- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- e2-821-359/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00477-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- A. J., K. D.
- Trečiasis asmuo
- R. P., notarei V
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. patikslintą ieškinį atsakovėms A. J. ir K. D., tretiesiems asmenims: notarei V. B. ir R. P., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ar termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies nuginčijimo, teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms A. J. ir K. D., tretieji asmenys notarė V. B. ir R. P., prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o tiksliau, kad G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. kovo 28 d. priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, o nenustačius šio juridinę reikšmę turinčio fakto prašoma pratęsti G. D. terminą palikimui priimti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovei G. D. motinos O. D. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas. Taip pat, pripažinti iš dalies negaliojančiu Kaišiadorių rajono 2 - o notarų biuro notarės V. B. 2016 m. birželio 29 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (papildomą) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ieškovė G. D. po motinos mirties paveldėjo 1/6 dalį viso paveldimo turto, o likusį 5/6 dalį paveldėjo testamentinės paveldėtojos K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal testamente nurodytą paskirstymą. Panaikinti A. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto, teisinę registraciją pagal Kaišiadorių rajono 2 - o notarų biuro notarės V. B. 2016 m. birželio 29 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-3671 į 1/1 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/1 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);5/8 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/8 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į teismo posėdį iškviesti ir liudytoju apklausti R. M., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys. Valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Patikslintu ieškiniu nurodoma, kad ieškovė G. D. gimė (duomenys neskelbtini). O. D. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir P. D. (mirusio (duomenys neskelbtini)) šeimoje. Šioje šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė A. D. (šiuo metu J.), (duomenys neskelbtini) R. D. (šiuo metu P.) ir sūnus A. D., kuris (duomenys neskelbtini) m. mirė. 2016 m. kovo 24 d. O. D. surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį, esančią Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių apyl. sen., (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaitei K. D.. Visą kitą turtą paliko savo dukrai atsakovei A. J.. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. 2 – ojo notarų biuro notarė V. B. atsakovei A. J. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad O. D. mirties momentu ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, kadangi ji tuo metu ir dabar yra socialiai remtinas asmuo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsniu paveldint motinos turtą jai priklausė privalomoji dalis. Nurodo, kad po motinos mirties nuvykus į notarų biurą buvo nurodyta, kad jai palikimo dalis testamentu nenumatyta, todėl ji jokių veiksmų atlikti neturi, o aplinkybė, kad ieškovei pagal CK 5. 20 straipsnį priklauso privalomoji dalis ji nežinojo, kadangi neturi teisinio išsilavinimo. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nurodoma, kad jos mirusiai motinai ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji iki motinos mirties ir gyvena iki šiol, todėl vertintina, kad ji išreiškė valią priimti palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdama valdyti jai priklausantį turtą. Dėl alternatyvaus reikalavimo - termino palikimui priimti pratesimo, nurodoma, kad teismui nenustačius, jog ieškovė paveldėtojos teisę į palikimo priėmimą įgyvendino faktiškai pradėdama jį valdyti, prašoma pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad laikotarpiu po palikimo atsiradimo ji buvo gydoma, be to ji buvo suklaidinta dėl savo teisių ir buvo nepakankamai informuota notaro dėl paveldėjimo po motinos mirties. Teigia, kad jai kaip asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo, teisinių žinių ir esant akivaizdžiai neįgaliai nebuvo suteikta informacija dėl galimybės kreiptis į notarą su prašymu paveldėti privalomąją dalį. Dėl ieškinio reikalavimo - teisės į privalomąją dalį – ieškiniu nurodoma, kad palikimo atsiradimo momentu ieškovei buvo reikalingas išlaikymas, kadangi jos gaunamų pajamų išsilaikyti ir pragyventi nepakanka. Ieškovė darbinga tik 10 proc., o dėl daugybės ligų ir prastos savijautos nėra galimybės gauti papildomų pajamų, buityje nuolat reikalinga kitų asmenų pagalba. Dėl ieškinio reikalavimo - paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir teisinės registracijos panaikinimo – nurodoma, kad atsižvelgus į tai, jog paveldėjimo teisės liudijimas išduotas neteisėtai, t. y. neišskyrus privalomosios dalies, šis dokumentas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, o jo pagrindu atlikta teisinė registracija naikintina.
