- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1161-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- R. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Šiaulių apylinkės teisme 2024 m. liepos 1 d. pašymu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3213-1135/2023 dėl teismo sprendimu priteistos pinigų sumos išdėstymo dalimis ir skolos mokėjimą išdėstyti 4 metams. Atsakovė prašyme argumentavo, kad, siekdama kuo greičiau gražinti priteistą skolą, pardavinėjo jai priklausantį automobilį BMW X3, tačiau jį pardavus (2024 m. vasario 21 d.) paaiškėjo, kad automobilis ieškomas Prancūzijoje ir dėl to iki šios dienos jam yra skirtas policijos areštas, dėl to parduoti automobilio negali. Būdama sąžininga, gali tik įsipareigoti pasikeitus faktinėms aplinkybėms jį parduoti ir gautus pinigus nedelsiant pervesti K. J.. Dėl paskolos kreipėsi į bankus. Tiek SEB bankas, tiek Luminor bankas, tiek Swedbank, Raseinių kredito unija paskolą skirti atsisakė. Pakartotinai derantis dėl paskolos išimties tvarka buvo gautas atsakymas ir pasiūlymas, kad būtų galima svarstyti jei sutiktų su tokiu mokėjimu, t. y. bankui būtų įkeičiamas vienintelis turimas turtas (papildomai kreipiantis i teismą dėl leidimo įkeisti butą adresu (duomenys neskelbtini)), gaunama paskolos suma – 50 000 Eur, gražinimo sąlygos – jei paskola imama 10 metų, tai mėnesio gražinimo įmoka siektų 750 Eur. t. y.750 Eur. X 12 mėn. X 10 metu = grąžinti turėtų 90 000 Eur. Jei paskola būtų imama 15 metų, tai mėnesio gražinimo įmoka siektų 500 Eur, t. y.500 Eur. X 12 mėn. X 15 metu = gražinti turėtų 90 000 Eur. Deja, tokių pajamų ji neturi ir tokio pasiūlymo turi atsisakyti. Jos mėnesio pajamas sudaro gaunamas 1300,00 Eur darbo užmokestis, 192,00 Eur vaikų išmoka, gaunami vaikų alimentai 1000 Eur. Taigi, visos jos ir vaikų šeimos mėnesio pajamos yra 2492,00 Eur. Atsakovė prašė skolos mokėjimą išdėstyti 4 metams, nes nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas sukels aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius jai ir vaikams, o būtent skolos išieškojimas bus nukreiptas į vienintelį jos turimą būstą, dėl ko su vaikais gali jo netekti. Teismas turėtų atsižvelgti į finansinę atskirtį tarp jos ir K. J.. Be to, skolos išdėstymas keturiems metams nėra toks didelis laiko tarpas, kuris galėtų sukelti sunkias pasekmes milijoninės vertės turtą valdančiam vaikų tėvui ūkininkui K. J., kuris 2022 m. rugsėjo 14 d. įregistravo (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), pagrindinė įmonės veikla yra automobilių prekyba). Įmonės trumpalaikis turtas 2022 m. siekė 302 449 Eur, 2023 m. trumpalaikis turtas siekė 191 158 Eur ir buvo sumokėta 10 478 Eur. Kaip skelbia Valstybinė mokesnių inspekcija, per 2024 metu 1-4 mėnesius įmonė (duomenys neskelbtini), MB yra sumokėjusi 13 860,98 Eur mokesčių. Viešai prieinamais duomenimis, MB (duomenys neskelbtini) šiuo metu neturi nei vieno automobilio, tačiau skelbimuose K. J. parduoda tris transporto priemones. Akivaizdu, kad nesąžiningai elgiasi K. J., jo siekis kuo greičiau susigrąžinti skolą yra tik siekis susidoroti ir atimti vieninteli būstą, kuriame gyvena ne tik ji, bet ir jo vaikai.
