- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- e2-1041-793/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04877-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. M., A. M.
- Advokatai
- Vaidas Batūra, Laimonas Stančikas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams S. M. ir A. M. dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas, P. AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančia 2019-10-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. BV8-4049 dalį, kuria S. M. nuosavybės teise atiteko 3/16 dalys garažo, bendras plotas 17,64 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys sodo pastato, bendras pastato plotas 83,03 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2020-10-06 dovanojimo sutarties Nr. BV8-2998 dalį, kuria S. M. 3/16 dalis garažo, bendras plotas 17,64 kv. m., unikalus daikto 5 numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemes sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sodo pastato, bendras pastato plotas 83,03 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo (neatlygintinai perdavė) savo sutuoktinei A. M.; pripažinti ieškovės A. M., nuosavybės teisę į 3/16 dalis garažo, bendras plotas 17,64 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sodo pastato, bendras pastato plotas 83,03 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022, tenkinti ieškovės P. AS reikalavimai pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo E. M. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo R. M. mirties ir nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13522-826/2011 išieškojimą ieškovės P. AS naudai į 3/8 dalis turto, paveldimo po R. M. mirties. Po palikėjo R. M. mirties su pareiškimu apie palikimo priėmimą į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi palikėjo sutuoktinė M. M. (E. M. motina) ir sūnus S. M. (E. M. brolis). Palikimą priėmusiems įpėdiniams 2019 m. spalio 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo M. M. paveldėjo ¼ dalį turto, o S. M. ¾ dalis turto. 2020 m. spalio 6 d. tarp S. M. ir jo sutuoktinės A. M. sudaryta dovanojimo sutartis, kuria S. M. neatlygintinai perdavė, o apdovanotoji asmeninės nuosavybės teise priėmė 3/8 dalis garažo, bendras plotas 17.64 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0.0600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0.0600 ha, 3/8 dalį sodo pastato, bendras pastato plotas 83.03 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini) A. M. 2023 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-23-10-252, 2023 m. sausio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-23-10-253 ir 2023 m. sausio 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-23-10-307 įgijo skolininkui E. M. priklausančią turtinę teisę į 3/16 dalis garažo, bendras plotas 17.64 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0.0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0.0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį sodo pastato, bendras pastato plotas 83.03 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti juridinius faktus dėl turtinių teisių perdavimo ieškovei, kadangi nebuvo pagrindo pripažinti pasibaigusia A. M. nuosavybės teisę į 3/8 dalis turto, o ieškovės nuosavybės teisei į šią turto dalį atsirasti. Antstolis ieškovei nurodė, jog jai esant turtinės teisės į skolininkui E. M. priklausančią turtinę teisę savininkei, ji turi imtis veiksmų savo pažeistų teisių gynimui/realizavimui. Po sprendimo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre liko įregistruoti juridiniai faktai apie A. M. priklausančias 3/8 dalis turto. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, panaikinantys S. M. nuosavybės teises į 3/16 dalis turto, įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir A. M. nuosavybės teises į 3/16 dalis turto, įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. Nurodo, jog paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuria S. M. paveldėjo 3/16 dalis turto, pripažintina negaliojančia nuo jo išdavimo momento. S. M. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sutuoktinei A. M. 3/8 dalis turto. Šios sutarties dalis, kuria A. M. neatlygintinai perleidžiamos 3/16 dalys turto, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia. Pripažinus, jog 3/16 dalys turto be teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai perėjo S. M. nuosavybėn, laikytina, jog S. M. niekuomet nebuvo šio turto savininku, todėl objektyviai negalėjo perleisti nei nuosavybės, nei jokių kitų daiktinių ar prievolinių teisių į nurodytą turtą A. M.. Teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu nukreipė skolos išieškojimą į E. M. turėjusias atitekti 3/16 dalis turto, kurias vietoj jo paveldėjo brolis S. M., ir kurias pastarasis asmuo padovanojo savo sutuoktinei A. M.. Turtinės teisės į 3/16 dalis turto nėra savarankiškos teisės. Tai savo esme yra nuosavybės teisės į 3/16 dalis turto. Atsakovams esant pasyviems, iki šiol de jure esanti neteisėta ir neteisinga situacija turi būti ištaisyta, ir suinteresuotų šalių interesų pusiausvyra atkurta teismo sprendimu, t. y. ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į 3/16 dalis turto. Atitinkamai, A. M. nuosavybės teisės dalis turte turi būti sumažinta aptariamomis 3/16 turto dalimis. Būtent tokia vienareikšmė išvada ieškovės teigimu seka iš 2022 m. vasario 24 d. sprendime aptartų sandorių grandinės.
