- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-143-658/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47834-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- R. R., M. P.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė, Lina Gervelienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.10.2Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.)
- 1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. R. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 (vieno šimto) MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. R. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.
- BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
- BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmime 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. nuspręsta išieškoti už psichotropinių vaistų pardavimą gautas pajamas – 5 485 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus).
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. P. nuspręsta išieškoti nepagrįstai gautas pajamas– 140 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų).
Nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam R. R. turtui.
Nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. P. netenkintas.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta ir R. R., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų siekdamas gauti neteisėtų pajamų, nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. spalio 4 d. bei 2018 m. rugsėjo 11–21 d. laikotarpiu neteisėtai įgijo, laikė, siuntė, pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Nuo 2018 m. vasario 14 d. jis elektroniniu paštu, telefonu ar tiesiogiai bendraudamas su Š. K., L. C., L. D., D. K., D. S., L. M., R. R., N. G., E. Z., K. P., R. K., A. V., J. Č., K. V., susitarė dėl vaistų „Xanax“, „Lexotanil“, „Relanium“, „Clonazepam“, turinčių sudėtyje psichotropinių medžiagų alprazolamo, bromazepamo, diazepamo, klonazepamo, pardavimo, nurodydamas šiems asmenims pinigus už vaistus ir jų siuntimo paslaugą pervesti į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Į banko sąskaitą gavęs pinigus už parduodamus vaistus ir jų siuntimo paslaugą, R. R. minėtiems asmenims pardavė ir išsiuntė arba tiesiogiai perdavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,185 g alprazolamo, 0,36 g bromazepamo, 0,4 g diazepamo, 0,3 g klonazepamo:
1.1. Š. K. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 15 d. 13 val. išsiuntė vaisto „Relanium“ 40 tablečių po 5 mg, 2018 m. gegužės 4 d. 11:19 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 20 tablečių po 0,5 mg, 2018 m. rugsėjo 17 d. 11:24 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 20 tablečių po 1 mg;
1.2. L. C. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 21 d. 10:24 val. išsiuntė vaisto „Lexotanil“ 30 tablečių po 3 mg, 2018 m. gegužės 2 d. 11:57 val. išsiuntė vaisto „Lexotanil“ 30 tablečių po 3 mg ir vaisto „Clonazepam“ 60 tablečių po 2 mg, 2018 m. liepos 18 d. 12:06 val. išsiuntė vaisto „Clonazepam“ 60 tablečių po 2 mg, iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 29 d. 11:14 val. išsiuntė vaisto „Lexotanil“ 30 tablečių po 3 mg bei prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), L. C. 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 17:23 val. už 30 eurų perdavė vaisto „Clonazepam“ 30 tablečių po 2 mg, 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 16 val. už 30 eurų perdavė vaisto „Lexotanil“ 30 tablečių po 3 mg;
1.3. L. D. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 18 d. 15:21 val. išsiuntė vaisto „Relanium“ 20 tablečių po 5 mg;
1.4. D. K. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 15 d. 10:51 val. išsiuntė vaisto „Clonazepam“ 30 tablečių po 2 mg;
1.5. D. S. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 30 d. 10:23 val. išsiuntė vaisto „Relanium“ 20 tablečių po 5 mg, 2018 m. birželio 13 d. 12:08 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 20 tablečių po 0,5 mg, 2018 m. rugpjūčio 27 d. 11:11 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 30 tablečių po 0,5 mg ir iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10:44 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 20 tablečių po 0,5 mg;
1.6. L. M. iš (duomenys neskelbtini) centrinio pašto pirmojo poskyrio, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 20 d. 11:50 val. išsiuntė vaisto „Lexotanil“ 30 tablečių po 3 mg ir vaisto „Xanax“ 10 tablečių po 1 mg;
1.7. N. G. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d. 11:03 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 10 tablečių po 1 mg;
1.8. R. R. iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 27 d. 11:13 val., 2018 m. rugsėjo 11 d. 14:01 val., 2018 m. rugsėjo 14 d. 11:33 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ po 20 tablečių po 1 mg ir 2018 m. rugsėjo 18 d. 11:10 val. išsiuntė vaisto „Xanax“ 40 tablečių po 1 mg.
2. Taip pat R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas, kad 2018 m. rugsėjo 10–11 d., tiksliau nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 11 d. 13:14 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, pažadėdamas 5 eurų atlygį už vaistų nupirkimą pagal jo duotus du receptus, sukurstė M. P., nežinojusį, kad R. R. daro nusikalstamas veikas, pirkti vaistinėse, esančiose (duomenys neskelbtini), vaistus „Xanax“ ir „Clonazepam“, turinčius sudėtyje psichotropinių medžiagų alprozolamo ir klonazepamo. M. P. 2018 m. rugsėjo 11 d. 13:14 val. UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikus R. R. duotus du netikrus receptus, už R. R. duotus pinigus nupirkus ir R. R. perdavus vaisto „Xanax“ 30 tablečių po 1 mg, turinčių sudėtyje iš viso 0,03 g alprazolamo, ir vaisto „Clonazepam“ 30 tablečių po 2 mg, turinčių sudėtyje iš viso 0,06 g klonazepamo, R. R. šias psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo turėdamas tikslą jas parduoti.
3. 2018 m. rugsėjo 11–21 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu metu, M. P. vaistinėje sužinojus, kad jam R. R. duoti receptai yra netikri ir atsisakius daryti nusikalstamas veikas – panaudoti netikrus dokumentus (receptus) ir pirkti vaistus, turinčius sudėtyje psichotropinių medžiagų, R. R., siekdamas tęsti vaistų su psichotropinėmis medžiagomis neteisėtą įgijimą ir pardavimą, turėdamas tikslą gauti neteisėtų pajamų, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasiūlė M. P. pagal jo pagamintus netikrus receptus pirkti vaistinėse vaistus, turinčius sudėtyje psichotropinių medžiagų, kuriuos jis (R. R.) pardavinės, bei kartu su R. R. įkalbinėdamas ir pažadėdamas M. P. 10 eurų atlygį už vaistų nupirkimą pagal du netikrus receptus, sukurstė M. P. daryti nusikalstamas veikas – neteisėtą netikrų dokumentų laikymą ir panaudojimą bei neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą.
