- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-319-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10570-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje atsakovės pusėje V. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Meidovis“ (toliau – atsakovė) 15 859,07 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) dėl V. P., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – priekaba), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu atsakovė buvo priekabos valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.
3. Lietuvos Respublikoje transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15 859,07 Eur sumai ieškovui (dėl 30 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos), t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
4. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15 859,07 Eur.
5. Nurodė, kad ieškovas, sumokėjęs (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 15 859,07 Eur. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė, jog atsakovė neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti ieškovui. Nežiūrint į tai, atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo (duomenys neskelbtini) procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga. Ieškovas laikė, kad atsakovės prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje.
7. Anot ieškovo, jo pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie (duomenys neskelbtini) yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinė kompetencija bei jo pateikto teisės aiškinimo svarba yra ne kartą pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
8. Be to, nurodė, kad nepaisant pateiktos informacijos, atsižvelgdami į atsakovės, ieškovo nuomone, nepagrįstas abejones, papildomai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) nacionalinį draudikų biurą dėl papildomų įrodymų pateikimo.
Šalies argumentai
9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje ieškovas visiškai neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, pateiktame ieškinyje ieškovas nepaaiškino, koks eismo įvykis buvo sukeltas. Atsakovės vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas atsakovės darbuotojas (transporto priemonės vairuotojas V. P.), t. y. ieškovas nepateikia nei abiejų vairuotojų pasirašytos eismo įvykio deklaracijos, nei policijos pažymos, kurioje būtų nustatyta, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovo vairuotojas ar kokių nors kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo vairuotojo kaltę.
10. Nurodė, jog kaip eismo įvykio aplinkybes paaiškino vairuotojas, tai navigacija jį nuvedė netinkamu keliu, dėl to jis išsirinko geriausią vietą apsisukti, apsisuko ir iš šalutinio kelio pasuko į pagrindinį. Prieš atlikdamas posūkio veiksmą, vairuotojas apsižvalgė į abi puses ir kadangi kelias buvo tuščias, pradėjo atlikti posūkį. Kai buvo viduryje kelio, per veidrodėlį vairuotojas pastebėjo, kad link jo net nestabdydamas maždaug 80 – 90 km/val. greičiu artėja (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris ir atsitrenkė į jį. Taigi, pagal atsakovės vairuotojo paaiškinimą, dėl eismo įvykio yra kalta lengvojo automobilio vairuotoja.
11. Pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę. Anot atsakovės, ieškovas ieškinyje nenurodo, kuo pasireiškė atsakovės (atsakovės vairuotojo kaltė) dėl eismo įvykio. Be to, teigė, jog ieškinyje ieškovas visiškai nepaaiškino iš ko susideda jo prašoma atlyginti 15 859,07 Eur žala.
12. Vertino, kad iš atsakovės pateiktų prieštaringų dokumentų nėra aišku, kokį konkretų žalos dydį patyrė lengvojo automobilio vairuotoja. Pažymėjo, jog kadangi šiuo atveju eismo įvykio valstybėje (duomenys neskelbtini) teismo procesas nevyko, atsakovė laiko, kad ji turi teisę teikti savo paaiškinimus atgręžtinio reikalavimo byloje. Atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju dėl eismo įvykio yra kalta (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri važiavo ženkliai viršydama leistiną greitį. Atsakovė taip pat nesutiko ir su (duomenys neskelbtini) eksperto nustatyta taisymo verte, pagal kurią automobilio neva neverta taisyti, nes tai kainuotų 12 000 Eur, kai automobilio vertė 10 500 Eur, t. y. atsakovė nesutiko su automobilio taisymo kaina ir automobilio verte, nes atsakovės vertinimu, 2008 m. pagaminto automobilio, kurio rida 250 000 km. kaina nesiektų 10 500 Eur.
