Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarties M. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. N. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 13 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių terminui už tai, kad jis 2023 m. gegužės 12 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,BMW“, važiuodamas kelyje, kuriame yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui ir užimtoms visoms eismo juostoms, nesilaikydamas saugiam eismui užtikrinti reikalingo atstumo, iš chuliganiškų paskatų kirto dvigubą ištisinę liniją, keldamas pavojų eismo saugumui išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jog aplenktų susidariusią automobilių spūstį, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 140.7 punktus bei sukėlė pavojų eismo saugumui veikdamas iš chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu keliamas kaltės klausimas, nesutinkant, kad M. N. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nesutinkama ir su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės trukme, keliami klausimai, susiję su administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo trūkumais, keliamas pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. N. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo trūkumų

7. Apeliaciniame skunde tvirtinant, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pirmiausia, akcentuojami administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo trūkumai, tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių trūkumų nepasisakė, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą išnagrinėjo neišsamiai. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išties nieko nepasisakė dėl šių aplinkybių, kas laikytina skundžiamos nutarties motyvavimo trūkumu, tačiau vien dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vieningas, pareigūnų padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas, todėl dėl minėtų trūkumų pasisakoma šioje nutartyje.

8. Administracinio nusižengimo protokolo trūkumu apeliantas įvardija tai, kad iš administracinio nusižengimo protokolo nėra aišku, kurioje vietoje padarytas administracinis nusižengimas. Su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Protokole aiškiai nurodyta, jog nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini). Nurodytos ir administracinio nusižengimo padarymo vietos koordinatės. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad jos nesutampa su administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad koordinačių žymima vietovė yra labai nežymiai nutolusi nuo minėto adreso ir nuo vietos, kurioje M. N. buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl jo padarytų KET pažeidimų. Tad šią aplinkybę laikyti akivaizdžiu administracinio nusižengimo protokolo trūkumu nėra pagrindo, juolab, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, protokole turi būti privalomai nurodytas kiek įmanoma tikslesnis administracinio nusižengimo padarymo vietos adresas (vieta), o koordinatės (ašys) gali būti nurodomos tik kaip fakultatyvus (papildomas) vietos patikslinimas. Apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nors pats pripažįsta (tai užfiksuota ir vaizdo įraše bei tarnybiniame pranešime), kad važiavo (duomenys neskelbtini) plentu nuo miesto centro link (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip tik ir yra ties ta gatvės ((duomenys neskelbtini)) vieta, kur ir buvo daromas administracinis nusižengimas, o surašant administracinio nusižengimo protokolą, nusižengimo padarymo adresas siejamas būtent su aplink esančiais orientyrais. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad iš administracinio nusižengimo protokolo yra neaišku, kurioje vietoje buvo įvykdytas administracinis nusižengimas.

9. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucijos nutarimas surašytas formaliai, nemotyvuotai, pažeidžiant ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip matyti iš ne teismo tvarka priimto nutarimo, jame išties nėra nurodyta išsamių motyvų, kodėl asmuo pripažįstamas padaręs nusižengimą, tačiau jau anksčiau minėta, kad pagal teismų praktiką pareigūnų padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis teikė teismui paaiškinimus, išnagrinėjus skundą buvo priimta gana išsamiai kaltės klausimu motyvuota nutartis, su kuria nesutikdamas M. N. padavė apeliacinį skundą. Taigi ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumai buvo pašalinti apylinkės teisme.

Dėl teismo šališkumo

10. ANK 576 straipsnyje reglamentuota nušalinimų pareiškimo administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantiems teisėjams tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo (teisėjo) nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

11. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas M. N. apeliaciniame skunde nurodė, jog yra pažįstamas su teisėju D. Rusoniu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Vien jo pateiktas trumpas susirašinėjimas per socialinių tinklų programėlę, iš kurio matyti, kad teisėjas D. Rusonis 2022 metais lakoniškai domėjosi M. N. teikiamomis paslaugomis įrenginėjant būstą, laukimo eile, avanso dydžiu, taip pat tai, kad M. N. jam atsiuntus gautą pranešimą apie posėdį su žinute „Kažkada Jūs pas mane, dabar aš pas Jus“, atsakė „aha, mačiau“, nesant daugiau jokių objektyvių duomenų apie jų tarpusavio santykius, net apie tai, ar teisėjas buvo užsakęs būsto įrengimo paslaugas iš M. N., negalima daryti išvadų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninio tendencingumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, dalyvaudamas teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos nutarimo, nušalinimo teisėjui taip pat nereiškė. Taigi jam dėl šio teisėjo šališkumo pagrįstų abejonių nekilo.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. N. neneigia pažeidęs KET 140.7 punkto reikalavimus, t. y., kad važiuodamas kelyje, kuriame yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, esant užimtoms visoms eismo juostoms, lenkė kitas transporto priemones kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, neigia, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų eismo saugumui.

13. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad M. N. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl M. N. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

14. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

15. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

16. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad M. N., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kaip M. N. vairuojamas automobilis kelio atkarpoje, turinčioje po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui, stovint transporto priemonių spūstyje, kai apelianto krypties eismo juostos buvo užimtos, jis, siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, staiga kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir greitėdamas apvažiavo jo eismo juostoje, spūstyje, esančią transporto priemonių koloną, ir atsistojo trečioje eismo juostoje, leidžiančioje sukti į kairę. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog tokiais veiksmais jis apvažiavęs susidariusią spūstį, įvažiavo į trečiąją eismo juostą, leidžiančią sukti į kairę ir niekam pavojaus nekėlė, chuliganiškų paskatų neturėjo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad juostų išplatėjimas, papildomų eismo juostų atsiradimas tolimesniame kelio ruože, nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kelti grėsmę eismo saugumui. Priešingai, apeliantas tokiu atveju turėjo judėdamas bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, pasiekti minimą kelio išplatėjimą ir tik tada, atsiradus galimybei, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad M. N. važiuojant priešpriešinio eismo krypties juosta, pirmoje priešpriešinio eismo juostoje važiavo ir policijos pareigūnų automobilis. M. N. padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę (daugiau nei 10 automobilių), kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad automobilių eilė tolygiai gali judėti į priekį, iš priekio atvažiuoti automobilis, o M. N. gali nespėti saugiai grįžti į jo važiavimo krypties eismo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Dėl šių priežasčių teismo padaryta išvada, kad M. N. savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, atitinka byloje esančių įrodymų turinį. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais M. N. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie vakarinio piko metu važiavo kolonoje ir laukė savo eilės pravažiuoti sankryžą važiuojant tiesiai ir (ar) sukant į kairę, tyčia negerbė kitų eismo dalyvių, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o M. N. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie M. N. veiksmai Institucijos ir apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad M. N., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog M. N. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju M. N. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, perkvalifikuoti M. N. veiksmus į jo nurodomus ANK 420 straipsnio 1 dalį ar 417 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma įvertinti ir policijos pareigūnų veiksmus apsisukinėjant, vejantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį neįjungus mėlynų ir raudonų švyturėlių bei specialiojo garso signalo, jų tarpusavio pokalbį tarnybiniame automobilyje. Atsakant į šį apelianto prašymą, pažymima, kad policijos pareigūnų veiksmai jokios įtakos M. N. padarytam administraciniam nusižengimui, jo fiksavimui neturėjo. O policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas ar etiškumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

18. ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

19. Nagrinėjamu atveju M. N. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (500 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (18 mėnesių).

20. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio, jame neginčijama paskirta bauda, tačiau prašoma sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki minimalaus sankcijoje numatyto ar netgi trumpesnio laikotarpio, prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

21. Įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir M. N. asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

22. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

23. Vertinant M. N. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

24. Kita vertus, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

26. Kaip minėta, M. N. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatytas lygus šio straipsnio 6 dalyje numatytam sankcijos vidurkiui. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų ar pagrindo skirti sankcijoje nustatytą minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimą. M. N. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui ir rūpinimuisi šeima, nėra išimtinės. Nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai apeliantas vairavo chuliganiškai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

27. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad M. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir M. N. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, šis administracinis nusižengimas buvo padarytas vakarinio piko metu, didelio intensyvumo kelyje, kelyje esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. Byloje esantys duomenys M. N. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad M. N. už įvairius KET pažeidimus administracine tvarka baustas 54 kartus, kas itin neigiamai jį charakterizuoja. Keli administraciniai nusižengimai įvykdyti ir po aptariamo nusižengimo padarymo dienos. Ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog M. N. nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, kaip kad bando savo pateikti apeliaciniame skunde, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Nors M. N. ir neneigė, kad pažeidė KET 140.7 punktą, tačiau nesutiko su tuo, kad tokiais veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui, kad jo veiksmai buvo chuliganiški. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad jis savo veiksmų kritiškai nevertina, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai yra būtina norint konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nurodytos šeiminės ir socialinės aplinkybės, dėl kurių M. N. reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, kurios šiuo atveju sudarytų pagrindą trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę.

28. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad M. N. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam M. N. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti M. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.