4. R. R., panaudojęs R. R. jam 2018 m. spalio 2 d. perduotus du tikrus dokumentus – du receptus, išrašytus 2018 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo gydytojos V. P. pacientei Z. A., skirtus įsigyti 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo ir 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo, 2018 m. spalio 2–4 d., tiksliau nenustatytu laiku, prekybos salone „Copy1“, esančiame (duomenys neskelbtini), spalvoto kopijavimo aparatu atspausdinęs ir pagaminęs po 17 kiekvieno recepto kopijų, pagamintus 34 netikrus dokumentus – 17 receptų, skirtų įsigyti po 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo, ir 17 receptų, skirtų įsigyti po 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo, bei pinigus vaistams pirkti perdavė M. P., kartu su juo ėjo į vaistines. 2018 m. spalio 2 d. 16:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:49 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 17:07 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, 2018 m. spalio 3 d. 13:11 val. (duomenys neskelbtini), 14:29 val. (duomenys neskelbtini), 14:50 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:18 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinėse, 13:28 val. (duomenys neskelbtini), 14:39 val. (duomenys neskelbtini), 16:35 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:19 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 13:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 14:10 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Norfos vaistinė“ vaistinėse, 2018 m. spalio 4 d. 10:15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, M. P. pateikus R. R. duotus žinomai netikrus receptus, už R. R. ir R. R. duotus pinigus nupirkus ir R. R. perdavus vaisto „Xanax“ 420 tablečių po 1 mg ir vaisto „Clonazepam“ 420 tablečių po 2 mg, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – iš viso 0,42 g alprazolamo ir 0,84 g klonazepamo, R. R. šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, įgijo ir dalį jų pardavė bei išsiuntė iš (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio (duomenys neskelbtini): 2018 m. spalio 3 d. 11:08 val. vaisto „Clonazepam“ 60 tablečių po 2 mg su 0,12 g klonazepamo išsiuntė E. Z. ir vaisto „Xanax“ 30 tablečių po 1 mg su 0,03 g alprazolamo išsiuntė K. P.. Likusias vaistų „Xanax“ ir „Clonazepam“ tabletes bei nenustatytomis aplinkybėmis įgytas šių vaistų tabletes – iš viso 450 tablečių, turinčių sudėtyje iš viso 0,45 g alprazolamo, ir 360 tablečių, turinčių sudėtyje iš viso 0,72 g klonazepamo, R. R. su R. R. laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. spalio 4 d. maždaug 11–17:10 val., kuomet šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų R. R. pergabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur toliau laikė iki tos pačios dienos 18:45 val., kai kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
5. Taip pat R. R. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, panaudodamas R. R. jam 2018 m. spalio 2 d. perduotus du tikrus dokumentus – receptus, išrašytus 2018 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo gydytojos V. P. pacientei Z. A., skirtus įsigyti 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo ir 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo, 2018 m. spalio 2–4 d., tiksliau nenustatytu laiku, prekybos salone „Copy1“, (duomenys neskelbtini), spalvoto kopijavimo aparatu atspausdinęs pagamino po 17 kiekvieno recepto kopijų. Pagamintus 34 netikrus dokumentus – 17 receptų, skirtų įsigyti po 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo, ir 17 receptų, skirtų įsigyti po 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo bei pinigus vaistams pirkti perdavęs M. P., ėjo su juo (duomenys neskelbtini) į vaistines ir 28 žinomai netikrus receptus su M. P. panaudojo perkant vaistus, turinčius sudėtyje psichotropinių medžiagų: (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 2 d. 16:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:49 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 17:07 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, 2018 m. spalio 3 d. 13:11 val. (duomenys neskelbtini), 14:29 val. (duomenys neskelbtini), 14:50 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:18 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinėse, 13:28 val. (duomenys neskelbtini), 14:39 val. (duomenys neskelbtini), 16:35 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:19 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 13:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 14:10 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Norfos vaistinė“ vaistinėse, 2018 m. spalio 4 d. 10:15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje M. P. pateikęs po du žinomai netikrus receptus, skirtus įsigyti po 30 tablečių su veikliosiomis medžiagomis alprazolamu ir klonazepamu, už R. R. ir R. R. duotus pinigus neteisėtai įgijo po 420 tablečių vaistų „Xanax“ ir „Clonazepam“, turinčių sudėtyje psichotropinių medžiagų alprazolamo ir klonazepamo. Likusius 6 netikrus dokumentus – 3 receptus, skirtus įsigyti po 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo, ir 3 receptus, skirtus įsigyti po 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo, bendru sutarimu su M. P. neteisėtai laikė M. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. spalio 4 d. 18:30 val., kai kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
6. M. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 2–4 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš R. R. priėmė 34 žinomai netikrus dokumentus – 17 receptų, skirtų įsigyti po 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo, ir 17 receptų, skirtų įsigyti po 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo, tariamai išrašytus 2018 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo gydytojos V. P. pacientei Z. A., šiuos 34 netikrus dokumentus (duomenys neskelbtini) nešiodamasis su savimi laikė ir 28 žinomai netikrus receptus su R. R. panaudojo: 2018 m. spalio 2 d. 16:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:49 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 17:07 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, 2018 m. spalio 3 d. 13:11 val. (duomenys neskelbtini), 14:29 val. (duomenys neskelbtini), 14:50 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:18 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinėse, 13:28 val. (duomenys neskelbtini), 14:39 val. (duomenys neskelbtini), 16:35 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:19 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 13:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 14:10 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Norfos vaistinė“ vaistinėse, 2018 m. spalio 4 d. 10:15 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje pateikė po du žinomai netikrus receptus, skirtus įsigyti po 30 tablečių su veikliosiomis medžiagomis alprazolamu ir klonazepamu, ir už R. R. bei R. R. vaistų pirkimui duotus pinigus neteisėtai nupirko po 420 tablečių vaistų „Xanax“ ir „Clonazepam“, turinčių sudėtyje psichotropinių medžiagų alprazolamo ir klonazepamo. Likusius 6 netikrus dokumentus – 3 receptus, skirtus įsigyti po 30 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo, ir 3 receptus, skirtus įsigyti po 30 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo, bendru sutarimu su R. R. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. spalio 4 d. 18:30 val., kai kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
