- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2-834-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10570-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Agata Aganauskienė, Gintarė Demir
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ atstovei advokato padėjėjai Gintarei Demir,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Meidovis“ 15 859,07 EUR nuostoliams atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. Ispanijoje dėl V. P., vairavusio transporto priemonę MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios buvo prikabinta priekaba SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta Ispanijoje registruota transporto priemonė Audi A4, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ buvo priekabos SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje transporto priemonė SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Ispanijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Ispanijos nacionalinis draudikų biuras (OFICINA ESPA?OLA DE ASEGURADORES DE AUTOMOVILES) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15859,07 EUR sumai ieškovui (dėl 30 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos), t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15859,07 EUR. Ieškovas, sumokėjęs Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 15859,07 EUR. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškinyje ieškovas visiškai neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kas reiškia, jog ieškovas neįrodo savo ieškinio reikalavimo, nes, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, Lietuvos draudikų biurui neužtenka vien tik nurodyti teismui, jog ieškovas atlygino trečiajam asmeniui – kitos šalies draudikų biurui – žalą. Ieškovas ieškinyje aiškiai turi nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko; kokia žala buvo patirta; įrodyti atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su žala; bei įrodyti atsakovo kaltę. Taigi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ manymu, ieškovo ieškinys ir jame reiškiamas reikalavimas visų pirma yra visiškai neįrodytas, todėl vien jau dėl šios priežasties turi būti atmestas. Antra, pateiktame ieškinyje ieškovas visiškai nepaaiškina, koks eismo įvykis buvo sukeltas. Be to, byloje visų pirma nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas atsakovės darbuotojas (transporto priemonės vairuotojas V. P.), t. y. ieškovas nepateikia nei abiejų vairuotojų pasirašytos eismo įvykio deklaracijos, nei policijos pažymos, kurioje būtų nustatyta, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovo vairuotojas ar kokių nors kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo vairuotojo kaltę. Kaip eismo įvykio aplinkybes paaiškino vairuotojas, tai navigacija jį nuvedė netinkamu keliu, dėl to jis išsirinko geriausią vietą apsisukti, apsisuko ir iš šalutinio kelio pasuko į pagrindinį. Prieš atlikdamas posūkio veiksmą, vairuotojas apsižvalgė į abi puses ir kadangi kelias buvo tuščias, pradėjo atlikti posūkį. Kai buvo viduryje kelio, per veidrodėlį vairuotojas pastebėjo, kad link jo net nestabdydamas maždaug 80 – 90 km/val. greičiu artėja AUDI automobilis, kuris ir atsitrenkė į jį. Taigi, pagal atsakovės vairuotojo paaiškinimą, dėl eismo įvykio yra kalta lengvojo automobilio vairuotoja. O ieškovas, kuris, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir turėdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, nei ieškinyje nurodo, kuo pasireiškė atsakovo (atsakovo vairuotojo kaltė) dėl eismo įvykio, nei tai galima matyti iš jo pridedamų ieškinio priedo. Be to, pastebėtina, jog ieškinyje ieškovas visiškai nepaaiškina iš ko susideda jo prašoma atlyginti 15 859,07 EUR žala. Neva šiam žalos dydžiui pagrįsti, ieškovas pateikia krūvos dokumentų makalynę, kurią atsakovei net kelis kartus perskaičius, yra visiškai neaišku dėl lengvojo automobilio vairuotojos patirto žalos dydžio, t. y. tarp pateiktų dokumentų nėra nei vieno, kuriame būtų aiškiai sudėta ir paskaičiuota iš kur susidaro prašoma priteisti 15 859,07 EUR suma. Be to, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pvz., ieškinio priedų 84 lapas, kuriame nurodyta, kad „M. P. M. (lengvojo automobilio vairuotoja) iš Ispanijos draudikų biuro, gavo 1 617,15 EUR, kuria atlyginama žala, patirta 2018 m. spalio 24 d. įvykusio eismo įvykio metu, po susidūrimo su transporto priemone, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Ispanijoje. Gavusi minėtą sumą, patvirtinu, kad patirti nuostoliai buvo visiškai atlyginti, ir todėl atsisakau naujų ar tolesnių teisminių ar neteisminių ieškinių“. 