- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2-2018-947/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03256-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K., S. K.
dalyvaujant ieškovui L. K., jo atstovei advokatei R. V., atsakovui A. K., jo atstovui advokatui T. T., trečiajam asmeniui V. K. ir jo atstovei advokatei R. V., trečiajam asmeniui S. K.,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. patikslintą ieškinį bei pagal atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys ieškovo L. K. pusėje – V. K. ir S. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai, argumentai ir atsikirtimai į patikslinto priešieškinio reikalavimus
1. Ieškovas L. K. (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas) prašydamas:
1.1. Atidalyti ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 0.1369 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86.50 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
· atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią 294/1369 dalį 0.1369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 86.50 kv. m pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jam priklausiusį turtą iš ieškovo L. K., (duomenys neskelbtini), priteisti piniginę kompensaciją – 4 500 Eur.
1.2. Ieškovui L. K. priteisti iš atsakovo A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas (101 Eur žyminį mokestį, išlaidas už advokatės teisines paslaugas).
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus:
2.1. Ieškovas prašo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovui A. K. priteisiant piniginę kompensaciją, o visą nekilnojamą turtą priteisiant ieškovui L. K. remiantis šiais motyvais: 1) atidalyti turtą natūra nėra galimybės; 2) pastatas – gyvenamasis namas yra avarinės būklės; 3) atsakovas ginčo gyvenamuoju namu su priklausiniais nesinaudoja, nes faktiškai jau daugiau nei 35 metus gyvena (duomenys neskelbtini); 4) šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir jau peraugo į atvirai priešiškus, todėl saugumo nejaučia kiti nekilnojamojo turto bendraturčiai, o ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismai nuolat sprendžia tarp šalių kylančius konfliktus bei ginčus.
2.2. Pagrindinis daiktas, dėl kurio teikiamas ieškinys dėl atidalijimo, yra mažasis 86.50 kv. m gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo priklausiniai ir žemės sklypas turi būti atidalijami tuo pačiu būdu, kaip ir pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas.
Šalies argumentai
2.3. Mažojo 86.50 kv. m namo atidalinimas natūra neįmanomas, nes į namą yra vienas įėjimas, pirmo aukšto patalpos yra pereinamos, viso namo inžinerinė sistema (vanduo, elektra, šildymas) yra bendra. Tam, kad namą atidalinti po ½ dalį, yra reikalingos ypatingai didelės investicijos, t. y. turėtų būti daroma neproporcinga žala turtui. Po kilusio gaisro ypatingai daug nukentėjo gyvenamojo namo pastogė. Kaip dabar parengti sprendimus dėl atidalijimo natūra ir kam bei kokiu būdu priskirti sudegusias bei sugadintas patalpas yra visiškai neaišku. Tai yra dar viena priežastis, kuri daro atidalijimą natūra neįmanomą.
2.4. Pastatas – gyvenamasis namas yra avarinės būklės. Tai lėmė ne tik bendras prastas namo stovis ir statinio būklės blogėjimas eilę metų, bet ir kilęs gaisras, kuris namo būklę pablogino ypatingai. Šiuo metu elektros instaliacija, šildymo bei vandentiekio sistemos yra visiškai susidėvėjusios arba tyčia sugadintos A. K.. Ginčo namas yra avarinės būklės, jo naudoti pagal paskirtį negalima, nes yra nesaugu. Todėl teismo prašoma atidalyti turtą, A. K. priteisiant piniginę kompensaciją.
2.5. Adresu (duomenys neskelbtini) ant to paties žemės sklypo stovi dar vienas gyvenamasis namas, t. y. didysis 187,64 kv. m namas. Jame gyvena tretieji asmenys V. K., S. K. ir du jų mažamečiai vaikai. Avarinės būklės gyvenamojo namo buvimas toje pačioje teritorijoje yra nesaugus kitiems bendraturčiams. Nuo mažojo namo, esant didesniam vėjui, krenta stogo čerpės, sudūlėjusios plytos nuo kamino bei šiferinės dangos gabalai. Namas stovi tiesiai ant bendro išvažiavimo į gatvę, pro namą nuolat tenka eiti mažamečiams vaikams, važiuoti automobiliams.
2.6. Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ginčo gyvenamajame name jis negyvena maždaug nuo 1990 m. Ginčo gyvenamajame name iki savo mirties gyveno ieškovo ir atsakovo motina D. K. Iki 2020 m. name gyveno L. K. su sutuoktine Ž. K. Trečiasis asmuo V. K. name gyveno nuo gimimo iki 2018 m. Name taip pat gyveno ir G. K. (kitas L. K. sūnus). Jokių atsakovui priklausančių daiktų name nėra. Esant minėtai situacijai, ieškovo ir trečiųjų asmenų vertinimu, laikytina, kad šiuo atveju atsakovo interesas dėl gyvenamosios vietos netekimo nėra pažeidžiamas, nes adresu (duomenys neskelbtini) yra tik deklaruota jo gyvenamoji vieta, o ne faktinė. Deklaruota vieta atsirado tik 2022 m., kai esant jau kuriam laikui konfliktiškai situacijai, pasinaudojus motinos sveikatos būkle, A. K. tyčia deklaravo savo gyvenamąją vietą šiuo adresu, turėdamas tikslą galėti laisvai patekti į teritoriją ir turėti galimybes kenkti kitiems bendraturčiams.
2.7. Šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir jau tapo nesaugūs kitiems bendraturčiams. Nuo 2021 metų pabaigos A. K. daug kartų gadino V. K. ir jo šeimai priklausantį turtą, kėlė įtampą, naudojo psichologinį smurtą. Tai ypatingai gąsdina ir neramina S. K., kuri nesijaučia saugiai dėl savo mažamečių vaikų. Dėl kylančių konfliktų ir ypač dėl kilusio gaisro, kuris, ieškovo ir trečiųjų asmenų vertinimu, yra tyčinis padegimas, išgąstį patiria ir vaikai.