Atsiliepimas
2. Ieškovas pateiktame atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymu išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, kadangi atsakovės pateiktas prašymas yra visiškai nemotyvuotas, nėra pateikta jokių konkrečių motyvų ir argumentų, įrodymų, įrodančių pateikto prašymo pagrįstumą, todėl pateiktas prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad atsakovė byloje kartu su 2024 m. liepos 1 d. prašymu pateikė neva sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (pvz. duomenis apie areštuotą automobilį ir kt.), niekaip neįrodo jos realios materialinės padėties, nes tai visai nesusiję įrodymai. Prašymas yra emocinio, o ne faktinio pobūdžio. Prašyme nurodytas 4 metų terminas ne tik neracionalus, bet ir pabloginantis atsakovo finansinę padėtį, kadangi atsakovas tokį ilgą laiką neatgaudamas skolos patiria finansinius nuostolius. Atsakovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiami prašymas, net neturi jokio įrodomosios vertės, atsakovė galimai siekia suklaidinti teismą, pvz. atsakovė nurodo, kad kreipėsi į EŽŽT jos pareiškimas priimtas, nors 2024 m. birželio 7 d. pranešimas EŽTT tik patvirtina siuntos gavimą ir pan. Negalima laikyti, kad ateities sprendimas bus palankus atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina tai, kad ieškovas reguliariai ir atsakingai teikia vaikams išlaikymą, tad negalima teigti, kad vaikams kiltų neigiami padariniai. Be to, ieškovas kaip ir kiekvienas asmuo moka mokesčius, pinigai reikalingi namų apyvokos prekėms, ūkio priežiūrai, darbų vykdymui, ir kitiems būtiniesiems poreikiams, taip pat, ieškovas turi ir įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos yra įsipareigojęs padengti, todėl negalima teigti, kad ieškovas nepatirtų ženklių padarinių. Tuo tarpu gana nemažos priteistos sumos gavimas palengvintų ieškovo mokestinę naštą. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad net ir papildomai išdėstant teismo sprendimo vykdymą, jis būtų tinkamai vykdomas. Tai, kad buvo areštuota atsakovės transporto priemonė, niekaip nepagrindžia, kad atsakovė būtų ėmusi veiksmų siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą – kaip tik toks atsakovės elgesys suponuoja prielaidą, kad atsakovei įsigyjant transporto priemonę ji turėjo įvertini galimas rizikas, esamą įsiskolinimą ir savo mokumą. Niekuo neparemti ir neįrodyti atsakovės teiginiai, neva ji neturi galimybių gauti paskolos kredito įstaigose – tokie atsakovės teiginiai deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais. Atsakovei pakartotinai teikiant prašymą, galimai atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju atsakovė nepagrindžia, tokio skolos mokėjimo išdėliojimo tvarkos būtinumo. Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą net 4 metams. Per tokį laikotarpį būtų neatlygintinai naudojamasi ieškovui priklausančiais pinigais, nes savo prašyme atsakovė neskaičiuoja ir neįtraukia procesinių palūkanų, kurios priteistos. Be to, per tokį laikotarpį atsakovė gali siekti sukurti nemokumo situaciją ir iškelti fizinio asmens bankrotą, jog išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Nustačius tokį ilgą laiko tarpą, kurio prašo atsakovė, skolos mokėjimo išdėstymui, neabejotinai būtų sudarytos sąlygos pažeisti ne tik teismo sprendimo privalomumo principą, bet ir šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovo teisėtus lūkesčius atgauti priteistą skolą per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Atsakovės į bylą pateikti duomenys nėra pakankami ir išsamūs tiek, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią materialinę padėtį, dėl ko atsakovė šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi prašymas patenkintas. Teismas nutarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymo išdėstymo terminą ir išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu iš atsakovės R. J. ieškovo K. J. naudai priteistų 76 259,44 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 44 ct) skolos ir 3 177,50 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų mokėjimą ketverių metų laikotarpiui. Teismas nutarė įpareigoti atsakovę R. J. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kas mėnesį ieškovo K. J. naudai mokėti ne mažiau kaip po 1 654,94 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 94 ct), o paskutinįjį mėnesį (keturiasdešimt septintąjį) sumokant 1 654,76 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 76 ct), iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovės R. J. ieškovui K. J. iki šios nutarties įsiteisėjimo savanoriškai gražintas ar priverstinio sprendimo vykdymo metu nurašytas lėšas vykdant šį sprendimą, išdėsčius sprendimo vykdymą ketverių metų laikotarpiui, atskaityti nuo išdėstytų keturiasdešimt aštuonių kasmėnesinių įmokų galo, pradedant atskaitymą nuo paskutiniosios įmokos ir tokiu būdu mažinant įmokų skaičių ir / ar jų dydį nuo galo kol lėšos, R. J. pervestos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, bus pilnai išskaitytos. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas nustatė, jog atsakovė pateikė teismui duomenis, kad 2024 m. balandžio 30 d. atsakovė pervedė ieškovui 3300 Eur, 2024 m. gegužės 31 d. pervedė 1500 Eur. Iš 2024 m. birželio 27 d. atsakovės banko sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovės sąskaitoje yra rezervuota 2216,81 Eur suma antstolei, vykdančiai teismo sprendimą.