Atsiliepimas
13. Atsakovė taip pat nesutiko ir su tuo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojai už sveikatos sužalojimą ir gydymąsi turi atlyginti 5 390,50 Eur (1 617,15 Eur + 3 773,35 Eur) žalos atlyginimo, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto (duomenys neskelbtini) vairuotojos klinikinio skubiosios pagalbos skyriaus išrašo, moteris neturėjo lūžių, žaizdų ar hematomų, savo kojomis išlipo iš automobilio), bendra būklė gera. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojai žalos atlyginimui už sveikatos sužalojimą sumokėta 1 617,15 Eur ir 2 520 Eur, o tai yra 4 137,15 Eur, o ne 5 390,50 Eur, ko prašo priteisti ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovui 15 859,07 Eur, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 15 859,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2102,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos statistinė ataskaita, policijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) dėl V. P., vairavusio transporto priemonę, prie kurios buvo prikabinta priekaba, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad minėtoje statistinėje ataskaitoje nurodyta, jog eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės, prie kurios buvo prikabinta priekaba, vairuotojo V. P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į kelią iš dešiniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), turinčio pirmumo teisę.
16. Teismas nustatė, kad minėto eismo įvykio metu atsakovė buvo priekabos valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15 859,07 Eur sumai ieškovui, o ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą. Savo ruožtu, ieškovas nukreipė minėtos sumos išieškojimą iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės.
17. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo (duomenys neskelbtini) procese, tačiau atsakovė eismo įvykio tyrime nedalyvavo, dokumentų nepasirašė, prieštaravimų dėl eismo įvykio aplinkybių bei kilusios žalos nereiškė, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų sudarytų dokumentų dėl eismo įvykio neskundė.
18. Teismas sprendė, kad atsakovė, žinodama apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens V. P. atstovės patvirtino, jog atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesą, apie ką ją nedelsiant telefonu informavo eismo įvykyje dalyvavęs darbuotojas V. P. Atsakovė ne tik pati nedalyvavo eismo įvykio tyrimo procese, tačiau ir savo darbuotojui V. P. nurodė nepasirašyti jokiose eismo įvykio tyrimo procese sudarytuose dokumentuose. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinami regresinio reikalavimo byloje.
19. Vertindamas atsakovės atsikirtimus, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos kaltės, pastarajai viršijus leistiną 50 km/val. greitį, teismas pažymėjo, kad šie teiginiai neįrodyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo 80-90 km/val.
20. Teismo vertinimu, atsakovės darbuotojo V. P. paaiškinimas dėl greičio nelaikytinas pakankamu ir objektyviu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, kaip atsakovės darbuotojas šią aplinkybę nustatė, o iš jo paaiškinimo turinio labiau tikėtina, kad tai buvo įvertinta V. P. subjektyvaus spėjimo pagrindu. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų sudarytoje ataskaitoje greičio viršijimo aplinkybė nėra nurodyta, o eismo įvykio priežastimi įvardintas krovininio automobilio vairuotojo pirmumo teisės nesuteikimas lengvajam automobiliui.
21. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių 72 punkto 5 dalyje numatyta, kad įvažiavimas į kelią, nepraleidžiant kitos transporto priemonės, yra sunkus pažeidimas. Minėtoje teisės normoje numatyta įvažiuojančio į kelią vairuotojo pareiga dar iki manevro pradžios įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. (duomenys neskelbtini) policijos statistinėje ataskaitoje yra pabrėžta, kad eismo įvykio vietoje matomumas apie 250 m., todėl teismas darė išvadą, jog atsakovės vairuotojas, jeigu būtų įsitikinęs įvažiavimo į kelią saugumu, turėjo galimybę pastebėti artėjančią transporto priemonę iki įvažiavimo į kelią manevro pradžios.
22. Teismas akcentavo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovės vairuotojo kaltės. Žalos dydis taip pat yra įrodytas ekspertų išvadomis, atsakovė nepateikė žalos dydį ir jos priežastinį ryšį su eismo įvykiu paneigiančių įrodymų, o atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu grįstas tik subjektyviais samprotavimais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
23. Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, jog kadangi šiuo atveju eismo įvykio valstybėje (duomenys neskelbtini) teismo procesas nevyko atsakovė turi teisę teikti savo paaiškinimus atgręžtinio reikalavimo byloje, t. y. būtent šioje byloje. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, jog tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje.
25. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad „nagrinėjamu atveju atsakovo prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinami regresinio reikalavimo byloje“ prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
26. Pakartotinai dėsto atsakovės vairuotojo nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir atsakovės vairuotojo vertinimą, jog dėl eismo įvykio yra kalta lengvojo automobilio vairuotoja. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) policijos ataskaita, kuria remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovės vairuotojas, yra parengta pagal nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vairuotojos paaiškinimus.