2.8. Pagrindinė nuolatinių konfliktų priežastis, ieškovo teigimu, yra atsakovo A. K. pavydas trečiajam asmeniui V. K. Adresu (duomenys neskelbtini) V. K. gyveno nuo vaikystės su tėvu L. K., motina Ž. K., broliu G. K. ir senele D. K. Vėliau tėvai ir brolis išsikėlė gyventi kitur. V. K. (vienintelis iš šeimos) toliau tame pačiame name gyveno su senele D. K., ją globojo, prižiūrėjo, padėjo tvarkytis buityje. V. K. ūkio būdu dešimties metų laikotarpyje rekonstravo seną ūkinį pastatą. Kai darbai buvo baigti, D. K. ūkinio pastato paskirtį pakeitė į gyvenamojo namo ir šį namą V. K. padovanojo. Šis gyvenamasis namas buvo pastatytas V. K. darbu, pastangomis, jo bei jo sutuoktinės lėšomis. Po šio turto padovanojimo V. K. visos bėdos ir prasidėjo. A. K. pradėjo V. K. pavydėti, kaip jis, būdamas toks jaunas, pasistatė namą, o jis tik senatvėje sugebėjo sau namą pasistatyti. Dėl šio pavydo A. K. pradėjo kelti įvairius civilinius ginčus teismuose, gadinti V. K. priklausantį turtą, menkinti jo reputaciją.
2.9. Iki šios bylos iškėlimo atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl jam priklausančios dalies išpirkimo, tačiau A. K. siūlymo atsisakė, motyvuodamas tuo, kad „dar turite kentėti bent keletą metų“. Jis paaiškino, kad dabar V. K. bei L. K. šeimos kentės bent porą metų ir jis sklype darys ką panorėjęs.
2.10. Ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. dublike nurodė, kad nenori nugriauti namo, o nori pirmiausia pašalinti avarinės grėsmės tikimybę ir vėliau priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus remontuojant namą. Jei iš bendrosios dalinės nuosavybės nebus atidalinta, susitarti bus neįmanoma. Sklype stovės apgriuvęs namas, kels pavojų aplinkiniams. Jei teismas ieškinį patenkins, ieškovas ir tretieji asmenys tvarkys ginčo namą, kadangi šis statinys jiems yra brangus, nes V. K. jame užaugo, gyveno nuo (duomenys neskelbtini), ir visąlaik tiek ir dabar gyvena minėtu adresu (duomenys neskelbtini). L. K. name gyveno nuo pat gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). A. K. minėtu adresu negyvena nuo 1984 m., t. y. daugiau kaip 40 metų.
3. Pasisakydamas dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų, ieškovas nurodė šiuos argumentus:
3.1. Siekdamas pagrįsti savo nurodytą teiginį dėl ateities planų ginčo namą atstatyti, A. K., ieškovo ir trečiųjų asmenų vertinimu, turėtų teismui pateikti įrodymus, kad jis turi tam pakankamai lėšų, turėtų teismui pateikti planuojamų atlikti darbų sąmatą. Priešingu atveju, susidarys situacija, kad galimai teismui patikėjus A. K. melaginga versija dėl tariamo didelio ir sentimentalaus prisirišimo prie ginčo gyvenamojo namo ir patenkinus patikslinto priešieškinio reikalavimą, avarinės būklės ginčo namas niekada nebus tvarkomas, o bus toks paliktas ir stovės, keldamas pavojų aplinkiniams.
3.2. Siekdami paneigti A. K. teiginius apie tariamą didelį emocinį prisirišimą prie ginčo turto, ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad atsakovas neprisidėjo prie motinos D. K. laidotuvių organizavimo, neprisidėjo prie mirties metinių organizavimo ir minėjimo. A. K. prie D. K. mirties metinių neprisidėjo finansiškai, nedalyvavo mišiose, nedalyvavo su giminėmis ir artimaisiais gedulinguose pietuose, nebuvo atvykęs į paminėjimą prie kapo.
3.3. Tenkinus ne ieškinį, o A. K. priešieškinį, ginčo šalys ir toliau turėtų naudotis tuo pačiu žemės sklypu, kurio atidalyti nėra galimybės. Taip pat turėtų naudotis tuo pačiu įvažiavimu į sklypą. Tai reikštų tolimesnius konfliktiškus santykius, apsunkintą bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir nuolatinius skundus (pareiškimus) valdžios įstaigoms dėl kilusių ginčų sprendimo.
4. Ieškovas L. K. ir jo atstovė advokatė R. V. teismo posėdžių metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atmesti patikslintą priešieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Pažymėtina, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose dėl rašymo apsirikimo nurodė klaidingą dalintino gyvenamojo namo plotą, t. y. vietoje 86.50 kv. m nurodė klaidingai 86.60 kv. m. Šie rašymo apsirikimai neturi esminės reikšmės, todėl byla išnagrinėta teismo sprendime nurodant teisingą nekilnojamojo daikto plotą – 86.50 kv. m.
II. Trečiųjų asmenų V. K. ir S. K. pozicija byloje
6. Trečiasis asmuo V. K. ir jo atstovė advokatė R. V. tiek į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu visiškai sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, palaikė argumentus visa apimtimi, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo S. K. byloje pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo sutiko su ieškovo reikalavimais, pritarė jo pozicijai. Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo palaikė savo atsiliepimą, akcentavo šiuos argumentus:
7.1. Atsakovas nuo tada, kai S. K. pradėjo gyventi su V. K. adresu (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) metų), nei su ja, nei su jos sutuoktiniu, nei su vaikais gerų santykių nepalaikė, nuolat kenkė, įžeidinėjo, užgauliojo, o mirus D. K. atsakovo piktybiškumas tik išaugo.
7.2. Nurodė, jog ji su vaikais nuolat gyvena strese ir baimėje, nes bijo atsakovo, kuris elgiasi neprognozuojamai, kelia konfliktus, sukelia psichologinį stresą. Minėtame turte jis negyvena, neturi jokių kitų interesų – tik kenkti.
7.3. Ginčo namas nėra saugus ir negali būti naudojamas pagal paskirtį.
III. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, patikslinto priešieškinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai ir argumentai
8. Atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimus ir patikslintame priešieškinyje Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė šiuos reikalavimus:
8.1. Atidalyti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0.1369 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86.50 kv. m pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
· Ieškovui L. K. priklausančią 294/1369 dalį 0.1369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 86.50 kv. m pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. K., o ieškovui L. K. už jam priklausiusį turtą iš atsakovo A. K. priteisti piniginę kompensaciją – 4 500 Eur.
9. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
9.1. Po motinos D. K. mirties ir dar iki motinos mirties ieškovas L. K. ir trečiasis asmuo V. K. visais įmanomais būdais neigė atsakovo nuosavybės teisę bei tyčia darė įvairias kliūtis disponuoti namų valda, kurią atsakovas paveldėjo po motinos mirties. Namų valdoje atsirado vartai su kodu, į savo turtą atsakovas negali patekti, be to, atsakovui priklausančioje namų valdoje be atsakovo žinios atsirado kameros, todėl konstatavęs faktines aplinkybes dėl negalėjimo patekti į nuosavybės teise priklausančią namų valdą antstolio pagalba, atsakovas kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas. Tarp šalių vyksta nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu.
