Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-457-1246/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-11
Bylos Nr.: 1-457-1246/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31339-2024-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dovilė Sanačinienė
Kaltinamasis: A. J.
Advokatai: Algis Kojala

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-457-1246/2025Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31339-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 11 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Dianai Marsiševskai

dalyvaujant prokurorei Martynai Lukauskaitei,kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,liudytojams Svajūnui Sukackui, I. B., A. L., Eimantui Truncei, J. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pamainos meistru, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.00 val., Pramonės g., Šalčininkuose, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, kadangi neturėjo gynėjo, išsigando dėl baudžiamosios atsakomybės. Apie įvykį parodė, kad dieną iki to įvykio buvo apsinuodijęs, neturėjo tikslo vartoti daug alkoholio, kadangi kitą dieną reikėjo į darbą. Įvykio dieną atvyko į draugo dukros gimtadienį, išgėrė dvi skardines alaus, trečios skardinės nespėjo išgerti. Kitiems svečiams pritrūko alkoholio, I. B. pasakė, kad turi garaže, kilo klausimas, kas galėtų nuvažiuoti iki garažo, kuris yra miesto gale, pasiimti daugiau alkoholio. Jis (A. J.) pasisiūlė, kadangi gerai jautėsi, nesijautė apsvaigęs. Nutarė su draugo automobiliu pasivažinėti po miestą, važinėjo apie 15 min, ne daugiau. Nuo alkoholio vartojimo iki sėdimo už vairo taip pat praėjo apie 15 min. I. B. nematė, kad jis gėrė alkoholį jo namuose. Jis gerai jautėsi, bet automobilio variklis labai galingas, buvo žvyrkelis, posūkis, automobilį „užmetė“, jo nesuvaldė ir dėl to įvyko eismo įvykis. Mano, kad jo poelgis nėra pateisinamas, gailisi. Po įvykio draugas jį ramino, kad nieko baisaus neatsitiko, supildys deklaraciją, policijos nekvies, nes nėra tikslo. Kaltinamojo teigimu, jis pirmą kartą buvo tokioje situacijoje, pasitikėjo draugu, kuris dirba (duomenys neskelbtini), todėl turėjo žinoti, kaip viskas vyksta. Galvojo iškvies tralą, supildys deklaraciją ir tuo viskas pasibaigs. Suprato, kad turės atlyginti žalą, o automobilis nėra pigus, jis turi nepilnamečių vaikų, moka išlaikymą, turi kreditą, dėl to pradėjo stresuoti. Automobilyje buvo pusė dėžės alaus, todėl, galvodamas, kad užpildžius deklaraciją, automobiliu vis tiek nebus galima važiuoti, tam, kad nusiramintų, pradėjo gerti alų. Tai galėjo matyti A. L.. Kaltinamojo teigimu, sėsdamas už vairo, tikrai negalėjo įpūsti, tiek, kiek įpūtė po eismo įvykio, kadangi žymiai daugiau alkoholio vartojo po įvykio. Iki įvykio jautėsi gerai, mano, kad, prieš sėsdamas už vairo, būtų įpūtęs leistiną normą. Kaltinamasis pripažino, kad vairavo apsvaigęs. Supranta, kad yra teisiamas už alkoholio vartojimą. Dirba (duomenys neskelbtini), transporto įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), pajamos apie 1 400 Eur į rankas. Tarp 18.00 val., kai įvyko eismo įvykis, iki 18.37 val., kai atvyko policijos pareigūnai, jis pamatė, kad neturi telefono, gyvena šalia nuo eismo įvykio vietos, todėl nusprendė nueiti namo pasiimti telefono, tačiau jo nerado, grįžo atgal į įvykio vietą, kur jau buvo atvažiavęs A. L. ir buvo susirinkę daug kitų pašalinių žmonių prie automobilio. Nusprendė automobilį patraukti, tačiau nepavyko. Po kurio laiko I. B. nusprendė nuvažiuoti namo pasiimti telefoną ir pranešti artimiesiems apie įvykį, kokiu tiksliai laiku jis išvyko, nežino. Jam išvykus, jis stipriai susinervino, radęs automobilyje alkoholio, pradėjo jį vartoti. Eidamas į namus ir grįždamas atgal užtruko gal 5-7 min, nes jo namas šalia. Traukiant mašiną, užtruko porą minučių, nes traukiant plyšo trosas. Traukė mašiną, kad ją būtų galima pastatyti į šalikelę ir kad tralas galėtų ją paimti, kad nepažįstami žmones nefotografuotų ir neskelbtų apie įvykį socialiniuose tinkluose, valstybiniai numeriai buvo nuimti dėl tos pačios priežasties. Atsarginį telefoną turėjo namuose, todėl ėjo pasiimti būtent jo, kadangi suprato, jog jo pirmas telefonas liko pas I. B. namuose. Paaiškinimuose, rašytuose įvykio vietoje, buvo nurodyta, kad jis automobilyje buvo vienas, galbūt dėl streso ir dėl to, jog buvo neblaivus, todėl paaiškinimas galėjo būti nenuoseklus. Po įvykio gėrė 5 laipsnių stiprumo alų, kiek jo išgėrė neskaičiavo, daug buvo alaus ant galinės sėdynės, gėrė ir išgertas skardines dėjo atgal ant sėdynės. Turi 17 metų vairavimo stažą, buvo administracinių nusižengimų už greitį, už nesumokėtą „parkingą“, už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, eismo įvykių neturėjo. I. B. pretenzijų dėl automobilio neturi.

3. 2024 m. rugsėjo 26 d. įtariamuoju apklaustas A. J. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Parodė, jog šių metų rugpjūčio 4 d. buvo pakviestas į draugo I. B. dukros gimtadienį, kuris vyko pas I. namuose, Šalčininkuose. Gimtadienio metu alkoholinių gėrimų nevartojo. Kažkuriuo momentu I. pasakė, kad pritrūko alkoholio, tačiau pas jį garaže yra butelis stipraus gėrimo. Jis (A. J.), būdamas blaivus, pasisiūlė nuvykti iki garažo, kadangi tą dieną vairavo automobilį, prieš tai buvo prasipūtęs (pasitikrinęs blaivumą) į savo asmeninį alkotesterį. Gimtadienio metu rankose laikė skardinę 0,5 l alaus, išgėrė porą gurkšnių, skardinės nebaigė, todėl pasisiūlė nuvairuoti iki garažo. Jis atsisėdo prie vairo, o I. B. atsisėdo keleivio vietoje priekyje. Kadangi nėra vairavęs jo automobilio, paprašė I. pasivažiuoti jo automobiliu. Išvažiavo iš miesto į užmiestį, grįžo atgal ir norėjo vykti iki garažo, tačiau po to nusprendė dar pasivažinėti. Prie garažo apsisuko ir važiavo atgal link miesto pusės. Prie garažo kooperatyvo buvo posūkis. Neįvertinęs automobilio galingumo, persistengė su akseleratoriaus pedalu ir mašina pradėjo slysti į šoną. Iš inercijos susuko vairą į kitą pusę ir nuvažiavo nuo kelio dėl ko atsitrenkė į stulpą. Jie su I. išlipo iš automobilio apsižiūrėti, kas įvyko, nes iššoko oro pagalvės. Pamatė gulintį stulpą krūmuose, nusprendė, kad į jį atsitrenkė. Tuo momentu I. B. jį ramino, sakė, kad nieko baisaus, kad supildys įvykio deklaraciją ir viskas. Kai suprato, kad užtruks, nusprendė pranešti artimiesiems, tačiau telefonų su savimi neturėjo (vėliau tik suprato, kad jo mobilusis telefonas buvo minėtame automobilyje, pareigūnė rado jį nukritusį už sėdynės). Jis gyveno arčiausiai tos vietos, kur įvyko avarija, todėl pasakė, kad nuvyks iki namų pasiimti telefono. I. liko prie automobilio, o jis nuėjo iki savo namų, (duomenys neskelbtini). Neradęs telefono, grįžo atgal. Jau buvo atvykęs bendras jų pažįstamas A. L.. Jis bandė patraukti automobilį, tačiau jiems nepavyko, nes plyšo trosas. Tada I. B. nusprendė nuvykti iki savo namų su elektriniu paspirtuku (paspirtuką jis turėjo mašinos bagažinėje). Jis išvyko iki namų, o jie liko prie automobilio. Tuo momentu jis pamatė, ką padarė draugo automobiliui, susinervavo, automobilyje rado nepilną pakuotę alaus, kokio neatsimena, išgėrė keletą skardinių, kiek neatsimena, dar paprašė parūkyti, nors šiaip yra nerūkantis. Atvyko pareigūnai. Po kažkurio laiko sugrįžo I.. Pareigūnai pasakė jiems, kad reikės pasitikrinti blaivumą, paklausė, kas vairavo. A. L. iš pradžių pasakė, kad jis vairuotojas (jis lietuvių kalbą blogai moka, suprato, kas vairavo šią dieną), o pareigūnai turėjo omenyje kas vairavo „Mercedes-Benz“. Pareigūnai iškart teigė, kad žino, jog vairavo tas asmuo, kuris pabėgo iš įvykio vietos. Nurodė, kad nevairavo girtas, alkoholį gėrė tik po fakto, kai įvyko eismo įvykis, kadangi susinervino, nes sudaužė draugo automobilį. Gėrė alų, kai variklis buvo išjungtas, žinojo, kad daugiau nevairuos tą dieną, nes automobilis buvo sudaužytas. Kai vairavo draugo automobilį prieš avariją, buvo blaivus (t. 2, b. l. 12-15).