2019 m. birželio 6 d. yra analogiškas šios vairuotojos patvirtinimas, tik kad ji gavo 2 520 EUR sumą, tačiau tuo raštu vairuotoja taip pat patvirtina, kad jos patirti nuostoliai buvo atlyginti visiškai. Tad susipažinus su tokiais vienas kitam prieštaraujančiais dokumentais, atsakovui yra visiškai neaiškus tikrasis lengvojo automobilio vairuotojos patirtos žalos dydis. Kadangi šiuo atveju eismo įvykio valstybėje (Ispanijoje) teismo procesas nevyko, atsakovas laiko, kad jis turi teisę teikti savo paaiškinimus atgręžtinio reikalavimo byloje. Prie pateikto dubliko ieškovas pridėjo žalų administravimo departamento paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagrįsdamas atsakovo vairuotojo kaltę ir neteisėtus veiksmus, sukėlusius eismo įvykį, jis pateikė policijos (Lorkos skyrius) sudarytą statistinę ataskaitą su užfiksuotais bendraisiais eismo įvykio duomenimis, kurioje nurodyta, kad sujungta transporto priemonė įvažiavo į kelią nesilaikydama lengvosios transporto priemonės pirmumo teisės. Atsakovas pateikė jo vairuotojo paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad prieš atlikdamas posūkio veiksmą, vairuotojas apsižvalgė į abi puses ir kadangi kelias buvo tuščias, pradėjo atlikti posūkį. Kai buvo viduryje kelio, per veidrodėlį vairuotojas pastebėjo, kad link jo net nestabdydamas maždaug 80 – 90 km/val. greičiu artėja AUDI automobilis, kuris ir atsitrenkė į jį. Taigi, pagal atsakovo vairuotojo paaiškinimą, dėl eismo įvykio yra kalta lengvojo automobilio vairuotoja. Ieškovo pridėtoje Lorkos skyriaus policijos statistinėje ataskaitoje nurodyta, kad greitis tame kelyje 50 (ataskaitos 2 psl. „kelio savybės“), matomumas – apie 250 m (ataskaitos 3 psl. „pastabos ir tyrimo aprašymas“). Taigi Ispanijos vairuotojai važiuojant leistinu greičiu atsakovo vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio signalą, ją tikrai būtų pastebėjęs ir praleidęs; važiuodama leistinu 50 km/val. greičiu Ispanijos vairuotoja tikrai būtų pastebėjusi kliūtį (apsisukinėjantį vilkiką) ir būtų turėjusi pakankamai laiko iki kliūties (vilkiko) sustabdyti lengvąjį automobilį. Atsakovo įsitikinimu šiuo atveju dėl eismo įvykio yra kalta Ispanijos vairuotoja, kuri važiavo ženkliai viršydama leistiną greitį. Atsakovė taip pat nesutinka ir su Ispanijos eksperto nustatyta taisymo verte, pagal kurią automobilio neva neverta taisyti, nes tai kainuotų 12 000 EUR, kai automobilio vertė 10 500 EUR, t. y. Atsakovas nesutinka, nei kad automobilio taisymas tiek kainuotų, nei kad 2008 m. pagaminto automobilio, kurio rida 250 000 Eur kaina siektų 10 500 EUR. Atsakovas taip pat nesutinka ir su tuo, kad Ispanijos vairuotojai už sveikatos sužalojimą ir gydymąsi turi atlyginti (1 617,15 EUR + 3 773,35 EUR) 5 390,50 EUR žalos atlyginimo, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto Ispanijos vairuotojos klinikinio skubiosios pagalbos skyriaus išrašo, moteris neturėjo lūžių, žaizdų ar hematomų, savo kojomis išlipo iš automobilio), bendra būklė gera. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog Ispanijos vairuotojai žalos atlyginimui už sveikatos sužalojimą sumokėta 1 617,15 EUR ir 2 520 EUR, o tai yra (1 617,15 +2 520) 4 137, 15 EUR, o ne 5 390,50 EUR, ko prašo priteisti ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo Ispanijoje procese, tačiau jis buvo pasyvus ir nerūpestingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punkte yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokios pačios pozicijos laikomasi naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kurios 46 punkte konstatuojama, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (šiuo atveju buvo priešingai – atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti), pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje. Taigi, šiuo atveju ieškovas laiko, kad atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1050-653/2020, 24 punktas ir t.t.). Tuo tarpu, atsakovo pasyvumas analogiškose bylose yra konstatuotas ne kartą (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1005-861/2020; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1780-727/2020). Biuro pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto - Ispanijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Ispanijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Ieškovas pažymi, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinė kompetencija bei jo pateikto teisės aiškinimo svarba yra ne kartą pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 49 punktas; 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017, 29 punktas; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 52, 53 punktai; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015; 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014; ir kt.), taip pat konstatuota Europos Sąjungos T. T. jurisprudencijoje. Didžioji kolegija, 2017 m. spalio 10 d. priimdama sprendimą byloje C-413/15 (E. F. prieš A. W. ir kt.) bei atsižvelgdama į ESTT dar nuo 1990 m. liepos 12 d. plėtojamą praktiką (ESTT 1990 m. liepos 12 d. sprendimas C-188/89, A. F. ir kt. prieš British Gas plc.), konstatavo, kad „uždavinys, kurį valstybė narė įgaliojo vykdyti nuostolių atlyginimo įstaigą, kokia yra MIBI, kuriuo siekiama bendro nukentėjusių asmenų apsaugos tikslo, nustatyto Sąjungos teisės aktais privalomojo motorinių transporto priemonių naudotojų civilinės atsakomybės draudimo srityje, turi būti laikomas viešojo intereso užduotimi, kuri šiuo atveju laikytina neatsiejama nuo Antrosios direktyvos 1 straipsnio 4 dalyje valstybėms narėms nustatytos pareigos.“ (ESTT 2017 m. spalio 10 d. sprendimo C-413/15, E. F. prieš A. W. ir kt., 38 punktas). Be to, nepaisant pateiktos informacijos, atsižvelgdami į atsakovės, nors ieškovo nuomone ir nepagrįstas, abejones, ieškovas nurodo, kad jis papildomai kreipėsi į Ispanijos nacionalinį draudikų biurą dėl papildomų įrodymų pateikimo.
