Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui E. B. dėl baudos pagal sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo E. K. ir atsakovo E. B. dėl baudos atsiradusios pagal tarp šalių, 2020 m. vasario 4 d., sudarytą Preliminarią sutartį.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. vasario 4 d. ieškovas E. K. (toliau - ir ieškovas, būsimasis pirkėjas) sudarė su atsakovu E. B. (toliau – ir atsakovas, būsimasis pardavėjas) sudarė Preliminarią administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti turtą už 250 000 Eur., pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarant iki 2019 m. vasario 4 d. Minėta Preliminari sutartis buvo pratęsta iki 2020 m. vasario 4 d.

13. 2020 m. vasario 4 d. ieškovas E. K. (toliau - ir ieškovas, būsimasis pirkėjas) sudarė su atsakovu E. B. (toliau – ir atsakovas, būsimasis pardavėjas) preliminariąją administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis).

14. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti pirkėjui jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 105,21 kv. m., esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Turto perleidimui šalys susitarė sudaryti kita, pagrindinę notariškai tvirtinamą Turto pirkimo – pardavimo sutartį.

15. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad bendra turto pirkimo – pardavimo kaina yra 230 000 Eur. Pirkėjas pardavėjui už perkamą turtą sumokės dalimis – 40 000 Eur pirkėjas sumokės pardavėjui sudarius pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį (į pirmą įmoką bus įskaičiuotas pirkėjo sumokėtas 25 000 Eur avansas, sumokėtas pasirašius Preliminarią sutartį, likusi turto kaina – 190 000 Eur bus sumokėta keturiais atskirais mokėjimais kas pusmetį pirkėjui sumokant pardavėjui po 47 500 Eur).

16. Sutarties 3.1. punkte taip pat susitarė, kad pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020-07-04. Prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą ne vėlesnė nei galutinis sutarties sudarymo terminas.

17. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad preliminarios sutarties 3.1.p. numatytu terminu nesudarius pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. 2020 m. liepos 4 d., 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai prie Sutarties, kuriais galutinis pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties terminas buvo pratęstas iki 2020-12-05.

18. Remiantis Sutarties 6.2 punkte, šalys susitarė, jog tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 3.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 3.1.punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą 5.1. p. numatytą sumą ir sumokėti 5.2 p. nurodytą dvigubo dydžio baudą, tai yra 500 00 Eur, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius.

21. Aukščiau išvardinto turinio pareiškimas per Vilniaus rajono 4-ąjį notarų biurą ieškovo atsakovui buvo išsiųstas ir 2020 m. lapkričio 26 d. su siūloma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data 2020 m. gruodžio 5 d., tačiau atsakovas siūlomu laiku į Vilniaus rajono 4-ąjį notarų biurą sudaryti Pirkimo-pardavimo sutarties neatvyko.

22. Taigi nagrinėjamu atveju šalys, pasirašydamos 2020 m. vasario 4 d. preliminarią sutartį, aiškiai nusistatė tarpusavio teises bei pareigas, tai yra susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 5 d. (nustatė konkretų terminą) pasirašys pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai nurodyta CK 6.165 straipsnio 2 dalyje, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ateityje, turėdami realų tikslą ją įvykdyti, ir faktiškai pradėjo ją vykdyti, kadangi atsakovui buvo sumokėtas avansas.

23. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo preliminariosios sutarties šaliai, dėl kurios kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto (administracinių patalpų) pirkimo–pardavimo sutartis.

24. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 str. 2 d.) Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

25. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

26. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

27. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Svarbu tai, kad nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

29. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo.

30. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

31. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 42 punktas).

32. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų kvietęs ieškovą iki 2020 m. gruodžio 5 d. į notarų biurą pasirašyti pagrindinės turto perleidimo sutarties, būtų parengtas pagrindinės sutarties projektas, o ieškovas būtų atsisakęs jį pasirašyti, ar kitaip išreiškęs valią nepasirašyti parengto pagrindinės sutarties projekto, teikę dėl pastabas, kviesti neatvyko į notarų biurą ir pan.

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

34. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

35. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

36. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė administracinių patalpų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad būtent atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

37. Dėl sutarties negalėjimo vykdyti iš atsakovo pusės atsakovas nurodė, kad iki 2020-12-05 tarp atsakovo ir ieškovo pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi trečiojo asmens t. y. UAB „EDS INVEST“, taikomi turto suvaržymai hipotekomis nebuvo išregistruoti, o tai buvo vienintelė ir pagrindinė priežastis dėl ko atsakovas ir ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovo vertinimu, pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis pagal 2020-02-04 preliminarios sutarties sąlygas ir terminus su ieškovu nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo, o dėl UAB „ EDS INVEST“ kaltės. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovo argumentus, kadangi jie neatitinka Preliminarios sutarties 4.1 punkto. Minėtu Preliminarios sutarties punktu pardavėjas (t. y. atsakovas) pareiškė, kad turtas jam priklauso nuosavybės teise. Tuo atveju jei dėl turto disponavimo apribojimų (esančių ar būsimų ateityje) nebus galima sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutarties, bus laikoma, kad dėl jos nesudarymo yra kaltas pardavėjas ( t. y. atsakovas). Taigi atsakovo teiginiai apie trečiųjų asmenų atsakomybę dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

38. Atsakovas, nesudarydamas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pažeidė ne tik preliminarią sutartį, bet ir ieškovo teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Atsakovo paaiškinimai dėl aplinkybių, lėmusių sutarties nepasirašymą, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, lėmusių jo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo ar nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, ar kitų ieškovo veiksmų, sutrukdžiusių atsakovui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 str.).

