- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- e2-622-808/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03640-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skaidula“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis, Mindaugas Justinas Pupka
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidula“ atstovui advokatui Mindaugui Justinui Pupkai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl skolos, pradelsto mokėjimo palūkanų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 36 197,40 Eur, 5 000 Eur nuostolių, 12 100 Eur skolos, 958,72 Eur palūkanų bei 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė yra elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoja, nuomos ar kitais pagrindais teikianti elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams (tokiems kaip Telia, „C gates“ ir pan.), infrastruktūrą, reikalingą interneto, televizijos paslaugoms vartotojams teikti. Ieškovei nuosavybės teise priklausė nuotolinio (telekomunikacijų) ryšio linija bei įrenginiai, įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose su požeminiu parkingu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tinklas), kurį norėjo parduoti atsakovei. Dėl to 2021 metais tarp šalių vyko derybos, tačiau jos nutrūko nepasiekus rezultato. Radus naują Tinklo pirkėją - Telia, su juo 2022 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis. Bendrovei Telia bandant prisijungti prie Tinklo paaiškėjo, kad prie jo savavališkai jau yra prisijungusi atsakovė, pasinaudojusi derybų metu gauta informacija apie Tinklo išdėstymą bei jo technines specifikacijas. Atsakovė Tinklu savavališkai naudojosi savo verslo tikslais. Todėl Telia negalėjo prisijungti prie Tinklo. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms ieškovė pareikalavo, kad atsakovė nutrauktų savo neteisėtus veiksmus ir sudarytų galimybę jais naudotis įmonei Telia. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti ir paraleliai pradėjo derybas su ieškove dėl galimybės nusipirkti Tinklą ir nutraukti ieškovės ir įmonės Telia sudarytą sutartį.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė savavališkai ir neatlygintinai naudojosi ieškovės Tinklu nuo 2021 m. iki pat 2023 m. liepos mėnesio. Antrųjų derybų tarp šalių metu, ieškovė su Telia susitarė dėl sutarties nutraukimo. Antrą kartą derantis su atsakove dėl Tinklo perleidimo jai, šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei sumokės 50 820 Eur. Atsakovės prašymu, iki sutarties sudarymo, jai buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra. Atlikus visus reikalingus veiksmus, atsakovė neatsiuntė ieškovei Tinklo pardavimui rengtos sutarties ir apmokėjo tik dalį kainos pagal išrašytą sąskaitą už Tinklą. Todėl atsakovė privalo sumokėti Tinklo kainos dalį - 12 100 Eur, taip pat pradelsto mokėjimo palūkanas ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nes 2022 m. liepos 14 d. Telia, naujasis Tinklo savininkas, pareikalavo paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovė naudojasi svetimu Tinklu. 2022 m. liepos 22 d. atsakovė pranešime ieškovei, pateikė absurdišką ir tikrovės neatitinkančią istoriją, kad neva dar 2021 m. birželį nusipirko Tinklą iš ieškovės. Ieškovės teigimu, būtent tada paaiškėjo, kad atsakovė nuo 2021 m. birželio mėnesio neteisėtai naudojosi Tinklu. Derybų su atsakove metu, jai buvo pateikti Tinklo brėžiniai ir planai iš kurių matyti kokiuose taškuose (šuliniuose) galima prisijungti prie Tinklo. Viso proceso metu atsakovę atstovavo advokatai, kurie rinko visą informaciją ir informavo, jog rengia Tinklo pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kad būtų galima tęsti šalių derybas dėl Tinklo pardavimo. Tačiau atsakovė tokios sutarties nepateikė ir jokių veiksmų neatliko. Tarp šalių niekada nebuvo sudaryta jokia pirkimo pardavimo sutartis bei Tinklo ir jo dokumentų perdavimo aktas. Atsakovė nepranešė, kad pradėjo naudotis Tinklu ir kokiu būdu prie jo prisijungė. Taip pat ji (atsakovė) niekada neprašė sąskaitos ir jokios Tinklo kainos nesumokėjo. Iš atsakovės rašto akivaizdu, jog ji suprato, kad joks sandoris dėl Tinklo tarp šalių nebuvo sudarytas, todėl atsakovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad Tinklą ji įsigijo sudariusi sutartį konkliudentiniais veiksmais.
