajame skunde nėra nurodyta kada ir kokia būtent nauja esminė aplinkybė D. S. paaiškėjo, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjo pateiktų naujų aplinkybių sužinojimo momento, sprendžiama, ar nėra praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir (ar) prašoma jį atnaujinti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

18. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo pareiškėją nurodyti paaiškėjusias naujas esmines aplinkybes, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 nagrinėjimo metu bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą.

20. Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo išreikalauti iš STT duomenis dėl teisėjos A. R. procesinio statuso teisėjų korupcijos byloje, kurie sudaro pagrindą civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, atmetamas kaip nepagrįstas. STT vykdo ikiteisminius tyrimus, taip pat tiria korupcinius nusikaltimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, ES lėšų panaudojimu ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

21. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl nustatytų nusikalstamų veikų, padarytų civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 dalyvavusių asmenų ar kitų asmenų arba teisėjų, nagrinėjusių bylą pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teisme (CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, jog skundžiamojoje nutartyje nustatytas neteisingas 7 dienų terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai nurodyta, jog nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, prašymas dėl proceso atnaujinimo bus laikomas nepaduotu bei sugrąžintas pareiškėjui. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taip pat civilinio proceso įstatyme numatyta, jeigu teismo nustatyto termino nepakanka procesinio dokumento trūkumams pašalinti, šis terminas gali būti pratęstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 77 straipsnis). Remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą (šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015), pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą paduodamas byloje, kurioje pagal įstatymą nustatyta kasacijos galimybė, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu negali būti remiamasi prašant atnaujinti procesą tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas yra peržiūrėtas kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).

24. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 buvo revizuotas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi byloje Nr. 3P-106/2016 ieškovo D. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti. Taigi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas, pareiškėjas prašydamas atnaujinti bylos Nr. 2-121-450/2015 procesą gali remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

25. Pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo 71 punkte (19 puslapis) nurodo, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-121-450/2015 buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, tačiau kokias būtent aiškias teisės normų taikymo klaidas teismas padarė civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pareiškėjas nenurodo. Prašymo dėl proceso atnaujinimo C skyriuje (nuo 28 puslapio) nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 nebuvo nustatyta objektyvi tiesa: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovų teiginius paneigiančių ieškovo pateiktų daiktinių ir rašytinių įrodymų, nepasisakė dėl liudytojų duotų parodymų; apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas: neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų apie atsakovų finansinę padėtį, neteisingai traktavo liudytojų parodymus ir kt.; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės atsiradimą, savininko teisių turinį ir pažeistų teisių gynybą, klaidas; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, netinkamai taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (dėl to be teisinio pagrindo pripažino įvykį nedraudžiamuoju bei taikė ieškinio senaties terminą) ir kt.

26. Skundžiama nutartimi nebuvo nustatytas pareiškėjui terminas pašalinti trūkumus, susijusius su Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-121-450/2015 proceso atnaujinimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra apeliacijos objekto pagal civilinio proceso teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumento, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 paduotas ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkto pagrindais, bet ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl kurio trūkumai teismo nenustatyti, nepasisako. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinamo galimybes ir procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. liepos 2 d. nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui terminą iki 2020 m. spalio 19 d. (įskaitytinai) prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimu, trūkumams pašalinti.