4. A. J. 2024 m. rugpjūčio 4 d. rašytiniame paaiškinime apie įvykį nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.00 val., nusprendė draugo I. B. automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervaryti iš garažo kooperatyvo į kiemą. Jokių kliūčių tam nematė, nes užvedimo rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Nusprendė, kad susitvarkys, ir, sėdęs už vairo, išvažiavęs iš pirmo garažo kooperatyvo posūkio, nesuvaldė automobilio dėl ko nuvažiavo į griovį. Mobiliojo ryšio priemonės su savimi neturėjo ir pagalbos iškviesti neturėjo galimybės. Tuo metu pasirodė automobilio savininkas, kuris taip pat neturėjo mobiliojo ryšio priemonės, Jis elektriniu paspirtuku nuvažiavo iškviesti pagalbos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, pavartojo alkoholio, kurį turėjo su savimi. Tuo metu nesuprato, kad tai daryti neturėjo, buvo paveiktas šoko būsenos (t. 2, b. l. 23).

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad įvykį stebėjo gal iš 300 m atstumo, prie „Sniadeckio“ namų. I. B. su policijos pareigūnais nesusitiko, prasilenkė. Nematė, kad kažkas įvykio vietoje būtų vartojęs alkoholį, nematė, kaip jie persirenginėjo. Antras vyras buvo prie bagažinės, jo veido nematė, bet jis tikrai buvo su juodais marškinėliais. Jie paskambino policijai pranešti apie įvykį ir tikėjosi, jog tuo viskas ir pasibaigs, tačiau pareigūnai paprašė pastebėti įvyki, paprašė pagalbos, todėl ir liko stebėti. Nelabai galėjo stovėti bei stebėti, kadangi buvo su mažais vaikais. Įvedė interneto platformoje „Google“ I. B. ir sužinojo, kad tai yra (duomenys neskelbtini), šiaip jo nepažįsta. Antro asmens nematė, matė tik iš nugaros, identifikuoti negalėtų.

6. 2024 m. rugpjūčio 4 d. apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.00 val., kartu su vyru ir vaikais važiavo nuosavu automobiliu Melioratorių gatve, Šalčininkuose, įsūkinėjo į Pramonės g. Pastebėjo Pramonės g. juodos spalvos dviejų durų automobilį „Mercedes“. Minėtas automobilis važiavo chuliganiškai, slydo. Kas tuo metu sėdėjo automobilyje, ji nepastebėjo, kadangi nebuvo taip arti. Jiems sankryžoje sukant į dešinę, kairėje pusėje matė įtartinai manevruojantį minėtą „Mercedes“ automobilį, kuris kelio vingyje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į stovintį betoninį stulpą. Jie išsigando, nusprendė apsisukti ir sugrįžti prie automobilio paklausti, ar viskas gerai, nes smūgis buvo tikrai gan stiprus. Prie automobilio, arčiau vairuotojo pusės, stovėjo vyras apie 40 metų amžiaus, jis buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais. Ji iškart atpažino, kad tas vyras yra I. B.. Žino, kad minėtas vyras dirba (duomenys neskelbtini), kadangi Šalčininkai nėra didelis miestas, žmonės vieni kitus gerai pažįsta ar bent jau žino iš matymo. Minėto vyro paklausė, ar viskas gerai. Jis atsakė, kad viskas gerai. Jai asmuo pasirodė labai keistas, svirduliavo į šonus. Prie automobilio bagažinės matė stovintį kitą vyrą, kuris vilkėjo tamsius rūbus, tačiau jo bruožų ji neįsiminė. Pamanė, kad reikia paskambinti bendruoju pagalbos numeriu, kadangi jai kilo įtarimas, kad asmenys yra neblaivūs. Vėliau nuvažiavo toliau nuo įvykio vietos. Po kurio laiko pamatė, kad į įvykio vietą atvažiavo kitas automobilis „Volkswagen“, kuris bandė iš šalikelės ištraukti automobilį „Mercedes“. Tuo metu, kol kažkoks asmuo buvo pasilenkęs prie automobilio „Mercedes“ galinės dalies, bandė pakabinti trosą, matė, kad prie vairo buvo atsisėdęs tas pats (duomenys neskelbtini) su baltais marškinėliais – I. B.. Vėliau (duomenys neskelbtini), kuris buvo su baltos spalvos marškinėliais, jau buvo persirengęstamsios spalvos marškinėliais, važiavo su paspirtuku (t. 1, b. l. 36-37).

7. 2024 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja J. J. savanoriškai pateikė dvi skaitmenines fotonuotraukas, bei vieną vaizdinę medžiagą (t. 1, b. l. 45-49).

8. 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomai apklausta liudytoja J. J. parodė, kad, kai automobilis „Mercedes“ atsitrenkė į stulpą, ji kartu su vyru iki minutės laikotarpiu privažiavo prie atsitrenkusio automobilio ir, kaip minėjo pirminėje apklausoje, I. B. buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėlius, ėjo nuo automobilio vairuotojo pusės. Kitas vyras, apsirengęs tamsius rūbus, stovėjo pasilenkęs prie automobilio bagažinės. Jiems pasiteiravus vyrų, ar jiems viskas yra gerai, nuvažiavo toliau nuo įvykio vietos ir paskambino policijos pareigūnams, jai buvo nurodyta asmenis stebėti. Nebuvo taip, kad ji su vyru minėtus asmenis stebėjo neatitraukdami akių. Kai ji telefonu kalbėjo su policijos pareigūnu, būdami prie vietos „Sniadeckio namai“, ji pamatė, kad I. B. važiuoja paspirtuku. I. B. buvo persirengęs tamsios spalvos marškinėliais, gal buvo ir šortus persirengęs, kadangi jie jam nelabai tiko, tačiau į tai ji dėmesio nelabai atkreipė. Persirengimo fakto jie nematė. Kiek tiksliai I. B. nebuvo įvykio vietoje, pasakyti negali, nes pamatė vėl jį ten, kai jau buvo atvykusi policija (t. 1, b. l. 38-41).

9. 2024 m. gruodžio 9 d. dar kartą apklausta J. J. parodė, kad įvykį nepertraukiamai nestebėjo, nes jie po eismo įvykio važinėjo ratais, kadangi nenorėjo, kad juos pastebėtų. Be to, jie buvo su vaikais. Paminėjo anksčiau duotus parodymus, pakartojo, kad I. B. ėjo iš vairuotojo pusės, o kitas su juo buvęs asmuo jau stovėjo prie bagažinės atsirėmęs. Jis jai nebuvo matytas, jis buvo apsirengęs su tamsiais marškiniais (iš kur jis išlipo, ji nematė). Išlipo iš vairuotojo pusės – I. B., matė, kaip minėtas asmuo išlipo iš vairuotojo pusės svirduliuodamas, iš jo nekoordinuotų judesių suprato, kad jis neblaivus. Nematė, ar minėti asmenys kažką gertų ar vartotų (t. 1, b. l. 42-44).