9.2. Ieškovui L. K. šis turtas nėra reikalingas ir jis ketina turtą nugriauti, atsidalijus iš bendros dalinės nuosavybės. Atsakovas teismo prašo šį turtą priteisti atsakovui, ieškovui L. K. priteisiant 4 500 Eur kompensaciją.
9.3. Po atidalijimo atsakovas ginčo turtą ketina atnaujinti ir prižiūrėti, nes turtas atsakovui kelia sentimentus ir primena mirusius tėvus bei vaikystę. Be to, atsakovas atsisakė tėvo palikimo dalies motinos naudai, o ji turtą padovanojo trečiajam asmeniui V. K., todėl šis turtas yra viskas, kas atsakovui yra likę iš tėvų. Atsakovo manymu, prioritetas turėtų būti teikiamas tėviškės išsaugojimui, o ne namų valdos nugriovimui.
9.4. Atsakovas A. K. 2024 m. gegužės 7 d. byloje pateikė atsiliepimą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. liepos 11 d. pateikė tripliką (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais nesutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais, nurodė šiuos papildomus argumentus:
9.4.1. 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovo ir ieškovo L. K. motina D. K. dovanojimo sutartimi padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 781/1369 dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), V. K.
9.4.2. Turtą motina D. K. įgijo, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, nes nebuvo priėmusi palikimo po sutuoktinio mirties; dokumentus tvarkė trečiasis asmuo V. K.
Atsiliepimas
9.4.3. Po teismo nutarties dėl juridinio fakto nustatymo buvo sudarytas dovanojimo sandoris tarp V. K. ir D. K. dėl 781/1369 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). D. K. tiek prieš sandorio sudarymą, tiek po jo sirgo kraujagysline demencija, todėl, tikėtina, nesuprato, kokį sandorį sudarė. Dėl minėto sandorio sudarymo motina D. K. kreipėsi į teismą, siekdama jį pripažinti negaliojančiu, tačiau dėl L. K. ir V. K. įtakos vėliau ieškinio atsisakė.
9.4.4. Vėliau minėtą turtą trečiasis asmuo V. K. padovanojo savo sutuoktinei S.K., o ši vėliau turtą padovanojo V. K. V. K. vėliau turtą padovanojo savo vaikams. Tokiu būdu ginčo šalys tapo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais.
9.4.5. Ieškovas L. K. ir trečiasis asmuo V. K. visada neigė atsakovo nuosavybės teisę ir tyčia sudarydavo įvairias kliūtis atsakovui disponuoti priklausančia namų valda. Be atsakovo žinios buvo įrengti vartai su kodu, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, atsakovas taip pat buvo užpultas ir buvo grasinama susidoroti, jei nesusitvarkys turtinių klausimų su V. K. Dėl tokių veiksmų atsakovas ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
9.4.6. Atsakovas nurodė nesutinkantis su pastato būklės įvertinimo akte nurodoma ginčo turto verte, sutiktų tik tuo atveju, jei turtas būtų atidalytas iš bendros dalinės nuosavybės ir atitektų atsakovo nuosavybėn, o atsakovas išmokėtų ieškovui L. K. 4 500 Eur kompensaciją.
9.4.7. Ieškovas L. K. siekia atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir viską nugriauti. Atsakovas savo ruožtu siekia, kad turtas būtų priteistas jam, o kompensacija išmokama ieškovui. Atsakovas nurodė atnaujinsiantis ir prižiūrėsiantis turtą, kuris jam kelia sentimentus, primena mirusius tėvus bei vaikystę.
9.4.8. Atsakovas neigė ieškovo ir trečiojo asmens V. K. teiginius, kad jis ėmėsi neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu. Atsakovas pripažino, kad raudonais dažais yra nubrėžęs liniją ginčo sklype, bet kitų neteisėtų veiksmų nedarė. Be to, ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, teiginiai yra deklaratyvūs, jais tik siekiama apšmeižti atsakovą. Nepagrįstais laikytini argumentai, kad atsakovas pavydi V. K. dėl namo.
10. Atsakovas A. K. ir jo atstovas advokatas T. T. teismo posėdžių metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti ir tenkinti patikslintą priešieškinį.
11. Atsakovas taip pat prašė priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (procesinis dokumentas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)):
- už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 350 Eur;
- už tripliko parengimą – 200 Eur;
- už priešieškinio parengimą – 250 Eur;
- už atstovavimą Kauno apylinkės teisme – 200 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Teismui ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas), išdėstytos teismo sprendimo 13–26 punktuose.
13. Akcinės bendrovės „Registrų centras“ duomenimis (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus), adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti šie nekilnojamieji daiktai:
· gyvenamas pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai: 1967 m., statybos pabaigos metai: 1994 m., rekonstravimo pradžios metai: 2016 m., rekonstravimo pabaigos metai: 2017 m., bendras plotas: 187.64 kv. m);
· pagalbinis pastatas (pastatas – pirtis), unikalus numeris (duomenys neskelbtini);
· 0.1369 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); dėl šio žemės sklypo yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; įregistravimo pagrindas: 2018 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);
· gyvenamas pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pabaigos metai: 1962 m.; bendras plotas: 86.50 kv. m);
· kiti inžineriniai statiniai (šulinys k1, kanalizacijos šulinys k2), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
14. Nurodyti nekilnojamieji daiktai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso penkiems asmenims:
· E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso
¼ dalis gyvenamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 23 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
· H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso
¼ dalis gyvenamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 23 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
· Trečiajam asmeniui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 12 d. Mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)):
781/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis gyvenamo pastato Nr. (duomenys neskelbtini).
· Ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (įregistravimo pagrindas: 2023 m. spalio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)):
294/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini).
· Atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (įregistravimo pagrindas: 2023 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)):
294/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini);
½ dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Atsakovas A. K. 2022 m. birželio 7 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors teismo posėdžių metu patvirtino, kad faktiškai su šeima gyveno ir iki šiol gyvena jam nuosavybės teisė priklausančiame name (duomenys neskelbtini).
16. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2024 m. kovo 5 d. buvo atliktas pastato – gyvenamo namo, pirties, kiemo statinių ir 588/1369 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Vertinamo turto rinkos vertė 2024 m. vasario 21 d. yra 9 000 Eur (devyni tūkstančiai eurų), iš jų:
· gyvenamojo namo rinkos vertė yra 1 Eur.
Ataskaitoje papildomai nurodyta, kad gyvenamasis namas yra menkavertis, nes yra degęs. Būklė – galimai avarinė, nes 2024 m. vasario 13 d. pastogės patalpose kilo gaisras. Apžiūros metu užfiksuota, kad visa vidaus apdaila (sienų, grindų, lubų) yra pažeista gaisro ir jo gesinimo metu sulieta vandeniu, o likusioje dalyje apdaila yra moraliai pasenusi ir susidėvėjusi.