4. Ieškovės teigimu, atsakovė prisijungė nesuderinusi su Tinklo savininku (ieškove) ir išgręžusi kiaurymes Telia elektroninių ryšių šulinyje bei savavališkai perpjovusi ieškovės įvadinį vamzdį į statomą pastatą. Atsakovė suprato, kad Tinklu naudojasi neteisėtai. Šalis įvairių telekomunikacijų tinklų/kabelių nuomos santykiai siejo nuo 2005 metų ir per ilgą bendradarbiavimo laiką visi įrenginiai atsakovei būdavo išnuomojami/perduodami įprasta tvarka - sudarant sutartį, kurios pagrindu perduodamas tinklas, joje detalizuojant perduodamo tinklo technines specifikacijas, o patį perdavimą patvirtinant Priėmimo-perdavimo aktu. Pavyzdžiui, 2005 m. rugsėjo 15 d. šalys sudarė optinio kabelio skaidulos suteikimo naudotis atsakovei sutartį Nr. 5-812n-24, kurios 2.1. punkte numatyta, kad turtas atsakovei perduodamas šalims pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, prie kurio pridedama turto techninė dokumentacija. Telia negalinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų naudotis tinklu, kreipėsi į ieškovę dėl 2022 m. balandžio 14 d. sudarytos Tinklo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo. Atitinkamai tuo metu atsakovės buvo prašoma taikiai išspręsti Tinklo naudojimo klausimą. Vertindama ilgalaikius santykius su Telia ir suprusdama, kad atsakovės veiksmai nukreipti į tai, jog perėmusi Tinklą Telia turės daug problemų perimant vartotojus, su kuriais atsakovė pradėjo sudarinėti sutartis, ieškovė sutiko nutraukti sutartį su Telia ir 2023 m. balandžio 4 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2022 m. balandžio 14 d. sudarytos Tinklo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Ieškovė taip pat buvo priversta sumokėti Telia 5 000 Eur dydžio kompensaciją už negalėjimą naudotis Tinklu. Kadangi atsakovė ieškovės Tinklu teikė paslaugas 60 abonentų, ji (atsakovė) galėjo gauti vidutiniškai apie 1 573,80 Eur pajamų per mėnesį. Kadangi neteisėtai Tinklu buvo naudojamasi nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio 7 d., kuomet Tinklo pirkimas - pardavimas įformintas ieškovės išrašyta sąskaita, atsakovė per šį laikotarpį galėjo gauti apie 36 197,40 Eur pajamų. Todėl jas taip pat prašoma priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ji yra sparčiai auganti interneto, išmaniosios televizijos, vaizdo stebėjimo ir kitas inovatyvias informacinių technologijų paslaugas teikianti bendrovė, Lietuvos rinkoje veikianti beveik 20 metų. Tarp ieškovės, kaip pardavėjo, ir atsakovės, kaip pirkėjo, 2021 m. birželio mėn. vyko derybos dėl elektroninių ryšių tinklo su įvadu, esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Tinklas) pirkimo-pardavimo. Ieškovė, kaip pardavėjas, raštu įsipareigojo parduoti Tinklą ir perdavė jį valdyti atsakovei. Taigi, 2021 m. birželio mėn. įvyko Tinklo pirkimas-pardavimas, atitinkamai pirkimo-pardavimo sandoriu, kuris nebuvo įformintas rašytine forma, nes šalys formalumams neteikė prioriteto. Įsigijusi iš ieškovės Tinklą, atsakovė pradėjo juo naudotis ir jį eksploatuoti. Po daugiau nei vienerių metų nuo Tinklo įsigijimo ir eksploatavimo pradžios, atsakovė netikėtai sužinojo, kad ieškovė, nesąžiningai, tą patį turtą ėmė pardavinėti Telia Lietuva, AB (atsakovės konkurentui). Tarp šalių kilus ginčui dėl Tinklo nuosavybės, ieškovė