Atsiliepimas
Atsakovė A. J. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad ieškovė priimti palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti negalėjo, kadangi palikimą nustatytais terminais ir tvarka priėmė testamentinės įpėdinės – A. J. ir K. D.. Taip pat, atsakovė nurodė, kad ieškovė prašydama pratęsti terminą palikimui priimti nenurodė svarbių priežasčių, nulėmusių termino praleidimą. Taip pat, terminas palikimui priimti negali būti pratęstas, kadangi iškovė neturi teisės į privalomą palikimo dalį. Be to, atsiliepimu nurodoma, kad ieškovei palikimo atsiradimo dieną išlaikymas nebuvo reikalingas, mirusioji O. D. ieškovės niekada neišlaikė, jų tarpusavio santykiai nebuvo geri.
Atsakovė K. D. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka.
Trečiasis asmuo Kaišiadorių rajono 2 - o notarų biuro notarė V. B. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė į Kaišiadorių rajono 2- o notarų biuro notarę V. B. dėl palikimo į privalomąją turto dalį nesikreipė ir konsultacijos neprašė. Ieškovė nepageidavo atlikti jokių veiksmų, jokių paaiškinimų ar dokumentų apie savo sveikatos būklę nepristatė, todėl suėjus palikimo priėmimo terminui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Trečiojo asmens R. P. atsiliepimas į patikslintą ieškinį negautas. Gauti prašymai bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė R. V. parodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovės sveikata itin bloga, tą patvirtina ir byloje esantys duomenys, jai nustatytas 10 proc. darbingumas, ieškovė turi didelius apribojimus judėti ir dirbti. Taip pat, byloje esantys duomenys apie jos gaunamas pajamas, įrodo, kad jos pajamos yra itin mažos, maždaug 251 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi galimybės gauti kitokių pajamų, o išlaidos būsto išlaikymui ir vaistams reikalauja didelės dalies gaunamų pajamų, be to, reikia lėšų ir apmokėti pagalbą buityje. Ieškovei teikia paramą dukra, perka maisto produktus, moka komunalinius mokesčius. Nurodoma, kad santykiai tarp mirusios motinos ir dukros- ieškovės nėra reikšmingi sprendžiant dėl privalomosios dalies paveldėjimo, todėl duomenys apie pranešimus policijai, konfliktus tarp testatorės ir ieškovės nėra esminiai ir neturėtų būti vertinami. Rašytinių duomenų apie tai, kad testatorė teikė išlaikymą ieškovei negali pateikti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas M. V. L. parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei išdėstė analogiškas aplinkybes nurodytas atsiliepimu. Taip pat papildomai parodė, kad ieškovė gauna socialinę parama, ją remia dukra, kompensuojamas šildymas, kelionės išlaidos, turi nekilnojamo turto, kurio nerealizuoja, todėl vertina, kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės sąskaitoje matomas nuolatinis pinigų judėjimas ir pliusinis balansas, todėl vertintina, kad jai išlaikymas nėra reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė A. J. parodė, kad ieškinio nepripažįsta ir pritaria jos atstovo išsakytiems argumentams. Papildomai nurodė, kad ieškovės ir O. D. (mirusi (duomenys neskelbtini) santykiai buvo konfliktiški, kadangi ieškovė prieš O. D. dažnai vartojo smurtą, įvairiai grasino. Su ieškove jokių santykių nepalaiko, tačiau jai yra žinoma, kad ieškovės fizinė būklė yra gera, ji beveik kasdiena piktnaudžiauja alkoholiu.
Teismo posėdžio liudytoja S. J. parodė, kad atsakovė A. J. yra jos mama. Liudytoja patvirtino, kad ieškovės ir O. D. (mirusi (duomenys neskelbtini)) santykiai buvo konfliktiški, todėl O. D. nutarė palikimu ieškovei neskirti jokio palikimo ir pageidavo visą turtą palikti A. J., tačiau to nepadarė, kadangi atsakovė A. J. nurodė, kad buto dalis nereikalinga, todėl O. D. (mirusi (duomenys neskelbtini)) turimą buto dalį paliko K. D.. Jos žiniomis O. D. (mirusi (duomenys neskelbtini) d.) ieškovei paramos ar išlaikymo neteikė. Dėl ieškovės sveikatos gali nurodyti tiek, kad jos žiniomis ieškovė kasdiena vartoja alkoholį.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad jis lydėjo G. D. į notaro kabinetą, pavasarį. Dėl vykusio pokalbio notaro kabinete gali nurodyti tiek, kad jis girdėjo, jog G. D. buvo sakoma, jog dokumentai yra sutvarkyti. Nurodo, kad ieškovės sveikata yra itin silpna, ji beveik nevaikšto, paprašius nuperka maisto produktų, vaistų. Jam atrodo, kad vizualiai matyti, kad ji yra neįgali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. D., kuri (duomenys neskelbtini) surašė testamentą. Testamento 1 punktu (t. 1, b. l. 18) nurodyta, kad O. D. visą jai nuosavybes teise priklausančią dalį buto – unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių apyl. sen., (duomenys neskelbtini), palieka savo vaikaitei K. D.. Taip pat, testamentu O. D. nurodė, kad visą kitą turtą, išskyrus nurodytą testamento 1 punkte, palieka savo dukrai A. J.. Testamentas patvirtintas Kaišiadorių rajono 1-o notaro biuro notaro G. B., Kaišiadorių ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 2 -o notarų biuro notarė V. B. atsižvelgdama į O. D. mirties liudijimą ir vadovaudamasi O. D. testamentu, (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2 – 3671, pagal kurį A. J. paveldėjo turtą po palikėjos O. D. mirties.