Atsiliepimas
2. Atsakovai S. M. ir A. M. per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį, priteisti atsakovams S. M. ir A. M. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodo, jog nors ieškovė nurodo, kad ieškinyje nurodoma, kad ginčijami sandoriai dėl prieštaravimo imperatyvimos teisės normos, tačiau įvertinus faktą, kad ginčijami kitų asmenų sudaryti sandoriai, kaip pažeidžiantys ieškovo kaip kreditoriaus interesus, turėtų būti taikomos ir actio Pauliana ieškinį reglamentuojančios teisės normos. Pažymi, jog nei viena iš dovanojimo sutarties šalių nėra ieškovės skolininkai, todėl ieškovė neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę S. M. ir A. M. atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pagal Turto pardavimo iš varžytynių? aktus įgijo ne turto dalį, bet turtines paveldėjimo teises, kurios Turto perleidimo metu jau buvo negaliojančios, nes Turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neišliko, nes buvo perleistas sąžiningam įgijėjui. Be kita ko atsakovai nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022 nebuvo pripažintas negaliojančiu, 2020-10-06 dovanojimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, todėl S. M. nuosavybė į turtą dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo panaikinta, ir paveldėta turto dalis teisėtai atiteko A. M.. Pažymėtina, Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022, priėmimo metu turtas nuosavybės teise jau priklausė teisėtai įgijėjai A. M., todėl išieškojimo nukreipimas į turtą, kuris nuosavybės teise atiteko sąžiningam įgijėjui dar iki išieškojimo pradėjimo, buvo neįmanomas. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl turėtų būti iš naujo sprendžiami P. AS pareikšti reikalavimai, nenurodė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimas kenktų civilinių santykių stabilumui, nes P. AS atsisakė nuo ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais dovanojimo sutartį ir paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo teismo prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovų argumentas neva antstolis pagal turto pardavimo iš varžytynių? aktus perleido negaliojančią turtinę teisę, kuri negali sukurti teisinių pasekmių. Atsakovų nurodytos faktinės aplinkybės dėl dovanojimo sutarties pagrindo yra teisiškai nereikšmingos ir neturi juridinės reikšmės. Faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, jog ieškovė A. M. iš varžytynių įgijo nekilnojamojo turto dalį, kurios nuosavybės teisė negali būti išviešinta viešame registre, nes nėra pripažinta pasibaigusia A. M. nuosavybės teisė į dalį turto, kurią įgijo ieškovė. Ieškinio teisinį pagrindą sudaro CK nuostatos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieštaraujantiems imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat kaip prieštaraujantiems viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovų pasiūlytu ieškinio faktinio pagrindo įvertinimu pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas (actio Pauliana), nes jis nepagrįstas. Ieškovė A. M. nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvė (įpėdinė) ir savo subjektines teises kildina iš turto pardavimo iš varžytynių aktų. Ieškovės pareikštiems reikalavimams taikytinas bendras (10 metų) ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimų dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo teismo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį, priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčui taikytinos šiuos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kito asmens teisę ginčyti kitų asmenų sudarytus sandorius teisės normos, o taip pat teisės normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovai būtų nesąžiningi, ieškovė neįrodinėja, kad daiktų savininkas daiktą būtų praradęs dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tokių aplinkybių nėra, todėl nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningų įgijėjų, atitinkamai negali būti tenkinamas ieškinys. Ieškinio pagrindą ieškovė nurodo kreditorių interesų pažeidimą, todėl ieškovės atstovas netinkamai kvalifikuoja