2024 m. kovo 4 d. Pastato techninės būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiama rekomendacija: „Sudarius tiriamo pastato kapitalinio remonto lokalinę sąmatą, vadovaujantis inžinerine praktika jos kaina bus ekonomiškai didelė, todėl racionalu vykdyti pastato rekonstravimą arba nugriovus planuoti naujo pastato statybą“.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. kovo 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2024 m. vasario 13 d. kilo gaisras gyvenamosios paskirties name, adresu (duomenys neskelbtini); tikėtina gaisro priežastis gaisro židinio zonoje – pašalinis ugnies šaltinis;
· pirties rinkos vertė yra 2 000 Eur;
· kiemo statinių rinkos vertė yra 99 Eur;
· žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 6 900 Eur.
17. 2024 m. kovo 4 d. Pastato techninės būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus):
· 2.3.2. papunktyje „Vandentiekio sistema“ fiksuota, jog tiriamame pastate vandentiekio sistema yra atjungta, kad žiemos laikotarpiu neužšaltų; pastate esantis vandens įvadas skirtas keliams savininkams, todėl viena vandentiekio atšaka yra veikianti, skirta vandens tiekimui į gretimo sklypo gyvenamąjį namą.
pagal pastato naudojimo režimą esamos stogo gegnės (120x110 mm) pagal tinkamumo saugos ribinį būvį yra nepakankamo atsparumo, priimama kaip neatitinkančiomis Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“;
nepanaikinus pastato pamatų sparčios erozijos, netolimoje ateityje, sumažėjus pamato skerspjūviui ir betono stipriui, ši pastato konstrukcija taps avarinė ir pastato naudojimas bus nesaugus naudoti ar apribotas;
kelerius metus iš eilės žiemomis nešildant pastato, išorės sienų mūras lokaliuose plotuose pažeistas negrįžtamai, todėl norint atitikti Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, privalu permūryti;
pastato svarbiausios inžinerinės sistemos, tokios kaip šildymo, vandentiekio ir elektros, dėl gedimų, pažeidimų ir susidėvėjimo nebegali funkcionuoti, turi būti kapitaliai remontuojamos;
pastato patalpų išdėstymo funkcionalumas dėl nusidėvėjusios bendrosios techninės būklės ir neefektyvaus bei tvaraus energijos išteklių naudojimo nebetenkina statybos norminiuose aktuose keliamų reikalavimų, nebetenkins, net ir kapitaliai suremontavus.
sudarius tiriamo pastato kapitalinio remonto lokalinę sąmatą, vadovaujantis inžinerine praktika, jos kaina bus didelė, lyginant su naujo statinio statyba, todėl racionalu vykdyti pastato rekonstravimą arba nugriovus planuoti naujo pastato statybą.
18. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, trečiojo asmens V. K., ieškovo L. K., atsakovo A. K. bei trečiojo asmens S. K. žodinių paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, nors šalis ir sieja labai artimi giminystės ryšiai (ieškovas L. K. ir atsakovas A. K. yra broliai, atsakovas A. K. yra trečiojo asmens V. K. dėdė (tėvo brolis ir krikšto tėvas)). Kaip nustatyta byloje, viena iš esminių šių asmenų nesutarimo priežasčių yra tai, kad D. K. 2018 m. lapkričio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanojo anūkui V. K. 781/1369 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. siekė nuginčyti minėtą sandorį, įrodinėjo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta, pasinaudojus D. K. sveikatos būkle. Dovanotoja, A. K. teigimu, dėl savo amžiaus ir ligų (demensija, Alzhaimeris ir kt.) nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė jai pateikto pasirašyti dokumento turinio ir prasmės bei atliekamų veiksmų esmės. Tačiau ieškovo A. K. ieškinys atsakovams V. K., D. K. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad ieškovas nebuvo subjektas, galintis reikšti reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu (Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)priedus).
Žemesnės instancijos teismas
19. Konfliktinius santykius tarp V. K. ir A. K. patvirtina ir į bylą pateikti teismų procesiniai sprendimai, susiję su dviem įvykiais, vykusiais ginčo objekte – žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini):
· kai 2022 m. kovo 21 d. purškiamais dažais A. K. nudažė V. K. priklausančio alpinariumo akmenis (žr. akmenų su dažais nuotrauką; procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 10);
Žemesnės instancijos teismas
· kai 2022 m. balandžio 1 d. purškiamais dažais A. K. nudažė V. K. priklausančias trinkeles (žr. trinkelių su dažais nuotrauką; procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 10).
20. Skundą nagrinėjęs teismas nustatė, kad A. K. veikė tyčia, nes suprato savo veikos pobūdį, norėjo taip veikti – nebūdamas ginčo turto savininku, neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, esant konfliktiškiems santykiams su vienu iš bendraturčių, negalėjo įgyvendinti daiktinių teisių, kurios jam nepriklauso, gynimo. Teismas konstatavo, kad tyčia buvo nukreipta į turto sugadinimą, o ne į teisių gynimą, juolab neįrodyta, kad pareiškėjas A. K. apskritai buvo įgaliotas vieno iš bendraturčių atlikti kokius nors veiksmus jo naudai (žr. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai).
21. Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose fiksuota ginčo objekto – gyvenamojo namo būklė po gaisro (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas; procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 13). Ginčo šioje dalyje tarp šalių nebuvo.
22. Ieškovas pateikė į bylą 2025 m. kovo 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 5 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio duomenų nustatyta, kad ginčo objektas – gyvenamasis namas yra blogos būklės, konstrukcijos pažeistos, pagal pateiktas ekspertų išvadas statinys turi avarinės būklės požymių ir gali kelti pavojų aplinkai bei žmonėms. Aktu reikalaujama kuo greičiau imtis priemonių statinį rekonstruoti ar nugriauti, iki 2025 m. gegužės 5 d. spręsti pastato sutvarkymą, apie priimtus sprendimus ir reikalavimų vykdymo eigą nustatytu terminu informuoti Kauno rajono savivaldybės administraciją. Prie šio akto ieškovai pateikė ir namo būklę šiuo metu fiksuojančias nuotraukas bei du vaizdo įrašus (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Ginčo šioje dalyje tarp šalių nebuvo.