Ieškovas neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Kadangi ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama iš esmės ieškovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Lorkos skyriaus policijos statistinė ataskaita, policijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2018 m. spalio 24 d. Ispanijoje dėl V. P., vairavusio transporto priemonę MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios buvo prikabinta priekaba SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A4, registracijos Nr.(duomenys neskelbtini). Minėtoje statistinėje ataskaitoje nurodyta, kad eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurios buvo prikabinta priekaba SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į kelią iš dešiniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio Audi A4, turinčio pirmumo teisę.
Minėto eismo įvykio metu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ buvo priekabos SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje transporto priemonė SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Ispanijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Ispanijos nacionalinis draudikų biuras (OFICINA ESPA?OLA DE ASEGURADORES DE AUTOMOVILES) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 15859,07 EUR sumai ieškovui (dėl 30 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos), t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnio ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Ispanijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15 859,07 EUR. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnis numato transporto priemonių draudikų biuro, išmokėjusio draudimo išmoką, teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas 2019 m. birželio 28 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. pakartotine pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. rugsėjo 17 d. pretenzija su papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2943,76 EUR, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo Ispanijoje procese, tačiau atsakovė eismo įvykio tyrime nedalyvavo, dokumentų nepasirašė, prieštaravimų dėl eismo įvykio aplinkybių bei kilusios žalos nereiškė, Ispanijos policijos pareigūnų sudarytų dokumentų dėl eismo įvykio neskundė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punkte yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje. Tokios pačios pozicijos laikomasi naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kurios 46 punkte konstatuojama, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese, pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens V. P. atstovės patvirtino, jog atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesą, apie ką ją nedelsiant telefonu informavo eismo įvykyje dalyvavęs darbuotojas V. P. Atsakovė ne tik pati nedalyvavo eismo įvykio tyrimo procese, tačiau ir savo darbuotojui V. P. nurodė nepasirašyti jokiose eismo įvykio tyrimo procese sudarytuose dokumentuose.
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 46 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1050-653/2020, 24 punktas ir t.t.).
Tačiau nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės atsikirtimus, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio Audi A4 vairuotojos kaltės, pastarajai viršijus leistiną 50 km/val. greitį, taip pat neįrodyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilio Audi A4 greitis buvo 80-90 km/val. Atsakovės darbuotojo V. P. paaiškinimas dėl greičio nelaikytinas pakankamu ir objektyviu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, kaip atsakovės darbuotojas šią aplinkybę nustatė, o iš jo paaiškinimo turinio labiau tikėtina, kad tai buvo įvertinta V. P. subjektyvaus spėjimo pagrindu. Tuo tarpu Ispanijos policijos pareigūnų sudarytoje ataskaitoje greičio viršijimo aplinkybė nėra nurodyta, o eismo įvykio priežastimi įvardintas krovininio automobilio vairuotojo pirmumo teisės nesuteikimas lengvajam automobiliui. Ieškovo pateiktame Ispanijos kelių eismo taisyklių 72 punkto 5 dalyje numatyta, kad įvažiavimas į kelią, nepraleidžiant kitos transporto priemonės, yra sunkus pažeidimas. Minėtoje teisės normoje numatyta įvažiuojančio į kelią vairuotojo pareiga dar iki manevro pradžios įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Ispanijos policijos statistinėje ataskaitoje yra pabrėžta, kad eismo įvykio vietoje matomumas apie 250 m, todėl darytina išvada, jog atsakovės vairuotojas, jeigu būtų įsitikinęs įvažiavimo į kelią saugumu, turėjo galimybę pastebėti artėjančią transporto priemonę iki įvažiavimo į kelią manevro pradžios.
Taigi, nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovės vairuotojo kaltės. Minėti rašytiniai įrodymai ir juose nurodytos aplinkybės nepaneigti atsakovės leistinais įrodymais. Žalos dydis taip pat yra įrodytas ekspertų išvadomis, atsakovė nepateikė žalos dydį ir jos priežastinį ryšį su eismo įvykiu paneigiančių įrodymų, o atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu grįstas tik subjektyviais samprotavimais.
Iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 639,04 EUR (į lietuvių kalbą) bei 1105,97 EUR (trečiajam asmeniui skirtų dokumentų vertimo išlaidos) dokumentų vertimo išlaidos ir už ieškinį sumokėtas 357,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovės ieškovei, o atsakovės ir trečiojo asmens atsakovo pusėje bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirsčius tarp šalių, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui 15 859,07 EUR (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, septynis euro centus).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 15 859,07 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui 2102,01 EUR (du tūkstančius vieną šimtą du eurus, vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.