Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-414-842/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovams Vandai B. G., A. G., R. G., R. Š., G. S., N. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkė teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) UAB „Florinus“ (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo pagal pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą atsakovams V. B. G., A. G., R. G., R. Š., G. S., N. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) (toliau – ir atsakovai) bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų priteisimo.

2. Atsakovai V. B. G., R. G. ir A. G. pateikė 2024 m. liepos 22 d. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, iki NŽT išnagrinės atsakovės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ ir jo pagrindu priims naują įsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki NŽT išnagrinės atsakovės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ ir jo pagrindu priims įsakymą.

4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo sustabdyta iki galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023 priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra tiesiogiai susijęs su kilusiu ginču dėl to, kokia sklypo dalis tenka atsakovei V. B. G. pagal priklausančio statinio dalį (patalpas), sprendžiant, kad tik nustačius atsakovei V. B. G. tenkančią sklypo dalį, bus galimybė įvertinti, ar ieškovės prašoma nustatyti sklypo naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesus. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ yra panaikintas teismo, todėl NŽT kilo pareiga iš naujo išnagrinėti atsakovės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą NŽT „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ bei priimti naują įsakymą.

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-12883-394/2024 pagal V. B. G. reikalavimą įpareigoti NŽT atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos V. B. G. NŽT Vilniaus miesto skyriui 2021 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė nėra suinteresuota kuo greičiau išspręsti klausimą dėl garažui priskirtinos valstybinio sklypo dalies.

6. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo yra susijęs su ginču dėl to, kokia valstybinio sklypo dalis tenka V. B. G. pagal priklausančio statinio dalį (patalpas), kadangi, kaip ir anksčiau pasisakyta teismo, tik nustačius atsakovei tenkančią sklypo dalį, bus galimybė įvertinti, ar ieškovės prašoma nustatyti sklypo naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Florinus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo ir solidariai priteisti iš atsakovų V. B. G., A. G., R. G., R. Š., G. S., N. K. ir NŽT ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą, atlyginimą.

8. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Mano, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei privalomas, nei fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas, todėl teismas skundžiama teismo nutartimi nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

9. Pažymi, kad neegzistuoja aplinkybės, kurios trukdytų išnagrinėti civilinę bylą. Nėra jokios objektyvios būtinybės ar kitų priežasčių stabdyti bylos nagrinėjimą nutartyje nurodytam laikui. Mano, kad aptariamas įsakymas nedarys visiškai jokios įtakos byloje sprendžiamam klausimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovei V. B. G. NŽT įsakymo pagrindu įsigijus valstybinio žemės sklypo dalį, ja padidės tik šios atsakovės turima žemės sklypo dalis, neturinti jokios tiesioginės įtakos ieškovės ar kitų atsakovų turimai ir norimai nustatyti naudojimosi daliai. Todėl akivaizdu, kad NŽT įsakymo pagrindu atsakovės V. B. G. išperkama valstybinės žemės sklypo dalis (jei ji apskritai bus išpirkta) yra neesminė ir nedarys jokios įtakos byloje keliamo pagrindinio klausimo nagrinėjimui – naudojimosi tvarkos nustatymui su tikslu nustatyti aiškią ribą ieškovės ir kitų atsakovų naudojamai žemės sklypo daliai, kuri išliks nepakitusi nepriklausomai nuo NŽT sprendimo turinio.

10. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, prašydama teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, į atsakovės V. B. G. turimą ir naudojamą žemės sklypo dalį prie garažo nepretenduoja, tad jei ir padidėtų šios atsakovės turima žemės sklypo dalis, ji padidėtų būtent atsakovės V. B. G. naudojama dalimi ties atsakovei priklausančiu garažu prijungta valstybinio žemės sklypo dalimi. Be kita ko, jokio ginčo tarp ieškovės ir atsakovų dėl dalių dydžio nėra, ieškovė neturi tikslo naudotis atsakovams priklausančiomis dalimis, tad tolesnis bylos nagrinėjimas niekaip neturės įtakos atsakovės V. B. G. teisių pažeidimui. Juo labiau, teismui tęsiant bylos nagrinėjimą ir nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, tokia teismo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neturėtų būti keičiama gavus NŽT įsakymą.

11. Nurodo, kad yra įsitikinusi, kad teismas turi visas galimybes tęsti bylos nagrinėjimą ir spręsti pagrindinį byloje keliamą klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nelaukiant, kol bus išspręstas atsakovės V. B. G. ginčas su NŽT dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo. Nesant objektyvių aplinkybių ir būtinumo, pagrįsto ekonomiškumu ar kitomis išimtinėmis sąlygomis, bylos sustabdymas laikomas nepagrįstu.

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo ieškovės UAB „Florinus“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Nurodo, kad NŽT nuomone, teismas pagrįstai skundžiama nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė. Ši byla turės esminę reikšmę ir yra tiesiogiai susijusi su kitomis nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. e2-218-466/2024, eI3-4531-1161/2024, e2-433-868/2024, kuriose yra sprendžiamos žemės sklypo nuosavybės teisės.

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. Š. prašo ieškovės UAB „Florinus“ atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti, taip pat prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. B. G., A. G., R. G., G. S., N. K. ir NŽT ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrįnėjant šį atskirąjį skundą, atlyginimą.

15. Nurodo, kad su ieškovės atskiruoju skundu sutinka iš dalies ir palaiko ieškovės poziciją nagrinėjamu klausimu. Mano, kad byloje nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą, nes nurodomas NŽT sprendimo priėmimo klausimas nereikš, kad atsakovė V. B. G. įgis valstybinio žemės sklypo dalį, t. y. nėra garantuojama, kad bus sudaryta valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovės V. B. G. norima įsigyti valstybinio žemės sklypo dalis niekaip neturės įtakos siekiamai nustatyti naudojimosi tvarkai, nes ji ribosis tik su šios atsakovės naudojama dalimi, į atsakovės V. B. G. siekiamą įsigyti valstybinio žemės sklypo dalį ieškovė jokių teisių ir reikalavimų nereiškia, kad tokios valstybinio žemės sklypo dalies prijungimo / neprijungimo klausimo išsprendimas niekaip neįtakos naudojimosi tvarkos nustatyto klausimo sprendimo bei kitų bylos šalių teisų apimčių, t. y. visų kitų bylos šalių teisės išliks tokios pat apimties.

16. Akcentuoja, kad visuomet geranoriškai dėjo pastangas bendradarbiauti su ieškove siekiant sudaryti naudojimosi žemės sklypu planą. Nesutinka su ieškovės prašymu bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį atskirąjį skundą, atlyginti solidariai ir iš atsakovės R. Š..

17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. B. G., R. G. ir A. G. prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį.

18. Nurodo, kad situacija, kai nėra priimtas NŽT įsakymas, kuriuo skiriama sklypo dalis atsakovės V. B. G. garažui, suponuoja teisines pasekmes atsakovams (atsakovei V. B. G.), nes jie negali užbaigti valstybinės sklypo dalies privatizavimo proceso ir todėl eliminuojama galimybė nustatyti teisingą ir visų bendraturčių interesus geriausiai tenkinančią naudojimosi sklypu tvarką, taigi ir galimybė nagrinėti bylą jos nesustabdžius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirojo skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Florinus“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

20. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, iki NŽT išnagrinės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ ir jo pagrindu priims įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

21. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

22. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė UAB „Florinus“ 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė papildomus paaiškinims ir naujus rašytinius įrodymus, tiek atsakovai V. B. G., R. G. ir A. G. 2024 m. lapkričio 19 d. padavė prašymą dėl papildomų paaiškinimų priėmimo. Kadangi šalių rašytiniai paaiškinimai pateikti pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams tokiems procesiniams veiksmams atlikti (atskirajam skundui ir atsiliepimui į atskirąjį skundą paduoti), apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti aptariamus ieškovės ir atsakovų V. B. G., R. G. ir A. G. pateiktus procesinius dokumentus, taip pat ir ieškovės kartu su paduotu 2024 m. rugsėjo 13 d. procesiniu dokumentu pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami papildomi jame išdėstyti atskirojo skundo argumentai.

