- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 1-33-245/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, kaltinamajam V. M., gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui E. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turintis aukštąjį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. M. kaltinamas tuo, kad jis 2011-11-29 advokatų kontoroje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai grasino UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinei direktorei A. B. paskelbti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompromituojančią informaciją apie tariamai įmonės darbuotojų vykdytus korupcinio pobūdžio veiksmus, bei tuo sutrikdyti normalią ekonominę įmonės veiklą, ir per generalinę direktorę A. B. vertė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus kito asmens – V. M. naudai perduoti didelės vertės turtą – 10 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė ne mažesnė, kaip 316 420 Lt, kaip kompensaciją už žmonos V. M. atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ farmacinės veiklos ir audito vadovės pareigų, t.y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d.
Kaltinimas buvo grindžiamas šiais duomenimis:
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad V. M. pažįsta, bet artimai nebendrauja. Jis yra pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kiti akcininkai: P. B. ir S. K.. Tiesiogiai valdyme nedalyvauja, įmonei vadovauja direktorė A. B.. A. B. jam pasakojo, kad V. M. reikalavo perduoti 10 procentų akcijų, tačiau ne tiesiogiai iš jo, o per direktorę A. B.. V. M. žino, kaip buvusią darbuotoją, apie šios atleidimą minėjo A. B., kad jai būtų grasinama nepamena, ar minėjo. Įmonės veikloje kompromituojančių dalykų nežino.
Atsiliepimas
Liudytojas M. E. parodė, kad į jį kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo jo klientas, direktorė A. B. dėl buvusios darbuotojos ieškinio - atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, bendravo su V. M. ir advokate taikiai susitarti. 2011-11-29, apie 14-15 val., vyko susitikimas. Susitiko su A. B., sulaukė V. M. ir pastarosios sutuoktinio V. M., susėdo kalbėtis. Tai buvo V. M. monologas. Šis pasakė, kad jei jie galvoja, jog susirinko dėl taikaus darbo bylos užbaigimo, tai klysta, svarbu tai, kad ši byla yra išėjimas į kitą bylą, t. y. į bylą dėl pareigūnų papirkinėjimo. V. M. sakė, kad tam, jog ta antra byla nebūtų inicijuojama, V. M. turi būti perrašyta 10 proc. „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Daryti garso įrašą jį paprašė A. B.. Pokalbio metu buvo aiškiai duota suprasti, kad „(duomenys neskelbtini)“ bus pašalinta iš farmacijos verslo. V. M. nebandė prieštarauti vyro teiginiams.
Liudytoja A. B. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė. Su V. M. buvo normalūs darbiniai santykiai. Ši atleista iš darbo šalių susitarimu, bet faktiškai toks susitarimas buvo pasirašytas dėl pastarosios darbo trūkumų. Buvo grasinimai dėl kompromituojančios informacijos, kad V. ją atskleis, bet kas tokio bus padaryta, nebuvo pasakyta. Apie lapkričio mėnesį 2011 metais, advokatas M. E. jai pasakė, kad M. nori susitikti. Dieną ir vietą jai pasakė advokatas M. E.. Prieš susitikimą jo prašė, kad pokalbis būtų įrašomas, nes vieną kartą jau buvo jai grasinama. Pokalbis vyko apie tai, kaip bus atsilyginta už tai, kad V. M. 15 metų dirbo jų įmonėje. Nei kompensacija, nei išmoka tai nebuvo pavadinta. V. M. sakė, kad pasakys tai, ką ji turės perduoti A. B., kuris buvo įmonės pagrindinis akcininkas, tuo metu turėjęs apie 76 proc. akcijų. Sakė, kad jei A. nori, kad nebūtų skelbiama kompromituojanti medžiaga, turi perrašyti Vigilijai 10 procentų akcijų. Ji tai suprato kaip realų grasinimą. Kokia suma sudaro 10 procentų akcijų, V. M. turėjo būti žinoma, nes ji žinojo tikslias apyvartas, pelnus ir kitus skaičius. V. M. taip pat tai turėjo žinoti: pamatęs apie 400 mln. per metus siekiančią apyvartą aiškiai gali suvokti, kokia yra akcijų vertė. V. M. negrasino, pokalbyje nedalyvavo, kelis kartus pritariamai linktelėjo galvą. Pokalbis iš esmės vyko tarp V. M. ir jos. V. M. nebuvo apkaltinta dėl 500 litų čekių perdavimo. 500 litų dydžio čekių pas juos nebuvo apskritai: buvo 50, 100 litų nominalo.