pasiūlė tai išspręsti taikiu būdu. Siekiant išspręsti tarp ilgamečių verslo partnerių kilusį ginčą taikiu būdu, šalys pradėjo derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Kompromiso vardan, šalys derėjosi, kad Tinklo suma gali didėti dėl atsiradusių išlaidų, tačiau atsakovė sutiko didinti sumą tik esant tam tikrai sąlygai – atsakovės nuosavybės teisės į Tinklą nuo 2021 m. birželio mėn. patvirtinimui. Taigi, vardan teisinio saugumo, atsakovė buvo pasiryžusi už Tinklą sumokėti didesnę sumą nei šalys susitarė Pirkimo - pardavimo sutartimi, nors jokių papildomų sumų iš tiesų net neprivalėjo mokėti. Tačiau šalys nesutarė dėl teisinių garantijų atsakovei suteikimo mainais už sumos padidinimą, todėl šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo, žlugo ir tokia sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ieškovė pareikalavo jai sumokėti Tinklo kainą pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, kas ir buvo padaryta. Atsakovė visiškai įvykdė savo prievolę ieškovei, todėl ieškovė nepagrįstai pradėjo reikalauti primokėti sumą, kuri, kaip kompromisinė, buvo derinama taikos sutarties projekte. Atsižvelgiant į tai, ieškovės buvo pareikalauta nepainioti skirtingų sutarčių (Pirkimo-pardavimo ir Taikos) ir nereikšti nepagrįstų reikalavimų dėl priemokos, nes taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o visi įsipareigojimai pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo įvykdyti. Nepaisydama nurodyto, ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir siekdama išnaudoti atsakovės buhalterės techninę klaidą, nors atsakovės pozicija dėl skolos nebuvimo, ieškovei buvo gerai žinoma, - pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl tariamos skolos pagal taikos sutartį priteisimo ir neva patirtos žalos atlyginimo. 2021 m. birželio 2 d. 13.53 val. elektroniniame laiške ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė įsipareigoja parduoti Tinklą atsakovei. Taip pat šiuo laišku buvo patvirtintas aptariamo turto valdymo perdavimas atsakovei. Ieškovės atstovas dar 2021 m. birželio 2 d. el. laišku (duomenys neskelbtini), pastato vystytojui, priklausančiam Hanner įmonių grupei, nurodė, kad šiame objekte interneto ryšio tiekėju bus atsakovė (prekinis ženklas rinkoje „Fastlink“). Derybų metu buvo pasiektas atsakovės (pirkėjo) susitarimas su ieškove (pardavėja), kad pagal 2021 m. birželio mėn. Pirkimo-pardavimo sandorį atsakovei perduotas Tinklas ir jo valdymas. Taigi, jau tada (2021 m. birželio mėn.) tarp šalių buvo sudarytas Tinklo pirkimo-pardavimo sandoris ir atsakovė tapo Tinklo savininke. Siekiant sujungti Tinklą su likusia valdoma infrastruktūra, buvo atlikti šviesolaidinio kabelinio tinklo trasos įrengimo darbai atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) esančio ryšių šulinio Nr. TŠ-241 iki (duomenys neskelbtini) esančio Telia Lietuva, AB priklausančio ryšių šulinio Nr. TŠ-171, atkarpos ilgis 112 m. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. užsakė Telia Lietuva, AB techninių galimybių tyrimą dėl vietos ryšių kabelių kanale nuomos ir 2021 m. birželio 2 d. gavo iš Telia Lietuva paruoštas projektavimo sąlygas, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame ryšių šulinyje Nr. TŠ-171 yra vieta įsikirtimui.