10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad sėdėjo namie su šeima, gavo skambutį iš nepažįstamo numerio, skambino iš jų darbo darbuotojas, pasakė, kad jo draugas padarė avariją prie mokyklos. Po šio pokalbio jis iš karto nuvažiavo ten. Pamatė, kad prie mašinos A. J. ir I. B.. I. B. paprašė ištraukti mašiną. Pabandėme, bet ištraukti nepasisekė. Įvykio vietoje buvę kiti žmonės pasakė, kad iškvietė policiją. Atvykęs matė, kad I. B. buvo išgėręs, o kaltinamasis buvo streso ir šoko būsenoje, kad būtų neblaivus nepastebėjo. A. dažnai prieidavo prie mašinos ir atsisėsdavo, bet nematė, kad jis būtų vartojęs alkoholį. Prisimena, kad A. J. galvojo, jog pamiršo telefoną namie, kadangi su savimi neturėjo. A. nubėgo namo pasiimti telefono, o I. B. pasiliko įvykio vietoje. A. J. užtrūko nuo 5 min. iki 10 min. Grįžęs A. pasakė, kad nerado telefono, todėl nuėjo I. B., užtrūko gal 15 min. Automobilį nusprendėme traukti, nes I. B. pasakė, kad nukentėjusiųjų nėra, visi sveiki, todėl gali patraukti į šaligatvį ir tada spręsti ar kviesti tralą, kodėl buvo nuimti valstybiniai numeriai nežino, tame nedalyvavo. Automobilio saloną matė, skardines taip pat matė, jos gulėjo išsibarsčiusios salono gale, kiek jų buvo uždarytų-atidarytų nežino.

11. Posėdžio metu liudytojas I. B. parodė, kad įvykio dieną buvo švenčiamas jo dukros gimtadienis, susirinko svečiai, sėdėjo už stalo, vartojo alkoholį. Tarp kviestų svečių buvo ir kaltinamasis A. J., kuris atvyko vėliau nei kiti svečiai, kelintą tiksliai valandą, pasakyti negali. Buvo vartojamas alkoholis. Po kurio laiko buvo nuspręsta nuvažiuoti į garažą pasiimti dar alkoholio, kas taip nusprendė, nei jis, nei A. J. neatsimena. A. J. gerai atrodė, su svečiais už stalo beveik nesėdėjo ir negėrė, nekilo įtarimų, kad būtų buvęs neblaivas. Matė atidarytą skardinę alaus prie A. J., bet ar jis gėrė, nematė. Nurodė, kad jis pats (I. B.) buvo labai apsvaigęs. Sėdo su A. J. į jo mašiną, kuri stovėjo prie laiptinės, jis keleivio vietoje, kaltinamasis už vairo. Išvažiavo iš pradžių į užmiestį, 10-15 min pasivažinėjo, važiuojant iš garažo pusės, automobilį smėlyje užnešė. Jam atrodė, kad stulpas jau gulėjo toje vietoje. Išlipo iš mašinos, matė, kad A. J. yra sunerimęs, piktas, atrodė lyg būtų nutikusi didelė bėda, jaudinosi dėl automobilio apgadinimo. Jis ramino A. J., sakė, kad čia nieko tokio, tas stulpas jau gulėjo, pasakė, kad supildys deklaraciją, policijos niekas nekvies. Įvykus incidentui, suprato, kad užtruks, todėl nusprendė pranešti artimiesiems, bet pamatė, kad abu be telefonų. Nuo jo namų iki garažų atstumas gal 1 km, bėgant užtrūktų gal 15 min. Pasakė, kad kažkas turi likti prie mašinos, todėl iš pradžių nubėgo namo kaltinamasis pasiimti telefono, o paskui jis. Jam būnant namuose, jam skambino ir sakė, kad jo mašina sudaužyta. Bėgant prie garažų, privažiavo jo draugas ir pasiūlė pavežti. Vietoje jau buvo atvykę policijos pareigūnai, atrodo, du ekipažai. Pareigūnai nieko dar nežinojo, nei kas vairavo, nei kas atsitiko, jie buvo įsitikinę, kad čia jis vairavo. Jie paėmė oro pagalves, kvapo pėdsakus ir kt. tyrimui. Pripūtė nemažai į alkotesterį. Apie 40 min praėjo nuo eismo įvykio iki pareigūnų atvykimo. Nurodė, kad po įvykio prie jo A. J. alkoholio nevartojo, to nematė. Jo eismo įvykio vietoje apie 20 min nebuvo, kadangi buvo išvykęs namo. Įvykus eismo įvykiui, su A. J. važiavo kartu, eismo įvykyje dalyvavo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad su A. J. nedalyvavo eismo įvykyje, nebuvo kartu. Pokalbiai su policijos pareigūnais buvo minimalūs, normaliai aplinkybių nesiaiškino. 18.00-18.37 val. įvykus eismo įvykiui išlipo iš mašinos, apžiūrėjo mašiną. Buvo be telefonų, priėjo žmogus, kurio nepažįsta, per jį susiskambino su draugu A. L., pasakė, kad reikės ištraukti mašiną. A. L. atvyko su savo mašina. A. J. eidamas iki namų ir atgal užtrūko gal 10 min, nes arti gyvena, ėjo į namus ieškoti telefono, kadangi su savimi jo neturėjo, norėjo pranešti artimiesiems apie įvykį.. Nepažįstamam asmeniui priėjus, skambino pirmiau draugui, o ne policijai, kadangi niekas nenukentėjo, galvojo supildys deklaraciją ir policija nereikalinga. Iš įvykio vietos ieškoti telefono išėjo gal 18.27 val. Negali pasakyti, ar pirmas draugas atvažiavo, ar pirmiau A. J. išėjo ieškoti telefono. Jis vietinis gyventojas, nenorėjo, kad kas viešintų nuotraukas socialiniuose tinkluose, todėl buvo nuimti automobilio valstybiniai numeriai. A. J. buvo nustatyta 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija, kadangi jis vartojo alkoholį, bet jie kartu negėrė. Alaus skardinių mašinoje buvo daug, kiek tiksliai buvo, nežino, automobilio salone ant galinių sėdynių jos gulėjo seniai. Pretenzijų dėl apgadinto automobilio kaltinamajam neturi.

12. 2024 m. rugpjūčio 4 d. I. B. rašytiniame paaiškinime apie įvykį nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.00 val. jam paskambino žmonės ir pasakė, kad jo mašina griovyje. Jis atvažiavo į vietą ir pamatė savo mašiną griovyje. Ją vairavo A. J., kuriuo jis pasitiki. Jis paaiškino, kad norėjo parvairuoti mašiną prie jo (I. B.) namų. Mašina buvo griovyje, apgadinta. Tuo metu jis buvo prie namų ir savo mašinos nematė. Jo dukrai sukako 1 metai, taigi jis vartojo tą dieną alkoholį. Kur buvo automobilio rakteliai, jis neprisimena (t. 1, b. l. 97).

13. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Truncė nurodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad jo akivaizdoje įvykio vietoje niekas nevartojo alkoholio, toks vartojimo faktas nebuvo užfiksuotas. Kaltinamasis įvykio vietoje bendravo su I. B., kuriam ir priklausė automobilis, daugiau jokių dalykų neužkliuvo. A. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, sutrikusi koordinacija, kalba nerišli. Po pranešimo gavimo iš pradžių reagavo Šalčininkų pareigūnai, paskui ekipažas iš Vilniaus miesto, todėl jie atvažiavo kaip trečias ekipažas įforminti įvykį. Negali tiksliai pasakyti, gal po 1-1,5 val. atvyko į įvykio vietą. Iš A. J. nebuvo jokio pasipriešinimo, jie mažai bendravo, nes atlikinėjo procesinius veiksmus, su juo daugiau bendravo kolegos, kurie buvo atvykę iki jų.

14. 2024 m. spalio 9 d. apklaustas liudytojas E. Truncė parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio 4 d. gavo iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad Šv. Jono Pauliaus II 3, Šalčininkuose, vairuotojas automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą ir kad vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, prieš juos jau į įvykį buvo atvykę kiti pareigūnai. Jie atvyko, kai reikėjo forminti įvykį. Kai jie iš budėtojo gavo pranešimą apie įvykį, jiems buvo pasakyta, kad vairavo neblaivus (duomenys neskelbtini) I. B.. Kiek atsimena, jau buvo nustatyti girtumai tiek I. B., tiek kito žmogaus, kuris buvo su juo. Jiems atvykus, I. B. pasakė, kad jau antrą dieną geria, nes švenčia vaiko gimtadienį ir kad jo automobilis „Mercedes“ stovi prie garažo ir jį gali vairuoti kas nori. A. J. stovėjo ramiai, beveik nekalbėjo, apie įvykį nieko nepasakojo, viską pasakojo I. B., tačiau matėsi, kad jie abudu buvo girti, nuo abiejų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Tada nusprendė kad A. J. ir I. B. reikia išskirti į skirtingas puses, nes jie turėjo rašyti paaiškinimus, tačiau, jiems berašant pasiaiškinimus apie įvykį, tiek I. B., tiek A. J. tarpusavyje kalbėjo, tarėsi, ką rašyti. I. B. patarinėjo ir nurodinėjo A. J., ką rašyti (t. 1, b. l. 129-132).

