Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė bausmė A. G. – 3 metų laisvės atėmimas.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nurodyta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti kardomąją priemonę – suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmimo ir laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-06-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuspręsta A. G. sulaikymo metu paimtus pinigus (241,50 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, konfiskavus, 2024-06-10 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Nurodyta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – po narkotinių medžiagų tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) 122,496 g, amfetaminą 1,146 g ir 4-CMC 6,689 g, saugomus PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuspręsta po tyrimo likusias dvi tūteles, atiduotas saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nurodyta telefonus „Huawei P20“ ir „Samsung Galaxy“, paimtus iš A. G., kurie priduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. G..

Nurodyta po narkotinių medžiagų tyrimo objektus ir pakuotes, kurie atiduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nurodyta kratos metu iš A. G. paimtus maišiukus, atiduotus saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuspręsta kompaktinius diskus su A. G. telefono duomenimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuspręsta nepriteisti iš A. G. 658,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiu A. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė ne mažiau kaip 124,619 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 0,074 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir ne mažiau kaip 5,317 g psichotropinės medžiagos 4-CMC iki kol 2024-06-06 apie 19.35 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, Klaipėdoje, pardavė dalį laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 4,216 g A. Ž. už 40 eurų, o likusį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 120,403 g, 0,074 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 5,317 g psichotropinės medžiagos 4-CMC, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje iki kol policijos pareigūnai narkotines ir psichotropines medžiagas jo sulaikymo ir po sulaikymo atliktos kratos metu 2024-06-07 laikotarpiu nuo 00.09 iki 01.20 val., aptiko ir paėmė.

2. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad jis nenustatytu laiku, t. y. iki 2024-06-07, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5, 12 bei 32 straipsnio nuostatas, neteisėtai – neturėdamas leidimo laikyti ir nešioti šaudmenis, radęs, pasiėmė ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute Klaipėdoje laikė du šovinius, tinkamus šaudyti, t. y. pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (9 mm Luger), kuris skirtas 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, pistoletams-kulkosvaidžiams, skirtą „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei šovinį pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo (.380 Auto) skirtą 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, skirtą „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams iki kol juos kratos metu 2024-06-07 laikotarpiu nuo 00.09 iki 01.20 val., rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies ir dydžio parinkimo taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas įvertino tai, kad A. G. padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs abu jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vertindamas A. G. asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. G. padarė būdamas teistas (t. 2, b. l. 62–66), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 56–60), todėl padarė teisingą išvadą, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs A. G. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinta už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrus tokias bausmes: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – šiek tiek didesnę nei minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – didesnę nei minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo 1 metams bausmę. Po to apylinkės teismas, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmės pridėjo dalį (6 mėnesius) švelnesnės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 1 metams bausmės ir paskyrė A. G. galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl minėtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino trečdaliu – iki 2 metų, į šios bausmės laiką įskaičiavo ir nuteistojo suėmimo ir laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-06-06 iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo.

12. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas esmines nuteistajam A. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nei apeliantui už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

13. Pažymėtina, kad net ir A. G. už abu jo padarytus nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė pritaikius BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta iki 2 metų, neviršija BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dydžio. Atsižvelgdama į tai, jog du naujus (sunkų ir apysunkį) tyčinius nusikaltimus A. G. padarė būdamas ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui, o anksčiau jam jau buvo skirta ir pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju, net ir įvertinus į bylą pateiktą Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Resocializacijos skyriaus specialistės teigiamą A. G. charakteristiką (t. 4, b. l. 57), papildomas bausmės sušvelninimas apeliantui neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

14. Nors apeliantas akcentuoja, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą dėl abiejų nusikalstamų veikų ir už padarytas nusikalstamas veikas skirtinų laisvės atėmimo bausmių, kurių trukmės tik šiek tiek didesnės nei sankcijose numatytos minimalios, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, iki 2 metų. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

15. Darytina išvada, jog A. G. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikaltimų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. 2025-04-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš A. G. valstybei priteistinos 120,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Usonytės užmokestis (t. 4, b. l. 51–54).

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019).???

18. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo jam paskirtos bausmės individualizavimą ir kuris yra atmetamas, byloje nėra duomenų apie nuteistojo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. G. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš A. G. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 120,83 Eur – žymiai A. G. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 120,83 Eur – valstybei.