Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį E. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad ieškovei gyvenant nesusituokus su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E.. Su atsakovu ieškovė gyvena skyrium nuo (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko atsakovas neteikia vaikui išlaikymo. Teigia, kad atsakovas nebendrauja su vaiku ir visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Pažymėjo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 440,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 200,00 Eur. Teigė, kad vaikas yra sveikas, neturi specialių poreikių, tačiau yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad atsakovas yra sveikas, darbingas.

4. Išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) atstovė palaikė pateiktą (duomenys neskelbtini) išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos apyrašo 1 tomas, 29–31 b. l.). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje nagrinėjami nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo klausimai.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. J. yra E. J. tėvas, o ieškovė V. P. – šio vaiko motina.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

7. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

8. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

10. Plėtodamas teismų praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad vaikas E. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vaikas neturi specialių poreikių, tačiau, ieškovės teigimu, vaikas yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2021-11-17 teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 10 sek. – 13 min. 50 sek.). Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas turi įvairių poreikių, tačiau tai nereiškia, jog šioje byloje ieškovės neturėjo būti įrodinėjami šie vaiko poreikiai. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaikų poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, šeimos būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės.

12. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji su savo (duomenys neskelbtini) vaikais gyvena nuomojamame (duomenys neskelbtini) kambarių bute ir mėnesinė nuomos kaina – 300,00 Eur. Šių išlaidų ieškovė nepagrindė įrodymais, kaip ir kitų detalizacijoje nurodytų kasmėnesinių išlaidų būstui, draudimui, laisvalaikiui ir poilsiui. Ieškovės parodymais nustatyta, kad ieškovė turi kitų išlaikytinių, taip pat turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (apie 10 000,00 Eur). Šiuo metu ieškovė gauna 271,03 Eur vaiko priežiūros išmoką ir 111,00 Eur išmoką vaikui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas-patalpa, kuriam uždėtas areštas.

13. Atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi, o (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobiliui draudžiama dalyvauti viešajame eisme. Sodros duomenimis, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia apie 650,00 Eur. Atsakovo teigimu, kitų išlaikytinių jis neturi.

14. Teismo vertinimu, minimali 380,00 Eur suma E. J. užtikrintų, kad jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, nei 380,00 Eur per mėnesį.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų apie tai, kad turėtų sveikatos problemų, todėl teismas laiko, kad atsakovas yra normalios sveikatos ir gali dirbti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog atsakovas turi objektyvias galimybes dirbti tokį darbą, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui E. J.

17. Teismas, įvertindamas tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė E. J. poreikius bei įvertinęs šalių finansines galimybes sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečiam sūnui E. J. priteistinas 190,00 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė V. P. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismas, priteisdamas vaikams iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jam nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

18. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos.

19. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. J. 6633,00 Eur dydžio laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnamečio vaiko E. J. išlaikymo įsiskolinimą ir nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo suma paskaičiuota taikant 200,00 Eur kasmėnesinio išlaikymo dydį. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui nuo jo gimimo, teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CK 3.200 str.), ir iš atsakovo jo vaikui priteisia 6300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (33 mėn. 5 d. x 190 Eur).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1 d., 2 d.).

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo, atsakovas vaiko nelanko, nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikas su motina gyvena nuomojamajame bute, kur vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.

22. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo

23. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str.).

24. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

25. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės nesirūpina vaiku, jo neauklėja, neprižiūri, neugdo sūnaus, nedalyvauja sūnaus gyvenime ir su juo nebendrauja. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtina skatinti vaiko bendravimą su tėvu, todėl spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas (CPK 270 str.). Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pritarė ieškovės siūlytai atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

27. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 204,73 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Kadangi valstybė turėjo 204,73 Eur išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

29. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

30. Ieškiniu ieškovė reiškė keturis reikalavimus: pirmasis dėl kasmėnesinio išlaikymo priteisimo buvo patenkintas 86,36 procentais, antrasis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 94,97 proc., trečiasis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ketvirtasis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – 100 procentų. Ieškinį tenkinus iš dalies (95,33 proc.), proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo valstybei priteistinas 305,99 Eur žyminis mokestis (48,61 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 135,36 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 81,03 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, taip pat ir 40,99 Eur už procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) bei 195,16 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą E. J. po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), iki E. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. J. nepilnamečiam vaikui E. J. 6300,00 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko atstovei pagal įstatymą – motinai V. P..

Nustatyti, kad nepilnametis vaikas E. J. ir jo tėvas E. J. bendrauja taip: atsakovas E. J. bendrauja su sūnumi E. J. ir dalyvauja jo auklėjime bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat šalys įpareigotinos apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobiliųjų telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimus pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo. Šalys įpareigotinos, spręsdamos konkrečius bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos klausimus, juos spręsti racionaliai, korektiškai, santūriai bei konstruktyviai sutarimo bei derybų pagrindu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 305,99 Eur (trijų šimtų penkių eurų 99 centų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. J. valstybei 195,16 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 16 eurų) išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.