Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. S. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023-03-06 nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-341-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023-03-06 Institucijos nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-341-2023 D. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 17 dalyje dėl to, kad 2022-12-07 apie 17.30 val. į Šalčininkų kelio postą iš Lietuvos Respublikos atvyko krovininis automobilis DAF XF 460 FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ SPR24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis D. S. (paso Nr. KH3093794). Vairuotojas pateikė eksporto deklaraciją MRN 22LTVC0100EK2F7E24, su pridėtais dokumentais CMR B/N ir Sąskaita-Faktūra Nr. VAL448495, kuriuose aiškiai nurodyta, kad krovinio krovimo vieta yra Lietuvos Respublika. Vadovaujantis 1992 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties (toliau - Sutartis) dėl tarptautinių pervežimų automobiliais 6 straipsnio 1 dalimi, vairuotojas privalėjo pateikti trišalį kelionės leidimą, gabenti krovinį iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis, tačiau nepateikė jokio kelionės leidimo, šiais savo veiksmais D. S. pažeidė 1992 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartį (toliau - Sutartis) dėl tarptautinių pervežimų automobiliais 6 straipsnio 1 dalį.

2. D. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už padarytą nusižengimą jam skirta 2000,00 Eur bauda.

3. D. S. pateikė skundą dėl Institucijos 2023-03-06 nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-341-2023 prašydamas jį panaikinti.

4. Atsiliepime į D. S. skundą Institucija nurodė, kad D. S. būdamas Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu, 2022-12-07 vykdydamas tarptautinį krovinio vežimą iš Lietuvos į Rusiją, t. y. tarp vietos, esančios vienoje iš Susitariančių šalių teritorijos, ir vietos, esančios trečios šalies teritorijoje, nepateikė kelionės leidimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos vyriausybės, ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės Sutarties 6 str. 1 d., tokiais savo veiksmais pažeidė minėtos Sutarties sąlygą, ir tarptautiniam krovinių vežimui taikomus reikalavimus, todėl jo veika kvalifikuota pagal ANK 450 str. 17 d. Atsižvelgiant i administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad jam paskiria nuobauda yra per didelė, nes jis vienas išlaiko žmoną, tėvus ir du mažamečius vaikus, Vilniaus teritorinė muitinė pažymi, jog Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, į vykdžiusio nusižengimą, asmenini ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pykdytu nusižengimu (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-368-366/2014, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-365/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. AN2-365-606/2018). Natūralu, jog asmuo padaręs nusižengimą, patiria neigiamus padarinius, o tų padarinių atsiradimą įtakoja pažeidėjo neatsakingas, sąmoningas, tyčinis elgesys. Pažymėtina, kad D. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, t. y. būdamas užsienio šalies vežėjo atstovu, gabeno krovinį kelių transporto priemone tarptautiniu maršrutu be kelionės leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės dvišalės sutarties sąlygą. Skiriant D. S. nuobaudą buvo įvertinta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai nesiekė padaryti šį administracinį nusižengimą, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų, o padarė jį elgdamasis neapdairiai, neįsitikinęs, vykdė krovinio gabenimą iš Lietuvos į Rusiją be Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos išduoto leidimo vykdyti tarptautinį krovinio gabenimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pažeidėjui skirta minimali bauda.

5. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikta, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 580 straipsnis).

6. D. S. skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad prašo sumažinti jam paskirtą baudą, nes augina du nepilnamečius vaikus, įmonė atsisako padėti apmokėti baudą. Su pažeidimu sutinka. Nežinojo, kad Europos automobiliui reikalingas leidimas. Dirbo Lenkijos įmonėje, automobilis priklauso Lenkijos įmonei. Krovinį turėjo vežti iš Kauno į Rusiją, perkrovimas turėjo vykti Baltarusijoje. Važiavo per Šalčininkų muitinę. Pasikrovus Kaune nuvyko į Baltarusiją, ten paliko priekabą ir važiavo atgal. Pažeidimas užfiksuotas, kai jis vyko į Baltarusiją. Reikėjo pateikti leidimą vežti krovinį per Lietuvos teritoriją. Leidimo su savimi neturėjo, bet leidimas buvo įmonėje. Įmonė jam šio leidimo nedavė. Po to kai Institucija jam surašė protokolą, sulaukė kol įmonės atstovas atveš jam leidimą ir tuomet tęsė kelionę. Leidimas buvo atvežtas kitą dieną.

Skundas atmestinas.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. Pagal ANK 450 straipsnio 17 dalį administracinę atsakomybę užtraukia užsienio šalies vežėjo kelių transporto priemonių važiavimas tarptautiniais maršrutais pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sąlygas, be kelionės leidimo arba kai pateiktas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, arba nėra užpildytas, arba užpildytas neteisingai, arba kai kelionės leidimo duomenys (leidimo numeris ir jo rūšis) neįvesti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės tarptautinių pervežimų automobiliais sutarties (toliau – Sutartis) 5 straipsnyje numatyta, kad susitariančių šalių vežėjai gali pervežti krovinius arba atlikti tuščius važiavimus: a) tarp vietos, esančios teritorijoje vienos iš Susitariančių šalių, ir vietos, esančios kitos Susitariančios šalies teritorijoje, b) tranzitu per kitos Susitariančios šalies teritoriją, c) tarp vietos, esančios vienoje iš Susitariančių šalių teritorijos, ir vietos, esančios trečios šalies teritorijoje ir atvirkščiai (1 dalis). Vežėjai vienos iš Susitariančių šalių turi teisę paimti atgalinį krovinį kitos Susitariančios šalies teritorijoje (2 dalis).

10. Krovinių pervežimai numatyti 5 straipsnyje, išskyrus pervežimus, numatytus 7 straipsnyje, gali būti atliekami tik leidimo pagrindu, išduodamų Susitariančios šalies kompetentingo organo šioje šalyje registruotoms transporto priemonėms, kitos Susitariančios šalies kompetentingo organo vardu (Sutarties 6 straipsnio 1 dalis).

11. Leidimai ir kiti dokumentai, būtini pagal šios Sutarties nuostatas, turi būti transporto priemonėje ir pateikiami pareikalavus kontrolės organams (Sutarties 12 straipsnio 1 dalis).

12. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, tačiau prašė skirti mažesnę baudą, kadangi jam paskirta bauda yra per griežta ir neproporcinga jo turtinei padėčiai.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017; 2AT-40-489/2018).

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju D. S. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė nedirba, tėvas yra pensininkas. Pats dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1405,00 Eur.

15. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Teismas pripažįsta, kad nurodytos D. S. charakterizuojančios aplinkybės teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Tai yra įprastos, dažną asmenį apibūdinančios aplinkybės, todėl jų buvimas savaime negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo (Vilniaus apygardos teismo 2020-05-19 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-213-497/2020).

17. Apibendrindamas išdėstyta teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, asmeniui skirta minimali bauda, todėl tenkinti skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti D. S. skundą ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023-03-06 nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-341-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.