Liudytoja V. M. parodė, kad tarimosi dėl išėjimo iš darbo ir derybų su direktore A. B. nebuvo. Direktorė jai pasakė, kad turi nurodymą ją atleisti iš darbo. Laiko, kad ją atleido, nes A. B. taip liepė, nes kažkam buvo nepaduotas 500 Lt dovanų čekis. Prasidėjo derybos dėl išeitinės kompensacijos. 2011-11-29 susitikimą inicijavo „(duomenys neskelbtini)“ advokatas M. E.. Susitikime dalyvavo ji, jos vyras V. M., generalinė direktorė A. B. ir advokatas M. E.. Pokalbis vyko tarp advokato ir jos vyro. Jos su direktore buvo tik to susirinkimo dalyvės, į pokalbį nesikišo. Vyras paprašė, kaip derybų objektą, 10 procentų akcijų. Ji nežinojo, kad jis prašys akcijų, jai tai buvo staigmena. Jis vėliau pasakojo, kad atsisveikinant su kitais „(duomenys neskelbtini)“ (UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įmonės darbuotojais, kurie buvo kitų įmonių atstovai, buvo atsiskaitoma akcijomis. Kiek sudarytų 10 procentų akcijų, kokia tai suma, ji nežino. Įmonės vertės sumos taip pat nežino. Kažko neįprasto to pokalbio metu nevyko, tik liejosi emocijos. Pokalbio metu buvo minimos faktinės jos atleidimo aplinkybės, t. y. dėl dovanų teikimo kontroliuojančių institucijų darbuotojams. Gal tai ir buvo ta kompromituojanti informacija. Vyras nesakė, kad būtų pranešta A. B., kad reikės perduoti 10 procentų akcijų.
Iš 2011-11-25 V. M. pranešimo, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, kopijos matyti, kad V. M. teismui ketina atskleisti tikrąsias darbo sutarties nutraukimo priežastis: tai, kad vaistinių tinklui priklausančios vaistinės veiklos sustabdymas buvo vertinamas kaip netinkamas darbo atlikimas, todėl buvo priversta vykdyti direktorės A. B. nurodymus dėl piniginių čekių perdavimo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM pareigūnams. Toliau pranešime vardinami epizodai, kuriuose autorės teigimu buvo perduoti piniginiai čekiai (T. 1, b. l. 11-22).
Iš 2011-08-31 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo kopijos matyti, kad šalių susitarimu su darbuotoja V. M. nuo 2011-09-23 nutraukiama darbo sutartis (T. 1, b. l. 14).
Iš 2011-12-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja A. B. pateikė diktofoną „Olympus“ su laidu, garso įrašo transkripcija, kompaktinę plokštelę „(duomenys neskelbtini)“ su garso įrašu (T. 1, b. l. 43-47).
Iš 2012-01-13 objektų apžiūros protokolo matyti, kad diktofone „Olimpus“ įrašytas failas su pokalbiu. Taip pat fiksuota, kad pateiktoje kompaktinėje plokštelėje įrašytas pokalbis (T. 1, b. l. 48).