6. Atsakovė pažymi, kad sutarties įforminimas rašytine tvarka buvo atidėtas, nes šalys tam neteikė prioriteto, o dėl tokių formalumų nenorėjo stabdyti prisijungimo prie Tinklo darbų. Ieškovė buvo suinteresuota, kad Tinklas būtų kuo skubiau parduotas atsakovei ir pastaroji namo gyventojams galėtų teikti telekomunikacijų paslaugas, nes ieškovė tokių paslaugų neteikia. Taikos derybų metu šalys nesutarė dėl teisinių garantijų suteikimo atsakovei mainais už Tinklo sumos padidinimą, todėl norėjo iki galo įvykdyti Sutartį. Atsakovės teigimu, ieškovės poziciją nesutikti taikos sutartyje pripažinti, kad nuosavybės teisė į Tinklą atsakovei perėjo nuo 2021 m. birželio mėn. lėmė išimtinai tai, jog pastaroji, elgdamasi nesąžiningai, antrą kartą tą patį Tinklą bandė parduoti atsakovės konkurentui Telia Lietuva, AB ir bijojo prisiimti dėl to galinčią kilti riziką Telia Lietuva, AB atžvilgiu ir pasirodyti nepatikimu verslo partneriu. Todėl, nusprendusi nesudaryti taikos sutarties, ieškovė nurodė atsakovei atsiskaityti pagal Sutartį, kas reiškia, jog ieškovė pripažino, kad Sutartis sudaryta, nes abi šalys pareiškė, kad Taikos sutarties nesudarys. Vykdant ieškovės 2023 m. birželio 23 d. reikalavimą, nedelsiant apmokėta kaina pagal Sutartį, t. y. kitą dieną ieškovei sumokėta sutarta galutinė 38 720 Eur (t. y. 32 000 Eur + PVM) kaina ir apie tai informuota ieškovė ir paprašyta, kad ji išrašytų sąskaitą. Tačiau ieškovė pakeitė savo ankščiau dėstytą poziciją, pranešdama, kad naujos sąskaitos nerašys, o atsakovė turi sumokėti ieškovei pagal nepasirašytą 2023 m. gegužės 5 d. taikos sutartį, 2023 m. birželio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKE0008132, kurios suma 50 820 Eur, primokėdama sumos likutį. Ieškovė kelis kartus po 2023 m. liepos mėn. siuntė skolų suderinimo aktą, prašydama sutikti su tariama 121 00 Eur skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SKE0008132 ir ją patvirtinti. Nesutikus su tariama skola, nebuvo pasirašytas skolų suderinimo aktas. 2023 m. liepos 27 d. atsakymu atsakovė nurodė, kad nepavykus šalių deryboms dėl taikos sutarties, nėra teisinio pagrindo ieškovės sąskaitai faktūrai Nr. SKE0008132, todėl pareikalauta nebereikšti nepagrįstų reikalavimų. Vis tik, praėjus beveik pusmečiui po atsakovės atsakymo dėl nepagrįstų ieškovės reikalavimų pateikimo, ieškovė, apeidama atsakovės vadovą ir su ginčo situacija susipažinusius atsakovės teisininkus, išsiuntė klaidingą skolų suderinimo aktą su ginčo situacija nesusipažinusiems atsakovės darbuotojams, todėl per klaidą atsakovės buhalterė šį raštą pasirašė, nors skolų suderinimo aktas neatitinka atsakovės buhalterinės apskaitos duomenų. Dėl to atsakovės direktoriaus 2023 m. kovo 25 d. įsakymu skolų suderinimo aktas buvo panaikintas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovė sąmoningai klaidina dėl tikrosios ginčo esmės, kadangi: 1) ginčo šalys niekada nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties dėl ieškovei priklausančio nuotolinio (telekomunikacijų) ryšio linijos bei įrenginių, įrengtų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose su požeminiu parkingu, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė neteisėtai užvaldė Tinklą ir trukdė ieškovei disponuoti šiuo ieškovės turtu, dėl ko kilo ginčas tarp šalių. Jeigu atsakovė būtų teisėtai ir sąžiningai nusipirkusi Tinklą, ieškovei objektyviai nebūtų reikėję ieškoti naujo Tinklo pirkėjo, vesti su juo derybų ir prisiimti atsakomybės už tokios sutarties vykdymą; 2) atsakovė apsimeta, kad 2023 m. birželio 23 d. ieškovės atstovės el. laišką, kuriuo pareikalauta sumokėti Tinklo kainą, neva suprato kaip reikalavimą sumokėti 