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu

23. Ieškovė, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sustabdė civilinė bylos nagrinėjimą nesant nei privalomajam, nei fakultatyviajam bylos sustabdymo pagrindui. Ieškovės įsitikinimu, neegzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios kliudytų išspręsti civilinę bylą nesustabdžius jos nagrinėjimo, t. y. NŽT išnagrinėjus atsakovės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą ,,Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ ir priimto įsakymo pagrindu jai įsigijus valstybinės žemės sklypo dalį, ja padidės tik atsakovės V. B. G. turima žemės sklypo dalis, neturinti jokios tiesioginės įtakos ieškovės ar kitų atsakovų turimai daliai, ieškovės ir kitų atsakovų naudojamos žemės sklypo dalys išliks nepakitusios nepriklausomai nuo NŽT sprendimo turinio. Ieškovės teigimu, jeigu ir padidėtų atsakovės V. B. G. turima žemės sklypo dalis, ji padidėtų būtent jos naudojama dalimi ties V. B. G. priklausančiu garažu prijungta valstybinio žemės sklypo dalimi.

24. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad bylos stabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, kada teismas privalo, o CPK 164 straipsnyje – kada turi teisę stabdyti bylą. CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas turi teisę stabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę byla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Šio instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Civilinė byla gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesiniu veiksmu negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitu priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020, 55 punktas).

27. Įvertinęs nurodytą civilinės bylos sustabdymo instituto reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų V. B. G., R. G. ir A. G. 2024 m. liepos 22 d. prašyme dėl civilinės bylos sustabdymo nurodytas priežastis pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutatimi pagrįstai pripažino objektyviomis kliūtimis bylai išnagrinėti ir sudarančiomis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintą pagrindą stabdyti bylą, todėl pagrįstai prašymą dėl bylos sustabdymo tenkino. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį NŽT yra nurodžiusi, kad garažams, nuosavybės teise priklausantiems atsakovei V. B. G. ir R. Š. nėra išskirta tenkanti žemės sklypo dalis, dėl vieno iš jų išpirkimo nėra kreiptasi, o dėl kito vyksta teisminis ginčas. Kadangi šiuo metu yra neaiški sklypo dalis, tenkanti atsakovės V. B. G. garažui, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tik nustačius atsakovei V. B. G. tenkančią sklypo dalį, bus galimybė įvertinti, ar ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesus. Kad ši aplinkybė yra reikšminga teismui sprendžiant bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, patvirtina pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika.

28. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-542-1097/2024 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-470-905/2023, kuriuo buvo panaikintas atsakovės NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 49VĮ-844-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“, todėl NŽT kilo pareiga iš naujo išnagrinėti atsakovės V. B. G. 2021 m. vasario 19 d. prašymą NŽT „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“ bei priimti naują įsakymą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-12883-394/2024 pagal V. B. G. reikalavimą įpareigoti NŽT atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos V. B. G. NŽT Vilniaus miesto skyriui 2021 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo“. Byloje nėra pateikta duomenų, šioje proceso stadijoje leidžiančių teigti, kad pastarasis prašymas NŽT Vilniaus miesto skyriuje iš naujo nėra išnagrinėtas dėl atsakovės V. B. G. kaltės.

29. Pritartina atsakovės V. B. G., R. G. ir A. G. atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą argumentui, kad NŽT priėmus naują įsakymą, gali pasikeisti kitiems bendraturčiams išskirtos žemės sklypo dalys (jų dydžiai kvadratiniais metrais), sklypo dalių konfiguracija, bendrojo naudojimo plotai ir konfiguracija, dėl ko iš esmės reikėtų keisti visą patikslintu ieškiniu teikiamą tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

33. Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.