Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Audronės Adomaitienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6751-924/2017 pagal pareiškėjo E. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Audronei Adomaitienei, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į antstolę Audronę Adomaitienę ir prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad antstolio patvarkymas apriboja pareiškėjo teisę pagal įstatymą įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis iš jo artimųjų pervestų piniginių lėšų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą; išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias 1 MMA, o antstolio patvarkymu iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.Antstolė Audronė Adomaitienė 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. priimtą vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 1-107-97/2012-11-22 dėl 1405,57 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko E. S. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“. Skolininkui neįvykdžius vykdomojo dokumento, priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė teigia turinti teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kadangi pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos nuo pavedimo atlikimo (pervedimo momento) tampa skolininko lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK 733 straipsniu antstolė turi teisę nukreipti išieškojimą. Duomenų, kad šioje sąskaitoje yra areštuotos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, skolininkas nepateikė. Antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršijančias 1 MAM, taikomas vienkartiniam išieškojimui. Antstolė perdavė skundą nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies, panaikino antstolės Audronės Adomaitienės 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dalyje, kurioje pareiškėjui neleista naudotis vienos minimalios mėnesinės algos neviršijančia pinigų suma; išieškojimą iš skolininko turto leido vykdyti tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA); likusioje dalyje pareiškėjo skundą dėl lėšų arešto skolininko sąskaitoje panaikinimo ir nurašytų lėšų sugrąžinimo atmetė.Teismas nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į E. S. skundą prašė skundą atmesti, kadangi skolininkas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos yra socialinės pašalpos ar kitos CPK 739 straipsnyje numatytos lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas. Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, byloje nėra duomenų, kad į šią sąskaitą buvo gaunamos CPK 729 straipsnyje numatytos lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė A. Adomaitienė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria antstolės veiksmai pripažinti neteisėtais, panaikinti ir išspręsti klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas negauna pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, išsiuntė į šią įstaigą patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos nuo pavedimo atlikimo tampa skolininko lėšomis, į kurias vadovaujantis CPK 733 straipsniu antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Duomenų, kad šioje sąskaitoje yra areštuotos socialinės pašalpos ar kitos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, skolininkas nepateikė. Skolininkas atlieka bausmę ir jam priklausančioms lėšoms turėtų būti taikomas visiškai kitoks režimas (pilietis nei dirba, nei mokosi, o pragyvenimui būtini poreikiai yra užtikrinami valstybės).Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio nuostatomis, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, maitinami pagal dietinio maitinimo normas – bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo E. S. skundas dėl lėšų arešto E. S. sąskaitoje panaikinimo ir nurašytų lėšų sugrąžinimo, neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, susijusias su antstolio atliekamu priverstinio sprendimo vykdymu, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Civilinės bei vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje vykdomas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-107-97 dėl 4853,16 Lt (1405,57 Eur) išieškojimo iš skolininko E. S. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“ (vykd. b. l. 2, 5). Vykdomasis dokumentas priimtas ir 2012 m. gruodžio 20 d. skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 6). 2016 m. gruodžio 20 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo ji areštavo 1 715,57 Eur pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sąskaitoje, patvarkyme nurodyta dėl skolininko areštuotų lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 37). Atlikti kiti priverstiniai vykdomieji veiksmai (vykd. b. l. 9-41).Apeliantės teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, nes išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą, o vykdant skolų išieškojimą iš V. L. vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose, būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 668 straipsnyje nustatytą ribojimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 str. reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 str. reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui nurodo baigtinį pajamų prilygintinų darbo užmokesčiui sąrašą vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Todėl atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016 ir kt.).Taigi, vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-988-254/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2208-260/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1884-730/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Antstoliui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.