15. Teismo posėdyje liudytojas S. Sukackas nurodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad, kai atvažiavo į įvykio vietą, buvo kaltinamasis, ir kitas liudytojas A. L.. I. B. tuo metu vietoje nebuvo. Bendravo su A. L., paprašė, kad pakviestų pasišalinusius asmenis. Jam atvykus, buvo patikrintas blaivumas kaltinamojo ir I. B.. Ne mažiau 15 min buvo praėję iki kito patikrinimo. Neatsimena, ar atvykus į įvykio vietą, A. J. atrodė neblaivus ar ne, nematė, kad jis įvykio vietoje vartotų alkoholį, nematė tuščių skardinių automobilyje. Įvykio vietą fotografavo jo kolega. Jie apžiūrėjo automobilį ir aplinką. Neatsimena, ar buvo automobilyje alaus, kadangi jis rašė tarnybinį pranešimą apie įvykį, tai jame ši aplinkybė turėtų būti nurodyta tiksliai. Jeigu automobilyje būtų rastos tuščios skardinės eismo įvykio vietoje ar tai galima laikyti daiktiniais įrodymais, ar jos būtų paimtos, negali pasakyti, kadangi tokio įvykio nebuvo turėjęs. Nurodė, kad dirbo patruliniam ekipaže, jie ikiteisminio tyrimo nepradeda, kažkokių daiktų, objektų iš įvykio vietos neima.

16. 2024 m. gruodžio 3 d. apklaustas liudytojas S. Sukackas parodė, kad 2024 m. gruodžio 4 d. dirbant kartu su vyr. patruliu M. Kvedaru iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Šv. Jono Pauliaus II 3, Šalčininkuose, pranešėja pastebėjo, kaip ką tik prie gimnazijos vairuotojas automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą. Automobilyje du žmonės, abu neblaivūs, bando šalintis. Jiems bevažiuojant iki įvykio vietos ir susisiekus su pranešėja, ji nurodė, kad asmenys bando šalintis ir jiems į pagalbą atvyko automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pranešėja nurodė, kad transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo nusirengė baltus marškinėlius ir apsirengė su šalia buvusio asmens marškinėlius tamsios spalvos bei pasišalino iš įvykio vietos su paspirtuku. Daugiau pranešėja nieko nepasakė, bet minėjo, kad galėtų vairuotoją atpažinti. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko A. L., kuris paaiškino, kad jis vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam buvo paaiškinta, kad jam gali grėsti atsakomybė už melagingos informacijos nurodymą. Asmuo buvo įspėtas, kad paskambintų asmeniui, kuris vairavo automobilį „Mercedes-Benz“. Tada A. L. išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo skambinti. Po kurio laiko jo paklausus, ar jis paskambino asmeniui, kuris vairavo automobilį, jis atsakė, kad asmuo neatsiliepia. Po skambučio įvykio vietoje buvo dar vienas asmuo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. A. J. (nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli). Minėtas asmuo jiems pasakė, kad jis vairavo automobilį. Jis nenorėjo pasakyti, kaip įvyko eismo įvykis. Patikrinus jo blaivumą, pirmu pūtimu jis įpūtė 1,89 promiles, antru – 1,89 promiles. Antras pūtimas buvo darytas praėjus apie 15 min. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko I. B., kuris nekalbėjo apie įvykį, nors jo buvo klausta, jis nieko nesakė, pasakė, kad buvo išvažiavęs iki namų paimti telefono ir grįžo atgal. Buvo patikrintas ir I. B. blaivumas, pirmu pūtimu jis įpūtė 1,49 promiles, antru pūtimu – 1,56 promiles (t. 1, b. l. 135-138).

17. 2024 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Pramonės g., Šalčininkuose, koordinatės 54.314572,25.374862. Žiūrint nuo Melioratorių g., kairėje pusėje, šalikėlėje, matomas priekiu į žalią veją, o galu į važiuojamąją kelio dalį stovintis automobilis „Mercedes-Benz“. Ant automobilio priekinės ir galinės dalies nėra valstybinių numerių ženklų. Automobilio priekis yra apgadintas (priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, abu priekiniai sparnai). Po priekiniu bamperiu matoma dalis betoninio stulpo, kuris taip pat yra apgadintas. Yra suveikusi vairuotojo pusėje (vaire) esanti oro pagalvė. Ant priekinės keleivio sėdynės yra 2 vnt. valstybinio numerio ženklų ((duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio galinę sėdynę, matoma, kad ant jos yra keletas neatidarytų skardinių su užrašu „Carlsberg“. Atidarius automobilio bagažinę, jos viduje matomas žemadažnis garsiakalbis, geltonos spalvos tempimo lynas bei užvedimo laidai (t. 1, b. l. 18-23, 27-33).

18. 2024 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole, nurodyta, kad apžiūrėti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos pateikti penki vaizdo įrašai ir septynios nuotraukos. Užfiksuotas juodos spalvos automobilis, automobilio markė „Mercedes-Benz“, automobilio vairuotojo pusės langas yra pilnai atidarytas ir automobilio vairuotojo vietoje sėdi vyras su baltos spalvos marškinėliais, aiškiai matosi, kad automobilį vairuoja vyras su baltos spalvos marškinėliais ir matoma, kad keleivio pusėje šalia vairuotojo sėdi kitas vyras, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais (t. 1, b. l. 54-60).

19. 2024 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti keturi vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pavadinimu „D05_20240804170704“ - matomas žvyrkelis, po kairę ir dešinę pusę matomi garažai, filmuojamoje zonoje ekrano viršuje atsiranda juodos spalvos automobilis, kuris apsisuka ir pasišalina iš filmuojamos zonos, vėliau ekrano dešinėje pusėje viršutinėje dalyje pakyla dulkės. Vaizdo įrašo pavadinimu „D05_20240804171319“ - matomas žvyrkelis, po kairę ir dešinę pusę matomi garažai. Vaizdo įrašo pavadinimu „D05_20240804173815“ - matomas žvyrkelis, po kairę ir dešinę pusę matomi garažai, atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis į vietą, kurioje matėsi pakilusios dulkės. Vaizdo įrašo pavadinimu „video-71520896fda70043f15cb42981138470-V“ - matoma, kad vaizdo įrašas daromas iš tos pačios vaizdo stebėjimo kameros, tačiau vaizdas yra priartintas. Matomas žvyrkelis, po dešine ir kaire puse matomi garažai. Matoma, kaip pirmiau minėtas juodos spalvos automobilis atsiranda vaizdo stebėjimo zonoje, apsisuka ir juda į dešinės pusės ekraną. Matoma, kaip prie stulpo pakyla dulkės. Kai pakilusios dulkės išsisklaido, matoma aukščiau minėto automobilio galinė dalis. Matoma, kad iš vairuotojo pusės išlipa vyras su baltos spalvos marškinėliais, o iš keleivio pusės išlipa vyras su tamsios spalvos marškinėliais. Matoma, kad išlipus asmenims iš minėto automobilio, atvažiuoja į įvykio vietą kitas tamsios spalvos automobilis (t. 1, b. l. 63-68).

20. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Aušrinės Dailidės 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini), į automobilių servisą (duomenys neskelbtini), kur įmonės vadovas E. J. pateikė 2024 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu nuo 18:07 val. iki 18:50 val. vaizdo įrašus iš minėtame autoservise esančios vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat E. J. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matomas eismo įvykio priartintas vaizdas. PASTABA. Vaizdo įrašuose esantis laikas atsilieka viena valanda nuo realaus laiko, t. y. vaizdo įraše matoma 17:00 val., tačiau iš tiesų tai yra 18:00 val. (t. 1, b. l. 61-62).

