Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.17.5.1; 1.2.17.6.1; 1.2.17.6.2; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7.

2022 m. lapkričio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. U. ir V. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas įgijimas ir laikymas turint tikslą realizuoti, bei realizavimas stipraus alkoholinio gėrimo); 2) BK 202 straipsnio 1 dalyje (versliškas vykdymas komercinės veiklos neturint licencijos (leidimo) – alkoholinių gėrimų pardavinėjimas), ir 3) BK 202 straipsnio 2 dalyje (vertimasis uždrausta komercine veikla – kontrabandinių cigarečių pardavinėjimu), ir nuteistas:

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimu būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Remiantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikui, 1 (vienerių) metų laikui paskiriant V. U. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) neturėti (nei su savimi, nei patalpose, kuriose būna/gyvena) ir neįsigyti alkoholinių gėrimų/cigarečių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

L. U. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą: 1) BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 202 straipsnio 2 dalyje (padėjimas V. U. verstis uždrausta komercine veikla – kontrabandinių cigarečių pardavinėjimu; ir 2) BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (padėjimas V. U. versliškai vykdyti komercinę veiklą neturint licencijos (leidimo) – alkoholinių gėrimų pardavinėjimu), ir nuteista:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikui, tam laikui paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant neturėti (nei su savimi, nei patalpose, kuriose būna/gyvena) ir neįsigyti alkoholinių gėrimų/cigarečių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Remiantis BK 72 straipsniu, 11 200 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus eurų), kaip gautus iš nusikalstamos veikos, išimtus ir saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Laikinas apsaugos priemones, paskirtas (pratęstas) 2021 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu pinigams – 11200 Eur, nuspręsta pratęsti ir palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) 1 pakelį cigarečių „LF Light Fight“, paimtą iš V. P., saugomą Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

2) 4 pakelius cigarečių „Fest“, paimtus iš G. Č., saugomus Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

3) 69 vnt. cigarečių „Minsk Capital“, paimtas iš D. G., saugomas Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

4) 0,5 l buteliuką su namine degtine, paimtą iš V. M., saugomą Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

5) 1 vnt. butelį alaus „Meister Tradicinis“, paimtą iš V. Č., saugomą Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

6) 0,5 l talpos degtinės „Sobieski“ butelį su banderole, paimtą iš G. M., saugomą Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

7) 20 cigarečių „Fest“, paimtų iš A. G. (2 t., b. l. 39), saugomų Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

8) 1 litro talpos butelį su namine degtine, paimtą iš S. A., saugomą Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

9) 1 litrą degtinės „Sobieski Premium vodka“, paimtą iš P. K., saugomą Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

10) kratos metu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus: 15 butelių degtinės, 4 brendžio butelius, 7 vnt. alkoholinių kokteilių, 8 vnt. alkoholinių gėrimų, 3 alaus butelius, 2 vyno butelius, saugomus Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;

11) kratos metu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus: 450 eurus ir 45 svarus, prokuroro sprendimu grąžintus kaltinamajai L. U., nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus palikti L. U.;

12) kratos metu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus 11200 eurų, saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, kaip jau nuspręsta – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti valstybei;

13) 2 vnt. kvitus, saugomus byloje, nuspręsta palikti toliau saugoti byloje;

14) 8 vnt. kompaktinių diskų, saugomų byloje (prie 3 tomo), nuspręsta palikti toliau saugoti byloje.

Pašto išlaidos ir gynybos išlaidos valstybei iš kaltinamųjų nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. U. pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad buvusiai sutuoktinei L. U. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, laike nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. vasario 25 d., neteisėtai laikė ir pardavinėjo namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus, versliškai – neteisėtai ir neturėdamas licencijos (leidimo) alkoholio prekybai, kai leidimas yra būtinas – pardavinėjo alkoholinius gėrimus su Lietuvos Respublikos banderolėmis, bei sistemingai vertėsi Lietuvos Respublikoje uždrausta komercine veikla – pardavinėjo kontrabandines cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, tai yra:

1.1. 2020 m. lapkričio 12 d. apie 20.10 val., turėdamas tikslą realizuoti - neteisėtai įgijęs laikė nenustatytą kiekį naminio stipraus alkoholinio gėrimo, iš kurio ne mažiau kaip 0,96 litro - 41,1 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos - už 7,00 Eur pardavė S. A.;