Atsiliepimas
27. Atsakovės nuomone, šiuo atveju byloje vertinami lengvojo automobilio vairuotojos paaiškinimai (suvesti (duomenys neskelbtini) policijos suvestinėje) ir atsakovės vairuotojo paaiškinimai. Apeliantės įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) policijos ataskaita, kuria priimdamas sprendimą rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra ne eismo įvykio tyrimas, o suvesta statistinė šabloninė informacija apie eismo įvykį, o eismo įvykio kaltininkas nustatytas ne tiriant eismo įvykio aplinkybes, o remiantis išimtinai nukentėjusios (duomenys neskelbtini) vairuotojos paaiškinimais.
28. Vertina, kad lengvojo automobilio vairuotojos paaiškinimai yra neįtikinantys ir nelogiški, teigia, jog, jeigu vairuotoja būtų važiavusi leistinu greičiu, atsakovės vairuotojas būtų ją pastebėjęs ir praleidęs, o vairuotoja būtų pastebėjusi kliūtį ir būtų turėjusi pakankamai laiko iki kliūties (vilkiko) sustabdyti lengvąjį automobilį.
29. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovės vairuotojas (duomenys neskelbtini) vairuotojos greičio nematavo, o tai nustatė remdamasis tik savo subjektyviu vertinimu yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės vairuotojas, dirbdamas vairuotoju ir kasdien vairuodamas geba atskirti, ar greitis buvo 50 km/val. ar kone dvigubai greitesnis (80-90 km/val.).
30. Jei teismas spręstų, kad atsakovė turi atlyginti žalą, nurodo, jog nesutinka su (duomenys neskelbtini) vairuotojos patirtos žalos dydžiu. Savo nesutikimą paaiškina tuo, jog (duomenys neskelbtini) ekspertai, nustatydami automobilio vertę, rėmėsi panašiais automobilių skelbimais, tačiau kaip matyti iš šių pateiktų skelbimų, juose automobilio rida nurodyta kone perpus mažesnė: 150 000 km, 132 000 km. Atsakovės vertinimu, negalima automobilio vertę skaičiuoti neatsižvelgiant į ridos parametrą, nes būtent jis geriausiai atspindi, kiek daug automobilis buvo naudotas, todėl jos įsitikinimu, negalima ta pačia kaina įvertinti tokio paties modelio, tokių pat metų automobilio, kurio rida 280 000 km (duomenys neskelbtini) vairuotojos) ir 150 000 km, 132 000 km, ekspertų pateiktose skelbimuose.
31. Taip pat nesutinka su žalos dydžiu už vairuotojas sveikatos sužalojimą ir gydymą. Teigia, jog kaip matyti iš ieškovo pateikto (duomenys neskelbtini) vairuotojos klinikinio skubiosios pagalbos skyriaus išrašo, moteris neturėjo lūžių, žaizdų ar hematomų, savo kojomis išlipo iš automobilio, bendra būklė gera. Akcentuoja, jog tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) vairuotoja nepatyrė jokių sužalojimų, paaiškino ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu. Be to, nurodo, jog skaičiuojant šį žalos dydį buvo atlikti skaičiavimo apsirikimai.
Atsiliepimas
32. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas neprivalėjo vertinti prieštaravimų regresinio ieškinio byloje, tačiau padarė išimtį ir šiuos prieštaravimus vertino.
Atsiliepimas
34. Pažymi, jog šiuo atveju, ieškovas, bendradarbiaudamas su (duomenys neskelbtini) nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus savo reikalavimą ir apeliantės civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kuriose pasisakyta dėl visų atsakovės pateiktų argumentų. Nurodo, jog ieškovas, atsižvelgdamas į apeliantės nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentus, pateikė aktualų (duomenys neskelbtini) teisės turinį – informaciją apie valdant atsakovės naudojamą transporto priemonę pažeistą kelių eismo taisyklę – (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 72 straipsnį, privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybės draudimą nustatančias (duomenys neskelbtini) teisės nuostatas. Tuo tarpu, ieškovo vertinimu, apeliantė apsiribojo vien tik nepagristų abejonių dėl ieškovo pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.
Šalies argumentai
35. Ieškovas nurodo, jog atsižvelgdamas į atsakovės abejones, papildomai atsiliepimo į apeliacinį skunde tekste pateikia ieškovo Žalų administravimo departamento išvadą, kurioje pasisakoma dėl apeliantės apeliaciniame skunde esančių teiginių. Išvadoje nurodoma, jog apeliantės teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) policijos statistinė ataskaita yra suvesta statistinė šabloninė informacija apie eismo įvykį, yra nepagrįsti. Pažymima, kad ataskaitoje (duomenys neskelbtini) policija, atlikusi tyrimą, pateikė savo išvadas dėl eismo įvykio kilimo ir atsakingo asmens sukėlusio eismo įvykį.
36. Išvadoje nustatyta, kad 8 400 Eur žalą dėl sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė automobilių draudimo žalų ekspertas P. A. L., surašęs Techninę ekspertų ataskaitą pagal bylą/ nuorodą (duomenys neskelbtini). Techninėje ekspertų ataskaitoje yra pateikiami įrodymai, kad pagal nukentėjusiai M. P. M. pateiktą pasiūlymą, nustatyta automobilio rinkos vertė yra 10 500 Eur, o atėmus likutinę (įvertinta dalimis) transporto priemonės rinkos vertę 2 100 Eur, žala dėl lengvojo automobilio vertinama 8 400 Eur.
37. Išvadoje taip pat pažymima, kad (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus) pateiktoje Statistinėje ataskaitoje su užfiksuotais bendraisiais eismo įvykio duomenimis, nurodoma, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužeista automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. P. M., kuri paguldyta į ligoninę. Teisminėje byloje yra pateikti medicininiai dokumentai (ligos istorija) dėl nukentėjusios M. P. M. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei gydymosi (gydytojo išvados su diagnoze, konstatavimas dėl nedarbingumo nuo 2018 m. spalio 24 d., fizioterapijos sesijų ataskaita), kurie patvirtina, kad nukentėjusi M. P. M. buvo sužalota nagrinėjamo įvykio metu ir jai buvo reikalinga skubi pagalba bei gydymas. Pateikti duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu nepatyrė sužalojimų ir jai nebuvo reikalingas gydymas.
38. Dėl žalos dydžio skaičiavimo, išvadoje taip pat pažymima, kad atsakovė neteisingai vertina žalos sumas – žala bendrai 5 390,50 Eur sumai dėl nukentėjusios M. P. M. patirtų sužalojimų apskaičiuota atsižvelgus į gydymosi trukmę (2 359,80 Eur), į nedarbingumo trukmę (2 260,02 Eur) bei į pasekmes (770,68 Eur). Byloje pateiktas aiškus, matematiniais skaičiavimais pagrįstas žalos dėl sveikatos sutrikdymo įvertinimas. Apeliantės nurodoma 2 520 Eur suma susijusi su žalos atlyginimu dėl sugadintos lengvosios transporto priemonės – ši suma apskaičiuota kaip 30 proc. nuo bendros 8 400 Eur turtinės žalos dydžio dėl sugadinto automobilio, taigi, susijusi su išmoka dėl turtinės žalos, o ne žalos dėl nukentėjusios sužalojimų ir gydymo. Apeliantės nurodoma 1 617,15 Eur suma susijusi su žala dėl nukentėjusios M. P. M. sužalojimų ir gydymusi, t. y. 30 proc. nuo bendros 5 390,50 Eur žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
40. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
42. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl žalos priteisimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) V. P., vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
44. (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos statistinėje ataskaitoje, policijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į kelią iš dešiniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), turinčio pirmumo teisę.
45. Minėto eismo įvykio metu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ buvo priekabos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo.
46. Kadangi, Lietuvos Respublikoje transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei konstatavus, kad žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15 859,07 Eur sumai ieškovui (dėl 30 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos), t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
47. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnio ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15 859,07 Eur.
48. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnis numato transporto priemonių draudikų biuro, išmokėjusio draudimo išmoką, teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
49. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ieškovė 2019 m. birželio 28 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. pakartotine pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. rugsėjo 17 d. pretenzija su papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas sumas, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė.