2021 m. birželio mėn. Sutartyje nurodytą Tinklo kainą (38 000 Eur plius PVM), o ne derintoje taikos sutartyje nurodytą 42 000 Eur plius PVM Tinklo kainą; 3) atsakovė melagingai nurodo, kad 42 000 Eur plius PVM Tinklo kainą ji sutiko mokėti tik su sąlyga, kad ieškovė patvirtins atsakovės nuosavybės teisę į Tinklą nuo 2021 m. birželio mėn. Tokios sąlygos ieškovė niekada nesvarstė ir jokios derybos, apskritai, net nebūtų prasidėję, jeigu tokį savo pageidavimą atsakovė būtų išreiškusi derybų pradžioje; 4) atsakovė melagingai nurodo, kad ji neva teisėtai prisijungė prie Telia Lietuva, AB infrastruktūros, per kurią po to prisijungė prie ieškovės Tinklo. Pati Telia patvirtino, kad atsakovės prisijungimas buvo neteisėtas; 5) atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė negali reikšti reikalavimo CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes dėl neteisėto Tinklo užvaldymo ieškovė neva neprarado jokių pajamų. Kaip pripažįsta pati atsakovė, ieškovė yra elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoja, kuri nuomos ar kitais pagrindais teikia elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams (tokiems kaip Telia, Cgates ir pan.) infrastruktūrą, reikalingą interneto, televizijos paslaugoms vartotojams teikti. Taigi ir šiuo atveju ieškovė būtų galėjusi gauti pajamas iš Tinklo nuomos, tačiau jų negavo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaikydama atsiliepimo į ieškinį argumentus, papildomai nurodė, kad ieškovė nesąžiningai painioja dvi skirtingas sutartis - 2021 m. Tinklo pirkimo-pardavimo sutartį bei Taikos sutartį ir reiškia nepagrįstus reikalavimus dėl priemokos sumokėjimo. Taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Abi šalys aiškiai išreiškė savo valią nesudaryti taikos sutarties, todėl pagal ją atsakovė negali būti ir nėra skolinga (CK 6.181 straipsnio 3 dalis). Todėl sąskaita - faktūra Nr. SKE0008132 - išrašyta be jokio pagrindo. Pagal Tinklo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė atsiskaitė su ieškove. Ginčo atveju, 2021 m. birželio mėn. vyko derybos dėl Tinklo pirkimo-pardavimo ir ieškovė, kaip pardavėja, raštu įsipareigojo atsakovei parduoti Tinklą ir jį perdavė atsakovei valdyti. Vadinasi, 2021 m. birželio mėn. įvyko Tinklo pirkimas-pardavimas, sandoris, kuris nors ir nebuvo įformintas rašytine forma (šalys formalumams neteikė prioriteto). Atsakovė įsigijo iš ieškovės Tinklą, kurio valdymą ieškovė perdavė 2021 m. birželio mėn.. Užbaigus Tinklo sujungimo su likusiu valdomu ryšių tinklu darbus, įsigytas Tinklas buvo pradėtas eksploatuoti, - juo pradėtos teikti atsakovės telekomunikacijų paslaugos klientams (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams) su kuriais sudarytos sutartys. Taigi, 2021 m. birželio mėn. tarp šalių įvyko Tinklo pirkimo-pardavimas pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį (ieškovė įsipareigojo parduoti Tinklą atsakovei ir perdavė atsakovei Tinklo valdymą) ir nuo to laiko atsakovė yra teisėta Tinklo savininkė.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
11. Byloje reiškiamus ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- Ieškovės ir atsakovės komunikacija el. laiškais 2021 m. gegužės-birželio mėn.;
- 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovės pasiūlymu Telia Lietuva, AB;
- UAB „Tele2" atsakymu dėl gauto komercinio pasiūlymo;
- 2022 m. balandžio 14 d. Tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir Telia Lietuva, AB bei prie jos pasirašytu Tinklo priėmimo-perdavimo aktu (išrašais);
- 2022 m. liepos 14 d. Telia Lietuva, AB reikalavimu atsakovei dėl Tinklo naudojimo aplinkybių paaiškinimo;