21. 2024 m. rugpjūčio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti penki vaizdo ir garso įrašai, fiksuoti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno „BODY“ tipo kamera. Vaizdo įrašo pavadinimu „export-1qbbb“ - matomi du stovintys policijos tarnybiniai automobiliai, 2 tamsios spalvos automobiliai ir vienas juodos spalvos automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Vaizdo įrašo pavadinimu „export-y3zx7“ - pareigūnas antrą kartą nustatinėja blaivumą asmeniui su baltos spalvos marškinėliais. Vaizdo įrašo pavadinimu „export-lzude“ - matoma, kaip trys vyrai tarpusavyje šnekasi. Pareigūnui prieinant prie vyrų, stambaus kūno sudėjimo vyras su juodos spalvos marškinėliais ir tamsiai raudonos spalvos šortais pasišalina iš filmuojamos teritorijos. Pareigūnui priėjus prie dviejų vyrų, iš kurių vienas buvo su baltos spalvos marškinėliais, o kitas su juodai-pilkos spalvos marškinėliais, vyras su juodai-pilkos spalvos marškinėliais savo dešine ranka išjungė pareigūno „BODY“ kamerą. Vaizdo įrašo pavadinimu „export-n7fgm“ - pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Matomas juodos spalvos automobilis su atidaryta bagažine, matomi du geltonos spalvos trosai, kurie yra pririšti prie minėto automobilio galinių ratų, matomas kitas šalia stovintis pilkos spalvos automobilis ir matomas vyras su juodos spalvos marškinėliais ir tamsiai raudonais šortais. Minėto vyro paklausia pareigūnas, kur juodo automobilio vairuotojas, minėtas vyras atsako, kad jis automobilio vairuotojas, pareigūnai atsako, kad ne jis automobilio vairuotojas, tegul nemeluoja. Pareigūnai sako asmeniui, kad kviestų automobilio vairuotoją į įvykio vietą. Matoma, kad pilkame automobilyje sėdi asmuo su baltos spalvos marškinėliais. Pareigūnai sako asmenims, kad paskambintų automobilio vairuotojui ir pasakytų jam, kad jis atvažiuotų į įvykio vietą. Girdima, kaip atvykusieji pareigūnai aptaria tarpusavyje savo tolimesnius veiksmus, o tiksliau kviečia ekspertus į įvykio vietą ir t. t. Matoma, kaip pareigūnai, fotografuodami juodos spalvos automobilį, pastebėjo, kad automobilio valstybiniai numeriai guli automobilio keleivio vietoje. Vyksta pareigūnų tolimesnių veiksmų planavimas. Matoma, kaip į įvykio vietą atvyksta vyras su juodai-pilkos spalvos marškinėliais. Pareigūnai iš karto nustato asmens blaivumą. Matoma, kaip asmuo su juodai-baltos spalvos marškinėliais, asmuo su baltos spalvos marškinėliais ir asmuo su juodos spalvos marškinėliais nuolat pasišalina atokiau kalbėtis. Matoma, kaip pareigūnai nustato blaivumą asmeniui su baltos spalvos marškinėliais. Vaizdo įrašo pavadinimu „export-wp80a“ - vaizdo įrašo turinys yra toks pat kaip ir vaizdo įrašo pavadinimu „export-n7fgm“, tik „BODY“ kamera yra kito pareigūno. Pareigūnas prieina prie asmenų, vienas iš kurių su juodai-pilkos spalvos marškinėliais, o kitas su baltos spalvos marškinėliais. Matoma, kad aukščiau minėti vyrai geria limonadą, pareigūnas jiems paaiškina, kad šio metu jie negali vartoti skysčių, nes laukia antras blaivumo patikrinimas. Matoma, kad pareigūnas pas vyrus paima limonadus. Matoma ir girdima, kad vyras su juodai-pilkos spalvos marškinėliais sako, kad čia niekas neslėps ir bus viskas taip, kaip yra. Pareigūnas pasako vyrui, kad jie keistai elgiasi, nes nuolat vyras su baltais marškinėliais ir vyras su juodai-pilkos spalvos marškinėliais išeina atokiau bendrauti. Vyras su juodai-pilkos spalvos marškinėliais sako pareigūnui, kad arba tegul išjungia „BODY“ kamerą arba tegul eina toliau nuo vyro. Asmeniui su juodai-pilkos spalvos marškinėliais antrą kartą nustatomas blaivumas (t. 1, b. l. 71-77).

22. 2024 m. rugpjūčio 4 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0213, patikros sertifikato Nr. 2069834, duomenis, kad A. J. 18:53 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas (t. 2, b. l. 21).

23. 2024 m. rugpjūčio 4 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0213, patikros sertifikato Nr. 2069834, duomenis, kad A. J. 19:12 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas (t. 2, b. l. 20).

24. „Emprekis“ pažyma - automobilio „Mercedes-Benz“ CLK Coupe 500 (2002 m.) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 5 550 Eur (t. 1, b. l. 109).

25. 2024 m. rugpjūčio 26 d. informacija apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“ CLK Coupe 500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra I. B. (t. 1, b. l. 110).

26. Policijos registruojamų įvykių registro duomenis, iš kurių matyti, kad registruotas pranešimas ROIK0124000483648, pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. rugpjūčio 4 d. 18:02 val. Pranešėja nurodo, kad ką tik prie gimnazijos, Šv. Jono Pauliaus II g. 3, Šalčininkuose, vairuotojas automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą. Automobilyje du žmonės, abu neblaivūs bando šalintis. Taip pat iš duomenų matyti, kad pranešėja skambino dar kartą, t. y. 2024 m. rugpjūčio 4 d. 18:21 val. Ji nurodė, kad atvažiavo kitas automobilis, bando ištraukti. Iš duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2024 m. rugpjūčio 4 d. 18:37:05 (t. 1, b. l. 9-11).

27. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Sukacko 2024 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. dirbant kartu su vyr. patruliu M. Kvedaru, patruliuojant nustatytame maršrute, iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Šv. Jono Pauliaus II 3, Šalčininkuose, pranešėja pastebėjo, kaip ką tik prie gimnazijos vairuotojas automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stulpą. Automobilyje du žmonės, abu neblaivūs, bando šalintis. Bando šalintis su automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant iki įvykio vietos ir susisiekus su pranešėja, ji nurodė, kad asmenys bando šalintis ir jiems į pagalbą atvyko automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, jog galimai transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo nusirengė savo baltus marškinėlius ir apsirengė su šalia buvusio asmens marškinėlius tamsios spalvos bei pasišalino iš eismo įvykio vietos su paspirtuku, daugiau nieko nepasakė, bet minėjo, kad vairuotoją ji atpažintų. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko A. L., kuris paaiškino, kad jis vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jam buvo paaiškinta, kad jam gali grėsti atsakomybė už melagingos informacijos nurodymą. Asmuo buvo įspėtas, kad paskambintų asmeniui, kuris vairavo automobilį „Mercedes-Benz“. A. L. išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo skambinti. Po kurio laiko A. L. paklausus, ar jis paskambino asmeniui, kuris vairavo automobilį, jis atsakė, kad asmuo neatsiliepia. Po skambučio įvykio vietoje buvo dar vienas asmuo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, t. y. A. J., kuris teigė, kad jis vairavo minėtą automobilį. Jis nenorėjo pasakoti, kaip įvyko eismo įvykis. Patikrinus jo blaivumą, pirmu pūtimu jis įpūtė 1,89 promiles, antru – 1,89 promiles. Po kurio laiko į eismo įvykio vietą atvyko I. B., kuris nekalbėjo apie įvykį, nors pas jo buvo klausta, bet nieko nesakė, pasakė, kad buvo išvažiavęs iki namų paimti telefono ir grįžo atgal. Taip pat buvo patikrintas I. B. blaivumas, pirmu pūtimu jis įpūtė 1,49 promiles, antru pūtimu – 1,56 promiles (t. 1, b. l. 14).

28. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. Truncės 2024 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, dirbant pagal ROIK0124000483648, įvykio vietoje nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.02 val., Pramonės g., Šalčininkuose, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) horizontaliame kelio vingyje į kairę nuvažiavo nuo kelio (į dešinę) bei atsitrenkė į stovintį betoninį stulpą, kurį apgadino. Pagal liudytojos J. J. parodymus automobiliu važiavo du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. B. ir A. J.. J. J. paaiškino, kad galimas vairuotojas yra vyras vilkėjęs baltos spalvos marškinėlius, t. y. I. B., kurį ji atpažino iš veido bruožų, kadangi asmuo gyvena (duomenys neskelbtini) (taip pat minėjo, kad žino, jog asmuo dirba policijoje). Kitas asmuo, stovėjęs arčiau automobilio galinės dalies, vilkėjęs juodos spalvos marškinėlius, pranešėjai nematytas, jo bruožų neįsiminė. J. J. taip pat paaiškino, kad po eismo įvykio į vietą atvyko automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė ištraukti minėtą automobilį „Mercedes-Benz“, naudodamas tempimo lyną, tuo metu vairuotojo vietoje sėdėjo I. B., bandydamas išvažiuoti iš pakelės atbuline eiga. Kiek vėliau liudytoja matė I. B. besišalinantį iš įvykio vietos paspirtuku. Dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai. I. B. buvo susikeitęs viršutiniais rūbais su A. J., t. y. I. B. vilkėjo juodos spalvos marškinėlius, nors įvykio vietoje prieš tai pranešėja jį matė dėvintį baltos spalvos marškinėliais (t. 1, b. l. 12-13).

29. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamojo motina D. J. kaip laiduotoja parodė, kad jos sūnus yra geras, nuoširdus, jai padeda, užjaučia, suremontavo jos butą, jei ji serga, atneša jai maisto ir vaistų. Kas atsitiko, tai atitiko. Svarbiausia, kad niekas nenukentėjo. Prašė atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Anksčiau dirbo policijoje, dabar yra pensininkė. Su sūnumi dažnai bendrauja, susitinka ir pasiima anūkėlę iš darželio. Tarp jos ir sūnaus yra labai artimas ryšys. Jai teko daug dirbti ir vaiką auginti bei auklėti vienai. Per daug gal dirbo, mažai laiko jam skyrė. Jo poelgį vertina negerai. Jis jai iš karto prisipažino, kad negerai padarė. Sūnus įvykio dieną, kai ji paskambino, iš karto nepakėlė ragelio, po kelių minučių perskambino ir pasakė, kad kitą dieną viską papasakos. Kai jie susitiko, ji sūnų apkabino, pasidžiaugė, kad niekas nenukentėjo. Jam tai bus pamoka visam likusiam gyvenimui. Ji nemoralizavo, svarbu, kad jis sveikas liko. Ji irgi jaučia atsakomybę dėl to įvykio. Sunūs problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Apie įvykį sūnus jai papasakojo labai trumpai, pasakė, kad šiek tiek alaus išgėrė, vairavo I. B. automobilį ir nesuvaldęs atsitrenkė į stulpą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

30. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

31. BK 281¹straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

32. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

33. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl jam pareikšto ir pagarsinto kaltinimo, tačiau, išklausius jo parodymus, paaiškėjo, jog kaltinamasis pripažįsta tik tai, kad vairavo automobilį šiek tiek pavartojęs alkoholio (jeigu būtų tuo metu patikrintas blaivumas, tai būtų neviršijęs leistinos ribos), o didžiąją dalį alkoholio vartojo po padaryto įvykio, todėl, pareigūnams patikrinus jo blaivumą, ir buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas.

34. Vertinant kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, pastebėtina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir net prieštaringi.

35. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną, dar prieš įvykį, būdamas gimtadienyje, gimtadienio metu alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi dieną prieš buvo apsinuodijęs. Apklaustas 2024 m. rugsėjo 26 d. parodė, kad: „Kažkuriuo momentu I. pasakė, kad pritrūko alkoholio, pasakė, kad pas jį garaže yra butelis stipraus gėrimo, ir, kad problema nuvykti iki garažo. Jis (A. J.), būdamas blaivus, pasisiūlė nuvykti iki garažo, kadangi tą dieną vairavo automobilį, prieš tai buvo prasipūtęs (pasitikrinęs blaivumą) į savo asmeninį alkotesterį. Nori pasakyti, kad gimtadienio metu rankose laikė skardinę 0,5 l alaus, išgėrė porą gurkšnių, skardinės nebaigė, todėl I. pasisiūlė nuvairuoti iki jo garažo, kadangi, kaip minėjo, jautėsi blaivas. Tada jie su I. nuėjo iki jo (I. B.) automobilio „Mercedes-Benz“, jis atsisėdo prie vairo, o I. atsisėdo keleivio vietoje priekyje. <...>Nori pasakyti, kad nevairavo girtas, išgėrė alkoholį tik po fakto, kai įvyko eismo įvykis, kadangi susinervino, kad sudaužė draugo automobilį. Gėrė alų, kai variklis buvo išjungtas, žinojo, kad daugiau nevairuos tą dieną, nes automobilis buvo sudaužytas. Kai vairavo draugo automobilį prieš avariją, buvo blaivus.“. 2024 m. rugpjūčio 4 d. kaltinamojo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta: „2024-08-04, apie 18.00 val. (tikslaus laiko neatsimena). Nusprendžiau draugo I. B. automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervaryti iš garažo kooperatyvo į kiemą. Taip kaip jokių kliūčių tam nematė, nes užvedimo rakteliai buvo užvedimo spynelėje. Nusprendžiau, kad su sau pasiekta užduotimi susitvarkysiu ir sėdęs už vairo, prieš tai minėto automobilio, išvažiavęs iš pirmo garažo kooperatyvo posūkio, nesuvaldžiau automobilio. Ko pasekoje, nuvažiavau į griovį. <...> Tuo metu pasirodė automobilio savininkas, kuris taip pat neturėdamas mobiliojo ryšio priemonės, nuvažiavo elektriniu paspirtuku iškviesti pagalbos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, pavartojau alkoholio, kurį turėjau su savimi. Tuo metu nesupratau, kad tai daryti neturėjau, paveiktas šoko būsenos. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas.“.

36. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad įvykio dieną atvyko į draugo dukros gimtadienį ir išgėrė dvi pilnas skardines alaus, o trečios nespėjo išgerti, kitiems svečiams pritrūko alkoholio, I. pasakė, kad turi garaže, kilo klausimas, kas galėtų nuvažiuoti iki garažo, kuris randasi miesto gale, pasiimti daugiau alkoholio. Jis (A. J.) pasisiūlė, kadangi gerai jautėsi, nesijautė apsvaigęs. Po įvykio jis išsigando, pradėjo stresuoti, automobilyje buvo pusė dėžės alaus, jis, galvodamas, kad automobilio vis tiek nebebus galima vairuoti, išgėrė alaus tam, kad nusiramintų, tai galėjo matyti A. L.. Pripažino, kad vairavo apsvaigęs, supranta, kad yra teisiamas už alkoholio vartojimą, tačiau nebūtinai už tas promiles, kurios yra nurodomas.

37. Liudytojas I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jo akivaizdoje kaltinamasis A. J. alkoholio nevartojo. Pastebėtina, kad, kaip nurodė liudytoja J. J., I. B. iš įvykio vietos su paspirtuku išvyko prieš atvykstant pareigūnams, o tai reiškia, kad I. B. visą laiką nuo įvykio pradžios iki pareigūnų atvykimo buvo įvykio vietoje ir turėjo matyti, kas vyksta. Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam atvykus po incidento į įvykio vietą, kaltinamasis dažnai prieidavo prie mašinos ir atsisėdavo, bet nematė, kad jis ten būtų vartojęs alkoholį. Liudytoja J. J., kuri stebėjo įvykį nuo pat pradžių, taip pat teismo posėdyje teigė, jog nepastebėjo, kad kažkas įvykio vietoje būtų vartojęs alkoholį. Pareigūnai E. Truncė ir S. Sukackas taip pat neužfiksavo ir nematė, kad kas nors įvykio vietoje būtų vartojęs alkoholinius gėrimus.

38. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys taip pat patvirtina, kad 18:02 val. (iškart po eismo įvykio) pranešėja jau nurodė, jog abu asmenys yra neblaivūs, pareigūnai taip pat užfiksavo, kad: „<...> įvykio vietoje buvo dar vienas asmuo kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, A. J. <...>.“ (t. 1. b. l. 9-11).