1.2. 2020 m. lapkričio 13 d. apie 20.00 val., A. G. už 2,50 Eur pardavė vieną pakelį cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderole;

1.3. 2020 m. gruodžio 1-4 d., tiksli data nenustatyta, laike nuo 14.00 val. - 16.00 val., D. G. už 6 Eur pardavė tris pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

1.4. 2020 m. gruodžio 7 d. apie 19.30 val., V. P. už 2,50 Eur pardavė vieną pakelį cigarečių „LF Light Fight“ be banderolės;

1.5. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 19.45 val., G. Č. už 10,00 Eur pardavė keturis pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

1.6. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 20.50 val., D. G. už 6,00 Eur pardavė tris pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

1.7. 2020 m. gruodžio 16 d. apie 07.40 val., turėdamas tikslą realizuoti - neteisėtai įgijęs laikė nenustatytą kiekį naminio stipraus alkoholinio gėrimo, iš kurio ne mažiau kaip 0,5 litro - 43,0 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos - už 5,00 Eur pardavė V. M.;

1.8. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 07.00 val., V. Č. už 2 Eur pardavė pramoniniu būdu pagaminto 1 litro talpos alaus butelį „Meister tradicinis“;

1.9. 2021 m. sausio 4 d. apie 08.30 val., G. M. už 11,00 Eur pardavė 0,5 l talpos degtinės butelį „Sobieski Premium vodka“ su Lietuvos Respublikos banderole;

1.10. 2021 m. vasario 25 d. apie 09.00 val., P. K. už 11,00 Eur pardavė 0,5 l talpos degtinės butelį „Sobieski Premium vodka“ su Lietuvos Respublikos banderole.

2. L. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, žinodama, jog jos buvęs sutuoktinis V. U. verčiasi neteisėta komercine veikla, padėjo jam padaryti nusikalstamą veiką suteikdama priemonę – savo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose V. U. nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. vasario 25 d., versliškai – neteisėtai ir neturėdamas licencijos (leidimo) alkoholio prekybai, kai leidimas yra būtinas - pardavinėjo alkoholinius gėrimus su Lietuvos Respublikos banderolėmis, bei sistemingai vertėsi Lietuvos Respublikoje uždrausta komercine veikla – pardavinėjo kontrabandines cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, tai yra:

2.1. 2020 m. lapkričio 13 d. apie 20.00 val., A. G. už 2,50 Eur pardavė vieną pakelį cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderole;

2.2. 2020 m. gruodžio 1-4 d., tiksli data nenustatyta, laike nuo 14.00 val. - 16.00 val., D. G. už 6 Eur pardavė tris pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

2.3. 2020 m. gruodžio 7 d. apie 19.30 val., V. P. už 2,50 Eur pardavė vieną pakelį cigarečių „LF Light Fight“ be banderolės;

2.4. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 19.45 val., G. Č. už 10,00 Eur pardavė keturis pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

2.5. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 20.50 val., D. G. už 6,00 Eur pardavė tris pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

2.6. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 07.00 val., V. Č. už 2 Eur pardavė pramoniniu būdu pagaminto 1 litro talpos alaus butelį „Meister tradicinis“;

2.7. 2021 m. sausio 4 d. apie 08.30 val., G. M. už 11,00 Eur pardavė 0,5 l talpos degtinės butelį „Sobieski Premium vodka“ su Lietuvos Respublikos banderole;

2.8. 2021 m. vasario 25 d. apie 09.00 val., P. K. už 11,00 Eur pardavė 0,5 l talpos degtinės butelį „Sobieski Premium vodka“ su Lietuvos Respublikos banderole.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. U. pripažinimo kaltu, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių jo kaltę, o nuosprendį grįsti tikimybėmis ir prielaidomis negalima. Teigia, jog buvo nuteistas už veikas, kurių nepadarė. Nuosprendyje visiškai neminima apie tai, kokią naudą jis turėjo iš neva padarytų nusikaltimų, kokios buvo jo pajamos iš nusikalstamos veikos. Mano, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, kadangi rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, nors jų parodymai ir prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Nesutinka su policijos pareigūnų teiginiais, jog neteisėtą prekybą nusikalstamu būdu vykdo apie 20 metų, kadangi už tokius veiksmus nėra baustas. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teisme jis buvo apkalbėtas liudytojų. Pripažįsta, jog kelis pakelius cigarečių yra pardavęs, tačiau tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 492 straipsnyje požymius.

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl L. U. pripažinimo kalta ir ją išteisinti, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu priimtas be jokių įrodymų, remiantis tik prielaidomis, spėliojimais, tikimybėmis. Mano, jog teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, rinko tik tokius įrodymus, kurie galėtų pagrįsti jos kaltę. Apeliantės nuomone, nuosprendis grįstas pareigūnų prasimanymais, gandais, apkalbomis, siekiant susidoroti su ja dėl nežinomų priežasčių. Pabrėžia, kad ir anksčiau buvo siekta patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nei viena byla nebuvo perduota teismui, bylos nutrauktos nesant jos kaltės. Skundo autorės nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio turinio visiškai nėra aišku, kokiais veiksmais ji tariamai padėjo V. U. daryti nusikalstamas veikas. Santykiai su buvusiu vyru yra normalūs, kadangi juos sieja bendri vaikai, todėl pagal panaudos sutartį leido V. U. gyventi jai priklausančiame bute. Tuo tarpu gyvenamojo ploto suteikimas negali būti traktuojamas kaip padėjimas atlikti nusikalstamą veiką. Apeliantė nesutinka su 11 200 Eur konfiskavimu valstybės naudai, kadangi teisme įrodė, jog minėti pinigai įgyti teisėtu būdu, nurodė įsigijimo šaltinius ir kokiam tikslui jie buvo taupomi. Pažymi, kad teismas netyrė aplinkybių koks buvo V. U. pelnas iš nusikalstamos veikos ir kokią materialinę naudą gavo būtent L. U.. Mano, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai nepasisakė, kodėl jos atžvilgiu pritaikyta intensyvi priežiūra ir kokiu pagrindu remiantis tai padaryta.

4.2. Papildomai skunde nurodė, kad prašo prie bylos prijungti diktofoninius įrašus iš teismo posėdžių, atlikti įrodymų tyrimą. Pažymėjo, jog sūnus M. U. jai padovanojo 8000 Eur grynųjų pinigų, kurie banko sąskaitoje net neatsispindėjo. Tuo tarpu banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad dukra R. U. jai perveda po 200 Eur ir kad dalis pinigų iš sąskaitos buvo nuimta (2021 m. sausio 8 d. nuimta 500 Eur, 2021 m. sausio 9 d. nuimta 500 Eur).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. U. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, bei grąžinti konfiskuotas pinigines lėšas. Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas prašė sušvelninti paskirtą bausmę, panaikinti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, o jo neteisėtus veiksmus vertinti administracinio nusižengimo kontekste. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Nuteistųjų V. U. ir L. U. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

6. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinių skundų reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. U. ir L. U. padarytas veikas bei padarė motyvuotas išvadas dėl jų kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistųjų kaltę visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jų kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau individualizuodamas nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas skiriamas bausmes pirmosios instancijos teismas iš esmės paskyrė neteisingas ir neproporcingas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su dalies nuteistosios L. U. turto konfiskavimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui – todėl teismo nuosprendis turi būti pakeistas (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai).

Dėl nuteistojo V. U. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo

8. Kaip matyti iš nuteistojo V. U. apeliacinio skundo, jis iš esmės kelia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo baudžiamosios atsakomybės kontekste aspektą, įrodymų vertinimo bei jo kaltės klausimą. Apelianto nuomone, jis buvo apkalbėtas liudytojų, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes patikėjo policijos pareigūnų parodymais, kurie prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Su tokia nuteistojo pozicija nesutiko nei apylinkės teismas, nesutinka ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

9. Visų pirma, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir spręsdamas nuteistųjų V. U. ir L. U. kaltės klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiu teismo procesinio sprendimo surašymo ydingumu. O iš nuteistojo V. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad būtent su šiomis aplinkybėmis ir yra siejamas teismo šališkumas.

10. Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad V. U., buvusiai sutuoktinei L. U. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia, laike nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. vasario 25 d., neteisėtai laikė ir pardavinėjo namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus, versliškai – neteisėtai ir neturėdamas licencijos (leidimo) alkoholio prekybai, kai leidimas yra būtinas - pardavinėjo alkoholinius gėrimus su Lietuvos Respublikos banderolėmis, bei sistemingai vertėsi Lietuvos Respublikoje uždrausta komercine veikla – pardavinėjo kontrabandines cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, tai yra:

2020 m. lapkričio 12 d. apie 20.10 val., turėdamas tikslą realizuoti - neteisėtai įgijęs laikė nenustatytą kiekį naminio stipraus alkoholinio gėrimo, iš kurio ne mažiau kaip 0,96 litro - 41,1 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos - už 7,00 Eur pardavė S. A.;

2020 m. lapkričio 13 d. apie 20.00 val., A. G. už 2,50 Eur pardavė vieną pakelį cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderole;

2020 m. gruodžio 1-4 d., tiksli data nenustatyta, laike nuo 14.00 val. - 16.00 val., D. G. už 6 Eur pardavė tris pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

2020 m. gruodžio 7 d. apie 19.30 val., V. P. už 2,50 Eur pardavė vieną pakelį cigarečių „LF Light Fight“ be banderolės;

2020 m. gruodžio 8 d. apie 19.45 val., G. Č. už 10,00 Eur pardavė keturis pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

2020 m. gruodžio 11 d. apie 20.50 val., D. G. už 6,00 Eur pardavė tris pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis;

2020 m. gruodžio 16 d. apie 07.40 val., turėdamas tikslą realizuoti - neteisėtai įgijęs laikė nenustatytą kiekį naminio stipraus alkoholinio gėrimo, iš kurio ne mažiau kaip 0,5 litro - 43,0 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos - už 5,00 Eur pardavė V. M.;

2020 m. gruodžio 17 d. apie 07.00 val., V. Č. už 2 Eur pardavė pramoniniu būdu pagaminto 1 litro talpos alaus butelį „Meister tradicinis“;

2021 m. sausio 4 d. apie 08.30 val., G. M. už 11,00 Eur pardavė 0,5 l talpos degtinės butelį „Sobieski Premium vodka“ su Lietuvos Respublikos banderole;

2021 m. vasario 25 d. apie 09.00 val., P. K. už 11,00 Eur pardavė 0,5 l talpos degtinės butelį „Sobieski Premium vodka“ su Lietuvos Respublikos banderole.

11. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad V. U. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 201 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas laikymas turint tikslą realizuoti, bei realizavimas stipraus alkoholinio gėrimo 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d.) iš esmės įrodytas paties nuteistojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet V. U. apklaustas net 3 kartus, visus kartus pripažino, jog namine degtine prekiavo ir ją buvo įgijęs turėdamas tikslą parduoti (4 t., b. l. 55-58, 61-64, 70-74). Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu šiuos savo parodymus bandė paneigti, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytų parodymų jis neperskaitė, tačiau tokius nuteistojo argumentus paneigia paties nuteistojo ranka atlikti prierašai prie kiekvieno atlikto proceso veiksmo patvirtinantys, jog: „protokolą perskaičiau, surašytas teisingai. V. U. (parašas)“. Be to, teisme apklausta liudytoja vyriausioji tyrėja L. A. vykdžiusi V. U. ir kitų liudytojų apklausas patvirtino, kad baigus apklausą, parodymai yra perskaitomi, jeigu dar norima juos papildyti, vėliau jie atspausdinami ir dar kartą duodama perskaityti ir tik tuomet liudytojai pasirašo (5 t., b. l. 148-153). Tuo tarpu pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu atsisakė paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistojo V. U. parodymų pakeitimą pirmosios instancijos teisme vertino kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Be to, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas V. U. kaltę prekiavus namine degtine patvirtina ir teisme apklausto liudytojo S. A. parodymai, kuris patvirtino pirkęs naminę degtinę iš V. U., kurį atpažino atpažinimo procesinio veiksmo metu. Šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis aiškiai dėstė mintis, jog naminę degtinę iš V. U. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo bent du kartus per mėn., 0,5 l. kainuoja – 3,50 Eur, o 1 l. – 7 Eur, jis atsinešdavo savo plastikinį butelį ir jis jam įpildavo (2 t., b. l. 66). Tuo tarpu liudytojo V. M. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pagrįstai buvo pripažinti melagingais, kadangi pastarasis iš esmės paneigė ikiteisminio tyrimo metu savo du kartus duotus parodymus, nurodęs, jog buvo neblaivus, pasirašė neskaitydamas, spaudimo jam niekas nedarė, pareigūnų A. ir Ž. nepažįsta. Minėti pareigūnai apklausti teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jų apklausti liudytojai buvo adekvatūs, nebuvo girti, laisva valia pasakė, tai ką jie užrašė. Šiame kontekste nėra pagrindo abejoti liudytojo V. M. nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 kovo 8 d. V. M. patvirtino, kad naminę degtinę, norėdamas pataisyti sveikatą jis pirko iš vyro gyvenančio (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs ir išėjęs iš namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vyrą iš kurio pirko naminę degtinę atpažino asmens atpažinimo pagal nuotrauką procesinio veiksmo metu. Tai, kad iš liudytojų S. A. ir V. M. policijos pareigūnų išimtas ir apžiūrėtas alkoholis buvo naminė degtinė – patvirtina specialisto išvados: iš S. A. paimtas skystis yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 41,1 proc., o iš V. M. išimtas skystis taip pat yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 43,0 proc.

13. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotus nuteistojo ir liudytojų parodymus, juos lygino tarpusavyje ir vienus su kitais, taip pat ir su kitais bylos įrodymais, nurodė, kurie parodymai iš esmės sutampa ir kodėl jais teismas vadovaujasi, taip pat ir tai, kurie bylos įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas laikymas turint tikslą realizuoti, bei realizavimas stipraus alkoholinio gėrimo 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų. Be to, visiškai pagrįstai nuteistojo veiką parduodant naminę degtinę kvalifikavo tik pagal vieną BK 201 straipsnio 1 dalį, kaip padarytą veikiant vieninga tyčia.

14. Dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 ir 2 dalyje, t. y. versliškas ėmimasis komercinės veiklos neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas bei vertimasis uždrausta komercine veikla – kontrabandinių cigarečių pardavinėjimu nuteistasis V. U. iš dalies prisipažino. Tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu V. U. pripažino, kad iš buvusios sutuoktinės L. U. buto (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kontrabandines cigaretes ir kaltinime nurodytu laiku pardavė visiems kaltinime nurodytiems asmenims, tačiau taip elgėsi nesistemingai, nes išpardavė draugui turguje pirktas kontrabandines cigaretes, kurių draugas nepasiėmė. Jo nuomone, tokia veikla galėtų būti vertinama administracinės atsakomybės kontekste, tuo pačiu nepripažino, kad pardavinėjo legalius alkoholinius gėrimus.

15. Kaip jau minėta, nuteistasis iš esmės neginčija, kad vertėsi uždrausta komercine veikla, t. y. pardavinėjo kontrabandines cigaretes kaltinime nurodytais laikotarpiais ir kaltinime nurodytiems asmenims. Šios aplinkybės patvirtintos tiek liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais esančiais bylos medžiagoje. Liudytojai A. G., V. P., G. Č. patvirtino, kad jiems jau seniai žinoma, kad cigarečių nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), galima įsigyti pigiau, nei parduotuvėje, dėl ko jas ir pirko kaltinime nurodytu laikotarpiu iš V. U.. Liudytojų A. G. ir V. P. teigimu, cigaretes jie yra pirkę ir iš nuteistosios L. U.. Atitinkamai buvo pagarsinti ir liudytojo D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog jis pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku, per du kartus, bute (duomenys neskelbtini), per durų tarpą pirko kaltinime nurodytą kiekį cigarečių „Minsk“. Kadangi pastarasis buvo išvykęs į Prancūziją, dėl ko jo apklausa teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apsunkinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėto liudytojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai A. G., V. P., G. Č. pagal nuotrauką atpažino asmenį, iš kurio pirko cigaretes, t. y. V. U.. Taigi, aukščiau aptartų parodymų visuma leidžia konstatuoti, V. U. sistemingai vykdžius uždraustą komercinę veiklą, t. y. kontrabandinių cigarečių pardavinėjimą.

