Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 93 MGL (4650 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. skirta sumažinta 62 MGL (3100 Eur) bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į V. P. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. 0.42 val. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. 12.22 val., tai yra 1 para, ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš V. P. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu; V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti; 2023 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į keleivinį automobilį „Toyota Land Cruiser“ (150 SERIES), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio numeris: (duomenys neskelbtini), markė: „Toyota“, modelis: „Toyota Land Cruiser“ (150 SERIES), spalva: juoda, techninio paso numeris: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: Dyzelinas, pagaminimo metai: - , 1.00 vnt., vertė: 21980 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdyti, naudoti, disponuoti; terminą nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., – nuspręsta palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo; nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuspręsta: 1) transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, – konfiskuoti, 2) V. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), – perduoti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, 3) 2 vnt. DVD su vaizdo įrašais, – palikti saugoti prie bylos; išaiškinta V. P., kad teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. gynėjo advokato R. D. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas R. D. apeliaciniu skundu iš neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teisingai kvalifikavo V. P. veiksmus. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuteistojo V. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-100-648/2019, 2K-81-895/2020, 2K-28-628/2023, 2K-74-594/2024).

8. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors V. P. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), bylos duomenimis V. P. anksčiau buvo įvykdęs neatsargų nusikaltimą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas BK 38 straipsnio pagrindu (laikomas anksčiau neteistu), šioje byloje jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, nei turtinės žalos, nei neturtinės žalos savo nusikaltimu nepadarė, todėl egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos laidavimo sąlygos, leidžiančios atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados egzistuojant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytai laidavimo sąlygai, kad V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad V. P. sutuoktinė D. P. nelaikytina tinkama, teismo pasitikėjimo verta laiduotoja, turinčia realias galimybes daryti teigiamą įtaką V. P.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjas advokatas R. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog nėra pagrindo manyti, kad V. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors V. P. ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, tačiau administracinių nuobaudų gausa nenusveria vertinimo, kad kaltininkas ateityje nesilaikys įstatymo nuostatų.

10. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, asmens polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienokiai ar kitokiai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, jog V. P. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, skundžiamame nuosprendyje įvertino V. P. asmenybę ir jo požiūrį į padarytą veiką (V. P. yra garbaus amžiaus, dirbantis ir užima aukštas pareigas įmonėje (1 t., b. l. 149-150, 2 t., b. l. 39-40), turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 145-146), laikomas anksčiau neteistu (1 t., b. l. 174-176), savo kaltę pripažino ir gailisi įvykdęs nusikaltimą (2 t., b. l. 11-12, 39-40), jo elgesį praeityje, veikos padarymo metu ir po jos, anksčiau įvykdytų teisės pažeidimų pobūdį (daugybę kartų baustas dėl KET pažeidimų administracine tvarka (1 t., b. l. 151-172), vieną kartą padarytas KET pažeidimas peržengė administracinės atsakomybės ribas, nes dėl jo buvo kilę baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir V. P. jau buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pritaikius susitaikymo institutą (BK 38 straipsnis) (1 t., b. l. 174-176), šioje byloje 2023 m. rugpjūčio 29 d. V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (2 t., b. l. 20-21), tačiau V. P. šią kardomąją priemonę pažeidė ir 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, tam neturėdamas teisės (1 t., b. l. 84-86), V. P. ir anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau pastarasis vėlgi nesilaikė KET reikalavimų draudžiančių vairuoti kelių transporto priemonę, neturint tam teisės, ir buvo baudžiamas administracine tvarka už šį pažeidimą (1 t., b. l. 151-172), veikos įvykdymo metu V. P. nepagarbiai elgėsi ir bendravo su policijos pareigūnais, atsisakė pasirašyti pateiktus dokumentus (1 t., b. l. 35-36, 60-61, 64-65, 106-108), pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nepripažino vartojęs alkoholį (2 t., b. l. 11-12). Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. P. iš esmės ignoruoja KET reikalavimus, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, išvadų iš jam taikomų poveikio priemonių nedaro, jo daromi teisės pažeidimai tik sunkėja (peržengia administracinių nusižengimų ribas), todėl nėra pagrindo manyti, kad V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos išvadomis.