7. Taip pat M. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis kartu su R. R. 2018 m. spalio 2–4 d. (duomenys neskelbtini) ėjo į vaistines ir, pateikdamas jam R. R. duotus žinomai netikrus receptus, už R. R. ir R. R. duotus pinigus sistemingai pirko vaistus „Xanax“ ir „Clonazepam“: 2018 m. spalio 2 d. 16:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:49 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 17:07 val. (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje, 2018 m. spalio 3 d. 13:11 val. (duomenys neskelbtini), 14:29 val. (duomenys neskelbtini), 14:50 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:18 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Nemuno vaistinė“ vaistinėse, 13:28 val. (duomenys neskelbtini), 14:39 val. (duomenys neskelbtini), 16:35 val. (duomenys neskelbtini) ir 17:19 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Eurovaistinė“ vaistinėse, 13:59 val. (duomenys neskelbtini) ir 14:10 val. (duomenys neskelbtini) esančiose UAB „Norfos vaistinė“ vaistinėse nupirko, tokiu būdu neteisėtai įgijo vaisto „Xanax“ 420 tablečių po 1 mg veikliosios medžiagos alprazolamo ir vaisto „Clonazepam“ 420 tablečių po 2 mg veikliosios medžiagos klonazepamo, bendrai savo sudėtyje turinčių labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,42 g alprazolamo ir 0,84 g klonazepamo bei šias psichotropines medžiagas perdavė R. R. tolesniam platinimui.
II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. R. R. paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. R. R. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam nustatytas neįgalumas, nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2048 m. birželio 10 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. R. nustatyta (duomenys neskelbtini), jis nuolat vartoja įvairius medikamentus, o stipriam galvos skausmui gydyti jam skirtas opioidinis analgetikas – (duomenys neskelbtini). Prie apeliacinio skundo pridėti medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., įtarus R. R. (duomenys neskelbtini), jis buvo siunčiamas į trečio lygio medicinos įstaigą neurologo konsultacijai. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 25 d. jis skubos tvarka buvo paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės neurologijos skyrių dėl atminties epizodų sutrikimų, dažnų galvos skausmų, pablogėjusios koordinacijos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. R. sveikatos būklė yra itin prasta, reikalaujanti nuolatinės gydytojų priežiūros ir medikamentinio gydymo, ramios, tausojančios aplinkos, ir reali laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai atsilieptų jo sveikatai. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje įvertintos nebuvo.
8.2. Byloje pateiktoje gyvenamojo namo atstovo charakteristikoje R. R. charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su neįgalia motina R. R., kuriai nustatytas 35 proc. darbingumas (ji serga (duomenys neskelbtini) ir kitomis lėtinėmis ligomis, ir tai patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai), ją nuolat prižiūri, yra vienintelis jos vaikas, tėvas yra miręs. Motina be R. R. pagalbos negali nueiti į parduotuvę, į vaistinę, pas gydytojus. Todėl paskyrus R. R. realią laisvės atėmimo bausmę, jo motina liktų be priežiūros, negalėtų savimi pasirūpinti. Šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje taip pat įvertintos nebuvo.
8.3. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios 2018 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik penkeri metai. Per šį laikotarpį R. R. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis per minėtą laikotarpį nepadarė ir administracinių nusižengimų. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
8.4. Psichotropinius vaistus nuteistasis pardavinėjo dėl sunkios materialinės padėties. Nusikalstamų veikų darymo metu, t. y. 2018 metais jis gyveno iš našlaičio ir neįgalumo pensijos, kuri siekė apie 268 eurus, ir šios gaunamos sumos nepakako pragyvenimui, medikamentams, būsto išlaikymui. Nuteistasis yra registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau dėl neįgalumo jis negali gauti jokio darbo ir pagerinti savo materialinės padėties. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties).
8.5. Byloje apklausti liudytojai nenurodė, kad nuteistasis jiems siuntė vaistų klastotes, kad vaistai sukėlė žalos jų sveikatai, priešingai, visi patvirtino, kad vaistai buvo originaliose pakuotėse. Ta aplinkybė, kad R. R. prekiavo originaliais vaistais, turinčiais psichotropinių medžiagų, o ne narkotinėmis medžiagomis, kurios yra itin pavojingos žmogaus sveikatai arba netgi gyvybei, rodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą.
8.6. Parduodamas psichotropinius vaistus, R. R. nežinojo, kad už tokius veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis tikėjosi, kad galima tik administracinė atsakomybė už receptų kopijavimą. Dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis labai gailisi, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti R. R. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, toks sprendimas atitiktų ir teismų praktiką analogiškose byloje (pavyzdžiui, Šaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-300/2023).
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir dėl šio kaltinimo jį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Panaudodamas nukopijuotus vaistų receptus, M. P. nežinojo, kokius vaistus perka, nežinojo jų pavadinimo, nes receptai buvo išrašyti ranka, ir raštas juose buvo neįskaitomas. Nuteistasis žinojo tik tai, kad jis perka receptinius vaistus, kuriuos įsigyti galima tik turint gydytojo išrašytą receptą. Nuteistasis specialaus išsilavinimo neturi ir nežinojo perkamų vaistų sudėties, jų sudėtis nebuvo nurodyta jo naudojamuose receptuose. Net jeigu vaistų sudėtis ir būtų nurodyta, jis, neturėdamas specialaus išsilavinimo, nebūtų supratęs, kad vaistų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. M. P. įsigytų vaistų pavadinimus sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga, anksčiau apie tokius vaistus jis nebuvo girdėjęs. Nuteistojo veikimas nagrinėjamu atveju pasibaigė nupirkus vaistus, juos perdavus ir gavus už tai atlygį. Dėl kokių nors kitų veiksmų atlikimo su kitais nuteistaisiais M. P. nesitarė, jokių kitų veiksmų neatliko ir nežinojo, ką R. R. darė su nupirktais ir jam perduotais vaistais. M. P. taip pat nežinojo vaistų pirkimo tikslo. Nė vienas iš vaistus įsigijusių asmenų neparodė, kad vaistus jie įsigijo iš M. P. ar kad šis atliko kokius nors veiksmus, platindamas vaistus.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad M. P. nusikalstamą veiką su kitais nuteistaisiais padarė veikdamas organizuota grupe. M. P. nežinojo, kad vaistų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų.