- 2022 m. liepos 22 d. atsakovės pranešimu ieškovei;
- Ieškovės el. laišku atsakovei (su tinklo brėžiniais);
- nuotraukomis apie Tinklo pažeidimo vietą, kurioje atsakovė pajungė savo kabelius;
- Neteisėto prisijungimo prie Tinklo schema;
- Nutiestų tinklų tiesimo darbų vykdymo fotonuotraukomis ir aiškinamąja schema;
- 2005 m. rugsėjo 15 d. Optinio kabelio skaidulos suteikimo naudotis atsakovei sutartimi Nr. 5-812n-24 su Priėmimo-perdavimo aktu;
- 2020 m. gegužės 27 d. sutartimi su UAB “Prosoda”;
- 2020 m. rugsėjo 4 d. Optinio kabelio skaidulų linijų nuomos sutartimi Nr. 4428/2020-813-51 su Priėmimo- perdavimo aktu;
- 2021 m. birželio 8 d. šalių komunikacija el. paštu;
- 2022 m. liepos 29 d. ieškovės pretenzija atsakovei;
- 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovės atstovės el. laišku;
- 2022 m. rugsėjo 23 d. Atliktos apžiūros aktu;
- 2022 m. spalio 6 d. atsakovės atstovo el. laišku;
- 2023 m. vasario 24 d. Telia Lietuva, AB pranešimu;
- 2023 m. balandžio 4 d. ieškovės ir Telia Lietuva, AB susitarimu dėl 2022 m. balandžio 14 d. sutarties nutraukimo;
- 2023 m. gegužės 31 d. ieškovės atstovės el. laišku;
- 2023 m. birželio 8 d. atsakovės atstovo el. laišku;
- 2023 m. birželio 1 d. ieškovės el. laišku atsakovei (jos atstovams), kuriuo pateikta 2023 m. birželio 1 d. Taikos sutarties versija;
- 2023 m. birželio 21 d. ieškovės mokėjimu Telia Lietuva, AB;
- 2023 m. birželio 7 d. atsakovės atstovo el. laiškais;
- 2023 m. birželio 7 d. PVM sąskaita-faktūra;
- 2023 m. birželio 21 d. atsakovės mokėjimu ieškovei;
- 2023 m. birželio 21 d. ieškovės atstovės el. laiškais;
- 2023 m. birželio 21 d. ir 22 d. atsakovės atstovo el. laiškais;
- 2023 m. birželio 23 d. Taikos sutartimi (paskutinė versija) pateikta atsakovei pasirašyti el. laišku;
- 2023 m. liepos 17 d. bei 2023 m. liepos 26 d. ieškovės priminimais dėl skolos apmokėjimo;
- 2024 m. vasario 9 d. šalių tarpusavio skolų suderinimo aktu;
- 2024 m. gegužės 2 d. Telia Lietuva, AB raštu;
- 2024 m. birželio 3 d. Telia raštu/atsakymu su priedais.
- Tinklo išvedžiojimo Gyvenamajame name planu/tinklo projektine medžiaga;
- atsakovės skelbiamais paslaugų teikimo įkainiais;
- Ieškovės pozicijos pristatymu teismo posėdyje (skaidrėmis);
12. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- Ieškovės atstovo K. A. 2021 m. birželio 2 d. 8 d. el. laiškais;
- UAB „Geomatis“ projektu;
- UAB „Skaidula“ ir Telia Lietuva, AB sudaryta sutartimi;
- 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės pakartotiniu prašymu;
- 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovės atstovės advokatės el. laiškais;
- 2023 m. gegužės 5 d. Taikos sutartimi;
- 2023 m. birželio 21 d. ir 22 d. atsakovės atstovo el. laiškais;
- 2023 m. birželio 23 d. ir 26 d. ieškovės atstovės advokatės el. laiškais;
- 2023 m. birželio 26 d. atsakovės atstovo advokato el. laiškais;
- atsakovės buhalterės paaiškinimu;
- atsakovės direktoriaus įsakymu;
- Nuomos sutartimi;
- Darbų baigimo aktu;
- 2024 m. lapkričio 18 d. rašytiniais paaiškinimais;
- Informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ projektą su nuotraukomis (kopija);
- Susirašinėjimu dėl: trišalio akto; su E. Č.; tarp šalių ir Hanner grupės įmonės.
13. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktuali yra Kasacinio teismo jurisprudencijos suformuota nuostata, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, siekiant išspręsti prieštaravimą, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, įvertinamas ir įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos daromos išvados apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
14. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).
15. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos civilinės atsakomybės būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala bei nuostoliai. Kreditoriui (ieškovui) tenka procesinė pareiga įrodyti visas skolininko (atsakovo) civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę, kuri pagal CK 6.248 straipsnį preziumuojama (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus).
16. Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį, laikoma, jog įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė.
17. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių susiklostę santykiai vertintini vadovaujantis konsensualizmo principu. Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, Teismas, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2018). Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos nuspręsti ir dėl sutarčių struktūros, t. y. sudaryti vieną kompleksinę sutartį ar kelias sutartis, sudaryti sutartį su viena šalimi, kuri pasitelkia kitas šalis ir prisiima atitinkamą atsakomybę, ar vis dėlto sudaryti sutartis su atskiromis šalimis. Šalys ikisutartiniuose santykiuose gali svarstyti įvairius sutarties sudarymo variantus, tačiau galutinai apsispręsti sudaryti sutartį atitinkamu būdu, t. y. nuspręsti būti įsipareigojusiomis jų pasirinktu būdu ir atitinkamai įforminti šiuos įsipareigojimus. Toks šalių elgesys pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokioje situacijoje egzistuoja šalių valios trūkumas (yda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-1075/2021).
18. Konkrečiu atveju, ieškovė iš esmės nepaneigė, kad Tinklas buvo perduotas atsakovei Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, tačiau teigia, kad tokia sutartis sudaryta 2023 m. birželio 7 d. išrašytos PVM sąskaitos -faktūros pagrindu. Atsakovės teigimu, šalių sutartis sudaryta jau 2021 m. birželio 2 d. tarpusavio susitarimų ir vykdytų veiksmų pagrindu. Tinklas yra kilnojamasis daiktas (Elektroninių ryšių įstatymo 42 straipsnio 4 dalis). Dėl sutarties formos kilnojamųjų daiktų pardavimo atveju, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vadovaujantis CK 6.311 straipsniu, pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem) (CK 6.154 ir 6.159 straipsniai). Taigi, šalių valios sukurti tarpusavio santykius pakanka sutarčiai sudaryti konsensualizmo principo pagrindu. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, yra pažymėjęs, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).
19. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju, šalių santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį, nes įsipareigojus parduoti daiktą, jis buvo perduotas būsimajam pirkėjui (atsakovei) valdyti. Pažymėtina, kad 2021 metais šalys derėjosi dėl Tinklo pirkimo-pardavimo ir ieškovė nepaneigė, jog pažadėjo parduoti atsakovei Tinklą ir leido juo naudotis (valdyti) nuo 2021 m. birželio 2 d., juolab, kad tą pačią dieną ieškovė gavo atsakovės pritarimą dėl šalių sutartos kainos už daiktą bei atsiskaitymo tvarkos. Apie esantį šalių susitarimą ieškovė nedelsiant pranešė pastato vystytojui. Taigi, ieškovė savo sutikimą dėl daikto perdavimo atsakovei patvirtino savo veiksmais. Ieškovė teismui nenurodė tarp šalių buvus nesutarimų ar kitų priežasčių, galėjusių sutrukdyti šalių susitarimo vykdymui, o atsakovė pradėjo darbus, susijusius su sandorio dėl kurio yra susitartas, sudarymo ir ieškovė tam neprieštaravo. Atsakovė, atliko reikiamus Tinklo sujungimo darbus ir teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams telekomunikacijų paslaugas, o ieškovei atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovė 2021 m. birželio 2 d. patvirtinimą, kad sumokės už Tinklo pirkimą-pardavimą sutartą kainą - 32 000 Eur, įvykdė 2023 m. birželio 24 d., todėl laikytina, kad ji įvykdė prievolę sumokėti šalių sutartą kainą už įgytą ir teisėtai valdomą Tinklą (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytinas nepagrįstu ieškovės reikalavimas primokėti sumą, kurią šalys derino Taikos sutarties sąlygų derinimo metu ir tokia sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, atsakovė nėra ir negali būti skolinga pagal nesudarytą Taikos sutartį ir nurodytų aplinkybių kontekste laikytina, kad ieškovės sąskaita faktūra Nr. SKE0008132 išrašyta nesant teisinio pagrindo.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 208/2013).