12. Vertinant V. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir paties kaltininko asmenybę, svarbu paminėti ir tai, kad nors V. P. laikomas neteistu (1 t., b. l. 174-176) ir duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu inicijuotų ikiteisminių tyrimų po byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nėra, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, V. P. anksčiau Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta. Be to, pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis V. P. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu taip pat jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal laidavimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Taigi V. P. anksčiau jau buvo taikytas ne tik susitaikymo institutas (BK 38 straipsnis), bet ir laidavimo institutas (BK 40 straipsnis), tačiau tai V. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis nekeitė savo elgesio, toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. padarė ne tik nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bet ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje, nes būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį ant galinės sėdynės dėkle vežėsi graižtvinį šautuvą ir šovinius (1 t., b. l. 9-31). Po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo praėjus trims dienoms V. P. 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį ne tik tam neturėdamas teisės, kai jam ši teisė buvo sustabdyta (ANK 424 straipsnio 3 dalis), bet ir neužsisegęs įrengto saugos diržo (ANK 432 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 151-172). Kaip minėta, iki nusikalstamos veikos padarymo V. daug kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tarp jų 8 kartus administracinius nusižengimus įvykdė tuomet, kai jam Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, tai yra darė administracinius nusižengimus ir vairavo transporto priemones, neturėdamas tam teisės, kai teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs ir nesusigrąžinęs, net 24 kartus buvo nutrauktos/nepradėtos administracinių nusižengimų teisenos, vadovaujantis ANK 39 straipsniu – praėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminams už įvairius KET pažeidimus, po 2022 m. gegužės 3 d. (kai V. P. susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 148) iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo V. P. taip pat daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus (už greičio viršijimą, už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog V. P. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė spontaniškai ir atsitiktinai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kad V. P. nesilaiko įstatymų, nėra pagrindo išvadai, kad V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. P. gynėjas taip pat nurodo, kad byloje pateikta daug medicininių dokumentų, jog V. P. po nusikalstamos veikos padarymo diagnozuota sunki nepagydoma liga, jis dėl sunkios ligos gydymo ir taikomų metodų net negali vairuoti transporto priemonių, taigi V. P. nebeturi galimybių pažeisti KET nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus medicininius dokumentus, susijusius su V. P. sveikata (2 t., b. l. 53-59, 95-96), konstatuoja, kad V. P. turėjo sveikatos problemų dar iki nusikalstamos veikos padarymo (jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), tačiau tai nebuvo veiksniu, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad sunki nepagydoma liga V. P. diagnozuota tik po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apie savo sunkią sveikatos būklę (sunkios ligos diagnozę) V. P. jau žinojo sėsdamas už vairo būdamas neblaivus (šias aplinkybes patvirtina paties V. P. paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 39-40, 99) ir tai niekaip nesukliudė pastarajam įvykdyti nusikalstamą veiką, kuri kėlė grėsmę ne tik jam pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Taigi nuteistojo V. P. sveikatos problemos nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

14. Nuteistojo V. P. gynėjo advokato R. D. apeliaciniame skunde taip pat keliamas laiduotojos tinkamumo klausimas, nurodant, kad nors teismui kilo abejonės dėl laiduotojos galėjimo daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tačiau V. P. sutuoktinė D. P. yra tinkama laiduotoja.

15. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

16. Laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl D. P. nelaikoma tinkama laiduotoja šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. D. P. yra nuteistojo V. P. sutuoktinė, jie susituokę ir kartu gyvena daugiau nei 33 metus (2 t., b. l. 60). Pirmosios instancijos teisme apklausta laiduotoja D. P. patvirtino, jog jos ir V. P. santykiai yra labai geri (2 t., b. l. 101-102). Šias aplinkybes patvirtino ir V. P., jis nurodė, kad sutuoktinė jam daro teigiamą įtaką (2 t., b. l. 99). Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. dirba (1 t., b. l. 50-51), yra neteista (1 t., b. l. 53), tačiau daug kartų bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (daugiausia dėl nustatyto greičio viršijimą) ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 54-59), kas neigiamai charakterizuoja jos asmenybę. Be to, nors D. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo sutuoktinio elgesio nepateisina ir vertina jį blogai, taip pat aiškino apie savo glaudžius ryšius su sutuoktiniu, tačiau tuo pačiu nurodė, kad tą vakarą, kaip buvo padarytas nusikaltimas, ji nežinojo, kad jos vyras vairuos transporto priemonę, taip pat nežino, ar jis vairavo transporto priemonę po byloje nagrinėjamo įvykio, kai jam buvo sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones (2 t., b. l. 101-102). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės kelia abejonių dėl D. P. galėjimo V. P. daryti teigiamą poveikį ir sulaikyti jį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Taip pat paminėtina, kad V. P. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis jau buvo perduotas jo žmonos D. P. atsakomybėn pagal laidavimą. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl laiduotojos tinkamumo ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, nes, kaip jau minėta, po Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo V. P. ir toliau darė teisė pažeidimus. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, V. P. yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, profesinėje srityje eina direktoriaus pareigas, yra kelių įmonių akcininkas, todėl abejotina, kad pastarojo sutuoktinė jam galėtų daryti kokį nors teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad pastarasis daugiau nepažeistų įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju D. P. negali būti laikoma tinkama laiduotoja V. P..

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos ir pagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų V. P. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė. Todėl nuteistojo V. P. gynėjo advokato R. D. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. gynėjo advokato R. D. apeliacinį skundą atmesti.