9.3. Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai patvirtina, kad M. P. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, turi 2023 m. gimusį sūnų. M. P. yra vienintelis savo vaiko ir vaiko motinos maitintojas.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Nagrinėjamoje byloje paduoti du apeliaciniai skundai. Nuteistasis R. R., neginčydamas kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka tik su bausmės (tiek rūšimi, tiek dydžiu) paskyrimu už šios veikos padarymą. Nuteistasis M. P. nesutinka dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir bausmės už padarytą veiką skyrimu. Nuosprendžio dalis, kuria abu nuteistieji pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jiems už tai paskirtos bausmės – neginčijama. Teisėjų kolegijai dėl R. R. ir M. P. veiksmų kvalifikavimo pagal šį straipsnį abejonių taip pat nekyla, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad M. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Taip pat, įvertinus visas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, daroma išvada, kad M. P. paskirta bausmė yra adekvati savo rūšimi bei dydžiu. Byloje atlikus įrodymų tyrimą (apklausus patį nuteistąjį, ištyrus jo pateiktą medicininę dokumentaciją, bei šiais klausimais apklausus teismo medicinos ekspertą Janušą Rybalko) nėra pagrindo atleisti R. R. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. apygardos teismo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, paskirta neįvertinus visų reikšmingų bausmės skyrimui svarbių aplinkybių. Todėl nuosprendis R. R. atžvilgiu keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl nuteistojo M. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį
13. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog M. P. eidavo į vaistines ir pirkdavo vaistus panaudodamas netikrus receptus, kuriuos jam duodavo R. R.. Taip pat M. P. aiškiai suvokė, kokį kiekį vaistų jis nupirkdavo. Be to, 2019 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad M. P. pirkti vaistai „Xanax“ ir „Clonazepam“ yra psichotropiniai vaistai, turintys savyje psichotropinės medžiagos klonazepamo arba alprazolamo (4 t., b. l. 61–65). Dėl šių aplinkybių byloje nėra ginčo. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nesutinka, jog jis suvokė, kad disponavo psichotropine medžiaga. Apeliantas akcentuoja, jog nežinojo, kokius vaistus pirko, kokia jų sudėtis, o jų pavadinimus sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga. Nuteistojo M. P. teigimu, jis tik nupirko vaistus ir juos perdavė R. R., tačiau su kitais nuteistaisiais dėl kokių nors kitų veiksmų atlikimo nesitarė, jokių kitų veiksmų neatliko ir nežinojo, ką R. R. darė su nupirktais ir jam perduotais vaistais. Taip pat M. P. nežinojo vaistų pirkimo tikslo, t. y., kad jie bus platinti ir pats jų neplatino. Taigi, apelianto nuomone, apygardos teismas netinkamai nustatė jo kaltės turinį, todėl jam nepagrįstai inkriminavo nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šie skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti.
14. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Taigi, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien disponavimo psichotropine ar narkotine medžiaga fakto nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, – būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias kaltininko suvokimą apie medžiagų narkotinę ar psichotropinę kilmę, kiekį.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).
16. Nuteistojo M. P. gynybinę versiją, jog jis nežinojo, jog pirktuose vaistuose buvo psichotropinių medžiagų, paneigia 2018 m. rugsėjo 11 d.–2018 m. spalio 4 d. jo susirašinėjimas su R. R. (1 t., b. l. 167–175). Iš šio susirašinėjimo tarp nuteistųjų matyti, jog buvo tariamasi, kada ir kur jie susitiks ir eis pirkti vaistų (pvz., 2018 m. rugsėjo 13 d. R. R. rašė „Mariau siandien iki 11 jeigu nedirbi ateik: duosiu uz ejima 10 euru. Vaistiniu bus 3-4. Po to einu siust siuntu su refeptais../“; M. P. atrašė „8:30 buk prie putinu maksimos ok?“), bendrauta apie netikrus vaistų receptus (pvz., 2018 m. spalio 2 d. R. R. M. P. klausia, kada šis bus laisvas, nes galbūt bus keli arba vienas receptas; 2018 m. spalio 3 d. R. R. informuoja M. P., kad pradžiai 7 poras (receptų) pasidarė). Taip pat susirašinėjime užfiksuota, jog M. P. net kelis kartus vartojo R. R. jam duotus vaistus: 2018 m. rugsėjo 16 d. R. R. klausė M. P., kaip vaistai, kur gėrė, o M. P. atsakė, kad „geri, visą dieną nesinervino“; 2018 m. rugsėjo 21 d. M. P. rašė R. R. „Dekui ikaleu ta tablete labai aciu.“, R. R. atsakė, kad „Tai puse reikejo“, o M. P. parašė „Db wisa tai gerai weza“. Pažymėtina, kad pats nuteistasis M. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. R. savo namuose davė M. P. vieną tabletę pabandyti, kurią jis išgėrė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2018 m. rugsėjo 16 d. M. P. siųstoje žinutėje R. R. aiškiai paminėjo, jog „Xanax“ yra psichotropiniai vaistai („O sita padiklaudonek tu del xanax 1mg. Zinai gsl yra kas uzsimeta psichotropiniu ir alum uzgeria. Butu galima uz rabletes keluas imt po 10 euru tipo“), o 2018 m. rugsėjo 21 d. M. P. prašė, jog R. R. mama nieko nesakytų D. (buvusiai M. P. draugei), kad pas juos buvo M. P. ir ką jie kalbėjo. Nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad M. P. pasakė, jog perkami vaistai yra psichotropiniai. Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog M. P. žinojo pirkdavęs ne paprastus receptinius vaistus, o tokius, kuriuose yra psichotropinių medžiagų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. P. suvokė, kad jo pirktuose vaistuose „Xanax“ ir „Clonazepam“ buvo psichotropinės medžiagos. Vertinant nuteistojo veiksmus reikšminga, kad vaistų pirkimas nebuvo vienkartinis veiksmas. Pats M. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis ne vieną kartą ėjo pirkti vaistų paprašius R. R., kuris nurodė, jog jam (R. R.) jų neparduoda, nes vaistinėse jį gerai pažįsta, jis prieš tai jau pirko vaistų, todėl reikia, kad kitas žmogus nueitų nupirkti. Tai patvirtino ir liudytojas V. B., buvęs UAB „Eurovaistinė“ darbuotojas, kuris parodė, jog Romas ir R. R. buvo nuolatiniai klientai. M. P. sutiko už atlygį, t. y. 5 Eur, o vėliau 10 Eur eiti kartu su R. R. ir įvairiose vaistinėse pirkti vaistus pagal jam R. R. duotus receptus. Taip pat jis matė, jog vaistų receptai būdavo išrašyti R. R. ir (ar) Z. A., jie būdavo vienodi, tačiau jis į tai nekreipdavo dėmesio. Net kai vienoje vaistinėje jam pasakė, kad receptai netikri, M. P. vis vien sutiko ir toliau pirkti vaistus už didesnį atlygį. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė nuteistasis R. R. bei liudytoja D. B., kuriai apie tai papasakojo pats M. P.. Nuteistieji M. P. ir R. R. taip pat pripažino, kad per vieną dieną būdavo perkama daug vaistų, t. y. aplankoma ne viena vaistinė ir kiekvienoje jų pagal du receptus įgyjami skirti vaistai. Taigi, M. P., panaudodamas netikrus receptus, vaistus pirko sistemingai ir už tai gaudavo atlygį. Nors nuteistasis galėjo ir neperskaityti, kokie vaistai nurodyti ant netikrų receptų, tačiau jų pavadinimai buvo aiškiai matyti ant jam vaistininkų perduotų vaistų pakuočių. Atsižvelgiant į tai, M. P. teiginiai, kad jis nežinojo, kokius vaistus pirkdavo, laikytini tik gynybine pozicija, nes akivaizdu, kad M. P., sistemingai pirkdamas vaistus matė jų pavadinimus ir kitus užrašus ant pakuočių. Be to, pats M. P. bandė ir žinojo vaistų pobūdį, bei įvertino jų veikimą („gerai veža“), tai leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis M. P. aiškiai suvokė, jog pagal R. R. perduotus netikrus receptus nupirktų vaistų „Xanax“ ir „Clonazepam“ sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad M. P. vaistus pirkdavo dažnai, pats teiraudavosi R. R., kada pastarasis turės receptų, kad galėtų eiti jų pirkti ir už tai gauti atlygį. Visa tai rodo, jog M. P. ne tik suvokė, jog įgydavo vaistus, kuriuose yra psichotropinių medžiagų, bet ir dėl savanaudiškų paskatų (norėdamas pasipelnyti) norėjo taip veikti, t. y. įsigydamas nuosprendyje nurodytus vaistinius preparatus veikė vieninga tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus sistemingą vaistų pirkimą bei nupirktus kiekius, kurie buvo aiškiai jam žinomi, M. P. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
18. Pastebėtina, jog BK 260 straipsnio 3 dalyje veikos, susijusios su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, aprašomos kaip alternatyvios – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Taigi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją pakanka nustatyti, kad asmuo padarė bent vieną iš joje nurodytų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad nuteistasis pats nepardavinėjo psichotropinių medžiagų, nepaneigia jo nusikalstamų veiksmų, kadangi nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis M. P. įgijo labai didelį kiekį vaistų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų. Jau nuo tokių vaistų įgijimo momento jo nusikalstama veika laikoma baigta.
19. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis nusikalstamą veiką su kitais nuteistaisiais padarė veikdamas organizuota grupe. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog M. P. su kitais nuteistaisiais būtų veikęs organizuotoje grupėje ir šią aplinkybę iš inkriminuoto kaltinimo pašalino, todėl plačiau apie tai nepasisakytina.
Dėl nuteistajam M. P. paskirtos bausmės
20. Apeliaciniame skunde M. P. prašė jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat papildomai pateikė ir jį charakterizuojančius duomenis. Tai reiškia, jog jis nuosprendį šioje dalyje skundžia pilna apimtimi, kas įpareigoja kolegiją pasisakyti ir bausmės skyrimo M. P. klausimu, ta, tarpe ir dėl galutinės subendrintos bausmės.
21. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. P. už atskiras nusikalstamas veikas tiek bausmės rūšį, tiek jos dydžius, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apygardos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog M. P. parinkta bausmės rūšis bei jos dydžiai atitinka bausmės skyrimo tikslus.
22. Pagal baudžiamąjį įstatymą už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui galėjo būti paskirtas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų; už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas M. P. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams.