50. Byloje nustatyta ir ši aplinkybė nėra ginčijama, kad atsakovas neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
51. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovės darbuotojas (vairuotojas) apskritai nėra kaltas dėl eismo įvykio, o net ir pripažinus kaltę dėl eismo įvykio, apeliantė nesutinka su nustatytus žalos dydžiu.
52. Apeliantė visų pirma nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinamai regresinio reikalavimo byloje, nes tokia išvada prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikoje. Ieškovė, nesutikdama su apeliantės argumentais, taip pat remiasi kasacinės instancijos teismo praktika ir teigia, kad aptariamos teismo išvados suderinamos su kasacinės instancijos teismo jurisprudencija. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pareigos vertinti pareikštus prieštaravimus dėl eismo įvykių aplinkybių, tačiau šiuos prieštaravimus įvertino ir dėl jų pasisakė.
53. Tokio pobūdžio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą gali būti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi būti sukurtos sąlygos pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą. Kitaip tariant, asmens teisė į teisminę gynybą turėtų būti užtikrinta arba eismo įvykio vietos teisme arba teisme, kuriame reiškiamas atgręžtinis reikalavimas. asmens galimybė dalyvauti teismo procese ir tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą pirmiausiai yra susijusi su tinkamu asmens informavimu apie vykstantį teisminį procesą bei realių galimybių pasirengti teismo posėdžiui ir išdėstyti jame savo poziciją sudarymu. Tokio pobūdžio bylose kaip ši, siekiant, kad galimai už eismo įvykį atsakingi asmenys pasinaudotų savo teise į teisminę gynybą įvykio vietos valstybėje vykstančiame teismo procese, jie turėtų būti tinkamai apie tokį procesą informuoti ir jiems turėtų būti sudarytos realios galimybės dalyvauti eismo įvykio vietos valstybės teisminiame procese ir jame ginti savo teises ir interesus. Tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį procesą arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti (pavyzdžiui, nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti teismo procesui ir jame dalyvauti, kt.), vienintelė tokio asmens galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą yra Lietuvos teismams nagrinėjant regresinį ieškinį. Ir priešingai, kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesą, bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiškinimų bei atsikirtimų neteikė, tokią situaciją bylą dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumą ir nesidomėjimą eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 42-43 punktai).
54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo (duomenys neskelbtini) procese, tačiau atsakovė eismo įvykio tyrime nedalyvavo, dokumentų nepasirašė, prieštaravimų dėl eismo įvykio aplinkybių bei kilusios žalos nereiškė, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų sudarytų dokumentų dėl eismo įvykio neskundė. Nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens V. P. atstovės patvirtino, jog atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesą, apie ką ją nedelsiant telefonu informavo eismo įvykyje dalyvavęs darbuotojas V. P. Atsakovė ne tik pati nedalyvavo eismo įvykio tyrimo procese, tačiau ir savo darbuotojui V. P. nurodė nepasirašyti jokiose eismo įvykio tyrimo procese sudarytuose dokumentuose.
55. Apeliantas teismo išvadų, kad atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesą, neginčija, tačiau savaip interpretuodamas teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Su tokiais argumentais, nėra pagrindo sutikti, nes kaip nurodyta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesą, bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiškinimų bei atsikirtimų neteikė, tokią situaciją bylą dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumą ir nesidomėjimą eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybą ribojimą. Todėl, šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
56. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime pažymi ieškovė, teismas vertino eismo įvykio aplinkybes ir atsakovės vairuotojo kaltą dėl eismo įvykio. Teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos statistinę ataskaitą, policijos protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į kelią iš dešiniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), turinčio pirmumo teisę.
57. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos kaltės, pastarajai viršijus leistiną 50 km/val. greitį, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo 80-90 km/val. Teismas, atsakovės darbuotojo V. P. paaiškinimas dėl greičio nelaikė pakankamu ir objektyviu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, kaip atsakovės darbuotojas šią aplinkybę nustatė, o iš jo paaiškinimo turinio labiau tikėtina, kad tai buvo įvertinta V. P. subjektyvaus spėjimo pagrindu.
58. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų sudarytoje ataskaitoje greičio viršijimo aplinkybė nėra nurodyta, o eismo įvykio priežastimi įvardintas krovininio automobilio vairuotojo pirmumo teisės nesuteikimas lengvajam automobiliui. Ieškovo pateiktame (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių 72 punkto 5 dalyje numatyta, kad įvažiavimas į kelią, nepraleidžiant kitos transporto priemonės, yra sunkus pažeidimas. Minėtoje teisės normoje numatyta įvažiuojančio į kelią vairuotojo pareiga dar iki manevro pradžios įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. (duomenys neskelbtini) policijos statistinėje ataskaitoje yra pabrėžta, kad eismo įvykio vietoje matomumas apie 250 m, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovės vairuotojas, jeigu būtų įsitikinęs įvažiavimo į kelią saugumu, turėjo galimybę pastebėti artėjančią transporto priemonę iki įvažiavimo į kelią manevro pradžios.
59. Apeliantė nesutikdama su teismo išvadomis šioje dalyje teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis (duomenys neskelbtini) policijos ataskaita, kurioje nurodyta kad kaltas atsakovės vairuotojas, parengta išimtinai remiantis nukentėjusios paaiškinimais. Tuo tarpu, atsakovės vairuotojas savo rašytiniuose paaiškinimuose atsakovei, po eismo įvykio, nurodė, kad būtent (duomenys neskelbtini) vairuotoja viršijo greitį, ko pasekoje atsakovės vairuotojas ją pastebėjo tik tuo momentu, kai buvo pradėjęs posūkio veiksmą. Anot atsakovės, jeigu (duomenys neskelbtini) vairuotoja būtų važiavusi 50 km/h leidžiamu greičiu, o ne 80-90 km/h greičiu, kaip kad įvertino atsakovės vairuotojas, tai pastarasis būtų galėjęs pastebėti artėjantį automobilį ir jį praleisti.
60. Kaip teisingai nurodo apeliantas, įrodymai vertinamai be kita ko atsižvelgiant ir tikimybių pusiausvyros principą. Kaip pažymima kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
61. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčijama aplinkybė, kad būtent atsakovės vairuotojas turėjo praleisti nukentėjusios automobilį, tačiau laikomais pozicijos, kad eismo įvykis kilo ne dėl to, kad automobilis nebuvo praleistas, o dėl to kad nukentėjusioji viršijo greitį. Tačiau, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustačius tokias aplinkybes ji būtų atleista nuo atsakomybės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė dėl greičio viršijimo iš esmės grindžiama subjektyviu manymu, bet ne objektyviais duomenimis. Todėl, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo, jų reikšmės palyginimo ar aplinkybių nustatymo klaidų.
62. Apeliantė nesutikdama su nustatytus žalos dydžiu teigia, kad (duomenys neskelbtini) ekspertai netinkamai nustatė automobilio taisymo vertę, nes tinkamai neįvertino automobilio ridos. Taip pat, nesutinka, kad už sveiktos sužalojimą ir gydymąsi turi atlyginti 5 390,50 Eur sumą, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji rimtų sužalojimų nepatyrė, o bendra būklė buvo gera. Be to, pažymi, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad už sveikatos sužalojimą sumokėta 1 617,15 Eur ir 2 520 Eur, t. y. iš viso 4 137,15 Eur, o ne 5 390,50 Eur.
63. Ieškovė atsikirsdama į šiuos argumentus, nurodo, kad žala bendrai 5 390,50 Eur sumai, apskaičiuota atsižvelgiant į gydymosi trukmę (2 359,80 Eur), nedarbingumo trukmę (2 260,02 Eur) ir pasekmes (770,68 Eur), iš viso 5 390,50 Eur. Apeliantės nurodoma 2 520 Eur suma yra susijusi su turto (30 proc. nuo bendros 8 400 Eur turtinės žalos dydžio), bet ne su sveikatos sužalojimu, o nurodoma 1 617,15 Eur suma su nukentėjusiosios sužalojimu ir gydymusi, bet tai yra 30 proc. nuo bendros 5 390,50 Eur žalos dydžio.
64. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.
65. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuoto žalos dydžio, stokoja tiek faktinio tiek teisinio pagrįstumo. Žalos dydis pagrįstas rašytinais įrodymais, detalizuojant ir žalos dydžio apskaičiavimą, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai, sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos dydžio.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
66. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Todėl, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliekamas nepakeistas.
67. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Nesant ieškovės prašymo paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidos, šios nepaskirstytinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.