23. 2025 m. kovo 18 d. vykusiame teismo posėdyje po žodinių paaiškinimų šalys patikslino, kad nėra ginčo dėl šių aplinkybių: 1) atsakovas A. K. nurodė sutinkantis sumokėti gaisro padarinių šalinimo išlaidas; 2) šalys neginčijo, kad prie ginčo objekte esančioje vištidėje tam tikru laikotarpiu buvo laikomos vištos, kurias prižiūrėjo A. K.; 3) atsakovas iš dalies sutiko su išmokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu – 4 500 Eur, t. y. atsakovas sutiko išmokėti tokio dydžio kompensaciją ieškovui L. K., tačiau nesutiko, kad jam pačiam būtų išmokėta tokio dydžio suma patikslinto ieškinio patenkinimo atveju.
24. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus (Inžinerinių tinklų suvestinis sklypo planas, projektiniai duomenys; žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus Nr. 1.1., 1.2., 1.3. ir 2.), patvirtinančius faktinę aplinkybę, kurios iš esmės neginčijo ir pats atsakovas – tai, kad ginčo adresu yra pastatyti du gyvenamieji namai ir jie yra susiję savo inžinerinėmis sistemomis (ginčo gyvenamojo namo vandentiekis ir nuotekos yra nutiestos į trečiajam asmeniui S. K. ir dviem nepilnamečiams vaikams nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą). Atsakovas nurodė žinantis šią situaciją ir paaiškino, kad po šio ginčo išsprendimo, tikėtina, teisiniu keliu teks spręsti ir šį klausimą.
25. Ieškovas į bylą pateikė galiojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 3). Ieškovo L. K. ir jo pusėje esančių trečiųjų asmenų vertinimu, patenkinus atsakovo A. K. patikslinto priešieškinio reikalavimus, reikės iš naujo spręsti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, nes esama naudojimosi daiktu tvarka yra įmanoma naudotis tik esant taikiems ir draugiškiems bendraturčių santykiams. Su A. K., ieškovų ir trečiųjų asmenų įsitikinimu, to tikrai nepavyks padaryti ir tai reiškia, kad ateityje reikės spręsti naujus teisinius ginčus.
26. Liudytojai G. K. ir Ž. K. (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus Nr. 4.1., 4.2.) pateikė liudytojų parodymus.
· G. K. (L. K. sūnus) paliudijo, kad 2023 m. kaip nesuinteresuotas asmuo inicijavo susitikimą tarp bylos šalių, dalyvaujant dėdei A. K., tetai V. K., tėvui L.K. ir motinai Ž. K. Liudytojas nurodė asmeniškai palaikantis gerus santykius ne tik su savo tėvais, bet ir su tėvo brolio A. K. šeima, todėl manė galėsiantis būti mediatoriumi tarp konfliktuojančių šalių. Susitikimas, pasak liudytojo, vyko (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje. Susitikimo tikslas – padėti taikiai išspręsti turto, esančio (duomenys neskelbtini), klausimą, mirus senelei D. K. Tačiau susitikimo metu nepavyko pasiekti bendro sutarimo. Liudytojas tiek raštu, tiek teismo posėdyje patvirtino girdėjęs A. K. visų susirinkimo dalyvių akivaizdoje sakant, kad į savo namo pusę jis „užleis ukrainiečius ar čigonus“.
· Liudytoja Ž. K. (L. K. sutuoktinė) paliudijo, kad 2023 m. dalyvavo susirinkime, kurį organizavo G. K. ir kuriame taip pat dalyvavo A. K., V. K. ir L. K. Susitikimas vyko (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje. Susirinkimo esminė tema buvo taikiai išspręsti turto, esančio (duomenys neskelbtini), klausimą, mirus D. K. Tačiau susitikimo metu nepavyko pasiekti bendro sutarimo. Liudytoja tiek raštu, tiek teismo posėdyje patvirtino girdėjusi A. K. visų susirinkimo dalyvių akivaizdoje sakant, kad į savo namo pusę jis „užleis ukrainiečius ar čigonus“.
Dėl patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo
27. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad nekilnojamųjų daiktų nėra galimybės atidalyti natūra, todėl abu bendraturčiai L. K. ir A. K. siekia prisiteisti daiktus natūra, kitam bendraturčiui išmokant piniginę kompensaciją.
28. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
29. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis atidalijant turtą nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais kai yra šios sąlygos:
pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai;
antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
30. Daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą.
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
32. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas Civilinio kodekso teisės normas, reglamentuojančias daikto atidalijimo sąlygas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl šio daiktinės teisės instituto ir sistemiškai įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų duomenis, konstatuoja, kad ieškovas L. K., priešingai nei atsakovas A. K., įvykdė jam tekusią pareigą įrodyti ieškinio dėl turto atidalijimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo vertinimu, egzistuoja abi sąlygos ginčo objektus priteisti ieškovui L. K., o atsakovui A. K. priteisti piniginę kompensaciją.
33. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad atidalyti ginčo objektus (bendrąją dalinę nuosavybę) natūra be neproporcingos žalos nėra galimybės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ginčo šalių, trečiųjų asmenų žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad pagrindinis ginčo objektas – gyvenamas namas yra remontuotinas, galimai yra avarinės būklės, nes ženkliai buvo apgadintas dėl kilusio gaisro. Abi ginčo šalys pripažįsta, kad dėl labai konfliktinių tarpusavio santykių naudotis kartu tuo pačiu daiktu – gyvenamuoju namu nebūtų racionalu ir protinga. Teismo vertinimu, daikto tolimesnis bendras naudojimas sukeltų tik dar didesnius tarpusavio nesutarimus, kadangi šalys viena kita visiškai nepasitiki ir negeba priimti sprendimų bendru sutarimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys tarpusavio klausimus sprendžia tik institucijų pagalba (teikiant skundus, pareiškimus, kviečiant policijos pareigūnus ir pan.).
34. Sprendžiant, kurio iš bendraturčių teisės bus mažiau pažeistos išmokant kompensaciją pinigais, reikšmės turi aplinkybė, ar bendraturčio dalis yra tokia, kad jis objektyviai gali šiuo turtu naudotis pagal tikslinę jo paskirtį. Teismo vertinimu, būtent atsakovo A. K. teisės bus mažiau pažeistos, jam priteisiant adekvačią ir teisingo dydžio piniginę kompensaciją, o ieškovui L. K. – nekilnojamuosius daiktus:
34.1. Bylos duomenimis, gyvenamasis namas yra ant žemės sklypo, kuriuo faktiškai naudojasi tretieji asmenys S. K. ir V. K. bei du jų nepilnamečiai vaikai, kadangi šios šeimos faktinė gyvenamoji vieta ilgą laiką yra adresu (duomenys neskelbtini). S. K. ir du nepilnamečiai vaikai yra kito, naujai renovuoto gyvenamojo namo bendraturčiai, o ieškovas L. K., kaip nustatyta iš jo žodinių paaiškinimų, sutinka savo sūnaus šeimai ir toliau leisti naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad L. K. faktiškai turtas nėra reikalingas – ieškovas L. K. įrodė, kad jo suinteresuotumas nuosavybės teise valdyti ginčo objektus yra ne apsimestinis, o realiai pagrįstas. Tai, kad ieškovas L. K. siekia turtą išsaugoti ir teisiniu pagrindu perduoti juo toliau naudotis artimiausiems asmenims, t. y. sūnui V. K. ir jo šeimai, kurioje auga du mažamečiai vaikai, yra teisei neprieštaraujanti valios išraiška. Tokia ieškovo valia visiškai atitinka ir moralės normas, nes ieškovas siekia prisidėti prie sūnaus sukurtos šeimos gerovės užtikrinimo. Savo ruožtu, atsakovo argumentai, kad jis ketina gyvenamą namą suremontuoti ir juo naudotis, kaip prisiminimu apie tėvus, yra vertintini kritiškai dėl šių priežasčių. Pabrėžtina, kad atsakovo pozicija tuo klausimu nebuvo nuosekli. Procesiniuose dokumentuose atsakovas akcentavo, kad ketina asmeniškai naudotis turtu, o teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad galimai šiuo turtu leis naudotis ir jame gyventi savo dukrai. Byloje liudytojų parodymus teikę G. K. ir Ž. K. paliudijo aplinkybes, kad atsakovas A. K. ir jo sutuoktinė yra žodžiu išsakę, kad ginčo objektu leistų naudotis ir pašaliniams asmenims (pvz., ukrainiečiams, romų tautybės žmonėms). Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo – atsakovas priešingų įrodymų nepateikė, liudytojų (pvz., sutuoktinės V. K.) parodymais remtis atsisakė, nors tokią teisę teismas išaiškino. Vien tai, kad teisme liudiję asmenys yra ieškovo artimieji giminaičiai, nesudaro pagrindo kvestionuoti jų nuoseklius ir neprieštaringus parodymus.
Teismas šioje dalyje konstatuoja, kad būtent ieškovas L. K. įrodė turintis esminį interesą toliau naudotis daiktu – ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą dėl bendraturčių poreikių naudotis bendru daiktu, teismo vertinimu, ieškovo L. K. ir jo artimųjų asmenų poreikis naudotis nekilnojamaisiais daiktais, kaip gyvenamosios vietos aplinka, turi prioritetą prieš atsakovo deklaruojamą valią naudotis ginčo objektais tik kaip papildomu turtu. Tokių poreikių prioretizavimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025 31 punktą).
34.2. Atsakovui priklausančių turto dalių paėmimo teismas nevertina kaip esminio jo (savininko) teisių pažeidimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog A. K. turi nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) mieste, pats nurodė, kad su šeima gyvena savo pastatytame gyvenamajame name ir poreikio faktiškai naudotis ginčo objektu (jame nuolat gyventi ir pan.) neturi ir niekada neturėjo, nors prieš keletą metų ir deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Kritiškai vertintini ir atsakovo argumentai, kad ginčo objektas jam yra reikalingas kaip prisiminimas apie tėvus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nuotraukos patvirtina, kad gyvenamasis namas, kuriame iki mirties gyveno atsakovo motina D. K., yra smarkiai apgadintas dėl gaisro. Namas, specialistų vertinimu, yra galimai avarinės būklės, būtina skubiai atlikti namo remonto ar nugriovimo darbus, kadangi pastatas kelia pavojų aplinkai ir žmonėms. Šioje dalyje ne mažiau svarbi ir teisiškai reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad atsakovas A. K. savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų šalinti pirminius gaisro padarinius ir tik po bylos iškėlimo teisme bei pradėjus bylą nagrinėti iš esmės sutiko su trečiojo asmens V. K. reikalavimu sumokėti dalį išlaidų, patirtų šalinant gaisro pirminius padarinius (atliekų išvežimas ir pan.). Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, išimtinai tik ieškovas L. K. ir trečiasis asmuo V. K. toliau rūpinasi nuo gaisro sugadinto turto tvarkymu, vykdo valdžios institucijų nustatytus reikalavimus dėl turto tvarkymo (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą). Be to, atsakovas nekvestionavo ieškovo L. K. galimybių išmokėti 4 500 Eur kompensaciją, tačiau pats atsisakė pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis galės tiek išmokėti 4 500 Eur piniginę kompensaciją broliui, tiek imtis veiksmų suremontuoti ginčo objektą tam, kad jis nebekeltų pavojaus aplinkai ir žmonėms – pirmiausia gyventojams, faktiškai gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Atsakovui atstovavęs advokatas nurodė, kad tokių duomenų į bylą neteiks, nors pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Šalies galėjimas sumokėti kompensaciją turi būti pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais jos turtinės padėties įrodymais, o nustačius, kad šalis to negali padaryti, svarstytina galimybė taikyti kitokį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025 32 punktas). Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi, nes patikslinto priešieškinio reikalavimo patenkinimas atitinkamai suponuotų situaciją, kad atsakovas turėtų prisiimti ženkliai didesnę finansinę naštą – turto (gyvenamojo namo), kuriame negyvena, remontą ar kt. Kaip minėta, atsakovas į bylą atsisakė teikti įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, jog tiek finansiškai, tiek organizaciniais veiksmais nedelsdamas spręstų šiuos klausimus.
35. Taigi, teismas nustatė esmines dvi sąlygas, būtinas įvertinti tokio pobūdžio ginčuose, t. y. tai, kad nėra galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, ir tai, kad daikto dalies paėmimas iš bendraturčio A. K. nevertintinas kaip esminis jo, kaip savininko, teisių pažeidimas.
36. Į bylą ieškovo L. K. ir trečiojo asmens V. K. pateikti įrodymai patvirtina ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios paneigia atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą:
35.5. Į bylą abi šalys pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad tarp L. K., V. K. ir A. K. santykiai yra itin konfliktiški. Tai, kad šie asmenys negeba rasti bendrų sutarimų tiek valdant bendrą turtą, tiek kitais asmeniniais klausimais, patvirtina į bylą pateikta medžiaga apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, užregistruotus pareiškimus, skundus vieni kitų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad šioje byloje neteikia teisinio vertinimo dėl šių skundų pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau šiuos duomenis vertina kaip įrodymus, jog bendraturčių santykiai privalo baigtis, siekiant užkirsti kelią įvairiems konfliktams ir nesutarimams ateityje. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių konfliktai ilgainiui įgauna vis didesnį mastą, nes ginčo šalys (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo V. K.) viena kitą kaltina ir tokiais rimtais kaltinimais, kaip turto (namo – šio ginčo objekto) tyčinis padegimas, grasinimas susidoroti, užpuolimas, turto (pinigų, malkų) vagystės, turto (alpinariumo akmenų, kiemo trinkelių, vartų, vartelių, šildymo sistemos) gadinimas, šmeižtas ir pan. (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus Nr. 8, 9, 11, 12).