23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad M. P. padarė tyčinius baigtus nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų, nuteistojo vaidmuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padaryme buvo antraeilis. Apygardos teismas taip pat įvertino nuteistojo M. P. asmenybę, t. y., jog jis anksčiau teistas 6 kartus (nevertintas nuosprendžio priėmimo dieną neįsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis; 22 t., b. l. 65–120; 23 t., b. l. 99–102; 25 t., b. l. 124–133), ne kartą baustas administracine tvarka, apie baudų sumokėjimą informacijos nėra (22 t., b. l. 121–128), dirba, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesilankė ir nesigydė, medicininės paslaugos neteiktos (22 t., b. l. 129). Įvertinta Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, kurioje nuosprendžio priėmimo metu M. P. atlikinėjo kitu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pateikta nuteistojo charakteristika (22 t., b. l. 153–154) bei aplinkybė, jog M. P. draugė G. J. yra nėščia (25 t., b. l. 135). Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą parinko laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui. Tuo tarpu pasisakydamas dėl skirtinos bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra visos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, todėl nuteistajam M. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė mažesnį negu sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies minimumas. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apskritai nebuvo įstatyminio pagrindo M. P. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes, nors ir kaip teisingai pažymėjo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, tačiau pats tos taisyklės nesilaikė, taikant minėtą BK nuostatą turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamame nuosprendyje nuteistojo parodymai vertinti skirtingai, t. y. vienoje vietoje nurodoma, kad M. P. kaltę pripažino iš dalies, o pasisakant dėl bausmės skyrimo jau nurodoma, kad jis savo kaltę pripažino visiškai. Įvertinus nuteistojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nustatyta, jog M. P. tik iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, kas matyti ir iš apeliacinio skundo argumentų, neigė įgijęs vaistus, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų. Taigi, nebuvo pagrindo pripažinti ir M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tuo tarpu antra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš viso nebuvo nustatyta. Prokuroro apeliacinis skundas nuteistojo atžvilgiu nebuvo paduotas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti jo padėties, ir nuosprendžio šioje dalyje nekeičia.
25. Taigi, atsižvelgiant į M. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį ir jos dydžius. Taip pat apygardos teismas tinkamai subendrino bausmes, taikydamas apėmimo būdą, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Darytina pagrįsta išvada, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus (ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus padarytus po šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų padarymo), kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimai, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo padaryti atsitiktinai. Dėl to manyti, kad dar labiau sušvelninus jam už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių dydžius ar galutinės subendrintos bausmės dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.
26. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir apelianto pateikti duomenys apie tai, kad jam (duomenys neskelbtini) gimė vaikas (26 t., b. l. 108), o nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. jis turi pastovų darbą (26 t., b. l. 109–110). Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad ir įkalinimo įstaigose yra galimybė dirbti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2023 m. balandžio 15 d. M. P. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu (25 t., b. l. 124–133). Taigi, nors nuteistasis M. P. žinojo apie draugės nėštumą, tačiau tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesustabdė. Be to, nors nuteistasis pateikė į bylą vaiko gimimo įrašą, tačiau byloje nėra daugiau jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti kokie santykiai sieja M. P. ir vaiko motiną, t. y., ar jie veda bendrą ūkį, gyvena kartu ir kt. aplinkybių. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl paskirtos bausmės nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Todėl dar kartą įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei apeliacinės instancijos teismui pateiktą charakterizuojančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. P. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos nei rūšimi, nei dydžiu, ir švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir (ar) galutinę subendrintą bausmę pagrindo nėra.
27. Nuteistojo M. P. gynėja baigiamojoje kalboje taip pat išsakė prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 140 Eur konfiskavimą, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl ši priemonė pritaikyta netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo M. P. konfiskavo 140 Eur, kaip turtinę naudą, gautą iš nusikalstamų veikų ir pritaria šiems apygardos teismo motyvams.
Dėl nuteistajam R. R. paskirtos bausmės
28. Apeliaciniame skunde R. R. nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Apeliantas prašo, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo bei jo motinos sveikatos būklę, nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirti nuteistajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
29. Kaip minėta, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Taigi, pats įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas alternatyvų neturinčią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, šią nusikalstamą veiką vertino kaip itin pavojingą, keliančią pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemiančią įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę), R. R. skyrė minimalią sankcijoje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Tokioje situacijoje apeliacinio skundo prašymas skirti švelnesnę ar su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę gali būti tenkintas tik taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog yra BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visuma, todėl R. R. paskirta bausmė negalėjo ir negali būti švelninama šio straipsnio pagrindu. Tokia išvada daroma taip pat ir atmetant apeliacinio skundo argumentą, jog yra pagrindas R. R. atžvilgiu pritaikyti lengvinančią aplinkybę, nes jis padarė nusikalstamas veikas dėl sunkios materialinės padėties.
31. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-194-895/2015). Pagal bylos duomenis, nusikalstamų veikų padarymo metu R. R. gaudavo našlaičių pensiją bei šalpos ir neįgalumo pensiją, kas bendrai sudarė 254,84 Eur (4 t., b. l. 110–117; 24 t., b. l. 33). Iš banko sąskaitos išrašo ir R. R. bei R. R. parodymų nustatyta, kad R. R. papildomai pajamų gaudavo pardavinėdamas įvairius daiktus. Taip pat nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, gyveno kartu su motina, kuri iš dalies prisidėdavo prie būsto išlaikymo. Nors R. R. nuo (duomenys neskelbtini) pripažintas neįgaliu, tačiau jam nustatytas 55 proc. darbingumas bei nurodyta, jog jis iš esmės negali dirbti tik tam tikro fizinio darbo (24 t., b. l. 29–30). Taigi, nors R. R. turi sveikatos problemų, tačiau jis yra iš dalies darbingas. Pažymėtina, jog nuteistasis tik nuo 2020 m. registruotas Užimtumo tarnyboje (24 t., b. l. 42), nenustatyta ir tai, kad jis pats aktyviai būtų ieškojęs darbo. Be to, R. R. nuo 2009 m. nuosavybės teise priklauso 202/1395 žemės sklypo dalis, 18/100 dalis gyvenamojo namo ir 1/6 dalis ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (20 t., b. l. 189–192), kuriuos nuteistasis turėjo galimybę parduoti ir gauti papildomų pajamų pragyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad socialiai remtiniems asmenims teikiama valstybės parama. Taigi, nors R. R. turtinė padėtis ir nebuvo gera, tačiau nebuvo ir beviltiška, o vien sunkios gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo R. R. atžvilgiu
32. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-340-648/2017).
