Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-12 · Civilinė byla Nr. 2A-2232-259/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
2A-2232-259/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00852-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis, Aušra Baubienė
Atsakovas
M. E., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Ieškovas
V. M.
Trečiasis asmuo
draudimo bendrovė „If P&C Insurance“ AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2232-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00852-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.2.4.2.;2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.5.;3.1.7.6.;3.3.1.20 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. E. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams M. E., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo - draudimo bendrovė „If P&C Insurance“ AS, veikianti per struktūrinį padalinį „If P&C Insurance“ AS filialą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 15 000 Eur neturtinei ir 1 738,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis kartu su žmona V. M. 2011 m. lapkričio 29 d. atvyko derybų dėl taikos sutarties sudarymo neteisėto atleidimo iš darbo byloje į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu dirbo advokatas M. E. ir kuris susitikimo metu atstovavo savo klientą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtų derybų metu advokatas, neįspėjęs nei ieškovo, nei jo žmonos, neteisėtais metodais slapta įrašinėjo šalių pokalbį, kurio pagrindu ieškovui buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį ir ieškovas, prokuroro M. S. parengto kaltinimo pagrindu, atitinkamai buvo teisiamas. 2011 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. B. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dėl turto prievartavimo ir šantažo. Pareiškime buvo nurodyta, kad V. M. su taikos sutartimi civilinėje byloje sutiktų, jeigu jai bus perleista 10 procentų bendrovės akcijų. Pareiškėjos manymu tuo jai buvo grasinama. Byloje taip pat yra 2011 m. lapkričio 25 d. V. M. pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. B. apie vykdomą neteisėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiką, kad ji generalinės direktorės nurodymu buvo verčiama pardavinėti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnams „dovanas“ – piniginius čekius, kad šios tarnybos priimami sprendimai būtų palankūs bendrovei. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras M. S. 2012 m. sausio 5 d. inicijavo ikiteisminį tyrimą, surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui, kuriame ji buvo nagrinėjama nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., t. y. beveik du metus. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino, kad ieškovas buvo kaltinamas nepagristai ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Nuo 2012 m. vasario 3 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2014 m. spalio 20 d.) V. M. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri ribojo jo teises nevaržomai judėti. (duomenys neskelbtini) Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatuojama, kad ieškovo atžvilgiu advokatas M. E. pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2, 1.3 1.5 punktų reikalavimus ir LR advokatūros įstatymo 5 straipsnio, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Atsakovai nesilaikė teisės normose įtvirtintų elgesio reikalavimų, pažeidė jiems įstatymuose nustatytas pareigas, atliko ieškovo atžvilgiu akivaizdžiai neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu ieškovas patyrė žalą. Dėl tokio neteisėto persekiojimo pablogėjo ieškovo sveikata, sutriko dėl neigiamo stipraus psichologinio spaudimo ieškovo psichologinė būsena, beveik trejus metus ieškovas negalėjo ramiai gyventi įprastinio gyvenimo, dėl pareikštų įtarimų buvo pažeistas jo geras vardas visuomenėje, pažeista jo garbė ir orumas. Ieškovas prašo atlyginti jam dėl neteisėtų advokato ir prokuroro veiksmų patirtą 15 000 Eur neturtinę žalą ir 1 738 Eur (6 000 Lt) turtinę žalą, kuria sudarė išlaidos advokatų pagalbai. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai iš valstybės reikalauja žalos atlyginimo, kadangi nei vienu iš CK 6.272 straipsnyje nurodytų procesinių veiksmų pažeidimu savo reikalavimų negrindžia. Teisę tam tikrus duomenis pripažinti įrodymais turi išimtinai tik teismas, o ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priimdami sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip, kad nepagrįstai teigia ieškovas. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio neturtinės žalos atsiradimo faktą, jos dydį. Siekiant pagrįsti atsiradusią turtinę žalą, ieškovas turi įrodyti buvusius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmus. Informacijos pateikimo forma negali įtakoti procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą neteisėtumo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovo kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Mano, kad ieškovo reikalavimas atlyginti 1 738 Eur turtinę žalą, kurią jis patyrė advokato paslaugoms apmokėti, yra nepagrįstas, gynėjo dalyvavimas nebuvo būtinas, ieškovas jį kvietėsi savo iniciatyva, todėl pats ir turėtų prisiimti atsakomybę už šias išlaidas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. B. pareiškimą, todėl ieškovas baudžiamojoje byloje, o ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, bylinėjimosi išlaidų turėjo reikalauti iš pareiškėjos, bet ne iš teisėsaugos institucijų. Atsakovas M. E. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visetas nėra įrodytas, kas savaime sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovo sutuoktinė V. M. ilgą laiką ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ farmacinės veiklos ir audito vadovės pareigas. 2011 m. rugsėjo 23 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M. galiojusi darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, tačiau 2011 m. spalio 17 d. V. M. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, reikšdama reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (c. b. Nr. 2-19648-638/2011). UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams nurodytoje byloje atstovavo M. E. 2011 m. lapkričio 6 d. M. E. el. paštu V. M. ir jos atstovei advokatei N. K. pateikė pirminį pasiūlymą dėl civilinės bylos užbaigimo taikos sutartimi, siūlant V. M. sumokėti 5 164,31 Lt už ieškinio atsisakymą (suma atitinkanti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčių dydžius), o taip pat sumokėti 2 711,02 Lt GPM ir 1 640,11 Lt Sodrai bei raštu patvirtinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako bet kokių pretenzijų dėl V. M. skolos už studijas. 2011 m. lapkričio 25 d. V. M. atsakovui M. E. bei tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorei A. B. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame taip ir nebuvo atsakyta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlytų taikos sutarties sąlygų, tačiau išdėstė grasinimą paviešinti tam tikrą neigiamą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neatitiko tikrovės, tačiau galėjo padaryti didelę žalą bendrovės reputacijai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojo savo atstovą M. E. pateikti V. M. naują taikos sutarties pasiūlymą. 2011 m. lapkričio 28 d. M. E., susitikęs su V. M. advokate, išdėstė pakoreguotą taikos sutarties pasiūlymą, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės sutiko patenkinti visus V. M. ieškiniu keltus turtinius reikalavimus. Tą pačią dieną M. E. buvo atsiųstas V. M. atstovės advokatės N. K. el. laiškas, teigiantis, kad V. M. ir jos sutuoktinis (ieškovas) nori susitikti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore bei jos atstovu M. E., jog būtų aptarti galimi ginčo sprendimo variantai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kėlė nerimą tas faktas, jog inicijuotame susitikime dalyvaus ir V. M. sutuoktinis, kuris dar 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą ir gen. direktorei A. B. grasino, kad paskleis tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovę, todėl buvo nuspręsta pokalbį įrašyti. Susitikimo metu praktiškai visą laiką kalbėjo (savo ir V. M. vardu) ieškovas, kuris pakartojo V. M. laiške išdėstytą poziciją, neva V. M. turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompromituojančią informaciją. Susitikimo metu ieškovas taip pat pateikė reikalavimą – tam, kad jis ir V. M. nesikreiptų į teisėsaugos institucijas dėl neva vykusio pareigūnų papirkinėjimo, t. y. nepaviešintų tikrovės neatitinkančios, kompromituojančios informacijos apie bendrovę, V. M. turi būti perrašyta 10 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė sudarė apie 2 227 064,30 – 2 422 219,20 Lt. Ieškovo išsakytas nepagrįstas ir neteisėtas reikalavimas galimai atitiko LR BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (didelės vertės turto prievartavimo) požymius, todėl, po įvykusio susitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad ieškovo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorės pareiškimas ir duoti parodymai, tačiau ne garso įrašas, kadangi jį ikiteisminio tyrimo pareigūnams A. B. perdavė tik duomenų tikslinimo stadijoje. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. išteisinamajame nuosprendyje nekonstatavo, kad ieškovas buvo kaltinamas nepagrįstai ir jokios nusikalstamos veiklos nepadarė, tik buvo nurodyta, jog ieškovas išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Aplinkybė, jog baudžiamoji byla buvo baigta teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, nereiškia, jog baudžiamasis persekiojimas buvo inicijuotas ir/ar vyko neteisėtai. Garso įrašas buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais ir perduotas bendrovei, taigi atsakovas M. E. garso įrašu nedisponavo, juo labiau jokia apimtimi šio įrašo prieš ieškovą nepanaudojo. Kadangi Advokatų garbės teismas yra advokatų profesinės savivaldos institucija, o ne valstybės teisminės sistemos dalis, todėl jo sprendimas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu atsakovo M. E. veiksmų neteisėtumą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo atžvilgiu nagrinėta baudžiamoji byla realiai jam būtų sukėlusi neigiamus išgyvenimus, kurių pagrindu ieškovas turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, aplinkybių dėl kurių gynėjo dalyvavimas būtų būtinas (LR BPK 51 str.) nebuvo. Ieškovas gynėją kvietėsi savo iniciatyva, todėl turėtų pats prisiimti atsakomybę už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Ieškiniu yra prašoma priteisti žalą solidariai iš abiejų atsakovų M. E. ir Lietuvos Respublikos, neišskiriant nei kokio pobūdžio, nei kokio dydžio konkreti žala neva kilo dėl kiekvieno iš atsakovų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne M. E., iniciatyva.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ieškovui V. M. 1 738 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 738 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo V. M. atsakovui M. E. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas sprendė, kad atsakovo advokato M. E. veiksmai neįtakojo ieškovo atžvilgiu vykusio baudžiamojo persekiojimo ir todėl jam nekyla atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą žalą. Iš civilinės bylos medžiagos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-33-245/2014 medžiagos teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atsakovo M. E. iniciatyva; garso įrašą ikiteisminio tyrimo įstaigai taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. B., o ne atsakovas. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas ieškinio dalį dėl atsakovo advokato M. E. atsakomybės už ieškovo patirtą žalą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 177, 178, 185 straipsniai).Spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika; atliekant ikiteisminį tyrimą nustatoma, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Teismas sprendė, kad šiuo atveju įtarimo pareiškimas buvo grindžiamas prielaidomis, nepatikimais faktais, nesurinkus pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl jo baudžiamojo persekiojimo pradėjimas nepagrįstas. Byloje nustatytus valstybės institucijų veiksmus, organizuojant ir atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teismas vertino kaip neteisėtus, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas ir byla perduota nagrinėti teismui, neįsitikinus, kad yra surinkta pakankamai ir teisėtomis priemonėmis gautų įrodymų, todėl šiuos veiksmus teismas vertino kaip pažeidžiančius bendrąją valstybės pareigą proceso metu elgtis atidžiai ir rūpestingai.Baudžiamosios bylos Nr. 1-33-245/2014 medžiaga teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2012 m. vasario 13 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, bei truko iki 2014 m. spalio 17 d., t. y iki įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. išteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Bendra baudžiamojo proceso trukmė – daugiau kaip 2 metai ir 8 mėnesiai. Teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas V. M. grindžiamas priešingos, suinteresuotos palankia civilinės bylos baigtimi, šalies atstovų parodymais, išimtinai pastarųjų pateiktais šiame nuosprendyje išdėstytais duomenimis, kurie (susitikimo organizavimas, pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas) gauti ne įstatymų nustatyta tvarka. Įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas savo iniciatyva rodo, kad civilinės bylos priešinga pusė sukūrė sąlygas kaltinamajam V. M. išsakyti savo emocijas dėl žmonos atleidimo iš darbo, o kartu ir teiginius bei galimybę kelti sąlygas dėl civilinės bylos nutraukimo, nors pastarasis nebuvo bylos dalyvis. Neprieštaravimas pastarojo dalyvavimui derybose, rodo šių duomenų rinkėjų suinteresuotumą rinkti duomenis.Teismas, konstatavęs prokuroro neteisėtus veiksmus, sprendė, kad ieškovui turėtų būti atlyginama dėl baudžiamojo persekiojimo jo patirta turtinė žala, kadangi šie pareigūnų veiksmai lėmė tokių išlaidų atsiradimą. Spręsdamas ieškovo patirtos turtinės žalos (advokato išlaidų) atlyginimo klausimą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir tai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie baudžiamojo proceso metu patirtas 1 738,00 Eur (6 000 Lt) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo V. M. turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Todėl teismas ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteisė 1 738,00 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat, CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 738,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovo prašymas priteisti neturtinę žalą nėra pagrįstas teisės aktais bei neįrodytas. Teismas pripažino, kad baudžiamasis procesas neišvengiamai yra susijęs su neigiamais emociniais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu įprastoje aplinkoje, kitais suvaržymais ir nepatogumais ir tai ieškovui, beveik trejus metus būnant įtariamuoju ir kaltinamuoju, sukėlė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, tai neigiamai veikė jo įprastinę savijautą, pakenkė jo reputacijai. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl savo patirtų išgyvenimų nesikreipė į gydytojus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtų nepatogumų mastą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau ieškovui buvo leista išvykti iš Lietuvos Respublikos – į (duomenys neskelbtini), taigi, teismo nuomone, ieškovas nors ir patyrė nepatogumų, tai jo gyvenimo pernelyg neapribojo. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Nurodė, kad ieškovas V. M. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas advokatas M. E. pateikė įrodymus dėl 4 337,85 Eur išlaidų už advokato E. R. teisinę pagalbą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovas M. E. pats yra advokatas, sprendė, kad nėra pagrindo taikyti maksimalų tarifą už advokato darbo ir laiko sąnaudas, skirtas dokumentų analizei bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimui ir surašymui. Todėl atsakovo M. E. prašomas priteisti 4 337,85 Eur teisinių paslaugų išlaidas teismas sumažino iki 1 200 Eur, ir atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteisė 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – V. M. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas valstybės atsakomybės dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą, baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes a priori vertino kaip prejudicinius faktus, kurių pakartotinai vertinti ir analizuoti nereikia, ir rėmėsi išimtinai tik šiomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose, konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-34/2004, 3K-3-169/2007, 3K-3-319/2008 ir kt.). Apeliantės nuomone, ginčo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta, todėl patenkinti ieškinį nebuvo teisinio pagrindo.Nors teismas padarė išvadą, kad pareigūnai, priimdami procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, nesilaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau, pažeisdamas procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, visiškai neanalizavo minėtosios pareigos turinio ginčo situacijoje. Apeliantės nuomone, šios bylos atveju kitoks ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro elgesys ginčo situacijoje net nebuvo įmanomas. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, ir, pagal šiam etapui taikomus įrodinėjimo standartus, šių duomenų pakako procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti. Teigti, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai neteisingos ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nebuvo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu nebuvo objektyvios galimybės nuspėti, kad ateityje bus priimtas išteisinamasis nuosprendis. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Ikiteisminio tyrimo stadijoje ieškovo kaltės klausimas nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Ginčo situacijoje ikiteisminiam tyrimui pradėti bei procesiniams veiksmams atlikti ir sprendimams priimti faktinių duomenų, kurie buvo pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką, pilnai pakako. Tai, kad minėtiems sprendimams priimti nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei baudžiamojo proceso doktrina tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui nenumato. Teismas, darydamas išvadą dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą bei vėliau bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui neteisėtumo, nepagrįstai nevertino ir LR Konstitucijos, LR prokuratūros įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų, garantuojančių prokurorų nepriklausomumą priimant procesinius sprendimus.Teismas, priteisdamas iš apeliantės turtinę žalą ieškovui, nepagrįstai rėmėsi vien