3.2. Teismas, įvertinęs duomenis, įvertinęs, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybės parduoti automobilio, už kurį gauta suma ženkliai sumažintų jos skolą ieškovui (automobilį realiai pardavė už 22 000 Eur, jo kainą anksčiau buvo nurodžiusi 30 000 Eur) ir šiuo metu nėra aišku, kiek automobilio areštas truks ir kada ji realiai galės parduoti šį automobilį bei kokia jo rinkos kaina bus, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį (1327,86 Eur vidutinis darbo užmokestis, nėra pateikta duomenų apie turimas paskolas ar kitus prisiimtus finansinius įsipareigojimus, nuosavybės teise valdo butą, kuriame gyvena su nepilnametėmis dukromis), taip pat į tai, kad atsakovė pradėjo dalimis atidavinėti skolą ieškovui, teismas sprendė, kad atsakovės prašymas pagrįstas, todėl nutarė sprendimo vykdymą išdėstyti keturių metų laikotarpiui.
3.3. Teismas sprendė, kad toks skolos įvykdymo būdas pernelyg neapsunkins ieškovo turtinės padėties, nes nustatė, kad ieškovas valdo didelį kiekį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, pelningai vykdo ūkininko veiklą ir turi didelį ūkį, taip pat atsakovė pateikė duomenis, kad jis papildomai užsiima transporto priemonių pardavimo veikla.
3.4. Teismas nusprendė, kad nustatyta nauja vykdymo tvarka skatins atsakovę vykdyti sprendimą, siekiant neprarasti vienintelio būsto. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentas, jog savo prašyme atsakovė neskaičiuoja ir neįtraukia procesinių palūkanų, kurios priteistos, yra nepagrįstas, nes palūkanos nėra priteistos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsakovės prašymą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Atsakovės byloje pateikti įrodymai kelia abejones ir yra nepagrįsti, kadangi, netgi kaip matyti iš prašymo turinio, pats prašymas buvo emocinio, o ne faktinio pobūdžio. Tokiu prašymu atsakovė galimai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, galimai siekė pastatyti ieškovą į ženkliai blogesnę padėtį, nors teismas pirmąjį kartą jau tenkino iš dalies atsakovės prašymą ir nustatė 2 metų terminą skolai sumokėti.
4.2. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nepagrįstai nelygiateisiškai vertino šalių turtinę padėtį nurodydamas, kad neva ieškovo turtinė padėtis ir taip yra gera, todėl teismo sprendimas išdėstytinas ilgam laikotarpiui, net 4 metams.
4.3. Apelianto nuomone, atsakovė nutylėjo informaciją (pateikiamas NTR išrašas), kad jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kuris net nėra įkeistas, todėl atsakovė turi absoliučiai visas galimybes kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo tam, kad būtų sumokėta skola ieškovui, tačiau galimai piktybiškai to nedaro.
4.4. Tai, kad buvo areštuota atsakovės transporto priemonė, niekaip nepagrindžia, kad atsakovė būtų iki to laiko ėmusi veiksmų siekdama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą –toks atsakovės elgesys suponuoja prielaidą, kad atsakovei įsigyjant transporto priemonę, ji turėjo įvertini galimas rizikas, esamą įsiskolinimą ir savo mokumą.
4.5. Apeliantas mano, kad 24 mėn. laikotarpis pakankamai ilgas tam, kad būtų išspręsti su tuo susiję klausimai ikiteisminiame tyrime ir to tik nepavykus padaryti per nurodytą laikotarpį, teoriškai spręstinas klausimas dėl papildomo galimo termino sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Ieškovo atskiruoju skundu pateiktas motyvas dėl proceso teisės normų ir CK 1.2 straipsnio 1 dalies normatyvo pažeidimo nėra teisiškai motyvuotas, o paremtas tik jo subjektyviais pasvarstymais, kurie teisės požiūriu negali sudaryti pagrindą teismo nutarties keitimui.
5.2. Atsakovė savo pareigą įrodyti sunkią materialinę padėtį yra įvykdžiusi, priešingai nei atskiruoju skundu nepagrįstai ir tik lingvistiniais pamąstymais teigia ieškovas.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi aiškiai įvardijo visus įrodymus, kuriais remdamasis priėmė sprendimą byloje.
5.4. Ieškovas konkrečiai neįvardija nei vieno pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padaryto procesinės ir / ar materialinės teisės normos pažeidimo, pagrindo, kuriuo remiantis šią nutartį būtų galima panaikinti.
5.5. Nauji rašytiniai ieškovo įrodymai pagrindžia tik jo turimus finansinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, išnagrinėję civilinę bylą Nr. 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės R. J. 76 259,44 Eur skolą ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo K. J. naudai. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi teismas tenkino iš dalies atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir išdėstė priteistos 76 259,44 Eur skolos ir 3 177,50 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dviejų metų laikotarpiui; įpareigojo atsakovę R. J. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį ieškovo K. J. naudai mokėti ne mažiau kaip po 3 300,00 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant 3 536,94 Eur iki visiško sprendimo įvykdymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, jo nuomone pagrindžiančius jo turtinę padėtį – mokėjimo nurodymo kopiją, sąskaitos faktūros kopiją, pažymos apie kreditus kopiją, NTR išrašo kopiją.
11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovė atsiliepime į juos atsikirto, todėl apelianto pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
14. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, įvertinęs kad atsakovė šiuo metu neturi galimybės parduoti automobilio, už kurį gauta suma ženkliai sumažintų jos skolą ieškovui ir šiuo metu nėra aišku, kiek automobilio areštas truks, kada ji realiai galės parduoti šį automobilį, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, taip pat į tai, kad atsakovė pradėjo dalimis atidavinėti skolą ieškovui, sprendė, kad atsakovės prašymas pagrįstas, dėl to jį tenkino ir sprendimo vykdymą išdėstė keturių metų laikotarpiui.
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovės turtinė padėtis nėra ženkliai blogesnė nei ieškovo, ieškovas irgi turi įsipareigojimų. Apelianto nuomone, atsakovė galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tokia nutartis pablogina ieškovo turtinę padėtį, nes net ir skola, dėl kurios sprendžiamas klausimas dėl išdėstymo, atsirado dėl to, kad būtent ieškovas už atsakovę įvykdė prievolę kreditoriui. Jo nuomone, atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad net ir papildomai išdėstant teismo sprendimo vykdymą, jis būtų tinkamai vykdomas.
16. Pažymėtina tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas bei jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia kartu nulemia ir jo vykdymo privalomumą (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
17. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas. Visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nuokrypį nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.
19. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino atsakovės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius jos turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė šiuo metu realiai ir iš dalies objektyviai nuo jos nepriklausančių priežasčių (areštuotas jai priklausantis 22 000 Eur automobilis) negali įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina tai, kad atsakovės pajamos sudaro 1327,86 Eur vidutinis darbo užmokestis, o jos nurodomos kitos pajamos – 192,00 Eur vaikų išmoka, gaunami 1000,00 Eur vaikų alimentai (išlaikymas) negali būti prilyginamos atsakovės pajamoms ir naudojamos skolai sumokėti, nes tai vaikų gaunamos lėšos jų išlaikymui.
21. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovui pervedė keletą įmokų (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina atsakovės realias pastangas siekiant įvykdyti teismo procesinį sprendimą, tačiau, kaip minėta, atsakovės finansinė padėtis (ir iš dalies nuo jos valios nepriklausančios išimtinės aplinkybės) neleidžia to padaryti.
22. Apeliantas, įrodinėdamas savo finansinę padėtį pateikė įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai yra parinkti selektyviai, nes jais pagrindžiami tik turimi įsipareigojimai, mokėtinos sumos, tačiau jais niekaip nepagrindžiama reali apelianto padėtis (CPK 12, 178 straipsniai). Viešoje erdvėje matyti, kad apeliantas yra stambus ūkininkas, disponuoja brangia ūkine technika. Teismas iš civilinės bylos Nr. e2-22-1135/2022 duomenų nustatė, kad ieškovas valdo didelį kiekį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, pelningai vykdo ūkininko veiklą ir turi didelį ūkį, taip pat byloje pateikti duomenys, kad jis papildomai užsiima transporto priemonių pardavimo veikla, bet tai nėra pagrindinis ieškovo pajamų šaltinis.
23. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jos finansinė padėtis pagerės ateityje ir ji galės įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau šiuo aspektu dera pažymėti, kad išdėsčius teismo sprendimą jos norimu būdu, tikėtina, ji liks moki ir ateityje galės realiai įvykdyti teismo sprendimą. Netenkinus jos prašymo, atsakovei negalint sumokėti skolos, atsakovės finansinė padėtis tik blogės, o pardavus jos nekilnojamąjį turtą jos teisės bus pažeistos neproporcingai ieškovo turtinės padėties atžvilgiu.
24. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad atsakovė pateikė duomenis, galinčius patvirtinti, kad sprendimo išdėstymo laikotarpiu reguliariai gaus pastovias (stabilias) pajamas, iš kurių galės mokėti skolą dalimis, t. y. jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galės sudaryti sąlygas atsakovei atsiskaityti su ieškovu. Esant duomenims, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės (nebus dėl skolos nesumokėjimo išvaržytas jos vienintelis nekilnojamasis turtas), ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą išdėstymo laikotarpį, spręstina, jog bus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, nebus pažeistas atsakovės teisėtas lūkestis įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per nustatytą laiką.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius šalių turtinę padėtį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra tokia sudėtinga, kaip atsakovės, todėl buvo pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą jos norima tvarka.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir jas išplėtojančią kasacinio teismo praktiką bei pagrįstai nusprendė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jos norimu būdu.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
30. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
31. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
32. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarytų 864,40 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 864,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. J. iš ieškovo K. J. 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.