35.6. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad ant ginčo objekto – žemės sklypo yra du gyvenamieji namai (didysis namas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir dviem nepilnamečiams vaikams), kurie yra susiję bendromis inžinerinėmis komunikacijomis. Taigi, ateityje neišvengiamai tarp šalių kiltų poreikis spręsti klausimą dėl esamų inžinerinių sistemų bendro tolimesnio naudojimo arba jų visiško atskyrimo. Akivaizdu, kad patikslinto priešieškinio tenkinimo atveju susiklostytų nauja teisinė situacija, reikalaujanti iš naujo tarp bendraturčių spręsti šį klausimą, nors bylos duomenys patvirtina, kad šalys visiškai nėra pajėgios be teismo ar kitų institucijų pagalbos susitarti taikiai.
35.7. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad šiuo metu galioja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, sudaryta tarp bendraturčių V. K. ir D. K. Ginčo šalys pripažino, kad A. K. išsaugojus nuosavybės teisę į ginčo objektus, ateityje turėtų būti iš naujo sprendžiamas ir šis klausimas – naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Tai, kad šalys nesugeba be ginčo naudotis bendru žemės sklypu, patvirtina bylos medžiaga apie tai, kad šalys konfliktavo dar tuo laiku, kai buvo gyva L. K. ir A. K. motina D. K. (dėl ribų nustatymo, kuomet buvo nupurkšta dažais žemės sklypo riba, dėl žemių atvežimo į sklypą). Ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tęsiasi ir iki šiol, kadangi šalys nesutaria dėl atsakovo (ne) galėjimo patekti į žemės sklypą per V. K. įrentus didžiuosius vartus ir vartelius (bylos duomenimis, yra kviečiami policijos pareigūnai, rašomi pareiškimai, teikiamos pretenzijos dėl turto sugadinimo ir pan.).
6. Akivaizdu, kad susidariusi situacija sudaro pagrindą išvadai, kad teisingiausias, protingiausias, racionaliausias ir teisiškai pagrįstas yra toks šio ginčo išsprendimo būdas, kuris įgalintų asmenis racionaliai naudotis turtu, sumažinant bendraturčių skaičių, užkirstų kelią ginčams ateityje ir tuo pačiu užtikrintų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
7. Toks ginčo išsprendimas įgalins likusius bendraturčius tinkamai vykdyti įstatyme įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais – daikto bendraturtis negali įgyvendinti savo teisių į daiktą nepaisydamas kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-701/2022 58 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025 45 punktą). Teismo vertinimu, ieškovo L. K. patikslinto ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, nes atskyrus vieno bendraturčio (atsakovo) dalį, sumažės bendraturčių skaičius, daiktai išliks bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių, kurie tarpusavyje nekonfliktuoja ir geba bendromis pastangomis priimti sprendimus. Šis atidalijimas, teismų praktikoje vadinamas santykiniu atidalijimu, teismo vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, t. y.
· atitinka faktines bylos aplinkybes,
· atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus bei nuosavybės apsaugos, proporcingumo, interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus,
· užtikrina galimų ginčų ir konfliktų pašalinimą ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-701/2025 30 punktą).
8. Remiantis nurodytais motyvais, atmetami atsakovo A. K. patikslinto priešieškinio reikalavimai ir tenkinamas ieškovo L. K. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo – ginčo objektai, t. y. A. K. nuosavybės teise priklausančios 294/1369 dalys žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), priteistini ieškovui L. K. Teismas šioje dalyje pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu šalys akcentavo aplinkybes dėl ginčo objekto – gyvenamojo namo, tačiau abi sutiko, kad žemės sklypo dalys ir kiti priklausiniai turėtų atitekti, kaip nedalomas turto kompleksas, vienam bendraturčiui (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, CK 4.12–4.15 straipsniai).
9. Atmetus atsakovo A. K. patikslinto priešieškinio reikalavimą ir patenkinus ieškovo L. K. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl turto priteisimo, toliau teikiami teismo motyvai dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
10. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
11. Ieškovas L. K. pateikė į bylą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog 2024 m. kovo 5 d. buvo atliktas pastato – gyvenamo namo, pirties, kiemo statinių ir 588/1369 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Vertinamo turto rinkos vertė 2024 m. vasario 21 d. yra 9 000 Eur, iš jų:
· gyvenamojo namo rinkos vertė yra 1 Eur;
· pirties rinkos vertė yra 2 000 Eur;
· kiemo statinių rinkos vertė yra 99 Eur;
· žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 6 900 Eur.
12. 2025 m. kovo 18 d. vykusiame teismo posėdyje po žodinių paaiškinimų atsakovas iš dalies sutiko su išmokėtinos piniginės kompensacijos dydžiu – 4 500 Eur, t. y. atsakovas sutiko išmokėti tokio dydžio kompensaciją ieškovui L. K., tačiau nesutiko, kad jam pačiam būtų išmokėta tokio dydžio suma patikslinto ieškinio patenkinimo atveju. Pažymėtina, kad atsakovui buvo sudaryta galimybė pateikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog jam išmokėtina piniginė kompensacija turėtų būti didesnė. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad yra užsakęs turto vertinimo paslaugas ir kai tik gaus vertinimo išvadą pateiks ją į bylą. Tačiau vėlesnėje proceso stadijoje (kitame teismo posėdyje) atsakovas atsisakė savo teisės prašyti pateikti į bylą tokius įrodymus.
13. Ieškovo L. K. į bylą pateiktas turto vertinimas yra tinkamas įrodymas, nustatant atidalijamų daiktų rinkos vertę. Be to, atsakovas šios vertinimo ataskaitos nekvestionavo. Ataskaitoje pateikti duomenys atitinka bylos medžiagą, t. y. tiek ataskaitoje, tiek byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad turto – namo vertė yra sumažėjusi dėl gaisro padarinių. Taigi, remiantis pateiktais įrodymais, tenkintinas ir kitas patikslinto ieškinio reikalavimas – atsakovui A. K. už jam priklausantį turtą iš L. K. priteistina piniginė kompensacija – 4 500 Eur.