33. Spręsdama dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai neįvertino minėtos teisės normos taikymui reikšmingų aplinkybių visumos, nepagrįstai netaikė minėtos teisės normos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik R. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių priežasčių nuteistajam paskirta bausmė negali būti pripažinta kaip tinkamai individualizuota, kartu ji nėra teisinga bei proporcinga.
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. padarė vieną labai sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, o taip pat vieną nesunkų nusikaltimą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl R. R. padaryto nusikaltimo atsirado sunkių pasekmių. Vertinant padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, pažymėtina ir tai, jog R. R. neteisėtai disponavo ne pačia psichotropine medžiaga, o gamykliniu būdu pagamintais ir civilinėje apyvartoje ribotai leidžiamais disponuoti vaistais, kurie savo sudėtyje turi šių psichotropinių medžiagų. Be to, šie vaistai leidžiami vartoti medicinos tikslams.
35. Teisėjų kolegija įvertina ir R. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Jis neteistas (21 t., b. l. 150–151), nebaustas administracine tvarka (21 t., b. l. 152), po nusikalstamų veikų padarymo daugiau nenusižengė, turi gyvenamąją vietą, gyvenamojo namo atstovo rašte R. R. charakterizuojamas teigiamai (24 t., b. l. 43). VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centre nesilankė ir nesigydė, medicininės paslaugos neteiktos (21 t., b. l. 153), kaip jau minėta, jis iš dalies darbingas, t. y. jam nustatytas 55 proc. darbingumas, jis gauna našlaičių pensiją, šalpos neįgalumo pensiją ir vienišo asmens išmoką, kurių bendra suma yra 406,16 Eur (2022 metų gegužės mėnesio duomenimis; 24 t., b. l. 33–41), nedirba (21 t., b. l. 156), registruotas Užimtumo tarnyboje (24 t., b. l. 42). Nuteistasis taip pat serga įvairiomis ligomis: jam nustatyta (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 16; 24 t., b. l. 31–32; 25 t., b. l. 134; 26 t., b. l. 131–132). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. R. nustatyta (duomenys neskelbtini), jis toliau vartoja įvairius vaistus (26 t., b. l. 98–100, 124–130, 147–148). R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo konkrečiu atveju turi įtakos visumos aplinkybių vertinimas, labiausiai akcentuojant netinkamai įvertintą nusikaltimo pobūdį, psichotropinės medžiagos rūšį, bei paties R. R. asmenybę. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nežiūrint to, kad bylos tyrimas ir nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (didelė bylos apimtis ir procese apklaustinų asmenų skaičius, proceso dalyvių neatvykimas į posėdžius, nuteistosios R. R. sveikatos problemos ir pan.), tačiau praėjęs ilgas laiko tarpas (daugiau negu penkeri metai) nuo šios nusikalstamos veikos įvykdymo iki jos įvertinimo jau buvo tam tikra bausmės rūšimi, nes visą šį laikotarpį R. R. negalėjo būti tikras dėl savo ateities perspektyvų, jam buvo skirtos įvairios procesinės prievartos priemonės, ribojusios ir suvaržiusios jo laisvę, judėjimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad per visą šį laiką nuteistasis naujos nusikalstamos veikos nėra padaręs. Visa tai jau parodo, kad kaltininko asmenybės pavojingumas sumažėjęs. Svarbu įvertinti ir nuteistojo sveikatos būklę, ypač iš byloje esančių duomenų matant jos prastėjimo tendenciją. Būtent šių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas R. R. aiškiai neatitinka teisingumo principo.
37. Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį bei R. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies minimumas.
38. Vis tik, pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymą ir skirti R. R. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę teisėjų kolegija nenustatė. Tokia išvada padaryta įvertinus ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes: R. R. vaidmuo padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą buvo pagrindinis, psichotropinių medžiagų įgijimui būtent jo iniciatyva buvo pasitelktas bendrininkas M. P.. Be to, nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų, t. y. gauti neteisėtų pajamų. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama sunki R. R. sveikatos būklė, nors ir yra bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė, visgi nesutrukdė nuteistajam įvykdyti nusikalstamas veikas, nesumažino jų pavojingumo. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems teikiamos pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o negalint užtikrinti šių paslaugų, taip pat antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Taigi, R. R. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę jo sveikatos būklė galės būti stebima gydytojų, jis turės galimybę vartoti jam paskirtus vaistus.
39. Galimybės skirti švelnesnės rūšies bausmę nepagrindžia ir aplinkybė, jog R. R. gyvena su neįgalia motina, kuria rūpinasi. Ši aplinkybė taip pat egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai nesulaikė tiek R. R., tiek jo motinos nuo nusikalstamų veikų padarymo, tarp jų ir labai sunkaus nusikaltimo. Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. turi seserį, taigi R. R. nėra vienintelis asmuo kuris galėtų pasirūpinti jos priežiūra. Taip pat yra galimybė kreiptis pagalbos ir į socialinius darbuotojus. Taigi, paskyrus R. R. realią laisvės atėmimo bausmę, būtų kas pasirūpina jo motina.
40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju taikant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat ir visuomenės interesas gali būti užtikrinti taikant nuteistajam R. R. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sumažinta. Priešingu atveju, skiriant R. R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas vienintelis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tuo tarpu pirmenybė turėtų būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.
41. Įvertinusi visumą minėtų duomenų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje situacijoje bausmės tikslams pasiekti R. R. tikslinga skirti 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, R. R. paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, kurios dydis pasirinktas artimas baudos minimumui, nėra pagrindo dar labiau mažinti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, kartu keičiant ir susijusią nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl nuteistojo R. R. atleidimo nuo bausmės dėl ligos
42. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. R. ir jo gynėja prašė tirti nuteistojo sveikatos būklę, skirti nuteistajam teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nuteistasis gali atlikti laivės atėmimo bausmę, nes viena iš jam nustatytų ligų yra įtraukta į Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1 priedą – Sunkių nepagydomų ligų sąrašą.
43. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, taip pat gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką (BK 76 straipsnio 2 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.