bendrosiomis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių išlaidų atlyginimą baudžiamajame procese ir nesirėmė specialiąją BPK 105 straipsnio 6 dalies norma, numatančia, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi, ieškovas, jeigu atsakingai ir rūpestingai būtų naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese, išlaidų, turėtų gynėjo paslaugoms apmokėti, būtų pareikalavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, parašiusios pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tokia galimybe ieškovui nepasinaudojo, todėl dabar perkelti išlaidų atlyginimo naštą valstybei būtų nepagrįsta.Teismas nepagrįstai pilnai patenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi, apeliantės nuomone, teisėsaugos institucijų veiksmai buvo atlikti teisėtai. Visgi, net jei ir teismas konstatavo pareigūnų veiksmų neteisėtumą ikiteisminio tyrimo stadijoje, išlaidos, turėtos visame baudžiamajame procese, turėjo būti proporcingai mažinamos, kadangi teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą ir, kurios nagrinėjimo metu gynėjas taip pat teikė ieškovui teisines paslaugas, veiksmų neteisėtumas sprendime nebuvo konstatuotas. Be to, teismas skundžiamame sprendime padarė tik lakonišką išvadą, kad ieškovas turėjo 1 738 Eur turtinės žalos, tačiau visiškai nedetalizavo, kokios konkrečiai gynybos paslaugos buvo suteiktos, nevertino faktinių aplinkybių dėl advokato darbo apimties, neanalizavo ar tokia suma gynėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįsta.Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju atsakovė (valstybė), jokios vykdytinos piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu neturėjo, taigi, nebuvo (ir negalėjo būti) praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui.Apeliaciniame skunde atsakovas M. E. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, numatant, kad atsakovui M. E. iš ieškovo V. M. priteistinas visų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 4 337,85 Eur sumą, atlyginimas; pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: „pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas savo iniciatyva rodo, kad civilinės bylos priešinga pusė sukūrė sąlygas kaltinamajam V. M. išsakyti savo emocijas dėl žmonos atleidimo iš darbo, o kartu ir teiginius bei galimybę kelti sąlygas dėl civilinės bylos nutraukimo, nors pastarasis nebuvo bylos dalyvis. Neprieštaravimas pastarojo dalyvavimui derybose, rodo šių duomenų rinkėjų suinteresuotumą rinkti duomenis“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nurodo, prašomi pašalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti, neatitinkantys byloje esančių įrodymų. Skirtingai nei galima spręsti iš aptarto motyvo formuluotės, atsakovas M. E. neinicijavo susitikimo su ieškovu M. M., o paties susitikimo metu nesukūrė jokių specialių sąlygų ir neskatino ieškovo kalbėti, išsakyti neteisėtų reikalavimų atsakovo M. E. kliento UAB „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu. Interesą surengti susitikimą su UAB “ (duomenys neskelbtini)” generaline direktore A. B. turėjo V. M. ir jos sutuoktinis V. M.. Kaip vėliau paaiškėjo, šis interesas buvo pagrįstas nesąžiningais ir neteisėtais V. M. ketinimais UAB „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu.Teismas, priteisdamas tik 27 proc. apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, paneigė LR CPK įtvirtintą atstovavimo institutą, nukrypo nuo rekomendacijų nuostatų. Teismas neįvertino, jog atsakovo M. E. turėtų bylinėjimosi išlaidų suma susidarė išimtinai dėl ieškovo ir jo atstovų inicijuotų veiksmų civilinio proceso metu. Tai, kad atsakovas M. E. yra advokatas, negali būti pagrindas paneigti šio atsakovo teisę jo atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą vesti per LR CPK 56 straipsnyje numatytą atstovą ir šiuo pagrundu gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, atsakovo M. E. turėtos bylinėjimosi išlaidos ne tik atitiko rekomendacijose įtvirtintus dydžius, bet netgi buvo mažesnės. Ieškovas V. M. atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tuo, kas buvo nustatyta baudžiamojoje byloje, ir padarė motyvuotą išvadą, kad ieškovas buvo nepagrįstai persekiojamas baudžiamojo proceso priemonėmis naudojant neteisėtus veiksmus, dėl ko patyrė turtinę žalą, kurios atsiradimą lėmė prokuroro neteisėti veiksmai. Sprendžiant ieškovo patirtos turtinės žalos (advokato išlaidų) atlyginimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo pernelyg didelės, neviršijo rekomendacinių paslaugų įkainių, be to, baudžiamasis procesas trūko ilgą 2 metus ir 8 mėnesius. Kadangi tokios išlaidos neviršijo nustatytų normų, ieškovas neprivalėjo įrodinėti, už kokius konkrečius veiksmus mokėjo savo gynėjui.Ieškovas V. M. atsiliepime į atsakovo M. E. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodoma, kad šalinti apelianto prašomus motyvus iš teismo sprendimo nėra pagrindo, nes teismo padaryta išvada pagrįsta ir teisinga. Byloje įrodyta, kad slaptas garso įrašas buvo daromas atsakovo M. E. ir A. B. iniciatyva. Atsakovas M. E. negalėjo nežinoti, kad 2011 m. lapkričio 29 d. advokatų kontoroje susitikime dalyvaus V. M., kuris nebuvo šalimi civilinėje byloje. Iki susitikimo, kuriame buvo daromas slaptas garso įrašymas, atsakovui M. E. jau buvo žinoma V. M. pozicija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai neteisėtą veiką, todėl atsakovui M. E. buvo žinoma apie ką bus kalbama susitikimo metu ir jis sąmoningai nutarė pokalbį įrašinėti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui M. E. priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir teisinga, nes civilinė byla nebuvo didelės apimties ar sudėtinga. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tik Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimu ir dokumentais, kurie patvirtino ieškovo išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje. Byloje vieną kartą buvo pakeisti ieškinio reikalavimai ir ieškinio pagrindas, visi teismo posėdžiai truko neilgai.Atsakovas M. E. atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir jame aptarta nagrinėjimui ginčui aktualia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą ir metines palūkanas. Atsakovė ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovės įgalioti pareigūnai, vykdydami baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Ieškovas baudžiamojo procese metu sąmoningai rinkosi privataus gynėjo paslaugas, o tam turėtų išlaidų atlyginimo LR BPK nustatyta tvarka nereikalavo. Taigi, ieškovas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į atsakovo M. E. apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas pagrįstai teigia, jog būtent V. M. ir V. M. iniciatyva 2011 m. lapkričio 29 d. vyko susitikimas su atsakovais, ko pasėkoje prokuratūrai buvo pateiktas pareiškimas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos ir vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėtoji aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, esant pagrįstam įtarimui, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog advokato M. E. kontoroje 2011 m. lapkričio 29 d. įvykusio uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų bei V. M. ir ieškovo V. M. susitikimo metu buvo padarytas garso įrašas (tomas 1, b. l. 81-84). Šio garso įrašo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2012 m. vasario 13 d. ieškovui V. M. pateiktas pranešimas apie įtarimą, kuris 2014 m. vasario 6 d. buvo pakeistas, nurodant, kad V. M. įtariamas, kad 2011 m. lapkričio 29 d. advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai grasino uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinei direktorei A. B. paskelbti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ kompromituojančią informaciją apie tariamai įmonės darbuotojų vykdytus korupcinio pobūdžio veiksmus, bei tuo sutrikdyti normalią ekonominę įmonės veiklą, ir per generalinę direktorę A. B. vertė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus kito asmens – V. M. naudai perduoti didelės vertės turtą – 10 procentų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė ne mažesnė kaip 316 420 Lt, kaip kompensaciją už žmonos V. M. atleidimą iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ farmacinės veiklos ir audito vadovės pareigų (tomas 1, b. l. 11, 18-19); 2012 m. spalio 23 d. surašytas kaltinamasis aktas (tomas 1, b. l. 12-14) ir byla perduota Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-245/2014 V. M. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių (tomas 1, b. l. 20-26). Ieškovas V. M. 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovų advokato M. E. ir Lietuvos Respublikos valstybės solidariai 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 738,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, b. l. 113–123). Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškovui V. M. 1 738 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 738 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.Byloje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovai, esminiai apeliacinių skundų argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog patenkinti ieškinį nebuvo pagrindo, teisėsaugos institucijos ir pareigūnai veikė teisėtai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta (CK 6.272 straipsnis, CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė,bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos 3K-3-2/2012).Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus. Teisėjų kolegija iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-33-245/2014 medžiagos nustatė, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu prasidėjo 2012 m. vasario 13 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, bei truko iki 2014 m. spalio 17 d., kai įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 26 d. išteisinamasis Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriame konstatuota, kad V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taigi, bendra baudžiamojo proceso trukmė – daugiau kaip 2 metai ir 8 mėnesiai. BPK 2 straipsnis ikiteisminio tyrimo institucijas ir prokurorą įpareigoja išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą ir imtis visų priemonių atskleisti nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad kaltinamąjį aktą surašyti ir bylą perduoti teismui galima tik nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes ir surinkus visus įmanomus ir būtinus įrodymus. Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas V. M. grindžiamas priešingos, suinteresuotos palankia civilinės bylos baigtimi, šalies atstovų parodymais, išimtinai pastarųjų pateiktais šiame nuosprendyje išdėstytais duomenimis, kurie (susitikimo organizavimas, pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas) gauti ne įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija vertina, jog šioje byloje nustatyti valstybės institucijų veiksmai, organizuojant ir atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, vertintini kaip neteisėti, kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas ir byla perduota nagrinėti teismui, neįsitikinus, kad yra surinkta pakankamai ir teisėtomis priemonėmis gautų įrodymų, todėl šie veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys bendrąją valstybės pareigą proceso metu elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju kilo valstybės atsakomybė atlyginti turtinę žalą ieškovui, kadangi byloje baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė netinkamai ir neteisėtai.Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK 177, 178 ir 185 straipsnių normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis.Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė į bylą įrodymus apie baudžiamojo proceso metu patirtas 1 738,00 Eur (6 000,00 Lt) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (tomas 1, b. l. 202), laikant, kad taip jam buvo padaryta turtinė žala. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas yra konstatuotas, todėl yra pagrindas ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažinti turtine žala.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos, konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010). Auščiau nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą.Sprendžiant dėl advokato M. E. apeliacinio skundo ir jame suformuluotų reikalavimų pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: „pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas savo iniciatyva rodo, kad civilinės bylos priešinga pusė sukūrė sąlygas kaltinamajam V. M. išsakyti savo emocijas dėl žmonos atleidimo iš darbo, o kartu ir teiginius bei galimybę kelti sąlygas dėl civilinės bylos nutraukimo, nors pastarasis nebuvo bylos dalyvis. Neprieštaravimas pastarojo dalyvavimui derybose, rodo šių duomenų rinkėjų suinteresuotumą rinkti duomenis“. Teisėjų kolegija nustatė, kad ši formuluotė perrašyta iš prijungtos baudžiamosios bylos nuosprendžio (4 t. b. l. 16, pirma pastraipa). Teisėjų kolegijos vertinimu šis pažodinis teismo sprendimo komentaras jokių neigiamų pasekmių apeliantui M. E. nesukelia. Baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje teismas šia formuluote grindė sprendimą, kad V. M. nusikalstamos veikos nepadarė. Šių motyvų pagrindu apeliacinis skundas šioje ginčo dalyje atmetamas.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir advokato M. E. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jam priteistinų turėtų atstovavimo išlaidų sumą. Atsakovas advokatas M. E. pateikė įrodymus jog turėjo 4 337,85 Eur išlaidų už advokato E. R. teisinę pagalbą (tomas 1, b. l. 65; tomas 2, b. l. 85-87). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovas M. E. pats yra advokatas, į byloje nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną sumą iki 1200 Eur sumos. Ribojant priteistinas bylinėjimosi išlaidas, yra siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų apsaugą ir pusiausvyrą. Apeliantas advokatas M. E. nenurodė jokių esminių svarbių aplinkybių, dėl kurių jam būtų priteista visa turėtų atstovavimo išlaidų suma (CPK 98 straipsnis,178 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėMindaugas ŠimonisArvydas Žibas