Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. įmonės (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Negrita“ dėl paslaugų kainos sumažinimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo užsienio draudimo įmonė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri veikia per filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.1. Šalys 2022 m. gruodžio 13 d. sudarė turto vertinimo paslaugų sutartį Nr. 22-12-13, kuria atsakovė įsipareigojo nustatyti 191,01 kv. m buto (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 30 d. rinkos vertę.

1.2. Ieškovė, vykdydama sutarties 4.1 punktą, sumokėjo atsakovei 300 Eur.

1.3. Atsakovė 2022 m. gruodžio 30 d. parengė turto vertinimo ataskaitą Nr. 22-12-30, kuria nustatė, kad buto rinkos vertė 2015 m. birželio 30 d. sudarė 380 000 Eur.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovė neteisingai interpretuoja šalių sudarytos sutarties dalyką ir todėl nepagrįstai apeliuoja į atsakovės pagal sutartį atliktų veiksmų rezultatą.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai nepripažino, kad Sutartimi šalys susitarė dėl konkrečių rezultatų pasiekimo. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas susijusias su įrodinėjimo procesu, įrodymų vertinimu ir byloje, kurioje buvo kilęs ginčas dėl atsakovės sukurto paslaugų rezultato kokybės, jo (ne)galimumo naudoti pagal paskirtį, ši aplinkybė teismo apskritai nebuvo vertinta.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo– retrospektyvinio buto rinkos vertės nustatymo 2015 m. birželio 30 d. datai.

6. Šalių sudarytos 2022 m. gruodžio 13 d. sutarties 2.1 punkte sutarties dalykas apibrėžtas kaip atsakovės įsipareigojimas nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę 2015 m. birželio 30 d. (retrospektyvinis vertinimas). Sutartyje taip pat nurodyta, kad atlikta turto vertinimo ataskaita „bus paruošta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais bei patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika. Vertinimo metodą vertintojas parenka pagal turto vertinimui pateiktus dokumentus ir vertinamo turto specifiką bei turto paskirtį <...>“. Pritartina apeliantei, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas ir pasiekti labai aiškų ir konkretų rezultatą, aptartą pačioje Sutartyje – pagal teisės aktų reikalavimus nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę, buvusią 2015 m. birželio 30 d., tačiau akcentuotina tai, kad šalys nesusitarė nustatyti konkretaus rezultato – konkrečios kainos.

7. Taigi, siekiant įvertinti, ar atsakovė tinkamai atliko nekilnojamojo turto vertinimą, būtina nustatyti (ieškovė privalo įrodyti), kokius teisės aktus pažeidė atsakovė, vykdydama paslaugų sutartį (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Pažymėtina ir tai, kad turto vertinimo veiklą reglamentuojančiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir TVVPĮ) nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir net neįrodinėja, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, Priežiūros įstaiga) būtų nustačiusi, kad Ataskaita neatitinka kokių nors TVVPĮ nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu (apie tai detaliau žemiau), atsakovės Ataskaita parengta tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis tiek Europos sąjungos, tiek ir Tarptautiniais vertinimo standartais, kurie yra nurodyti ir Ataskaitoje. Kaip minėta, ieškovė paneigiančių įrodymų nepateikė, nors tokią pareigą turėjo (CPK 12, 178 straipsniai).

9. Atsakovė teisingai pastebi, jog pagal TVVPĮ įstatymo 2 straipsnio 2 dalį (Sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), individualus turto ar verslo (toliau – turto) vertinimas yra toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Tai nėra mechaninio pobūdžio veikla, tai yra darbas, kuriam yra reikalingas įvairių / daugelio duomenų susisteminimas. Kitaip tariant, vertinimo rezultatas taps aiškus tik tada, kai buvo įvertinti visi reikšmingi faktai (apžiūrėjus objektą gyvai, įvertinus VĮ Registrų centro duomenis, suradus tinkamus palyginamuosius objektus, įvertinus kitą svarbią informaciją ir pan.) bei šiuos duomenis aprašius Ataskaitoje.

10. Aktualu ir tai, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintas Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksas (toliau – Etikos Kodeksas), kurio 2 punkte nurodyta, jog vertintojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis šiais principais: nepriklausomumo ir objektyvumo, konfidencialumo, sąžiningumo, profesionalumo. Šiuo aspektu ypač svarbu pabrėžti sąžiningumo principą, kuris reiškia, jog vertintojas nesitars dėl atlyginimo, kurio dydis priklausytų nuo vertinimo metu nustatytos objekto vertės (Kodekso 2.3.2 papunktis), teiks vertinimo paslaugas nepriklausomai nuo atlyginimo už vertinimo paslaugas dydžio (Kodekso 2.3.3 papunktis), iš anksto (prieš vertinimą) nenurodys užsakovui, koks bus vertinimo rezultatas (nustatyta turto arba verslo vertė) (Kodekso 2.3.4 papunktis). Minėtos Etikos Kodekso nuostatos, t. y. konkrečiai Kodekso 2.3.4 papunktis įtvirtina, jog atsakovė Sutarties sudarymo metu įsipareigojo nustatyti Buto rinkos vertę (šiuos duomenis pateikiant Ataskaitoje), tačiau neįsipareigojo pasiekti konkretaus ir aiškaus rezultato (konkrečios kainos). Kaip minėta, Sutartyje nėra nei vieno punkto, kuris apibrėžtų, jog atsakovė įsipareigoja pasiekti konkretų rezultatą. Pasikartotina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė Ataskaitą parengė pažeidusi TVVPĮ, Etikos Kodeksą ir (ar) kitus teisės aktų reikalavimus. Tokių pažeidimų nenustatė ir teismai.

11. Apeliantė skunde akcentuoja aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023 pagal ieškovės UAB „Sinteksus“ ieškinį atsakovėms individualiai L. P. įmonei, jos savininkei L. P. dėl avanso ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės individualios L. P. įmonės priešieškinį ieškovei UAB „Sinteksus“ dėl nuostolių atlyginimo bei Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 nusprendė nesivadovauti atsakovės parengta Ataskaita. Teigiama, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 konstatavo, kad „atsakovės pasitelktų turto vertintojų parengtos turto vertinimo ataskaitos yra neobjektyvios ir nepagrįstos dėl netinkamo lyginamųjų objektų pasirinkimo, kadangi atsakovės pasitelkti turto vertintojai analizavo išimtinai 57.1 verčių zonoje, Vilniuje, esančių butų pardavimo sandorius, tokiu būdu eliminuodami iš turto vertinimo duomenis apie greta buto esančius panašius butus, kurie nors ir patenka į kitas verčių zonas, tačiau jų rinkos vertė dėl jų lokacijos bei turimų savybių yra panaši, kaip ir vertinamo buto. Be kita ko ieškovės pasitelktų ekspertų vertinimo išvados prieštarauja ir pačių atsakovių į bylą pateiktai 2014 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitai Nr. 14/4-43V, kurioje nustatyta buto rinkos vertė 2014 m. balandžio 15 d. sudarė 724 050,06 Eur (2 500 000 Lt), tuo tarpu, nepraėjus nė metams nuo pastarojo retrospektyvaus vertinimo ir neįvykus kardinalių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje (priešingai, 2015 m. antrąjį ketvirtį fiksuojant 3,5 proc. būsto kainos padidėjimą palyginti su 2014 m. antruoju ketvirčiu), atsakovės pasitelktų ekspertų buto įvertinimas nesiekia 400 000 Eur. Todėl teisėjų kolegijai atsakovės pasitelktų ekspertų pateiktas buto vertės nustatymas 2015 m. birželio 30 d. kelia abejonių ir suteikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi eksperto S. R. atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte Nr. A/SKR 728 nustatyta 702 000 Eur buto rinkos verte (70 punktas).“

12. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

14. Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 įrodinėjimo dalyką sudarė avanso, palūkanų priteisimas (pagal ieškinį) bei nuostolių atlyginimas (pagal priešieškinį) ieškovei UAB „Sinteksus“ neįvykdžius įsipareigojimų pagal su atsakove individualia L. P. įmone 2007 m. rugsėjo 7 d. sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Ja šalys susitarė, kad iki 2008 m. kovo 7 d. sudarys pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė parduos, o ieškovė už 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) nupirks butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

16. Akcentuotina, kad atsakovės Ataskaita dėl turto kainos buvo vertinta kaip vienas iš keleto įrodymų byloje, iš esmės neanalizuojant Ataskaitos tinkamumo TVVPĮ, Etikos Kodeksui, ir (ar) kitiems teisės aktų reikalavimams. Kaip žinia, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 rėmėsi teismo eksperto išvada, bet teismas neatliko Ataskaitos tyrimo dėl jos atitikimo TVVPĮ, Etikos Kodekso, ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams. Kitaip tariant, turto vertinimo ataskaitos minėtoje civilinėje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas. Svarbu ir tai, kad nors Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 konstatavo, kad atsakovės pasitelkti turto vertintojai (atsakovė, UAB „BUTAS TAU“) analizavo išimtinai 57.1 verčių zonoje, Vilniuje, esančių butų pardavimo sandorius, tokiu būdu eliminuodami iš turto vertinimo duomenis apie greta buto esančius panašius butus, kurie nors ir patenka į kitas verčių zonas, tačiau, kaip nurodė pats teismas, jų rinkos vertė dėl jų lokacijos bei turimų savybių yra panaši, kaip ir vertinamo buto. Taigi, paties teismo išvada tik patvirtino, kad eksperto papildomas sandoris įtraukiant sandorį kitoje verčių (57.2) zonoje lemiamos reikšmės turto kainai neturėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, 57.2 verčių zonoje eksperto nurodyto lyginamojo sandorio (objektas Nr. 3) suma sudarė 366 369,32 Eur, tuo tarpu kito (objektas Nr. 1) lyginamojo sandorio suma 57.1 verčių zonoje sudarė 450 000 Eur. Pridėtina, jog kai jau minėta, ieškovė dėl tyrimo nesikreipė į Priežiūros instituciją išvados dėl Ataskaitos tinkamumo.

17. Net jei ir palyginti eksperto S. R. atliktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akto Nr. A/SKR 728 turinį, kuriuo nustatyta 702 000 Eur buto rinkos vertė, atsakovės Ataskaitą, UAB „BUTAS TAU“ vertinimo ataskaitą, matyti, kad visi vertintojai turto vertes nustatė lyginamojo metodo būdu. Tik to paties turto vertei nustatyti ekspertai / specialistai rinkosi skirtingus sandorius. Be to, atsakovė ir UAB „BUTAS TAU“ griežtai rėmėsi sandoriais, esančiais toje pačioje 57.1 verčių zonoje, kaip ir vertinamasis butas, o ekspertas rėmėsi ir vienu sandoriu, esančiu kitoje 57.2 vertės zonoje, tik dėl to kainos skirtumui esminės įtakos neturėjo. Tik leistinas sandorių pasirinkimas lėmė kitą turto kainą.

18. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis suformuota teismų praktika, turto rinkos vertė yra ta vertė, už kurią turtas yra nuperkamas, o ne įvertinamas, tuo tarpu turto vertinimas paprastai reiškia labiau teorinį rinkos vertės nustatymą, kai turto ekspertas daro prielaidą, kad vienas ar kitas objektas galėtų būti parduotas už atitinkamą sumą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 29 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jam priklausiusį vertintą butą pardavė pirkėjui už 329 000 Eur kainą. Pritartina atsakovei, kad vadovaujantis verslo logika, jei 2015 m. birželio 30 d. butas būtų buvęs vertas dvigubai didesnės sumos, nei nustatė atsakovė, ieškovė, pelno siekianti verslininkė, neabejotinai būtų siekusi butą parduoti ir būtų jį pardavusi už kiek galima didesnę kainą. Taigi buto pardavimo kaina patvirtina, kad atsakovės nustatyta buto vertė atitiko rinkos kainą.

20. Be to, ieškovė į jos minėtą civilinę bylą buvo pateikusi įrodymus, kad pakankamai artimu datai (2015 m. birželio 30 d.), kuriai buvo nustatinėjama buto rinkos vertė, metu (2016 m. gruodžio 27 d.) VĮ Registrų centro nustatyta buto vidutinė rinkos vertė buvo 309 000 Eur.

21. Dar daugiau, kaip minėta, ieškovės užsakymu buto vertinimą atliko ir buto rinkos vertę 2015 m. birželio 30 d. datai nustatinėjo ir dar vienas savarankiškas, nepriklausomas specialistas, UAB „BUTAS TAU“ dirbantis į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas specialistas Š. V. Šio eksperto parengtoje 2023 m. kovo 7 d. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 23/03-07:03 nurodyta, kad buto rinkos vertė 2015 m. birželio 30 d. buvo 338 000 Eur. Vadinasi, šis ekspertas nustatė labai panašią, net šiek tiek mažesnę buto rinkos vertę, kaip ir atsakovės nustatyta minėto buto rinkos vertė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023 neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje turto rinkos kainos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad pats Ataskaitos turinys (šios bylos nagrinėjimo dalykas) paneigia ieškovės teiginius apie jos neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Ataskaitoje yra išsamiai nurodytas, aprašytas, skaičiavimais, rinkos ekonomikos logika ir kriterijais pagrįstas buto rinkos vertės nustatymas, išsamiai ir argumentuotai nurodyta ir paaiškinta kaip, kokiu būdu, kuo remiantis buvo nustatyta buto rinkos vertė, kodėl ji buvo nustatyta būtent tokia, kokie ir dėl kokių priežasčių pasirinkti lyginamieji objektai ir kt. Vien tai, kad ieškovė pradėjo abejoti atsakovės parengtos Ataskaitos teisingumu, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad paslaugas atsakovė suteikė – buto vertę nustatė netinkamai, neteisingai.

23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog 2022 m. gruodžio 30 d. Ataskaita turi esminių trūkumų ir (ar) yra netiksli, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

24. Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Neišsami teismo argumentacija ir motyvų pateikimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, iš esmės priėmė teisingą sprendimą byloje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

29. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.