14. Teismas sprendime pateikė teisinį įvertinimą dėl esminių ginčo aspektų ir atsižvelgęs į šalių argumentus, turinčius teisinę reikšmę. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
15. Taigi, teismas pažymi, kad dėl kai kurių į bylą pateiktų įrodymų vertinimas nėra teikiamas, nes tai neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, be to, kai kurios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku:
44.1. Ieškovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl gyvūnų (vištų) laikymo teisėtumo ginčo objekte taip pat buvo priimami atitinkamų institucijų sprendimai, sprendžiant šį šalių ginčą 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus Nr. 5.1.–5.7.). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės, neteikia ir šias aplinkybes vertina tik kaip įrodymus apie konfliktinius šalių santykius.
44.2. Ieškovas ir trečiasis asmuo V. K. į bylą pateikė V. K. dalinį sąskaitos išrašą, sąskaitas faktūras, garantinius talonus ir kitus dokumentus, kurie buvo išrašyti V. K. vardu. Šiais įrodymais ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys siekė atsikirsti į atsakovo įrodymais nepagrįstus argumentus, kad namą, kuris šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui S.K. ir V. K. nepilnamečiams vaikams, statė ne V. K. už savo lėšas (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus Nr. 6.1.–6.3.). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip nesusijusių su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, neteikia.
44.3. Atsakovas A. K. į bylą pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 25 d. raštą, kuriame nurodyta, jog patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d. nustatyta, kad A. K. registravo pranešimas policijos įstaigoje dėl negalėjimo patekti į ginčo objektą (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės, neteikia ir šias aplinkybes vertina tik kaip įrodymus apie konfliktinius šalių santykius.
44.4. Atsakovas A. K. į bylą pateikė Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad A. K. kreipėsi su pareiškimu dėl jo turto sugadinimo, jį sudeginant 2024 m. vasario 13 d.; pareiškimas buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės, neteikia ir šias aplinkybes vertina tik kaip įrodymus apie konfliktinius šalių santykius.
44.5. Atsakovas A. K. į bylą pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtina, jog A. K. buvo keipęsis į teisėsaugos institucijas dėl V. K. grasinimų dėl žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), supiltų žemių (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės, neteikia ir šias aplinkybes vertina tik kaip įrodymus apie konfliktinius šalių santykius.
44.6. Atsakovas A. K. į bylą pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. Nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, pradėtą gavus pareiškėjo A. K. pranešimą, kad autoserviso darbuotojas, tvarkydamas jo naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado įmontuotą GPS sekimo įrangą. Nutarime taip pat nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyti galimus įvykio liudytojus ar asmenis, galinčius suteikti informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, nepavyko. Atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, nenustatyti. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi veiksmai ir buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas sustabdytas (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės, neteikia ir šias aplinkybes vertina tik kaip įrodymus apie konfliktinius šalių santykius ir kaltinimus viena kitai.
44.7. Atsakovas A. K. į bylą pateikė Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo skyriaus 2024 m. birželio 7 d. Nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl to, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 18 val. 40 min. A. K. pėsčiųjų dviračių take ((duomenys neskelbtini)) užpuolė du nepažįstami vyrai su kaukėmis, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, reikalavo sutvarkyti nuosavybės reikalus, perrašyti turimą nuosavybę (duomenys neskelbtini) sūnėnui V. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas L. K., V. K., R. A. bei A. K. atžvilgiu. Atlikus visumą minėtų veiksmų, negauta duomenų apie tai, kad L. K., V. K., R. A. būtų susiję su A. K. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika. Taip pat nenustatyti kiti asmenys, galimai padarę šią nusikalstamą veiką, negauta duomenų apie asmenis, galinčius žinoti minėto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tokiu būdu, ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi įmanomi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tačiau tokie asmenys nenustatyti (procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedas). Teismas išsamesnio vertinimo dėl šių aplinkybių, kaip neturinčių teisinės reikšmės, neteikia ir šias aplinkybes vertina tik kaip įrodymus apie konfliktinius šalių santykius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
3. Ieškovas L. K., kurio reikalavimai yra patenkinti, už patikslinto ieškinio reikalavimus
- patyrė 2 950,95 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas (ieškinio parengimas – 900 Eur, dubliko parengimas – 847 Eur, atsiliepimo į priešieškinį parengimas – 598,95 Eur, prašymų dėl papildomų dokumentų prijungimo parengimas (3 vnt.), atstovavimas teisme – 605 Eur) (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Teismo posėdyje ieškovo atstovė į teismo klausimą atsakė, kad šios išlaidos buvo apskaičiuotos išimtinai ieškovui L. K. pagal jam suteiktas teisines paslaugas už patikslinto ieškinio reikalavimus dėl turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo.
4. Pažymėtina, kad visos išlaidos už advokatės R. V. teisines paslaugas yra patvirtintos mokėjimo dokumentais, priteistinos išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktas, 2 dalis, 98 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad atsakovas ir jo atstovas nekvestionavo ieškovo bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumo.
5. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo A. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo L. K. atmestinas ir tenkintinas ieškovo L. K. prašymas – iš atsakovo A. K. priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos:
· 2 950,95 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas.
6. Patenkinus ieškovo L. K. patikslinto ieškinio reikalavimus, trečiajam asmeniui V. K. iš atsakovo A. K. priteistinos išlaidos už atidalyto turto vertinimo paslaugas – 300 Eur (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Teismas pažymi, kad šios išlaidos buvo būtinos, siekiant objektyviai įvertinti atidalytino turto vertę ir sprendžiant piniginės kompensacijos dydžio klausimą. Tai, kad šias išlaidas faktiškai apmokėjo V. K., teisinės reikšmės neturi, kadangi toks veiksmas galėjo būti atliktas ir trečiojo asmens V. K., buvusio ieškovo L. K. pusėje. Be to, kaip jau minėta, turto vertinimo paslaugas ieškovo L. K. naudai galėjo užsakyti ir už jas apmokėti ieškovo įgaliotas sūnus V. K., faktiškai su šeima gyvenantis ginčo objekte ir turintis neabejotiną teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tenkinti.
Atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patikslinto priešieškinio reikalavimus ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atmesti.
Atidalyti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 0.1369 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią 294/1369 dalį 0.1369 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti L.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jam priklausiusį turtą iš L. K., (duomenys neskelbtini), priteisti piniginę kompensaciją – 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų).
Ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti šias bylinėjimosi išlaidas:
- 2 950,95 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimties eurų 95 ct) išlaidas už advokatės teisines paslaugas.
Trečiajam asmeniui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas už atidalyto turto vertinimo paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.