K. D. paveldėjimą pagal testamentą priėmė, tačiau jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į paliktą turtą (dalį buto) neišduotas.
Dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D. po motinos O. D. mirties, priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti
Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančio CK 5.19 straipsnio 1 dalimi nurodyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Taigi, jei nustatyta forma sudarytas galiojantis testamentas tokiu atveju taikomos testamentinio paveldėjimo teisės normos ir paveldėjimas pagal įstatymą nekyla (CK 5.2 straipsnio 2 dalis.)
Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjos teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjos įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Vertinama, kad asmuo, pradėjęs valdyti palikimo dalį ar kokį nors daiktą, išreiškia valią priimti visą mirusiojo palikimą, o ne tik jo dalį, tačiau tai savaime nepaneigia kitų įpėdinių, priėmusių mirusio asmens palikimą įstatymo nustatyta tvarka, teisės į palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai (palikimo priėmimas) turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės (palikimo priėmimas) atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Kaip minėta anksčiau ieškiniu pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad ieškovė G. D. po motinos O. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šis prašymą motyvuojant tuo, kad O. D. ir ieškovei G. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Ieškovė šiame bute gyveno iki motinos mirties, šiame bute gyvena ir iki šios dienos, todėl vertintina, kad ieškovė išreiškė valią priimti palikimą po motinos mirties faktiškai pradėdama valdyti motinai priklausantį turtą. Teigiama, kad ieškovė rūpinasi šiuo turtu bei moka mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu šis ieškinio reikalavimas nepagrįstas. Kaip minėta anksčiau (duomenys neskelbtini) testamentu palikėja O. D. savo įpėdinėmis pasirinko atsakoves - A. J. ir K. D.. Dėl to, testatorės O. D. valia paveldėjimo teisės netenka visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad testamentas nėra ginčijamas, o byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad testamentiniai įpėdiniai palikimą priėmė, todėl vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi ieškovė negalėjo priimti palikimo faktiškai pradėdama jo valdyti, kadangi nagrinėjamu atveju yra atlikti testamentinių įpėdinių veiksmai dėl palikimo priėmimo, o ieškovės atlikti veiksmai (tolimesnis gyvenimas palikėjos bute), kuriais ji anot jos pradėjo valdyti palikimo dalį savaime nepaneigia kitų įpėdinių, priėmusių mirusio asmens palikimą teisių į palikimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ir tai, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2) ieškovei negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų byloje, kad faktiškai priėmė kokį nors turtą (palikimą) po motinos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Dėl prašymo pratęsti terminą palikimui priimti
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog įpėdinis pasinaudotų galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, jis turi įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Ieškiniu prašoma teismui nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad G. D., po motinos O. D. priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, pratęsti G. D. terminą palikimui priimti. Pastebėtina, kad ieškiniu nurodoma, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl to, kad ieškovės sunki sveikatos būklė, ji neturi teisinių žinių, ieškovei nebuvo suteikta informacija dėl galimybės kreiptis į notarą su prašymu paveldėti privalomąją palikimo dalį, be to ieškovė notaro biure buvo suklaidinta.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta anksčiau CK 5.57 straipsniu nurodyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovės atstovė nenurodė, jog egzistavo priežastys lėmusios tai, jog ieškovė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.