39. Vertinant minėtus kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas apie eismo įvykį, kai „Mercedes-Benz“ atsitrenkė į stulpą, gautas 18.02 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18.37 val. (t. 1, b. l. 9-11). Pranešėja buvo J. J., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad matė keliu važiuojantį minėtą automobilį, kuris chuliganiškai manevravo ir po kurio laiko atsitrenkė į stulpą, įvykį stebėjo nuo pat pradžių. Įvykus įvykiui, pagal kaltinamojo ir liudytojo I. B. parodymus, jie išlipo iš automobilio ir apžiūrinėjo įvykio vietą bei automobilį. Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad pranešėja skambino dar kartą, t. y. 18:21 val., ir nurodė, kad atvažiavo kitas automobilis, kuris bando ištraukti automobilį „Mercedes-Benz“ (t. 1, b. l. 9-11). Pagal I. B., A. L. bei kaltinamojo parodymus automobilio traukime dalyvavo jie visi, tačiau ištraukti nepavyko, vėliau kaltinamasis ir I. B. pastebėjo, jog neturi telefonų, todėl nusprendė eiti į namus jų pasiimti. Pirmas išėjo kaltinamasis, neradęs namuose telefono, sugrįžo, užtruko apie 5-7 min., ir tada išėjo I. B.. Kaltinamojo teigimu, jis alkoholį vartojo po įvykio, tačiau, įvertinus visą įvykių eigą, lieka neaišku, kada kaltinamasis, niekam nematant, spėjo išgerti, kaip jis pats nurodo, daug skardinių alaus. Kaip minėta, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18.37 val., iki jų atvykimo niekas nematė, kad kaltinamasis vartotų alkoholį, be to, jis traukė automobilį, vėliau ėjo namo ieškoti telefono. Atvykus policijos pareigūnams, taip pat niekas įvykio vietoje alkoholio nevartojo.

40. 18:53 val. pirmu įpūtimu kaltinamajam buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas, o antru pūtimu, kuris buvo atliktas praėjus beveik 20 min. po pirmojo pūtimo, t. y. 19:12 val. taip pat buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (t. 2, b. l. 20-21).

41. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio gėrė 5 laipsnių stiprumo alų, kiek jo išgėrė neskaičiavo, buvo daug alaus ant galinės automobilio sėdynės, gėrė ir išgertas skardines dėjo atgal ant sėdynės. Šių kaltinamojo parodymų teisingumu verčia abejoti ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – apžiūrėta įvykio vieta – Pramonės g., Šalčininkuose, koordinatės 54.314572,25.374862, apžiūrint automobilio galinę sėdynę, matoma, kad ant jos yra keletas neatidarytų skardinių su užrašu „Carlsberg“. Atidarytų skardinių užfiksuota nebuvo (t. 1, b. l. 18-23, 27-33).

42. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja, kaip kaltinamojo laiduotoja (motina) D. J., nurodė, kad apie įvyki sūnus jai papasakojo labai trumpai, pasakė, kad šiek tiek alaus išgėrė, vairavo I. B. automobilį ir nesuvaldęs atsitrenkė į stulpą. Vadinasi, kaltinamasis pasakojo, apie tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, apie alkoholio vartojimą po įvykio neužsiminė.

43. Atsižvelgęs į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo teismo posėdžio metu pateikta versija, kad jis didžiąją dalį alkoholio vartojo jau po įvykio, o sėdo už vairo apsvaigęs, tačiau, jeigu tuo metu būtų buvęs patikrintas jo girtumas, tai jis nebūtų viršijęs leistinos ribos, yra tik deklaratyvi jo gynybinė pozicija, pateikta siekiant sušvelninti kilsiančią atsakomybę.

44. Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, pripažintina kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent, kad kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.00 val., Pramonės g., Šalčininkuose, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

45. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę būdamas stipriai apgirtęs (vidutinis girtumas) ir norėjo taip elgtis.

46. Taigi, kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl teismas sprendžia, kad A. J. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

47. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

48. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

49. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

50. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

51. Prokurorė kaltinamajam už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą siūlė skirti 60 MGL dydžio baudą.

52. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas, per pastaruosius trejus metus administracine tvarka baustas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalį už leistino greičio viršijimą, bauda sumokėta (t. 2, b. l. 48-50), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba. Byloje nėra duomenų apie A. J. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą (pasak kaltinamojo, nesigydė). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nenustatyta.

53. Be to kas jau paminėta, nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo faktines aplinkybes (buvo sukeltas eismo įvykis), nustatyto etilo alkoholio koncentracijos kiekį (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis).

54. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 60 MGL dydžio baudą, kuri yra artima minimaliai įstatyme numatytai baudai, skirtinai už nesunkias nusikalstamas veikas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, sukeltas pasekmes, yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

55. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas.

56. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas, pageidauja tuoj pat duoti parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-511/2021).

57. Kaltinamojo A. J. baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir ši baudžiamoji byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis pripažino tam tikras įvykio aplinkybes, t. y. tai, jog už vairo sėdo išgėręs dvi pilnas skardines alaus, o didžiąją dalį alkoholio vartojo jau po įvykio, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte kaltinimas pareikštas dėl to, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

58. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis dirba ir į jo gaunamas mėnesines pajamas, bei į tai, kad turi nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, ir finansinių įsipareigojimų, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių baudos mokėjimo terminas. Šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

59. Byloje pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galima laiduotoja – kaltinamojo motina D. J..

60. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164- 895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024).

61. Nagrinėjamu atveju yra aktualus antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

62. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2024 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Kaip minėta, viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų yra visiškas savo kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu skyrėsi:

63.1 2024 m. rugpjūčio 4 d. rašytiniame paaiškinime, kuris buvo rašytas įvykio vietoje, kaltinamasis A. J. nurodė, kad: „Susiklosčius tokioms aplinkybėms, pavartojau alkoholio, kurį turėjau su savimi. Tuo metu nesupratau, kad tai gali daryti neturėjau, paveiktas šoko būsenos.“;

63.2 2024 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu kaltinamasis parodė, kad: „<...> aš būdamas blaivus pasisiūliau nuvykti iki garažo, kadangi tą dieną vairavau automobilį, prieš tai buvau prasipūtęs (pasitikrinęs blaivumą) į savo asmeninį alkotesterį, noriu pasakyti kad gimtadienio metu rankose laikiau skardinę 0,5 l. alaus, išgėriau porą gurkšnių, skardinės nebaigiau, todėl I. pasisiūliau nuvairuoti iki garažo, kadangi kaip minėjau jaučiausi blaivas <...>.“. „Tuo metu aš pamačiau ką padariau draugo automobiliui, aš susinervinau, kadangi automobilis yra retas ir brangus, susinervavau ir automobilyje radau nepilną dėžę-pakuotę alaus, kokio neatsimenu, išgėriau keletą skardinių, kiek neatsimenu <...>.“; „Noriu pasakyti, kad nevairavau girtas, išgėriau alkoholį tik po fakto – kai įvyko eismo įvykis, kadangi susinervinau kad sudaužiau draugo automobilį, gėriau alų kai variklis buvo išjungtas, žinojau, kad daugiau nevairuosiu tą dieną, nes automobilis buvo sudaužytas, kai vairavau draugo automobilį prieš avariją buvau blaivus.“;

63.3 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką. Paklausus, kodėl jo pozicija dėl jam ikriminuojamos veikos padarymo, lyginant su pozicija, buvusia ikiteisminio tyrimo metu, pasikeitė, kaltinamasis nurodė, kad tuo metu neturėjo gynėjo, buvo išsigandęs gresiančios baudžiamosios atsakomybės (2025 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:20 min iki 10:55 min.). Tačiau išklausius kaltinamojo parodymus, paaiškėjo, kad jis prisipažino tik iš dalies. Pripažino, kad vairavo jau apsvaigęs, alkoholį vartojo jau prieš sėsdamas už automobilio vairo, buvo išgėręs porą skardinių alaus, trečią skardinę buvo prasidaręs, bet nebaigė išgerti, nuo alkoholio vartojimo iki sėdimo už vairo praėjo apie 15 minučių, ir dar apie 15 minučių praėjo iki to laiko, kai įvyko autoįvykis (posėdžio garso įrašas nuo 11:20 min iki 13:18 min.). Kai suprato, kad apgadinau automobilį ir kad turėsi draugui atlyginti žalą, pradėjo labai stresuoti, automobilyje buvo pusė įpakavimo alaus, tai nusprendė stresą įveikti vartodamas alkoholį, daugiau alkoholio vartojo jau po įvykio nei prieš jį, tada, kai sėdo už vairo, kaltinamojo teigimu, jis būtų įpūtęs leistiną alkoholio normą (posėdžio garso įrašas nuo 15:18 min. iki 17:55 min.). Kaltinamasis pripažino, kad buvo išgėręs ir prieš eismo įvykį, tačiau jautėsi taip, kad galėtų sėsti už vairo. Tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio, galėtų paliudyti A. L., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Kadangi alkoholį vartojo atsisėdęs į automobilį, tai A. L. to galėjo ir nematyti, tuo metu I. B. nebuvo įvykio vietoje, nes jis buvo išvykęs namo pasiimti telefono, tai ir jis nematė, kai buvo vartojamas alkoholis (posėdžio garso įrašas nuo 19:51 min. iki 21:15 min.).