Iš pokalbio stenogramos matyti, kad vyras įvardintas Nr. 1 (V. M.) išsako frazes „dabar vyksta byla. Jūs galvojat turbūt greičiausiai, kad jinai vyksta dėl pinigų. Ir aš turiu jus nuliūdinti . Tai vyksta ne dėl pinigų. Ta pirminė byla, kur bus nagrinėjama gruodžio pirmą posėdis, dabar aš neatsimenu, kurią valandą, jinai reikalinga tam, kad pradėti antrą bylą - tik taip“ (T. 1, b. l. 51). „Jūs turit dabar tokioj keblioj situacijoj atsidurt, nes jūs turit viską praradusį darbuotoją, viską – išbrauktas jis iš farmacijos išmestas, nu greičiausiai tą patį norėsime padaryti ir su jumis. Išmesti iš farmacijos. Nes šitą informaciją – jei pateiksime atitinkamai, greičiausiai Nemuno tinklas bus ištrintas iš žemėlapio“ (T. 1, b. l. 51). „Tai dėl antros bylos yra rimtas pasiūlymas. Bet jis per daug rimtas. Dešimt procentų akcijų. Ir baigiam visus dalykus. Ir nekeliam bylos“ (T. 1, b. l. 53).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-31 balanso matyti, kad įstatinį kapitalą sudaro 3164200 Lt. (T. 1, b. l. 56).
Iš 2011-12-20 Kauno m. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19648-638/2011 kopijos matyti, kad buvo atmestas V. M. ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 100- 102).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2012-03-15 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo atmestas ieškovės V. M. skundas, dėl 2011-12-20 teismo sprendimo (T. 1, b. l. 103- 105 ).
Iš 2012-07-31 pažymos matyti, kad „Maxima“ dovanų čekių nominalai yra 20, 50 ir 100 Lt (T. 1, b. l. 108).
Iš 2012-07-24 pažymos matyti, kad „Akropolio“ dovanų čekio didžiausia vertė 200 Lt (T. 1, b. l. 111).
Iš 2012-08-01 pažymos matyti, kad UAB „Gera dovana“ čekiai yra 25, 50, 100, 200 ir 500 Lt nominalų (T. 1, b. l. 113).
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Baudžiamoji byla Nr. 2K-163/2012, Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011). BK 181 str. 3 d. nurodyti kvalifikuojantys požymiai: didelės vertės turtas arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.
Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. M. 2011-08-31 buvo atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės veiklos ir audito vadovės pareigų, priverčiant pasirašyti atleidimą šalių susitarimu, apkaltinant ją 500 litų čekio vagyste. Nesutikdami su tokiu atleidimo būdu, dėl to kreipėsi į įmonę, tačiau įmonė atsisakė tęsti derybas. Tada buvo kreiptasi į Kauno m. apylinkės teismą, civiline tvarka, dėl neteisėto atleidimo. Prieš teismo sprendimą jo žmona parašė laišką A. B. ir jos advokatui M. E., kuriame išdėstė savo nuomonę, dėl kokių priežasčių ji buvo atleista. Po šio laiško advokato M. E. iniciatyva buvo surengtas susitikimas. Susitikimo metu jis ketino siūlyti savo sąlygas dėl žmonos atleidimo, ką ir padarė. Jis ir jo žmona V. M. norėjo, kad būtų pasirašyta taikos sutartis bei V. M. „užrašytos“ 10 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Nenurodė nei iš kurio akcininko nori akcijų, nei kaip, akcijų vertės nežinojo. Jis A. B. jokių grasinimų neišsakė, o išsakė tik derybinį argumentą dėl akcijų. Tikėjosi, kad jis bus atmestas ir bus pereita prie kito argumento. Kalbėjo tik su advokatu M. E.. Akcijų prašė dėl neteisėto žmonos atleidimo, ne kaip kompensacijos, nes buvo girdėjęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perleidusi akcijas keliems žmonėms. Kalbėjo pakeltu tonu, tačiau tam buvo emocinis pagrindas. Mano, kad M. E. jį specialiai provokavo, nes darė neteisėtą įrašą, apie kurį jis nieko nežinojo.
Apklaustas V. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis turintis kompromituojančios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos atskleisti tuo metu neketinęs (T.1, b. l. 143-144).
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, apie 8 procentus. Akcijų nominalios vertės negali pasakyti. Kaltinamasis jam pretenzijų nėra pareiškęs, jų santykiai draugiški. Kad atleidžiant iš darbo būtų perleidžiamos akcijos, negirdėjo. Nukentėjęs nesijaučia ir neprašo, kad tokiu jį pripažintų teismas.