44. Teismas turi diskreciją (gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2021, Nr. 2K-40-788/2023, Nr. 2K-221-976/2023). Be kita ko, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158/2005, Nr. 2K-438/2008, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-524/2013, Nr. 2K-123-697/2015, Nr. 2K-7-70-895/2018, Nr. 2K-175-942/2021, Nr. 2K-221-976/2023, Nr. 2K-249-387/2023).
45. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) R. R. nustatyta po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tačiau jam dar neįsiteisėjus. Vis dėlto dauguma kitų ligų R. R. sirgo nusikalstamų veikų padarymo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo sveikatos būklė nesukliudė jam nusikalsti, o papildomų ligų nustatymas po nusikaltimo, nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei tiek, kad automatiškai jį būtų galima atleisti nuo bausmės. Sprendžiant klausimą dėl BK 76 straipsnio taikymo galimybės, teisėjų kolegija kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą prašydama pateikti informaciją, ar pataisos įstaigose yra sudaromos tinkamos sąlygos ir medicininė priežiūra laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, paaiškėjus, jog jie susirgo (serga) liga, įtraukta į Aprašo 1 priedą iki bus išspręstas klausimas, esant pagrindui, dėl galimybės nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. kovo 26 d. atsakyme (26 t., b. l. 150–152) nurodė, jog Lietuvos kalėjimų tarnyboje teikiamas ribotas kiekis asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau jei nuteistajam yra reikalingos paslaugos, kurių neteikia Lietuvos kalėjimų tarnyba, jos organizuojamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (tai atitinka ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio nuostatas). Jeigu teismas priimtų sprendimą, kad asmuo dėl esamos sveikatos būklės šiuo metu gali atlikti bausmę, atvykus į bausmę vykdančią instituciją, būtų vertinama jo sveikatos būklė ir jai pasikeitus, pablogėjus, asmens būklę vertintų Gydytojų konsultacinė komisija. Šiai priėmus sprendimą, kad asmuo atitinka Aprašo 1 priede įvardintą ligą ir būklę, būtų kreipiamasi į teismą.
46. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko, kuriam buvo pateikti susipažinti visi byloje esantys R. R. medicininiai dokumentai. Ekspertas paaiškino, kad Sunkių nepagydomų ligų sąraše yra išvardintos ligos, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės. Į šį sąrašą, be kita ko, yra įtraukta (duomenys neskelbtini) diagnozė ((duomenys neskelbtini) punktas), tačiau prie jos pateiktas nervų sistemos ligų paaiškinimas, kad tai yra demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) su organiniu galvos smegenų ir nugaros smegenų pažeidimu ir giliais bei stabiliais funkcijos sutrikimais (paralyžiai ar gilios parezės, dubens organų funkcijos sutrikimai ir audinių trofikos sutrikimai, sunki ataksija, t. y. sunkus vaikščiojimas). Tam, kad (duomenys neskelbtini) atitiktų Sunkių nepagydomų ligų sąraše nustatytus kriterijus, žmogaus būklė turi būti labai sunki, jis turėtų būti paralyžiuotas, nevaldyti dubens funkcijų, sunkiai vaikščioti, nevaldyti galūnių. Tokių duomenų pateiktoje R. R. medicininėje dokumentacijoje ekspertas nenustatė. Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. R. yra (duomenys neskelbtini) ir būklė po gydymo pagerėjo, o duomenų, jog jo būklė būtų pablogėjusi, jis nevaikščiotų, neturėtų jėgų, nėra. Specialistas nurodė, kad šiuo atveju, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, (duomenys neskelbtini) neatitinka tų kriterijų, kurie yra išdėstyti Sunkių nepagydomų ligų sąraše. Taip pat pažymėjo, kad gydytojas neurologas medicininiame dokumente įrašė, jog tiriamojo būklė po gydymo net pagerėjo bei patvirtino, kad pagal nuteistojo R. R. sveikatos būklę, kokia ji yra dabar, kuri nurodyta pateiktuose medicininiuose dokumentuose, tiriamajam nustatytos ligos nepriskirtinos Sunkių nepagydomų ligų sąrašui. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat daug vaikščiodavo (eidavo su M. P. į vaistines, išsiųsti siuntų su vaistais). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats nuteistasis R. R. pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose paaiškino, jog jis buityje padeda mamai, ją veda į gydymo įstaigas, eina apsipirkti, t. y. gana nemažai juda. Kaip pagrįstai pastebėjo specialistas, iš naujausių R. R. medicininių dokumentų matyti, jog jo sveikatos būklė neblogėja, (duomenys neskelbtini) (26 t., b. l. 128–130). Tokie teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, todėl byloje nėra būtinybės skirti teismo medicinos ekspertizę. Pažymėtina, jog ir pagal kasacinio teismo praktiką nėra privaloma skirti ekspertizės asmens sveikatos būklei nustatyti, o užtenka apklausti pasikviestą ekspertą, kuriam yra pateikiama susipažinti su tiriamojo medicininiais dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-387/2023).
47. Įvertinus byloje esančius duomenis apie R. R. sveikatą, išklausius teismo medicinos eksperto J. Rybalko paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo metu R. R. sveikatos būklė nėra tokio sudėtingumo, kad sudarytų sąlygas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Pažymėtina, kad, atsiradus pagrindui (atitinkamai pablogėjus sveikatos būklei), atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
48. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. balandžio 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. P. valstybė patyrė 239,58 Eur išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.).
49. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. P. yra pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama, be kita ko, pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra atmetamas. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam M. P. gynėjas paskirtas, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog nuteistasis M. P. nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. įsidarbino ir jo mėnesinis atlyginimas 840 Eur neatskaičius mokesčių, todėl nuteistojo į rankas gaunamas atlyginimas yra mažesnis. Taip pat nuteistajam (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, prie kurio išlaikymo jis turi prisidėti. Duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors kitu turtu, byloje nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistasis M. P. turės atlikti realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo galimybė sumokėti nurodytą sumą bus apsunkinta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo M. P. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti:
R. R. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir R. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo M. P. netenkinti.