Iš byloje esančio ieškinio ir byloje esančių duomenų (liudytojų parodymai teismo posėdžio metu) akivaizdu, kad ieškovė per įstatymo numatytą terminą nuvyko pas notarę ir aiškinosi aplinkybes dėl turto paveldėjimo, ir šiam kreipimuisi nesutrukdė ieškovės sveikatos būklė ar teisinių žinių stoka. Pastebėtina, kad byloje esančiais duomenimis nenustatyta, jog ieškovė visą laiką nuo palikimo atsiradimo iki kreipimosi į teismą ieškiniu dėl palikimo priėmimo buvo nepertraukiamai gydoma ligoninėje dėl ko nebūtų galėjusi kreiptis dėl kvalifikuotos teisininko pagalbos. Taip pat, vertintina, kad teisinių žinių stoka nėra svari priežastis dėl termino praleidimo, kadangi ieškovė turėjo teise pasinaudoti teisininko konsultacija, ką ir padarė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Be to, nors ieškinyje nurodoma, kad ieškovė notarų biure buvo suklaidinta, to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nors teismo posėdžio metu apklaustas R. M. parodė, kad jis lydėjo ieškovę į notaro biurą, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti konkrečių pokalbio detalių. Be to, atsiliepimu į ieškinį notarė nurodė, kad ieškovė į Kaišiadorių rajono 2 -o notarų biuro notarę V. B. dėl palikimo į privalomąją turto dalį nesikreipė ir konsultacijos neprašė. Ieškovė nepageidavo atlikti jokių veiksmų, jokių paaiškinimų ar dokumentų apie savo sveikatos būklę nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė žinojo apie palikėjos mirtį ir po jos mirties likusį turtą, tačiau ieškovė nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais notarui neišreiškė, todėl vertintina, kad ieškovė nenurodė jokių susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Taip pat pastebėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų intereso balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-78-248/2016). Pastebėtina, nagrinėjamu atveju teismui nenustačius, kad palikimas yra priimtas įpėdinių pagal testamentą, o ieškovei, vadovaujantis CK 5.20 straipsniu, paveldint motinos turtą nepriklausė dalis turto, kuri kiekvienam tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), ieškinio reikalavimas pratęsti G. D. terminą palikimui priimti vertintinas kaip išvestinis ieškinio reikalavimas ir jį tenkinus nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl netenkintinas.
Dėl privalomosios dalies nustatymo
Testamento laisvės principas leidžia savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Jas vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/20102009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).
Kaip minėta anksčiau ieškiniu pareikštas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad G. D. motinos O. D. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas. Šis reikalavimas motyvuojamas tuo, kad ieškovė O. D. mirties momentu (duomenys neskelbtini) buvo ir dabar yra socialiai remtinas asmuo, todėl vadovaujantis CK 5.20 straipsniu paveldint motinos turtą jai priklausė privalomoji dalis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės pajamos yra itin mažos, maždaug 251 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi galimybės gauti kitokių pajamų, o išlaidos būsto išlaikymui ir vaistams reikalauja didelės dalies gaunamų pajamų. Ieškovei teikia paramą dukra, perka maisto produktus, moka komunalinius mokesčius.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip minėta anksčiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant galimą CK 5.20 straipsnio taikymą būtina atsižvelgti į asmens sveikatos būklę, jo socialinis statusą saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Nagrinėjamu atveju iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė G. D. gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turi neįgaliojo pažymėjimą (išduotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2017 m. lapkričio 1 d.), ir jai nustatytas 10 proc. darbingumo lygis. Iš byloje esančios valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos (b. l. 26 - 29) matyti, kad G. D. nuo 2016 m. sausio mokama 203,07 Eur netekto darbingumo pensija, bei transporto išlaidų kompensacija - 9.50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad paramą ieškovei teikia ir jos dukra K. D., o ieškovės vidutinės pajamos vidutiniškai siekia 251 Eur per mėnesį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 išaiškinta, kad išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio registrų centro išrašo (b. l. 30) matyti, kad ieškovei G. D. nuosavybes teise priklauso: 1/8 dalis žemės sklypo ir 1/8 dalis statinių, esančių adresu Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, adresu Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, adresu Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso 8/10 dalių butas su rūsiu, esantis Kaišiadorių r. Sav., (duomenys neskelbtini). Teismui nurodoma, kad ieškovės pajamos vidutiniškai siekia 251 Eur per mėnesį, kas pastebėtina yra artima minimaliam darbo užmokesčiui per mėnesį atskaičius mokesčius ar vidutinei gaunamai pensijai. Be to, byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad mirusioji O. D. iki savo mirties teikė materialinę paramą ieškovei savo dukrai- G. D. ar ją išlaikė. Pati testatorė mama O. D. buvo senas žmogus (86 m. amžiaus). Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė dėl savo sunkios materialinės padėties ketintų parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens išlaikymo reikalingumo atsižvelgtina ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovė turi pilnametę dukrą - K. D.. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi teismo vertinimu byloje surinkti duomenys apie ieškovės turtinę padėtį bei galimybes gauti papildomų pajamų rodo, jog ieškovė gaudama pastovias pajamas per mėnesį ir nuosavybės teise turėdama nekilnojamąjį turtą, dukrą kuri gali ir turi pareigą teikti išlaikymą (kuri ją ir teikė, kaip nurodė pati ieškovė), palikėjos mirties dieną nebuvo ir šiuo metu nėra reikalinga išlaikymo (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).