Liudytojas P. B. parodė, kad turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Akcijų nominalios vertės negali pasakyti. Kaltinamasis jam pretenzijų nėra pareiškęs, jų santykiai normalūs. Nukentėjęs nesijaučia ir neprašo, kad tokiu jį pripažintų teismas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje A. B. pasakė, kad V. M. reikalavo 10 procentų bendrovės akcijų kaip kompensaciją už jo žmonos V. M. neteisėtą atleidimą. Tačiau posėdyje dėl to nebuvo svarstoma ir nepriimti jokie sprendimai. V. M. kreipėsi ir į jį prašydamas padėti išspręsti klausimus dėl atlygio V. M. bei ginčo civilinėje byloje, tačiau jis patarė pastarajam kreiptis į bendrovės generalinę direktorę A. B. ir pagrindinį akcininką A. B..
Liudytoja N. K. parodė, kad V. M. kreipėsi į ją dėl žmonos atleidimo iš darbo. Buvo kreiptasi į teismą dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu. 2011-11-29 „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje vykusiame susitikime nedalyvavo. Prieš pokalbį ten, pas ją buvo atvykę M., V. M. paklausė, jeigu siūlytų sudaryti taikos sutartį, ar galima tartis, kad kompensacija būtų ne vien pinigine išraiška sumokama. Jis sakė, kad ankstesniems darbuotojams buvo siūlomos akcijos. Ji sakė, kad galima tartis dėl akcijų, bet tai yra šalių susitarimo reikalas. Kad akcijos būtų mokamos atleidžiant darbuotoją, jai nežinoma. V. M. klausė, ar galimas toks variantas, ji pasakė, kad įstatymas to nedraudžia. Susitikti su jos atstovaujamąja V. M. paprašė M. E., todėl susitikimas įvyko pastarojo kontoroje.
Iš 2011-12-20 Kauno m. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19648-638/2011 kopijos matyti, kad buvo atmestas V. M. ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 100- 102). V. M. kaltinamas padarius nusikalstamą veiką 2011-11-29, tai yra, minimos civilinės bylos nagrinėjimo metu. V. M. yra V. M. sutuoktinis. Iš teismo sprendimo matyti, kad V. M. nebuvo civilinio ginčo šalis, tačiau iš bylos medžiagos, t.y. liudytojų V. M., N. K., M. E., A. B. parodymų matyti, kad V. M., kaip ieškovės sutuoktinis, dalyvavo abiejų civilinio proceso šalių sutikimu pastarųjų derybų procese dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-19648-638/2011. Šiame procese V. M. išsakė pretenzijas ne savo, o V. M. naudai, dalyvaujant pastarajai. V. M. neprieštaravo išsakomiems V. M. teiginiams. Dovanų čekių skirtų papirkinėjimams UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą nurodė ieškovė minėtoje civilinėje byloje liudytoja V. M.. Kaltinamasis V. M. buvo gerai pažįstamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniu akcininku A. B., nes pastarieji anksčiau kartu dirbo. Tai rodo, kad ir priešingai civilinio ginčo šaliai V. M. buvo žinomas. Aplinkybė, kad civilinio proceso priešingos šalies atstovai A. B. ir M. E. sutiko ir priėmė į derybų procesą V. M. rodo, jog pastarieji jį pripažino kaip ieškovės V. M. atstovą. Todėl teismas laiko, kad kaltinime aprašytos veikos aplinkybės įvyko priešingų šalių civilinėje byloje atstovų susitikimo dėl civilinės bylos pabaigimo taikos sutartimi derybų metu. Kiekviena šių šalių buvo suinteresuota bylos baigtimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai buvo netgi tam iš anksto pasiruošę, tai yra, neteisėtai, slapta fiksuoti derybų procesą darant garso įrašą. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2012-12-13 sprendimu šiuos atstovo advokato M. E. veiksmus įvertino kaip Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 p., 1.3 p., 1.5 p. ir LR advokatūros įstatymo 5 str. 39 str. 1 d. 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimą (T.3 b.l.90-92). Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis V. M. ir V. M. iš vienos pusės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai A. B. ir M. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas A. B. iš kitos pusės yra tikro teisinio santykio dalyviai. Todėl konstatuotina, jog buvo juridinis pagrindas.