39. Taigi visuma byloje esančių duomenų suponuoja išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės. Atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

40. Kaip minėta, Sutarties 6.2 punktu šalys aiškiai susitarė, jog tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 3.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo (t. y. atsakovo) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 3.1. punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą 5.1. p. numatytą sumą ir sumokėti 5.2 p. nurodytą dvigubo dydžio baudą, tai yra 50000 Eur, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Sudarydamas 2020 m. vasario 4 d. Preliminariąją sutartį atsakovas sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas (baudą), kompensuojančias ieškovui praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas įgijo teisę į minimalių nuostolių atlyginimą, t. y. atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui netesybas (CK 6.38 straipsnis) kaip sutarties šalys susitarė 2020-02-04 Preliminarios sutarties 6.2 punkte.

41. Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį, kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims skirtingas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės (t. y. jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 3.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo (t. y. ieškovo) kaltės, tai pirkėjo sumokėta pardavėjui 25 000 Eur suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, o jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo (t. y. atsakovo) kaltės, tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 3.1. punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą 2500 Eur sumą ir sumokėti 5.2 p. nurodytą dvigubo dydžio baudą, tai yra 50 000 Eur, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius). Šioje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 50 000 Eur sumą, lygią nustatytoms sutartyje netesyboms.

42. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

43. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog preliminariojoje sutartyje šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Netesybų prigimtis yra dvejopa: pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas, nes skatina, skolininką įvykdyti prievolę, antra, netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 straipsnis). Taigi, netesybos, neįvykdžius prievolės, padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi preliminariajai sutarčiai taikytinos tokios pat taisyklės kaip ir sudarant pagrindinę sutartį, todėl preliminariąją sutartį galima užtikrinti tais sutarčių užtikrinimo būdais, kurių nedraudžia įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2A-462/2008).

44. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

45. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-187-378/2021).

46. Taigi, nors sutartiniams santykiams taikytinas sutarties laisvės ir privalomumo principas, tačiau ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija ir tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2012; kt.).

47. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-35-823/2021).

48. Kaip nustatyta aukščiau, sutarties 2.2 p. šalys susitarė dėl 230 000 Eur turto kainos. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad sudarant preliminariąją sutartį netesybų dydis buvo atskirai šalių aptartas, tačiau šalių sulygtos 50 000 Eur netesybos yra itin didelės ir neatitinka protingumo, proporcingo principų. Šiuo atveju netesybų dydis sudaro daugiau nei 21 procentą (apie 21,74 proc.) įsipareigoto sudaryti sandorio vertės ir tai, teismo vertinimu, yra neproporcingai didelė netesybų suma. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

49. Vertindamas netesybų dydį teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad Preliminariojoje sutartyje abiem šalims yra nustatytos skirtingo dydžio netesybos (t. y. jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis iki sutarties 3.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo (t. y. ieškovo) kaltės, tai pirkėjo sumokėta pardavėjui 25 000 Eur suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, o jei pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo (t. y. atsakovo) kaltės, tai pardavėjas privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą 25 000 Eur sumą ir sumokėti 5.2 p. nurodytą dvigubo dydžio baudą, tai yra 50 000 Eur, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjo nuostolius. Teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, kad ieškovas neįrodinėjo galimų nuostolių, kaip jie pasireiškė, kas juos sudaro ir kokia konkrečiai suma.

50. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 25 000 Eur sumos (t .y. 10 procentų nuo įsipareigoto sudaryti viso sandorio vertės) ir būtent tokio dydžio netesybos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 185 straipsnis).

52. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

53. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, t. y. pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Kaip byloje nustatyta, Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, kad pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020-07-04. 2020 m. liepos 4 d., 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai prie Sutarties, kuriais galutinis pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties terminas buvo pratęstas iki 2020-12-05. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimui dėl netesybų (baudos) priteisimo senatis prasidėjo 2020-12-05.

54. Tačiau CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis ).

55. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Kasacinis teismas pabrėžia, kad skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008, minėtos 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019 34 punktas).Aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 2 dalyje.

56. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas 2021 m. gegužės 4 d. tarp šalių sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 1 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo 2020-02-04 Preliminarioje sutartyje 6.2 punkte numatytos sumos (500 Eur/mėn.) iki visiško savo prievolių pagal 2020-02- 04 Preliminarią sutartį įvykdymo. Bylos duomenimis, atsakovas šio susitarimo laikėsi ir nors nereguliariai, bet palūkanas ieškovui mokėjo iki 2022-12-07.

57. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovo atlikti veiksmai – palūkanų mokėjimas (paskutinis mokėjimas atliktas 2022-12-07) nutraukė 2020-12-05 prasidėjusią ieškinio senaties eigą, o terminas ieškinio senaties pradžiai skaičiuoti prasidėjo iš naujo 2022-12-07, t. y. po paskutinio atsakovo veiksmo, kuriuo jis pripažino prievolę – atsakovas sutiko mokėti palūkanas iki visiško savo prievolės pagal sutartį įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju yra taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o ieškovas į teismą kreipėsi 2023-04-18, akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį šioje byloje netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

59. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 975 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

60. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 50 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 737,50 Eur (1475 Eur x 50 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

62. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 33,20 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkintini 50 proc., tai valstybei iš ieškovo priteistina 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo - 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) baudą ir 737,50 Eur (septynių šimtų trisdešimt septynių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,60 Eur (šešiolika eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,60 Eur (šešiolika eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.