teisinius santykius, ir ginčui turi būti taikomos kreditorių interesų gynimą reglamentuojančios actio Pauliana sąlygos. Ieškovės atstovo dublike išdėstyta pozicija yra prieštaringa, nes viena vertus, ieškovės atstovas remiasi kasacinio teismo nutartimi, kurioje buvo reiškiamas ieškinys actio Pauliana pagrindu, kita vertus, ieškovės atstovas nesutinka su atsakovų atstovo išdėstytais teisiniais argumentais, kad turi būti taikomos ir actio Pauliana reglamentuojančios teisės normos bei sąlygos. Ieškovė, siekdama taikyti CK 1.81 straipsnį, turi įrodyti aplinkybę, jog abu atsakovai buvo susitarę su E. M. pastarajam padėti paslėpti turtą nuo kreditorių, žinodami, kad E. M. yra nemokus ir neturės galimybės atsiskaityti. Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėja, nes tokios aplinkybės neegzistuoja, todėl nėra faktinio pagrindo ginčyti sandorius kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to ieškovė nėra S. M. kreditorius, todėl net neturi subjektinės teisės ginčyti pastarojo sudarytos dovanojimo sutarties. A. M. nėra paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, turto dalį įgijo iš varžytynių. A. M. yra E. M. sutuoktinė ir yra perėmusi visą E. M. motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl, nors tiesiogiai paveldėjimo santykiuose ir nedalyvauja, tačiau periminėja turtą, kuris paveldėjimo būdu ateityje atitektų E. M., todėl netiesiogiai sprendžia su E. M. paveldėjimu susijusius klausimus. Ieškovės teiginys, kad iš varžytynių įgijo turtą yra neteisingas. Jeigu ieškovė iš varžytynių būtų įgijusi turtą, šio ginčo nebūtų. Šiuo atveju ieškovė iš varžytynių įgijo turtinę teisę, kurios antstolis neturėjo teisės perleisti, nes antstolis neturėjo teisės ir įgaliojimų pasirinkti restitucijos būdą - atimti turtą iš sąžiningo įgijėjo A. M., nes dovanojimo sandoris varžytynių metu galiojo ir nebuvo nuginčytas. Antstoliui ši aplinkybė buvo žinoma. Nors su pradiniu ieškiniu reikalavimas ir buvo pareikštas, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 12 d. sprendimu, S. M. nuosavybės teisė į 3/8 dalis turto nebuvo pripažinta negaliojančia, todėl S. M. 2020 m. spalio 6 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu, būdamas teisėtu turto savininku, turėjo teisę A. M. perleisti turtą, nes dovanojimo sutartis sudaryta dar iki teismo sprendimo priėmimo ir sužinojimo apie kilusį ginčą. Ieškovė pagal turto pardavimo iš varžytynių? aktus įgijo ne turto dalį, bet turtinę iš paveldėjimo ir kreditoriaus interesų gynimo kilusią teisę. Varžytynių metu turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, kuris turi sąžiningą įgijėją, jau buvo negaliojanti, nes turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, buvo perleistas sąžiningam įgijėjui pagal nenuginčytą notaro patvirtintą dovanojimo sutartį. Išieškojimas galėjo būti nukreiptas tik į išlikusį paveldimą turtą. Šio ginčo atveju S. M. paveldėta turto dalis neišliko, nes ji buvo perleista, todėl realus išieškojimo vykdymas į turtą, kurį įsigijo sąžiningas įgijėjas - A. M. buvo neįmanomas. kai asmuo neįgyvendino paveldėjimo teisės (ką šio ginčo atveju padarė E. M.), tačiau pretenduoja į palikimą (ką už E. M. padarė jo kreditorius P. AS) S. M. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė neginčija, kad praleido actio Pauliana ieškinio senaties terminą, be to ieškovė praleido ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimui taikytiną ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo, kad atsakovė A. M. buvo informuota antstolio 2022 m. rugsėjo 20 d. pranešimais ir žinojo apie numatomas vykdyti E. M. turtinių teisių į paveldimą turtą, kurio bendraturtė yra atsakovė, varžytynes.