BK 294 straipsnyje savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje įtvirtintos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009). Kaip anksčiau paminėta, konstatavus, jog kaltinamasis buvo vienas iš teisinio santykio dalyvių ir buvo juridinis pagrindas, nėra kaltinamojo V. M. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 181 str. 1 ir 3 dalyse, sudėties.
Vertinant V. M. objektyviosios ir subjektyviosios pusės veiksmus, ar juose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 2 d., sudėtis, byloje pateiktą audio įrašą, pokalbio stenogramą, kurioje yra įvardinto vyro Nr. 1 (V. M.) išsakytos frazės„ dabar vyksta byla. Jūs galvojat turbūt greičiausiai, kad jinai vyksta dėl pinigų. Ir aš turiu jus nuliūdinti . Tai vyksta ne dėl pinigų. Ta pirminė byla, kur bus nagrinėjama gruodžio pirmą posėdis, dabar aš neatsimenu, kurią valandą, jinai reikalinga tam, kad pradėti antrą bylą - tik taip“ (T. 1, b. l. 51). „Jūs turit dabar tokioj keblioj situacijoj atsidurt, nes jūs turit viską praradusį darbuotoją, viską – išbrauktas jis iš farmacijos išmestas, nu greičiausiai tą patį norėsime padaryti ir su jumis. Išmesti iš farmacijos. Nes šitą informaciją – jei pateiksime atitinkamai, greičiausiai Nemuno tinklas bus ištrintas iš žemėlapio“ (T. 1, b. l. 51). „Tai dėl antros bylos yra rimtas pasiūlymas. Bet jis per daug rimtas. Dešimt procentų akcijų. Ir baigiam visus dalykus. Ir nekeliam bylos“ (T. 1, b. l. 53) vertinamas kaip turintis šantažo požymių. Tačiau iš viso stenogramos konteksto matyti, kad V. M. išsakė pasipiktinimą dėl jo žmonos V. M. jo supratimu neteisėto atleidimo iš darbo, kurį dirbo 15 metu atsakingose pareigose ir kaip to kompensaciją pareikalavimo atsilyginimo V. M. akcijomis. Nėra tiesioginio reikalavimo, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko akcijų reikalauja. Liudytoja N. K. parodė, kad prieš pokalbį su atsakovo atstovais, pas ją buvo atvykę M. ir pokalbio metu V. M. paklausė, jeigu atsakovas siūlytų sudaryti taikos sutartį, ar galima tartis, kad kompensacija būtų sumokama ne vien pinigine išraiška. Jis sakė, kad ankstesniems darbuotojams buvo siūlomos akcijos. Ji atsakė, kad galima tartis dėl akcijų, bet tai yra šalių susitarimo reikalas. V. M. klausė, ar galimas toks variantas, ji pasakė, kad įstatymas to nedraudžia. Susitikti su jos atstovaujamąja V. M. paprašė M. E.. Tai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. vykdamas kartu su ieškove liudytoja V. M. į susitikimą su priešingos civilinės bylos šalies atstovu, konsultavosi su advokate dėl jo būsimų keltinų reikalavimų taikos sutarčiai ir gavo teisinį įvertinimą, kad tai neprieštarauja įstatymams. Po to tai jis ir realizavo.
Be kaltinamojo V. M. ir liudytojos V. M. parodymų, byloje daugiau nėra įrodymų egzistavus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų papirkinėjimo faktui, tačiau V. M. išgirdęs V. M. teiginius apie tai, objektyviai galėjo patikėti, kad su jo sutuoktine yra susidorota dėl nusikalstamų veiksmų-sistemingo pareigūnų papirkinėjimo. Iš anksčiau paminėto garso įrašo stenogramos konteksto matyti, kad informaciją dėl pareigūnų papirkinėjimo gali pateikti tarnybom, tačiau jų, nekonkretizavo. Derybų metu V. M. pareikalauja akcijų kaip kompensaciją už neteisėtą jo nuomone V. M. atleidimą iš užimamų pareigų, neįvertinus pastarosios ilgamečio nepriekaištingo darbo. Šios kompensacijos jis reikalauja ne sau, o ieškovės civilinėje byloje naudai derantis dėl taikos sutarties sąlygų ir bylos nutraukimo. Kaltinamasis V. M. savo ketinimo pranešti tarnyboms (iš stenogramos konteksto galima suprasti teisėsaugos institucijoms) apie pareigūnų papirkinėjimo faktą davė parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tokią informaciją pateikė civilinėje byloje, t.y. šį ketinimą įvykdė pranešdamas teisėsaugos pareigūnams. Byloje nėra duomenų, kad V. M. tokią nepalankią informaciją būtų paskleidęs žiniasklaidos priemonėmis, kėsinęsis ar bent rengęsis paskleisti. V. M. reikalavo perduoti turtą ne išgalvotais motyvais, o turėdamas pagrindą, nes, jo žiniomis, V. M. atleista iš užimamų pareigų nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat ir stenogramos matyti, kad kaltinamasis V. M. nereikalauja pinigų, pabrėžia, kad jam ir jo žmonai tai nėra esminis dalykas. Todėl darytina išvada, kad V. M. derybų metu kelia ir kitų vertybių klausimą, jų nedetalizuodamas, tačiau iš pokalbio konteksto matyti, kad turi omenyje savo sutuoktinės teisių pažeidimą. Išdėstytas V. M. reikalavimo turinys yra apie V. M. pažeistas teises UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kompensaciją už tai kartu teigdamas, jog tuo atveju, jei išsakytos sąlygos nebus patenkintos, gali pranešti apie negatyvų faktą tarnyboms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-183/2012 pažymėta, kad veikai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti ir didelės žalos, ir smurto požymius. Teismas tokių požymių kaltinamojo V. M. veiksmuose teismas nenustatė, kadangi kaltinamasis nepaskleidė negatyvios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtai vaistinių tinklo bendrovei nesukėlė neigiamų pasekmių pastarosios ūkinėje-prekybinėje veikloje, t.y. nėra pasekmių-didelės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos akcininko A. B. teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas laiko, kad V. M. veiksmuose nėra ir psichinio smurto, kadangi pastarasis apie išsakytas negeroves ketino kreiptis į tarnybas (iš konteksto suprantama teisėsaugos), o kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl faktų patikrinimo nėra draudžiamas, neteisėtas elgesys, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams ir akcininkams nebuvo dėl ko išsigąsti.
Kaltinimas V. M. grindžiamas priešingos, suinteresuotos palankia civilinės bylos baigtimi, šalies atstovų parodymais, išimtinai pastarųjų pateiktais šiame nuosprendyje išdėstytais duomenimis, kurie (susitikimo organizavimas, pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas) gauti ne įstatymų nustatyta tvarka. Įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (BPK 20 str. 4 d.). Pasiruošimas ir slaptas garso įrašo darymas savo iniciatyva rodo, kad civilinės bylos priešinga pusė sukūrė sąlygas kaltinamajam V. M. išsakyti savo emocijas dėl žmonos atleidimo iš darbo, o kartu ir teiginius bei galimybę kelti sąlygas dėl civilinės bylos nutraukimo, nors pastarasis nebuvo bylos dalyvis. Neprieštaravimas pastarojo dalyvavimui derybose, rodo šių duomenų rinkėjų suinteresuotumą rinkti duomenis.
BK 294 str. 3 d. reikalauja, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tokio reikalavimo byloje nėra.
Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. M. dalyvaudamas civilinės bylos šalių ir jų atstovų derybose dėl civilinės bylos baigties šalių sutarimu ir išsakydamas teiginius dėl šios bylos baigties sąlygų, nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 181 str. 3 d., 294 str. 2 d., kaltinimas pagal BK 181 str. 3 d. nepagrįstas įrodymais, todėl jis išteisinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. M. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 3 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
V. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – paketas Nr. 1: kompaktinė plokštelė su garso įrašu-palikti prie bylos, diktofonas „Olimpus“ su laidu-grąžinti A. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.