Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams I. G. ir E. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, antstolei T. G., antstoliui E. S., antstolei I. G., antstolei G. M., N. R. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

27. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliantei argumentuojant, kad liko neišspręstas N. R. įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu klausimas, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso duomenys patvirtina priešingai – N. R. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

28. Informacinės teismų sistemos LITEKO nagrinėjamos civilinės bylos proceso duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad parengiamajame pirmosios instancijos teismo posėdyje 2023 m. spalio 10 d. teismas klausė šalių nuomonės dėl N. R. įtraukimo trečiuoju asmeniu, šis klausimas parengiamojo posėdžio metu nebuvo išspręstas, tačiau ieškovė 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškė patikslintą ieškinį, jis yra priimtas, jame trečiuoju asmeniu yra įtrauktas ir N. R. ir civilinė byla išnagrinėta pagal patikslinto ieškinio reikalavimus. Taigi, dar kaip nors papildomai pirmosios instancijos teismas nebeturėjo spręsti šio klausimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad N. R. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, procesinius dokumentus ir pranešimą apie teismo posėdį trečiajam asmeniui N. R. nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu, nustatyti 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti, nutartyje nurodyta ir dokumentų įteikimo data – 2023 m. gruodžio 12 d., taip pat nurodyta parengiamojo teismo posėdžio data – 2024 m. sausio 17 d. 13.30 val. ir apie teismo posėdį informuotos šalys. Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą ir civilinė byla buvo išnagrinėta, informacinėje pažymoje nurodyta, jog į teismo posėdį trečiasis asmuo N. R. neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta ir dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Tokiu pačiu būdu trečiajam asmeniui yra įteiktas 2024 m. sausio 26 d. sprendimas jo paskelbimo dieną, apeliacinis skundas (2024 m. vasario 19 d.) ir pranešimas, kad civilinė byla su apeliaciniu skundu siunčiama Klaipėdos apygardos teismui (2024 m. kovo 14 d.).

29. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja, o kitų procesinių teisės normų pažeidimų šiuo aspektu taip pat nenustatyta. Sutiktina, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodytas trečiasis asmuo N. R., tačiau nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris taisytinas (CPK 276 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog padarytos klaidos ištaisymas nereiškia pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo ar apeliacinio skundo patenkinimo.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

32. Nustatyta, kad antstoliai vykdomosiose bylose vykdo priverstinį atsakovo E. R. skolų išieškojimą valstybės naudai ir ieškinio pareiškimo metu iš viso valstybės naudai iš atsakovo išieškomų skolų suma sudarė 2 560,16 Eur. Antstolė T. G. 2023 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-23-45-6572 informavo ieškovę, kad mirus D. R. jos įpėdinis skolininkas E. R. palikimo nepriėmė, o įpėdinei I. G. 2022 m. kovo 9 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 1013. Mirusiosios paveldimą turtą sudarė butas ir du žemės sklypai, kuriuos pardavusi atsakovė I. G. iš viso gavo 18 300 Eur. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

33. Paveldėjimo kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018). Taigi, pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, byloje nėra ginčo dėl to, kad jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą.

35. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, jo atsisako ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Akivaizdu, kad neturintis kreditorių asmuo turi apsisprendimo teisę dėl palikimo priėmimo, tačiau turint įsiskolinimą, atsiradusi galimybė paveldėti turtą turėjo būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad atsakovas žinojo apie iš jo vykdomus išieškojimus, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi skola nėra dengiama, taigi nepanaikinus atsakovo palikimo atsisakymo sandorio būtų paneigti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis).

36. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius ne tik tokiu atveju, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir kitokio, esminio, suprantama, kreditoriaus teisių pažeidimo atveju, o kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje buvo ginčijamas vienašalis ir neatlygintinis atsakovo sandoris, todėl atsakovės nesąžiningumas iš viso neturėjo būti vertinamas. Sutiktina su apeliante, kad ji nėra nei ieškovės, nei atsakovo skolininkė ir su atsakovu (broliu) jokio sandorio nesudarė, tačiau CK 6.66 straipsnio ir kreditoriaus interesų gynimo kontekste nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos.

