- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- AN2-303-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00383-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- A. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atmestas A. L. skundas ir paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos M. K. 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2023 m. birželio 26 d., apie 06.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, lenkė automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, kirsdama ištisinę siaurą ženklinimo liniją. Šiais savo veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto ir KET 140.7 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. L. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones), 4 mėnesiams.
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. L. jį apskundė teismui. Skundu pareiškėja nesutiko su Institucijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, kuriuo ji nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, motyvuodama, kad administracinio nusižengimo nepadarė, taip pat nesutiko su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. Nurodė, kad įvykio dieną, anksti ryte, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) darbą. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, giliai miške, kur yra šalutinis keliukas, stovėjo pasislėpęs policijos automobilis. Prieš ją važiavo autobusas, kurį ji ramiai aplenkė, nes ten nebuvo ištisinės linijos. Nuvažiavus apie kilometrą, gal mažiau, tik tada policija išvažiavo iš miškelio ir įsijungė signalines šviesas. Iš pradžių ji nestojo, nes nepagalvojo, kad tai dėl jos. Pareigūnai vienas paskui kitą vis ateidavo su savo telefonais ir bandė ją įtikinti, rodydami žemėlapį, kad ji lenkė atkarpoje, kurioje ji nelenkė. Būtent šis pareigūnas dažnai ieško būdų, kaip ją nubausti, mano, kad tai kažkokie asmeniniai reikalai iš jo pusės. Prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nes ji augina viena 3 vaikus, mažąjį veža į darželį, vaikus reikia vežioti į užsiėmimus. Netekusi teisės vairuoti transporto priemones, nespėtų to padaryti. Ji viena išlaiko savo vaikus, jos darbas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmestas A. L. skundas ir paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistas. Nutartimi konstatuota, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. L. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. A. L. paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 4 mėnesiams yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), atėmimo terminą sutrumpinti arba visai neskirti šios administracinio poveikio priemonės.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo kviečiami liudytojai – policijos pareigūnai, tačiau pareiškėja nebuvo kviečiama, jai nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimo datą bei laiką.
6. Apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo nurodoma, kad ji jo nepadarė, nes lenkė kitą transporto priemonę ne per ištisinę ženklinimo liniją. Policijos automobilis stovėjo pasislėpęs miške, kairėje pusėje. Tik nuvažiavus jai apie kilometrą, gal mažiau, policija išvažiavo iš miškelio ir įsijungė signalines šviesas. Iš pradžių ji nestojo, nes nepagalvojo, kad tai dėl jos.
7. Apeliaciniame skunde dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones), atėmimo, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ji viena pati augina tris vaikus (U. C., gimusį (duomenys neskelbtini), D. C., (duomenys neskelbtini), A. U. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio tėvas S. A. yra miręs), yra pagrindinė šeimos maitintoja, gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pagal teismo taikos sutartį su pirmųjų dvejų vaikų tėvu, vyresniojo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau jis gyvena su ja ir lanko (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad vaikai lanko darželius, mokyklą, įvairius būrelius, į kuriuos ji veža juos, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji nebegalės to daryti ir vaikai nebegalės lankyti nurodytų įstaigų bei užsiėmimų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į A. L. apeliacinį skundą, Institucija prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį.
9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių naujų esminių duomenų, kurie skundžiamą nutartį priėmusiam teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame sprendime, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pareiškėjos skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
A. L. apeliacinis skundas atmestinas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jos kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodama aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo labai išsamiai pasisakyta. A. L. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus .
13. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. nežinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, laiko nepagrįstu. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo, ją informavo apie bylos nagrinėjimą, numatytą 2023 m. rugsėjo 12 d., LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – EPP), nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. yra EPP naudotoja, turi aktyvią paskyrą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad sukūrusi savo EPP paskyrą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ar deaktyvavusi savo paskyrą (LITEKO duomenimis paskyra yra aktyvi). Taigi pagal galiojantį reguliavimą, asmuo, susikūręs savo LITEKO EPP paskyrą, įsipareigoja ja naudotis ir sutinka tokiu būdu gauti teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo būtent per EPP. Posėdžio dieną, į bylos nagrinėjimą neatvykus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L. ir negavus jos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas nutarė bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant ir nustatė, kad procesinis sprendimas bus skelbiamas tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 12 d. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. buvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau neatvyko, procesu nesidomėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. teisės nepažeistos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. buvo tinkamai ir laiku informuota apie teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, tačiau jame nedalyvavo.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
14. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančio institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
15. Nagrinėjamu atveju A. L. buvo pripažinta kalta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurios dispozicijoje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Pagal KET 140.7 punkto nuostatas lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Pagal KET 3 priedo 1.1 punkto nuostatas horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: be kita ko, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
16. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. neigia savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. L. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir ji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, pagrįstai nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
17. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
18. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. neginčija fakto, jog ji administracinio nusižengimo byloje nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę ir atliko lenkimo manevrą, tačiau ji savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, aiškindama, jog ji nepažeidė KET 140.7 punkto reikalavimo, nes ji lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, ne per ištisinę ženklinimo liniją. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos A. L. skundo argumentus, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teismo posėdyje apklausė liudytojus policijos pareigūnus G. J. ir T. P., rėmėsi jų parodymais bei kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 26 d. vyresniojo tyrėjo T. P. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)“), tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai nuspręsti, kad A. L. 2023 m. birželio 26 d., 06.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, lenkė automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, kirsdama ištisinę siaurą ženklinimo liniją. Liudytojas T. P. tiek teikdamas paaiškinimus tyrimo atlikimo metu, tiek apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad matė, kaip automobilis „BMW“ lenkė kitą, ta pačia krypti važiuojančią, transporto priemonę kelio ruože, pažymėtame siaura ištisine juosta. Pasivijo minėtą automobilį, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, sustabdė minėtą automobilį. Nustatė, kad automobilį vairavo A. L.. Tapačias aplinkybes apklaustas teismo posėdyje nurodė ir liudytojas G. J.. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi priežasčių abejoti šių liudytojų duotais parodymais, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog šie liudytojai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti A. L. ir apkaltinti ją nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, darytas vaizdo stebėjimo kameromis, kurios sumontuotos tarnybinio automobilio priekyje, iš kurio matyti, kad pagal administracinio nusižengimo bylos aplinkybes A. L. vairuojamas automobilis lenkia kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi. Be to, aiškiai matoma, jog A. L. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradėjo daryti jau kertant ištisinę siaurą ženklinimo liniją. Taigi iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad A. L. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradėjo kelio ruože, paženklintame siaura ištisine linija, t. y. kelio ruože, kur draudžiama atlikti šį manevrą pagal KET 140.7 punktą.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. L. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jai pačiai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.
Dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
21. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
23. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
24. Nagrinėjamu atveju A. L. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Be to, ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, neginčijama paskirta bauda, tačiau prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ar netgi visai neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Institucijos nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas artimas vidurkiui, manyti, jog jis per griežtas, nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuobaudos individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. A. L. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Pareiškėjos pasirinkta pozicija administracinio nusižengimo byloje, jog ji nepažeidė KET 140.7 punkto reikalavimo, nes ji lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, ne per ištisinę ženklinimo liniją, rodo, kad iš esmės ji neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, todėl pagrįstai nebuvo nustatyta ir asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat pagrįstai nenustatyta ir asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys A. L. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusią nepaisyti vairuotoją. Kaip pagrįstai pastebėta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. L. ne kartą buvo bausta už padarytus KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su KET pažeidimais (leistino greičio viršijimas važiuojant (duomenys neskelbtini)). Be to, 2021 m. balandžio 3 d. A. L. buvo nubausta už lenkimą draudžiamoje vietoje, t. y. lenkė kitą transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, jai buvo paskirta piniginė bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 3 mėnesiams. Nors ši administracinė nuobauda yra negaliojanti, nes praėjo daugiau nei metai nuo baudos sumokėjimo, teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, galima atsižvelgti į turimus duomenimis apie negaliojančias administracines nuobaudas, nes šie duomenys charakterizuoja asmenį. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog A. L. nėra drausminga ir atsakinga vairuotoja, reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, kas ją charakterizuoja neigiamai. Tai, kad pareiškėja viena augina tris nepilnamečius vaikus, kurie lanko darželius, mokyklą, įvairius būrelius, į kuriuos ji veža juos, yra pagrindinė šeimos maitintoja, gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), nelaikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko asmeniui reikėtų taikyti jo teisinę padėtį švelninančias nuostatas.
25. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos A. L. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl jos darbinės veiklos, šeiminių aplinkybių, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą. Nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės A. L. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti darbo funkcijas ir įsipareigojimus šeimai, tačiau paskirtąją administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuti transporto priemones) atėmimą, kurios terminas yra artimas vidurkiui ir nėra ilgalaikis, pripažinti akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai pareiškėja vairavo pavojingai ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam A. L. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pati pažeidėja.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.