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė A. M. ieškinį palaikė. Nurodė, kad pirkdama turtą, galvojo, kad perką patį turtą, priklausantį E. M., o ne turtines teises. Apie turto dovanojimą sužinojo tik prieš teismo proceso pradžią. Sumokėjo už turtą savo pinigais, todėl tikisi, kad tą turtą faktiškai įgys. Pati teisinių žinių neturi, todėl pasitikėjo antstoliu, kad varžytynėmis perką patį turtą. Varžytynių metu žinojo apie E. M. skolas, tačiau jų nemokėjo, nes tai nėra jos skolos. Su M. M. palaiko artimą ryšį. Planuoja išpirkti A. M. turto dalį, apie tai kalbėjosi prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį. Nurodė, kad ieškovė teisėtai įsigijo turtines teises į konkretų turtą per varžytynes. Turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovei turėjo atitekti teisė į nupirktą turtą. Atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis nėra teisėta vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali kilti teisė. Teismo sprendimu pripažinus E. M. atsisakymą nuo palikimo priėmimo neteisėtu nuo atsisakymo momento, pripažinta, kad turtas neteisėtai perėjo S. M., taigi jis, neturėdamas nuosavybės teisės į turtą, negalėjo dovanojimo sutartimi šias teises perleisti A. M.. Ieškovė neturi galimybių kitais būdais atkurti savo teisių, realizuoti savo nupirktas turtines teises, tik kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovų paaiškinimai apie mirusio R. M. norą testamentu visą turtą palikti S. M. yra nepagrįsti ir neaktualūs. Nagrinėjamu atveju ieškinio senatis yra 10 metų, ieškovė apie pažeistas teises sužinojo antstoliui pranešus, kad atsisakyta registruoti ieškovės pirktas turtines teises. Nėra teisinio pagrindo manyti, kad ieškovės reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia yra tapatus P. AS atsisakytam reikalavimui civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022 ar konstatuoti, kad ieškovė yra P. AS teisių perėmėja. Atsakovė žinojo apie varžytynių skelbimą, jai laiškas, informuojantis apie organizuojamas varžytynes buvo įteiktas registruota siunta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad E. M., sąmoningai vykdydamas mirusio R. M. norą turtą palikti S. M., nepriėmė palikimo. E. M. turi skolų, tačiau būtų nesąžininga, kad atsakovai nukentėtų dėl jo įsiskolinimų. Ieškovė ėmėsi veiksmų, kad aktyviai būtų išvengiamas E. M. skolų grąžinimas. A. M., sudarydama dovanojimo sutartį, nepažeidė teisės ar moralės normų, ji yra teisėta turto įgijėja, jos sąžiningos nuosavybės teisės negali būti paneigiamos. Pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai, siekė išvengti vykdyti sutuoktinio pinigines prievoles, pirko turtines teises, o ne nuosavybės teisę į turtą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022 išnagrinėtas šis teisinis ginčas, ieškovei P. AS atsisakius reikalavimo dėl tarp atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties nuginčijimo teismas nematė pagrindo tarp šalių sudarytą dovanojimo sutartį laikyti negaliojančia, todėl šis klausimas negali būti nagrinėjimas pakartotinai. Antstolis, skelbdamas varžytynes dėl turto ir informuodamas tik ieškovę, veikė neteisėtai. Antstolis negalėjo realizuoti A. M. nuosavybės teise priklausančio turto turtinių teisių pardavimo varžytynėse. Pati ieškovė, pirkdama tik turtines teises, o ne nuosavybės teisę, turėjo numatyti, kad tokiais veiksmais neįgys patį turtą. Ieškovė, ginčydama atsakovų sudarytus sandorius, teikia ieškinį actio Pauliana pagrindu, tokio pobūdžio reikalavimui nustatytas vienerių metų senaties terminas, kuris šiuo atveju yra pasibaigęs ir negali būti pratęstas. Tarp šalių nėra jokių prievolinių santykių, todėl turi būti taikomos ne restitucijos, o vindikacijos taisyklės. Nėra duomenų, kad A. M. atsiėmė siuntas, informuojančias apie paskelbtas varžytynes, registruotos siuntos nebuvo įteiktos tinkamai, ji apie varžytynes nežinojo ir negalėjo žinoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
9. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų E. M. ir S. M. tėvas R. M.. Po R. M. mirties pareiškimu apie palikimo priėmimą į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi palikėjo sutuoktinė M. M. ir sūnus S. M.. Palikimą priėmusiems įpėdiniams 2019-10-28 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. BV8-4049, kuriame nurodyta, jog M. M. paveldi ¼ dalį turto, o S. M. ¾ dalis turto. Paveldimą turtą sudaro: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato – sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių indėlių su priskaičiuotomis palūkanomis.