37. Byloje nustatyta, kad E. R. valstybės biudžetui ieškinio pareiškimo dieną buvo skolingas 2 560,16 Eur, vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, atsakovas yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, niekur nedirba, turto neturi, taigi, yra nemokus. Nevykdydamas ar vengdamas vykdyti savo prievoles, atsakovas pažeidžia kreditorės teises ir interesus. Atsakovo nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievoles – išraiška ir yra kreditoriaus ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo / palikimo nepriėmimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia įgyvendinama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, jo atsisako ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – šiuo atveju kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditorės reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiųjų asmenų valdymui ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Dėl to kreditorei neįvykdytos atsakovo prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo suformuota praktika aiškiai nurodo, kad esant tokiai situacijai, kai asmuo turi nevykdomų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, jo pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas su mirusia motina ir seserim ilgą laiką nebendravo ir nebendrauja, nenori motinos palikimo, nes ja nesirūpino ir pan.

38. Apeliacinio skundo argumentai dėl paveldimo turto dalies neturi teisinės reikšmės. Byloje nenustatyta, jog kitam įpėdiniui – trečiajam asmeniui N. R. – būtų apribota teisė laisva valia pasirinkti priimti ar nepriimti palikimą, nėra duomenų, kad jis palikimo atsisakė neteisėtai. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik atsakovė, pripažinus, jog atsakovas E. R. neteisėtai atsisakė palikimo, jam tenka 1/2 palikimo dalis, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju yra konkrečiai apibrėžta suma, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, ir ji nesiekia nei 1/2, nei 1/3 paveldėto turto vertės (pardavimo kainos). Pažymėtina, jog apeliantė neteisingai interpretuoja teisinius santykius – jai nėra perkeliamos atsakovo prievolės ir pareiga už jas atsiskaityti. Priešingai, panaikinus atsakovo atsisakymą nuo mirusios motinos palikimo / jo nepriėmimą, šalys grąžinamos į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų nesąžiningo E. R. neveikimo, t. y. į tokią padėtį, kuri būtų, jei atsakovas būtų priėmęs palikimą. actio Pauliana ieškinio tikslas nėra sandorio pripažinimas negaliojančiu, tai yra tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Be to, pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, t. y. išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą, nagrinėjamu atveju – nepriimtą, turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Byloje nustačius, kad apeliantas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kito asmens – kreditoriaus teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kreditoriaus teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovės I. G. nuosavybėn. Pažymėtina, kad turtas jos nuosavybėn perėjo ab initio, t. y. nuo to momento, kai atsakovas E. R. nutraukė paveldėjimo teisinius santykius.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepraleido termino ieškiniui pareikšti, civilinė byla iškelta 2023 m. liepos 10 d. Antstolė T. G. 2023 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-23-45-6572 informavo ieškovę, kad mirus D. R. jos įpėdinis skolininkas E. R. nepriėmė palikimo, ieškovė, sužinojusi apie šias aplinkybes, ieškinį pareiškė 2023 m. liepos 7 d., taigi, nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu.

40. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuri buvo susijusi būtent su skolininko ar trečiojo asmens nesąžiningumu, o ji yra sąžininga ir nėra skolininkė, pažymėtina, jog, kaip minėta, šioje byloje aktualus ne atsakovės, kaip įgijusios paveldėtą turtą, sąžiningumas, o būtent skolininko sąžiningumas prieš kreditorius. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, teismas gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 14 punktas). Dėl to nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendro pobūdžio išaiškinimais teisės normų taikymo klausimais, o ne kaip teismo precedentais konkrečioje situacijoje.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

42. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

43. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

45. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir trečiasis asmuo antstolė išlaidų atlyginimo neprašo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

46. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens N. R. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, ši nutartis trečiajam asmeniui įteiktina viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ištaisyti rašymo apsirikimą Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimo įžanginėje dalyje joje nurodant ir trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, N. R.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam asmeniui N. R. nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu.