Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Megalogistika“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ilgalaikio turto

Dėl atsargų

Dėl pinigų ir jų ekvivalento

Dėl trumpalaikių investicijų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

26. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 88 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atsisako priimti apelianto teikiamą UAB „Megalogistika“ atsiskaitymų (užskaitų) suvestinę už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pirma, ši suvestinė, atsižvelgiant į jos parengimo laiką (2023 m. kovo 20 d.), galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Antra, argumentuodamas, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi nei ieškovė, nei teismas nekėlė klausimo dėl atsakovo pareigos įrodyti, kokiais tikslais jis panaudojo lėšas, apeliantas neteisingai interpretuoja įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei teismo pareigas įrodinėjimo procese (dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir teismo vaidmens bus pasisakyta vėliau šioje nutartyje). Trečia, teismas ieškinio reikalavimą dėl žalos, pasireiškusios atsakovui perduotų lėšų, kurių jis po bankroto bylos iškėlimo neperdavė nemokumo administratoriui, atlyginimo, patenkino motyvuodamas tuo, kad atsakovas turėjo pateikti dokumentus, kokioms įmonės reikmėms jis išleido jam išmokėtas sumas, tačiau nei nemokumo administratoriui, nei teismui šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Apelianto teikiama atsiskaitymų (užskaitų) suvestinė nėra pirminis dokumentas, galintis pagrįsti konkrečią ūkinę operaciją, t. y. lėšų panaudojimo įmonės interesais faktą. Tai yra išvestinis dokumentas, apskaitos registrų fragmentas, kuriame atspindimų duomenų teisingumas galėtų būti patikrintas tik pateikus pirminius apskaitos dokumentus, tiesiogiai pagrindžiančius atliktas ūkines operacijas. Tačiau tokių dokumentų atsakovas neteikia ir apeliacinės instancijos teismui, todėl pripažįstama, kad atsiskaitymų (užskaitų) suvestinė neatitinka sąsajumo reikalavimo su apeliacinėje instancijoje nagrinėjama ginčo apimtimi ir negalėtų turėti įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog pinigų panaudojimo faktui pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų, pagrįstumą.

30. Pažymėtina, kad vien tik byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas pats savaime negali pagrįsti naujų įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme – dėl tokios būtinybės turi būti sprendžiama, be kita ko, atsižvelgiant į šalių pareigą rūpintis proceso skatinimu, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, savo atsikirtimus į ieškinį grindęs tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis (kad jam perduotos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės interesais), šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus turėjo pareigą pateikti pirmosios instancijos teismui.

31. Įvertindama faktinį ir teisinį pagrindus priimti atsakovo pateiktus sunaudoto kuro nurašymo aktus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad didžioji dalis atsakovo teikiamų kuro nurašymo aktų jau yra byloje (2021 m. – 2022 m. sunaudoto kuro nurašymo aktai (t. 1, b. l. 67-74)), todėl nėra poreikio pakartotinai spręsti dėl jų priėmimo. Tačiau kuro nurašymo aktai už 2021 m. kovo, rugpjūčio, lapkričio ir 2022 m. sausio mėnesius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti. Būtent remdamasis tuo, kad kuro nurašymo aktų už šiuos keturis mėnesius atsakovas nepateikė, pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo, jog UAB „Megalogistika“ iki pat 2022 m. vasario mėnesio vykdė pervežimų veiklą, todėl kuro snaudos turėjo būti patirtos, o pateikti kuro nurašymo aktai būtent ir patvirtina įmonės patirtas sąnaudas, priteisė iš atsakovo ieškovei 31 076,85 Eur žalą (skirtumą tarp balanse nurodytos trumpalaikių investicijų sumos ir kuro nurašymo aktais pagrįstos patirtų išlaidų sumos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau yra pasisakęs dėl kuro nurašymo aktų įrodomosios reikšmės, taip pat pasisakęs dėl laikotarpio, kada įmonė tebevykdė pervežimų veiklą, o ieškovė dėl šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apeliacinio skundo nėra padavusi, atsiliepime į apeliacinį skundą yra pasisakiusi dėl teikiamų kuro sunaudojimo aktų vertinimo, sunaudoto kuro nurašymo aktus už 2021 m. kovo, rugpjūčio, lapkričio ir 2022 m. sausio mėnesius įvertina ne kaip naujus įrodymus, o kaip jau esančių byloje įrodymų sudedamąją dalį ir juos priima į bylą bei dėl jų vertinimo pasisakys toliau šioje nutartyje.

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

32. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Megalogistika“, nemokumo administratore paskyrė MB „Nemokumas ES“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d.

33. Remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2019 m. sausio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Megalogistika“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas J. Z..

34. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo J. Z., kaip buvusio UAB „Megalogistika“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl bendrovei padarytos žalos, atsakovui neperdavus nemokumo administratoriui viso bendrovės turto pagal balansą, sudarytą 2022 m. gegužės 14 d. duomenimis, kuris vėliau buvo patikslintas pagal 2022 m. birželio 14 d. duomenis.

35. Apeliantas (atsakovas) J. Z., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti iš jo 105 152,84 Eur (2 510,32 Eur už prarastą automobilį (ilgalaikis turtas), 122,67 Eur neperduotos atsargos, 71 443 Eur neperduotos piniginės lėšos, 31 076,85 Eur išlaidos dyzeliniam kurui) žalos atlyginimą, teigia, kad nebuvo nustatyta jo kaltė ir neteisėti veiksmai dėl 71 443 Eur piniginių lėšų praradimo, o kuras, kaip trumpalaikės investicijos, buvo nurašytas, nes sunaudotas, todėl 31 078,85 Eur taip pat priteisti nepagrįstai.

36. Minėta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantas faktinių ir teisinių argumentų dėl skundžiamo sprendimo dalies priteisti 2 510,32 Eur žalą už prarastą automobilį (ilgalaikis turtas) ir 122,67 Eur neperduotų atsargų apeliaciniame skunde nenurodė, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, toliau vertina ir pasisako tik dėl skunde nurodomų argumentų, t. y. dėl ieškovei padarytos žalos neperduodant nemokumo administratoriui balanse nurodytų piniginių lėšų ir trumpalaikių investicijų.

Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą taikymo sąlygų

37. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).

38. Taigi remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Megalogistika“ vadovui, taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

39. Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo – perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taigi nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

40. Byloje nustatyta, kad UAB „Megalogistika“ nuo 2015 m. gegužės 1 d. buvo sudariusi paslaugų sutartį su UAB „Skaičių erdvė“, kuri teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas. Remdamasi pateiktais dokumentais, UAB „Skaičių erdvė“ nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Megalogistika“ įsiteisėjimo dienos (2022 m. gegužės 14 d.) duomenimis sudarė balansą, o atsakovui J. Z. pateikus papildomus dokumentus, sudarė patikslintą balansą pagal 2022 m. birželio 14 d. duomenis. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonei padarytos žalos pagrįstumo ir dydžio, vertino abiejų prieš tai paminėtų balansų duomenis.

41. Kaip jau buvo minėta, pagal JANĮ nuostatas, nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tai reiškia, kad jei nemokumo administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ar sunaudojimą įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Pagal BAĮ (taikoma bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnį už įmonės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas.

Dėl neperduotų piniginių lėšų

42. Ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl nemokumo administratoriui neperduotų įmonės kasoje ir (ar) banko sąskaitose turėjusių būti 71 443 Eur piniginių lėšų, kurios buvo nurodytos BUAB „Megalogistika“ 2022 m. gegužės 14 d. balanse.

43. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, jog įmonės kasoje ir (ar) banko sąskaitoje buvusios lėšos buvo išmokėtos jam, kaip bendrovės vadovui, tačiau, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti 71 443 Eur žalą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ne jis, o ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus J. Z. veiksmus, tačiau byloje nebuvo įrodyta ir nustatyta, jog piniginės lėšos buvo prarastos ir (ar) nepanaudotos įmonės veiklai dėl kalto atsakovo pareigų nevykdymo.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

45. Pažymėtina, kad, remiantis BAĮ 12 straipsnio 1 dalimi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 12 straipsnio 2 dalis nustatė, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą.

46. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip įmonės vadovas, neperdavęs BUAB „Megalogistiska“ nemokumo administratoriui piniginių lėšų, nurodytų 2022 m. gegužės 14 d. balanse, ir siekdamas pagrįsti, kad iš įmonės kasos ir (ar) sąskaitų jam išmokėtos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, taip išvengiant civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, turėjo pirminiais buhalteriniais dokumentais pagrįsti kokiam tikslui buvo panaudotos bendrovei priklausiusios lėšos (pvz., už kokias suteiktas prekes ir (ar) paslaugas atsiskaitant ir pan.). Ši pareiga yra grindžiama įstatymo nuostatomis ir jos nevykdymas yra neteisėtas veikimas. Tokių duomenų J. Z. nei nemokumo administratoriui, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Taigi atsakovas nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, o nepagrindus – perduoti dokumentais nepagrįstas lėšas nemokumo administratoriui.

47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu (atsakovu) J. Z., kad nebuvo įrodytas jo kaltas pareigų nevykdymas ir veiksmų neteisėtumas. Atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas būtent ir pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „Megalogistika“ lėšos. Pažymėtina, kad tokie įmonės vadovo neteisėti veiksmai, t. y. įmonės turto (lėšų) paėmimas iš bendrovės kasos ir (ar) banko sąskaitų, nepagrindžiant šių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams buhalterinės apskaitos dokumentuose, lemia tai, jog nėra galimybės tiksliai įvertinti, ar visos lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės veiklai, kokia konkreti žala įmonės kreditoriams buvo padaryta, be to, dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo apribotos ir panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą.

48. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. kad 2022 m. gegužės 14 d. balanse, sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, įmonėje buvo (turėjo būti) 71 443 Eur piniginių lėšų, kurios nemokumo administratoriui nebuvo perduotos. Priešingų įrodymų, kad nėra kaltas dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos ir jog visos 2022 m. gegužės 14 d. balanse nurodytos lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės veikloje, kaip minėta, pateikiant lėšų panaudojimą pagrindžiančius pirminius buhalterinius dokumentus, atsakovas nepateikė.

49. Iš įstatymo kylančios pareigos nevykdymas yra neteisėtas veiksmas, kurį ieškovė šiuo atveju įrodė, todėl būtent atsakovui, siekiančiam paneigti, kad atliko neteisėtus veiksmus, tenka pareiga pateikti įrodymus, jog atitinkamos lėšos jam nebuvo išmokėtos arba kad jos buvo panaudotos įmonės veikloje. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėtų J. Z. veiksmų, pasireiškusių tuo, jog jis nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam buvo panaudotos UAB „Megalogistika“ priklausiusios lėšos, kurias jis paėmė iš įmonės kasos ir (ar) banko sąskaitų, buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs BUAB „Megalogistika“ buvusio vadovo (atsakovo) J. Z. civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusius žalos padarymą bendrovei ir jos kreditoriams, žalos padarymo faktą, pagrįstai nusprendė, kad J. Z. turi atlyginti bendrovei padarytą 71 443 Eur žalą.

Dėl trumpalaikių investicijų (dyzelinio kuro)

51. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 31 076,85 Eur žala, kurią sudaro išlaidos dyzeliniam kurui.

52. Byloje nėra ginčo, kad į BUAB „Megalogistika“ 2022 m. gegužės 14 d. balansą buvo įtrauktas 111 880 Eur vertės trumpalaikės investicijos, kurias, šalių teigimu, sudarė išlaidos dyzeliniam kurui. Patikslintame 2022 m. birželio 14 d. balanse šių trumpalaikių investicijų nebeliko. Tiek atsakovo, tiek buhalterines paslaugas teikusios UAB „Skaičių erdvė“ darbuotojos A. N. paaiškinimu, kol nebuvo pateikti kuro sunaudojimo aktai, tol sąskaitose nurodomas kuras buvo įtrauktas į balansą kaip investicijos. Atsakovui pateikus buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. N. kuro sunaudojimo aktus, trumpalaikių investicijų suma buvo sumažinta, dėl to patikslintame 2022 m. birželio 14 d. balanse trumpalaikių investicijų neliko.

53. Nustatyta, kad atsakovas J. Z., siekdamas pagrįsti išlaidas kurui, pirmosios instancijos teismui pateikė 2021–2022 m. kuro sunaudojimo aktus už kiekvieną mėnesį, išskyrus už 2021 m. kovo, rugpjūčio, lapkričio mėnesius ir 2022 m. sausio mėnesį. Remiantis pirmosios instancijos teismui pateiktais kuro sunaudojimo aktais, kuro buvo sunaudota už 80 803,15 Eur. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2022 m. gegužės 14 d. balanse nurodytų trumpalaikių investicijų ir kuro sunaudojimo aktais pagrįstą skirtumą – 31 076,85 Eur (111 880 Eur – 80 803,15 Eur), t. y. tą trumpalaikių investicijų sumą, kuri nebuvo pagrįsta kuro nurašymo aktais.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis A. N. paaiškinimu teismo posėdžio metu, rengiant patikslintą balansą, jai buvo pateikti kuro nurašymo aktai už visus 13 mėnesių, tai reiškia, jog šie aktai egzistavo, juose esantys duomenys buvo įvertinti. Ir, nors atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė tik dalį sunaudoto kuro nurašymo aktų (už 9 mėnesius) ir nepaaiškino, kodėl kiti keturi aktai nėra teikiami, pirmosios instancijos teismas šio prieštaravimo tarp įrodymuose egzistuojančių duomenų neįvertino, dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė, nors aiškiai konstatavo, kad pervežimų veiklą įmonė vykdė visus 2021 metus ir 2022 metais iki pat vasario mėnesio, atitinkamai šiai veiklai vykdyti buvo naudojamas dyzelinis kuras, kurį teismas pripažino pagrįstomis įmonės veiklos sąnaudomis.

55. Pažymėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė trūkstamus kuro sunaudojimo aktus už 2021 m. kovo, rugpjūčio, lapkričio mėnesius ir 2022 m. sausio mėnesį, kurie yra priimti į bylą. Šie apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti kuro sunaudojimo aktai patvirtina, kad per nurodytą laikotarpį įmonėje buvo sunaudota kuro už 30 377,84 Eur. Kadangi ieškovė neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad įmonė pervežimų veiklą vykdė visus 2021 metus ir 2022 metais iki vasario mėnesio, jog šiai veiklai vykdyti sunaudotas dyzelinis kuras yra įmonės sąnaudos, o byloje nėra duomenų, kad 2021 m. kovo, rugpjūčio, lapkričio mėnesiais ir 2022 m. sausio mėnesį tokia veikla nebuvo vykdoma, pateiktus sunaudoto kuro nurašymo aktus už aptariamus mėnesius įvertinti kitaip, negu šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

56. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto papildomai pateikti dokumentai – 2021 m. kovo, rugpjūčio, lapkričio mėnesius ir 2022 m. sausio mėnesį kuro sunaudojimo aktai – patvirtina kuro sunaudojimą įmonės veikloje už 30 377,84 Eur, teisėjų kolegija nusprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą 31 076,85 Eur žalą už dyzelinį kurą (trumpalaikes investicijas) sumažinti 30 377,84 Eur, priteisiant ieškovei iš atsakovo 699,01 Eur, kuri nėra pagrįsta kuro sunaudojimo ir nurašymo aktais ar kitais buhalteriniais dokumentais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir ieškovei BUAB „Megalogistika“ iš atsakovo J. Z. priteistą 105 152,84 Eur žalą sumažina iki 74 775 Eur (105 152,84 Eur – 30 377,84 Eur).

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą pakeitus ir patenkinus 35,97 proc. ieškinio reikalavimų, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

60. Nustatyta, kad šalys pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusios patirtas advokato pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos nebuvo priteistos.

61. Kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus 35,97 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai, sumažinamas ir pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas žyminis mokestis, priteisiant valstybei iš atsakovo J. Z. 911,48 Eur žyminį mokestį už ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

62. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 43,99 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteisiama 15,79 Eur dokumentų siuntimo išlaidas.

63. Nustatyta, kad atsakovas J. Z. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 300 Eur žyminį mokestį (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi nuo likusios 2 025 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atleistas). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, atsakovui grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas 300 Eur žyminis mokestis.

64. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys kitų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Megalogistika“ (juridinio asmens kodas 303237630) iš atsakovo J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 74 775 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 911,48 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų ir 48 ct) žyminį mokestį ir 15,79 Eur (penkiolika eurų ir 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme“.

Grąžinti atsakovui J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (2023 m. birželio 26 d. Luminor Bank AS dokumento Nr. 447).