10. Šio paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu S. M. be kito turto paveldėjo (asmeninės nuosavybės teise įgijo) 3/8 dalis šio turto - garažo, bendras plotas 17,64 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodo pastato, bendras pastato plotas 83,03 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) E. M. dėl tėvo palikimo į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė.
11. 2020-10-06 tarp S. M. ir A. M. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. BV8-2998, kuria S. M. neatlygintinai perdavė, o A. M. asmeninės nuosavybės teise priėmė 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis pastato – sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini)
12. Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-121-328/2022 pagal ieškovės P. AS ieškinį (patikslintą) atsakovui E. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. M., A. M., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir 2022-02-24 teismo sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo E. M. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo R. M. mirties; nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13522-826/2011 išieškojimą ieškovės P. AS naudai į 3/8 dalis turto, paveldimo po R. M. mirties.
13. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-13522-826/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. M. išieškotojos P. AS naudai vykdo antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/01990.
14. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-24 sprendimą antstolis Aleksandras Selezniovas, atlikdamas vykdymo veiksmus prieš tai minėtoje vykdomojoje byloje, 2023-12-19 įvykusiose varžytynėse Nr. 235008, Nr. 235009, Nr. 235010 pardavė, o ieškovė 2023-01-16 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-10-307, 2023-01-12 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-10-252, 2023-01-12 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-10-253, pagrindu iš viso už 5 260,00 Eur (atitinkamai už 3760,00 Eur, 700,00 Eur, 800,00 Eur) įgijo turtines teises į 3/16 dalis garažo, bendras plotas 17,64 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sodo pastato, bendras pastato plotas 83,03 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, jog turtinės teisės pagrindas - 2022-02-24 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022 (skolininko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), paveldima turto dalis po skolininko tėvo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, VĮ Registrų centre skolininko paveldimas turtas įregistruotas A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu).
15. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2024-04-09 pranešimu informavo ieškovę, jog VĮ „Registrų centras“ atmetė antstolio teiktą prašymą dėl duomenų apie turtinių teisių pardavimą ieškovei įregistravimo. Antstolis nurodė, jog jis, nesutikdamas su sprendimu, jį apskundė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. Antstolis 2024-06-12 pranešimu informavo ieškovę, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisija netenkino antstolio skundo ir palikto galioti ankstesnį registro tvarkytojo sprendimą.
16. Iš VĮ „Registrų centras“ 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dėl registro tvarkytojo priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti juridinius faktus, kadangi pagal Registro tvarkytojo veiklą reglamentuojačius teisės aktus nebuvo pagrindo pripažinti pasibaigusia A. M. nuosavybės teisę į ieškovės varžytynėse įgytą turtą, o ieškovės nuosavybės teisei į šią turto dalį atsirasti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovė, įsigijusi turtines teises, ir negalėdama įregistruoti nuosavybės teises į turtą - 3/16 dalis garažo, bendras plotas 17,64 kv. m., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, bendras sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sodo pastato, bendras pastato plotas 83,03 kv. m, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2023-01-16 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-10-307, 2023-01-12 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-10-252, 2023-01-12 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-23-10-253, pagrindu, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir iš dalies ginčija bei prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais 2019-10-28 paveldėjimo teisės liudijimą bei 2020-10-06 dovanojimo sutartį CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu, taip pat prašo pripažinti jos nuosavybės teisę į 3/16 dalis ginčo turto.
18. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (LAT 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (LAT 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktas).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, savo nutartyse yra pasisakęs, jog teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (LAT 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23 punktas).
20. Be kita ko LAT pažymi, jog nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikomi bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tam, kad tokia teisės norma būtų pripažinta imperatyvia, papildomai būtina nustatyti, ar šia norma ginama vertybė sudaro viešąjį interesą, gintiną sandorio pripažinimo negaliojančiu būdu (LAT 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 18, 21 punktai).
21. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (LAT 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (LAT 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024, 39 punktas).