Be to, kaip minėta anksčiau CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad tuo atveju kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Taigi nagrinėjamu atveju taip pat reikalinga nustatyti, ar palikėja O. D. be adekvačios priežasties nušalino ieškovę G. D. nuo palikimo. Pastebėtina, kad atsakovė A. J. nurodė, jog ieškovė pati savo nederamu elgesiu nulėmė tokį palikėjos sprendimą testamentu ieškovei neišskirti jokio turto. Teismo vertinimu ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl privalomos palikimo dalies skyrimo atitikimo proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.2, CK 1.5 straipsniai). Minimas atitikimas turi būti įvertinamas atsižvelgiant į CK 5.6 straipsnio sąlygas, pagal kurias asmenys netenka teisės paveldėti dėl savo netinkamo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Teismo posėdžio metu ir atsakovės A. J. atsiliepimu nurodyta, kad testatorė ne kartą buvo minėjusi apie G. D. netinkamą elgesį, naudojamą smurtą prieš palikėją ar jos materialinių vertybių pasisavinimą, dėl ko palikėja kreipėsi ar ketino kreiptis į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą. Byloje esantys duomenys ir liudytojos S. J. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes, kad prieš palikėją buvo naudojamas smurtas, ar nebuvo leidžiama testatorei naudotis jai priklausančia nekilnojamo turto dalimi. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus daro išvadą, kad nustatytos panašios aplinkybės į nurodytas į nurodytas CK 5.6 straipsnyje, todėl ir dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ieškovė įgijo teisę į privaloma palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.
Dėl prašymo pripažinti iš dalies negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir nekilnojamo turto teisinės registracijos
Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
Ieškiniu prašoma pripažinti iš dalies negaliojančiu Kaišiadorių rajono 2-o notarų biuro notarės V. B. 2016 m. birželio 29 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (papildomą) Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.) notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.).
Ieškiniu nurodoma, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas neteisėtai, t. y. neišskyrus privalomosios dalies, todėl šis dokumentas pripažintinas iš dalies negaliojančiu, o jo pagrindu atlikta teisinė registracija naikintina, tačiau teismo vertinimu šis ieškinio argumentas nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nenurodė jokių objektyvių kliūčių realiai sutrukdžiusių palikimą priimti, o teismas bylos nagrinėjimo nenustatė, jog ieškovei turėjo būti išskirta privalomoji dalis, todėl visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei, pripažinti neteisėtais nėra. Toks ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš kitų ieškinyje nurodytų reikalavimų. Atmetus kitus ieškinio reikalavimus, negali būti tenkinamas ir šis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Taip pat atsižvelgus į išdėstytą, t. y. pripažinus kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas išduotas teisėtai, nėra pagrindo naikinti atsakovės A. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto, teisinę registraciją pagal Kaišiadorių rajono 2-o notarų biuro notarės V. B. 2016 m. birželio 29 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-3671.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė G. D. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-679- 3222 „Dėl teisines pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t.1, b. l. 61 - 62). Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 314,39 Eur (t. 2, b. l. 6). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 96, 99 str.).
Šioje civilinėje byloje gautas atsakovės atstovo advokato padėjėjo M. V. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų - 1000 Eur priteisimo iš ieškovės G. D..
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Atsakovė prašo priteisti 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t.2. b.l.8). Įvertinus tai, kad ieškinys buvo atmestas ir į Lietuvos advokatų tarybos nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į advokato darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, bylos trukmę, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei tai, kad ieškovės pajamos siekia vidutiniškai 251 Eur per mėnesį (CPK 98 str.), teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovės G. D. patikslintą ieškinį atsakovėms A. J. ir K. D., tretiesiems asmenims R. P. ir notarei V. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti pratęsimo, privalomosios paveldėjimo dalies nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies nuginčijimo, teisinės registracijos panaikinimo, atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidoms už advokato padėjėjo pagalbą atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.