64. Taigi, iš esmės kaltinamojo pozicija, dėl jam pareikšto kaltinimo vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, buvo prieštaringa ir neaiški. Kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, bylos aplinkybes darė neaiškiomis, kadangi be byloje surinktų duomenų kruopščios analizės nebuvo aišku, ar pareigūnų užfiksuotas alkoholis rodė tą apsvaigimą, kuris buvo jam vairuojant automobilį, ar tai, kaip pats kaltinamasis tvirtina, buvo neblaivumas, kuris atsirado išgėrus „daug skardinių alaus“ po įvykio. Tik atlikus pilną įrodymų tyrimą, buvo konstatuota, kad vis dėlto kaltinamojo pateikta versija, jog jis didžiąją dalį alkoholio vartojo jau po įvykio, prieštarauja kitai bylos medžiagai ir liudytojų parodymams. Tokia nenuosekli kaltinamojo pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų rodo, kad jis iš esmės nepripažino jam pareikšto kaltinimo, teikė klaidinančius ir deklaratyvius parodymus ir siekė situaciją padaryti neaiškia, pakreipti sau naudinga linkme.

65. Pažymėtina, kad prisipažinimas padarius nusikaltimą negali būti deklaratyvus. Nepakanka tik prisipažinti padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą, būtina kad asmuo papasakotų jam žinomas tikrąsias įvykio aplinkybes, kurias įvertinus būtų galima byloje nustatyti tiesą. Tik toks prisipažinimas yra nuoširdus ir teisine prasme reikšmingas. Nebuvimas nuoširdaus prisipažinimo padarius nusikaltimą, jo faktinių aplinkybių nuoširdaus atskleidimo, reiškia ne tik tai, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos (visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką), bet tuo pačiu yra glaudžiai susijęs su vertinimu, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

66. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamasis nebuvo visiškai nuoširdus pripažindamas jam pareikštą kaltinimą, tai padarė tik formaliai, be to, kaltinimas buvo pripažintas tik iš dalies. Atskleisdamas veikos padarymo aplinkybes, jas nurodė klaidingai, sau palankia linkme, todėl spręstina, kad nėra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

67. Nenustačius būtinų laidavimo sąlygų ir nesant pagrindo taikyti laidavimą, teismas laiduotojo asmenybės nevertina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

68. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

69. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

70. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

71. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1.89 promilių girtumas, kad tokie A. J. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau buvo padarytas eismo įvykis (nuverstas stulpas) kaltinamasis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams.

72. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs A. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 26 d., kai prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

73. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas taip pat įpareigoja kaltinamąjį A. J. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

74. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

75. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. J. vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“ CLK Coupe 500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal 2024 m. rugpjūčio 26 d. informaciją apie kelių transporto priemonę, gautą iš AB „Regitra“ duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, nuosavybės teise priklauso I. B. (t. 1, b. l. 110).

76. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymą, ar ne, be kita ko, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

77. Nagrinėjamu atveju automobilio „Mercedes-Benz“ CLK Coupe 500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savininkas I. B. ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad I. B. nežinojo, jog, sėsdamas už vairo, kaltinamasis A. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šiuo atveju negalimas minėto automobilio konfiskavimas.

78. Vertinant minėtos I. B. pozicijos pagrįstumą, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu rašytuose I. B. ir kaltinamojo paaiškinimuose nurodoma, jog I. B. apskritai nevažiavo kartu su kaltinamuoju automobilyje, o į įvykio vietą atvyko jau po įvykio, tačiau ši versija prieštarauja byloje esantiems vaizdo įrašams (t. 1, b. l. 54-60; 63-68) ir nuosekliems liudytojos J. J. parodymams. Be to, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas, ir pats I. B. nebeneigė to, kad kartu su kaltinamuoju važiavo tame pačiame automobilyje Mercedes-Benz“ CLK Coupe 500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, toks I. B. parodymų keitimas šiuo atveju sudaro pagrindą abejoti ir kitų jos parodymų patikimumu ir teisingumu.

79. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, prieš sėsdamas už vairo, būdamas svečiuose pas I. B., vartojo alkoholį – išgėrė dvi skardines alaus, o trečią skardinę buvo tik pradėjęs gerti. Iš BIRT ataskaitos žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus (t. 1, b. l. 9-11). Tai, kad vizualiai matėsi, jog kaltinamasis yra neblaivus, nuosekliai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai E. Truncė ir S. Sukackas, nurodydami, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kaltinamajam buvo nustatytas netgi 1,89 promilės girtumas. Nors I. B. posėdžio metu teigė, kad jis pats, būdamas neblaivus, negalėjo adekvačiai įvertinti kaltinamojo blaivumo, tačiau pastebėtina, kad pačiam I. B. buvo nustatytas net mažesnis girtumas nei kaltinamajam – pirmu pūtimu jis įpūtė 1,49 promiles, o antru pūtimu 1,56 promiles. Kai alkoholio koncentracija kraujyje yra iki 1.5 promilės, tai laikytina lengvu girtumu, todėl atmestinas kaip deklaratyvus I. B. argumentas, jog jis dėl savo girtumo laipsnio negalėjo adekvačiai vertinti situacijos.

80. Atsižvelgiant į pirmiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad I. B. žinojo / turėjo žinoti, kad kaltinamasis sėda už jo automobilio vairo būdamas neblaivus, o versija, jog jis to nežinojo / nesuprato, vertintina kaip siekis išvengti jam nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo.

81. Remiantis tuo kas nurodyta, automobilis „Mercedes-Benz“ CLK Coupe 500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

V. Kiti klausimai

82. 2024 m. rugsėjo 26 d. prokuroro nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

83. Prokuroro 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. B. priklausančiam automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2025 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 84-85). Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. B. priklausančiam automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės 28 d. (t. 1, b. l. 89-91), o 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi – iki 2025 m. liepos 28 d. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam automobiliui paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o, jį įvykdžius, panaikintinas.

84. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

84.1 dėžė, kurioje yra dvi oro pagalvės, A. J. ir I. B. seilių lyginamieji pavyzdžiai, vokas su mikroobjektais nuo keleivio sėdynės, vokas su mikroobjektais nuo vairuotojo sėdynės, vokas su rankų pėdsakais, vokas su nuoplova nuo vairo saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. (t. 1, b. l. 154-155) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti ten, kur saugomi šiuo metu, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

84.2 stiklainis su kvapo pėdsakais nuo keleivio sėdynės (plomba Nr. 023515), stiklainis su vairuotojo sėdynės kvapo pėdsakais (plomba Nr. 023514), stiklainis su foniniu automobilio kvapu (plomba Nr. 023516) saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajame skyriuje, Minsko pl. 45, Vilnius (t. 1, b. l. 156-157), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti ten, kur saugomi šiuo metu, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

84.3 kompaktinės plokštelės, pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos Nr. 1-457-1246/2025.

85. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pateiktas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi ir 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio baudą, t. y. 3 000 Eur dydžio baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą, būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 26 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę akcinei bendrovei „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 2 (dvejus) metus, A. J. draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 72⁵ straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį A. J. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 2 dalimis bei 4 dalies 1 punktu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti I. B. (I. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos, o, jį įvykdžius, panaikinti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) dėžę, kurioje yra dvi oro pagalvės, A. J. ir I. B. seilių lyginamieji pavyzdžiai, voką su mikroobjektais nuo keleivio sėdynės, voką su mikroobjektais nuo vairuotojo sėdynės, voką su rankų pėdsakais, voką su nuoplova nuo vairo saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti ten, kur saugomi šiuo metu, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) stiklainį su kvapo pėdsakais nuo keleivio sėdynės (plomba Nr. 023515), stiklainį su vairuotojo sėdynės kvapo pėdsakais (plomba Nr. 023514), stiklainį su foniniu automobilio kvapu (plomba Nr. 023516) saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ajame skyriuje, Minsko pl. 45, Vilnius, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti ten, kur saugomi šiuo metu, o nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

3) kompaktines plokšteles, pridėtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dovilė Sanačinienė