23. Ieškovo teigimu, ginčijama paveldėjimo teisės liudijimo dalis prieštarauja CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai, nustatančiai, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai; taip pat CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatančiai, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; be to, ginčijama paveldėjimo teisės liudijimo dalis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi iš esmės pažeidė trečiųjų asmenų - E. M. kreditorių - teises ir teisėtus interesus. Visgi įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad pagrindo tokiai išvadai nėra.
24. Iš tiesų CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai. Tačiau ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį, jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
25. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Teisės priimti palikimą įgyvendinimą lemia konkretaus įpėdinio valia – jis gali nuspręsti, priimti ar ne palikimą. Palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios, priimti palikimą ar jo nepriimti (LAT 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2011).
26. Nagrinėjamu atveju, atsakovas S. M. po tėvo R. M. mirties kaip pirmos eilės įpėdinis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu ir priėmė mirusio tėvo palikimą. Kitam pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui E. M. palikimo nepriėmus S. M. pagrįstai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį S. M. paveldėjo ¾ dalis paveldimo turto (CK 5.13 straipsnis).
27. Įstatyme nustatyta, jog tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas. Palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
28. Byloje nenustatyta, ieškovė neįrodė, jog įstatymo pagrindu priimdamas mirusio tėvo palikimą, atsakovas S. M. pažeidė kokias nors ieškovės nurodomas imperatyvias teisės normas ar kad tokie jo veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėtai tuo metu įgijęs nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, tarp jo ir į ginčo turto dalį, S. M. turėjo teisę savo nuožiūra šiuo turtu disponuoti, taip pat ir sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį (CK 4.37 straipsnis).
29. Pažymėtina, kad atsakovas S. M. jokių E. M. kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių nesudarė. S. M. palikimą priėmė ir dovanojimo sutartį su A. M. sudarė dar iki P. AS kreipimosi į teismą (2020-11-12) ir iki 2022-02-24 sprendimo priėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022 būtent atsakovo E. M. vienašalis sandoris – atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po jo tėvo R. M. mirties, pripažintas negaliojančiu kaip pažeidžiantis kreditoriaus P. AS teises. Minėtu sprendimu konstatuota, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje byloje P. AS ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13522-826/2011 iš atsakovo E. M. ieškovės P. AS naudai į trečiajam asmeniui A. M. nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą – 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Tenkindamas ieškinį, teismas 2022-02-24 sprendime nurodė, kad, atsakovui E. M. nepriėmus palikimo ir netapus paveldėjimo teisinių santykių dalyviu, jokia paveldimo turto dalis jam nuosavybės teise nepriklauso, nukreipiant išieškojimą į 3/8 dalis turto, paveldimo po palikėjo R. M. mirties, nėra teisinio pagrindo konkrečiai individualizuoti palikimą sudarantį turtą, ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13522-826/2011 išieškojimą ieškovės P. AS naudai į 3/8 dalis turto, paveldimo po R. M. mirties.
30. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad pripažįstant, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, jo atsisako ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn.
31. Aktualioje teismų praktikoje, kuri buvo formuojama bylos nagrinėjimo metu iki 2025-06-26 (iš esmės LAT praktika dėl ieškinio reikalavimų formulavimo bylose dėl vienašalių sandorių – palikimo atsisakymo, nepriėmimo, reiškiamų actio Pauliana institutu pagrindu, taikymo šiuo metu pakeista. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025), pasisakyta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, t. y. išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą, nagrinėjamu atveju – nepriimtą, turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Nustačius, kad skolininkas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kito asmens – kreditoriaus teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kreditoriaus teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens nuosavybėn (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2024-05-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-471-513/2024).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-121-328/2022, tenkindamas P. AS ieškinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje iš esmės abstrakčiai nurodė nukreipti skolos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13522-826/2011 išieškojimą ieškovės P. AS naudai į 3/8 dalis turto, paveldimo po R. M. mirties, nors P. AS ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui A. M. nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą, be kita ko ir į 3/16 dalis ginčo turto. Nei šalys, nei tretieji asmenys minėto sprendimo neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2022-03-29. Vykdydamas vykdomąją bylą vadovaudamasis šiuo teismo sprendimu antstolis Aleksandras Selezniovas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnyje nustatyta tvarka) nesikreipė, varžytynėse nutarė parduoti, o ieškovė nupirko turtines teises į 3/16 dalis ginčo turto.