21. Kaip minėta, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už šalių santykių tarpusavio vyksmą buvo atsakingas ieškovės šviesolaidinio ryšio tinklo (ŠRT) skyriaus vadovas K. A., t. y. asmuo, turėjęs įgaliojimus vesti derybas dėl Tinklo pardavimo ir sutarties sudarymo, su kuriuo buvo kontaktuojama ir techniniai klausimai sprendžiami (naudojantis jo darbo el. paštu (duomenys neskelbtini)) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju, nesutiktina su ieškovės argumentais, grindžiant savo reikalavimą dėl 5000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės sumokėta bauda bendrovei Telia Lietuva, AB už pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą ir, anot ieškovės, 36 197,40 Eur atsakovės pajamos už nepagrįstą naudojimąsi Tinklu. Pažymėtina, kad taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą (nuostolius) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė atsakovės teisinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Kaip minėta, atsakovei (pirkėjai) nuosavybės teisė ir valdymas į Tinklą perėjo 2021 m. birželio mėnesį, o tai nebuvo įforminta rašytine forma ir dėl pačios ieškovės veiksmų. Esant akivaizdžiam ieškovės įsipareigojimui parduoti Tinklą atsakovei valdyti, tai vertintina kaip Tinklo pirkimas-pardavimas CK 6.309 straipsnio 1 dalies prasme. Juolab, kad yra pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostatas reikalingų sąlygų visuma: ieškovės išreikštas rašytinis įsipareigojimas parduoti daiktą (Tinklą) atsakovei ir įvykdytas daikto valdymo perdavimas atsakovei, kaip būsimam pirkėjui. Taigi, šalių sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsigijo Tinklą, laikytina sudaryta 2021 m. birželio 2 d., todėl ieškovė negali juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnio 1 punktas). Todėl spręstina, kad atsakovė, valdydama jai nuosavybės teise priklausantį Tinklą, iš esmės elgėsi teisėtai ir ji nėra atsakinga už ieškovės išlaidas, patirtas dėl jos pačios savavališkų veiksmų – tiek sudarant nepagrįstą sutartį su Telia Lietuva, tiek savo valia sumokant šiai įmonei 5000 Eur baudą. Tuo pačiu, ieškovė neįrodė teisinio pagrindo savo reikalavimui iš atsakovės priteisti už elektroninių ryšių paslaugas minėto gyvenamojo namo gyventojams pastarosios gautas 36 197,40 Eur pajamas, kurias ieškovė laiko savo patirtais nuostoliais, nes nurodytos pajamos negali būti pripažintos ieškovės patirtais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme. Juolab, kad ieškovė, kaip elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoja, nuomos ar kitais pagrindais teikianti elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams infrastruktūrą, reikalingą interneto, televizijos paslaugoms vartotojams teikti, - telekomunikacijų paslaugų pati neteikia.
23. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuotina, kad šalys 2021 m. birželio 2 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė perleido atsakovei nuosavybės teises į Tinklą ir jo valdymą (CK 4.47 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.309 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus ir aplinkybes, kad šalys derėjosi dėl Taikos sutarties sudarymo, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta iš esmės dėl ieškovės pakeistos kainos (CK 6.181 straipsnio 3 dalis). Šalių suinteresuotumas vykdyti susitarimą yra apmokėtas Tinklo kaina (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), taigi, atsakovei atsiskaičius su ieškove, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o konstatavus, kad atsakovė, kaip teisėta savininkė, Tinklu naudojasi nuo 2021 m. birželio mėnesio, laikytini nepagrįstais ir atmestini ieškovės reikalavimai dėl 5000 Eur nuostolių ir 36 197,40 Eur priteisimo. Taigi, ieškovei neįrodžius nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovei tokia atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
24. Apibendrinant bylos rašytinių įrodymų visetą, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžiuose bei aukščiau išdėstytus argumentus ir teisinė reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta ieškiniu reikalaujama turtinė žala, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
25. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės ieškovei nepriteisiamas.
27. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
28. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 14 580,50 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 14 580,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ (j. a. k. 300049915) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidula“ (j. a. k. 120537172) 14 580,50 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.