Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovo Algimanto Minkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 nutarties, kuria buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020-01-14 nutarimo paskiriant švelnesnę nuobaudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. T. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) 2020-01-14 nutarimu nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 9 d., apie 01.00 val., Ukmergės g. 427, Vilniuje, vairavo transporto priemonę VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,77 promilių girtumas ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą Institucija jam paskyrė 800 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 nutartis neteisėta ir nepagrįsta todėl naikintina.

7. ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.

8. Iš Institucijos priimto nutarimo matyti, kad Institucija T. J. paskyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, įvertinus tai, kad T. J. prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti.

9. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį asmens padėtis gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

10. Apylinkės teismas savo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas motyvavo tuo, kad T. J. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi senyvo amžiaus mama, vykdo individualią veiklą, kuriai teisė vairuoti būtina, paskirtą baudą yra sumokėjęs, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad šios aplinkybės svarbios individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau suformuotoje teismų praktikoje jos nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis, ir nesudaro pagrindo asmeniui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Tai yra įprastos, dažną asmenį apibūdinančios aplinkybės, todėl jų buvimas savaime negali lemti švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo.

11. Bylos nagrinėjimo metu T. J. nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą , kad teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių T. J. sukeltų ypatingas pasekmes ir būtų neproporcingas padarytai veikai bei, vertinant padariusį asmenį, nuobaudos tikslams pasiekti. Savaime suprantama, kad asmeniui netekus teisės vairuoti transporto priemones, kyla ir kils nepatogumų tiek rūpinantis šeimos nariais, tiek vykdant darbo funkcijas, tačiau asmuo dar prieš darydamas nusižengimą privalo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes. Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

12. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai palankiai vertino ir švelnindamas nuobaudą rėmėsi tuo, kad T. J. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo minimalią ribą, kadangi pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsakomybė asmeniui kyla jau tuomet, kai jam nustatomas neblaivumas viršija 0,4 promilių ribą, be to sutiktina su skundo argumentu, kad 0,37 promilės, kuriomis viršyta minimali riba, nėra nežymios. T. J. nustatytas 0,77 promilių neblaivumas yra beveik dvigubai daugiau nei numatytoji minimali riba. Taip pat skunde teisingai pažymėta, kad teismo argumentas, kad dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamos pasekmės nepagrįstas, kadangi teismų praktikoje yra laikoma, kad padarytas nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažiau pavojingas vien dėl to, kad buvo išvengta rimtesnių pasekmių. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi ir tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

13. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelnino T. J. paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą. Institucijos T. J. paskirtas minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas (12 mėnesių) yra proporcingas padarytam pažeidimui, nėra per griežtas, atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovo skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 nutartį ir priimti naują nutartį: palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020-01-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.