33. Atsižvelgiant į prieš tai minėtą ir aptartą aukštesnės instancijos teismų praktiką, teismo vertinimu 2022-02-24 sprendimu pripažinus atsakovo E. M. vienašalį sandorį – palikimo atsisakymą (nepriėmimą) – negaliojančiu, išieškojimas P. AS naudai turėjo būti nukreiptas į konkretų turtą (taip pat ir į 3/16 ginčo turto dalis), kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio įvykimo (palikimo nepriėmimo) perėjo A. M. nuosavybėn. Aplinkybės, kad A. M. yra sąžininga turto įgijėja, kad ji nebuvo nei P. AS, nei E. M. skolininkė ir su E. M. jokio sandorio nesudarė, CK 6.66 straipsnio ir kreditoriaus interesų gynimo kontekste yra teisiškai nereikšmingos.
34. Kaip jau buvo minėta, teismui pripažinus, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn, t. y. išieškojimas nukreipiamas į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Pažymėtina ir tai, kad paveldėjimo teisės gali būti perleidimo objektas (taip pat ir varžytynių objektas) iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo (paveldėjimo teisės liudijimo į registruotiną turtą išdavimo, ir kt.), po kurio perleidimo (varžytinių) objektas gali būti tik paveldėtas turtas, t. y. nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. Esant nustatytam reisiniam reglamentavimui, sutiktina su atsakovų atstovo argumentu, jog ieškovė iš varžytynių įgijo turtinę teisę, kurios antstolis nebeturėjo teisės perleisti, nes R. M. palikimo paveldėjimo procedūros buvo baigtos.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, atsižvelgiant į Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-24 sprendimą, varžytynėse nepagrįstai pardavinėjo turtines teises į dalį ginčo turto dalis, bet ne pačias ginčo turto dalis, todėl atsakovų S. M. ir A. M. (jų atstovo) argumentas, kad antstolis turto pardavimo iš varžytynių aktu perleido nebegaliojančią turtinę teisę laikytinas iš pagrįstu.
36. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovės ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą ir dovanojimo sutartį pripažinti iš dalies negaliojančiais ir pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į 3/16 dalis ginčo turto ieškovės nurodytais argumentais, įrodymais ir teisiniu reguliavimu, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
37. Atsakovai S. M. ir A. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra viseto privalomų actio Pauliana ieškinio sąlygų ieškiniui tenkinti, tačiau nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė ne actio Pauliana pagrindu, tokio ieškinio sąlygų neįrodinėjo, o ginčijo sandorius CK 1.80, 1.81 straipsniuose numatytais pagrindais, todėl dėl actio Pauliana ieškinio sąlygų nagrinėjamu atveju, kaip dėl teisiškai nereikšmingų, išsamiau nepasisakytina.
38. Be kita ko atsakovai S. M. ir A. M. ieškinį prašė atmesti ir tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas, numatytas CK 5.8 straipsnyje (dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto actio Pauliana ieškinio senaties terminio, kaip nurodyta 37 punkte, teismas nepasisako).
39. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
40. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
41. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad nuo jos sužinojimo apie galimą savo teisių pažeidimą iki kreipimosi į teismą nepraėjo vienerių metų terminas. Teismo vertinimu, šiuo atveju minėto termino pradžia pagrįstai sietina su antstolio Aleksandro Selezniovo ieškovei siųstu 2024 m. birželio 12 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo Nr. S1J-13464, kuriuo ieškovė buvo informuota apie VĮ „Registrų centras“ priimtus sprendimus atsisakyti registruoti varžytynėmis įgytas turtines teises. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024-07-25, todėl darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi atsakovų nurodyto ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo atmesti ieškinį šiuo, kaip savarankišku pagrindu.
42. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.
45. Atsakovų S. M. ir A. M. atstovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių nustatyta, jog A. M. iš viso sumokėjo advokatui Vaidui Batūrai 1400,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Ieškinį atmetus pilna apimtimi atsakovės patirtos 1400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
46. Atsakovas S. M. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
47. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,79 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Konstatavus, kad galutinis teismo procesinis sprendimas byloje priimtas atsakovų naudai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 268, 270, 293 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. M. 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. M. naudai.
Priteisti iš ieškovės A. M. valstybės naudai 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.