16. Be to, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas V. U., neturėdamas leidimo, iš to paties jo buvusios sutuoktinės L. U. buto (duomenys neskelbtini) pardavinėjo ne tik naminę degtinę, kontrabandines cigaretes, bet neturėdamas licencijos (leidimo) pardavinėjo ir legaliai Lietuvos Respublikoje pagamintus alkoholinius gėrimus tuo laiku, kada jų negalima būdavo nusipirkti parduotuvėse. Liudytojas V. Č. patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) pardavinėjama „naminė“, cigaretės ir „šnapsas“, 7 val. ryte pirko butelį alaus. Paaiškino, kad iš to buto pirko antrą kartą, nes pirmą kartą buvo pirkęs prieš savaitę. Alų pirko, nes labai norėjo išgerti, o tuo laiku parduotuvės dar nedirbo. Kas jam pardavė nematė, nes durys buvo tik pravertos, išėjusį jį sulaikė policininkai. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tai yra, kad pirko butelį alaus „Meister tradicinis“, 6 laipsnių stiprumo už 2,50 Eur, mano, kad butelį pro duris jam padavė vyras, nes taip sprendė iš rankos. Tuo tarpu liudytojo G. M. parodymai teisme buvo pripažinti nepatikimais, kadangi jis nurodė nieko neprisimenantis, teigė turintis sveikatos problemų, tačiau patvirtino, kad buvo kažkada apklaustas policijoje ir tuomet nemelavo. Taip pat nurodė, jog galėjo būti, kad pirko degtinę iš V. U. ir tuomet buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėto liudytojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku, tai apie 08.30 val., jis iš buto (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rudens žinodamas, kad bute gyvenantis vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, prekiauja alkoholiu ne darbo valandomis, iš „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 0,5 l „Sobieski Premium Vodka“ degtinės butelį, už kiek pirko tiksliai nežino, galimai už 11 Eur, nes padavė 20 Eur ir gavo grąžą, kurios neskaičiavo. Pirko nes norėjo išgerti – „pataisyti sveikatą“, negalėjo sulaukti, kol atsidarys parduotuvės, kuriose alkoholis pradedamas pardavinėti tik nuo 10.00 val. Kai pasiėmęs degtinę išėjo į lauką, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ir pats V. U. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pardavęs G. M. butelį degtinės „Sobieski“ už 10 Eur, nors žinojo, kad licencijos neturi. Tuo tarpu liudytojas P. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės paneigė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors patvirtino, kad tyrėja jo negąsdino ir jokio spaudimo jam niekas nedarė, tiesiog nusprendė, kad V. U. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo melagingai. Tokia liudytojo pozicija pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kritiškai. Dėl ko, priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi minėto liudytojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet liudytojas nurodė, jog iš seniau žinodamas, kad vyriškis pravarde „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pardavinėja alkoholinius gėrimus tuo laiku, kol dar parduotuvėse negalima jų nusipirkti, kaltinime nurodytu laiku, tai apie 9.00 val., jis iš „(duomenys neskelbtini)“ už 10 Eur nusipirko 0,5 l butelį degtinės „Sobieski“. „(duomenys neskelbtini)“ už butelį norėjo 11 Eur, bet jis turėjo tik 10 Eur, tai pažadėjo 1 Eur grąžinti vėliau ir „(duomenys neskelbtini)“ sutiko. Pirko, nes blogai jautėsi, jam būtinai reikėjo alkoholio, o parduotuvėse jo galima nusipirkti tik po 10.00 val. Išėjusį su degtine jį sulaikė policininkai. Jis viską prisipažino, iš jo buvo paimtas butelis degtinės, kurį pirko iš „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas paaiškino, kad visas mikrorajonas žino, jog „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėja alkoholį. Jis iš jo yra pirkęs ir prieš du metus, du kartus pirko „valstybinės“ degtinės, tai yra viso iš „(duomenys neskelbtini)“ degtinę pirko tris kartus.

17. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina V. U. neteisėtai vykdomą veiklą, t. y. versliškas komercinės veiklos neturint licencijos (leidimo) – alkoholinių gėrimų pardavinėjimas nuo 2020 m. gruodžio 17 iki 2021 m. vasario 25 d. Šią poziciją sustiprina ir tai, jog kratos metu bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta viso 15 butelių degtinės, tame tarpe ir tokia, kuri buvo išimta iš liudytojų G. M. ir P. K., tai yra 6 buteliai „Sobieski Premium Vodka“, taip pat buvo išimti 3 alaus buteliai, 4 brendžio buteliai, 7 buteliai alkoholinių kokteilių „Pina Colada“, 8 buteliai alkoholinių gėrimų „Party“, 2 vyno buteliai, tai yra toks kiekis, kuris asmeniniam naudojimui, yra akivaizdžiai per didelis. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 2 kvitai, iš kurių matyti, kad už grynus pinigus 2021 m. vasario 16 d. ir 2021 m. vasario 19 d., tai yra per dvi dienas, laiku prieš parduodant liudytojui P. K., buvo nupirkta: viso 10 butelių po 6,90 Eur (sumokėta 69 Eur) degtinės „Sobieski premium“, taip pat 10 butelių degtinės „Stumbras“ po 7,10 Eur (sumokėta 71 Eur), 6 buteliai alaus „Kalnapilis Dvaro“ po 1,05 Eur. Tai yra akivaizdžiai dideliu kiekiu buvo pirkta ir tokia pati degtinė, kokia buvo parduota liudytojams G. M. ir P. K..

18. Nuteistojo V. U. teigimu, nėra pagrindo vadovautis liudytojų parodymais, kadangi pastarieji jį apkalba. Apeliacinės instancijos teismas tokius deklaratyvius nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nuteistieji nepateikė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko minėti liudytojai turėtų apkalbėti nuteistuosius, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi pastarieji neturi, dalis jų betarpiškai net nepažįsta nuteistųjų. Nenustatyta, jog pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu atlikdami liudytojų apklausas darė jiems neleistiną įtaką, dėl kurios jie galėjo duoti iškreiptus parodymus. Tuo pačiu atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl policijos pareigūnų parodymų patikimumo, priešingai nei bando įtikinti nuteistieji, apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla jokių abejonių jų parodymų nuoseklumu ir objektyvumu. Policijos pareigūnai atlikdami savo tiesiogines pareigas pateikė tą informaciją, kuri buvo betarpiškai surinkta atliekant tyrimą, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu nuosekliai dėstydami mintis apie užfiksuotą nuteistųjų vykdomą neteisėtą veiklą, atitinkamai atliktą liudytojų apklausą.

19. Nors nuteistasis V. U. apeliuoja į tai, kad jo veika, t. y. kelių pakelių kontrabandinių cigarečių pardavimas, turėtų būti ANK 492 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo kontekste, tačiau su tokia nuteistojo pozicija aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Šiuo atveju apelianto minimas ANK 492 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytas tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimas. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad V. U. sistemingai vertėsi uždrausta veikla – prekiavo kontrabandinėmis cigaretėmis, tai yra cigaretėmis, kurios neteisėtai buvo įvežtos iš Baltarusijos ir buvo be Lietuvos Respublikos banderolių, ką įrodo liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai byloje. Veikos pobūdis iš esmės skiriasi. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. BK 202 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsakomybę, tam, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

20. Už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus iš tiesų numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė. ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnį siejama su papildomais požymiais, nustatytais BK 202 straipsnyje. Šie požymiai yra veiklos versliškumas arba stambus mastas.

21. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliškumo požymį sudėtingesnis, nes tiek ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“, tiek ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliškai ėmėsi veiklos“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Versliškumas turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo. Versliškumą kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį charakterizuoja veiklos pastovumas (ji tęsiasi gana ilgą laiką), sistemingumas (paprastai ne mažiau nei tris kartus) ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis. Taigi versliškumas identifikuojamas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Bet versliškumą gali charakterizuoti ir kiti požymiai. Tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, atitinkamų priemonių veiklai vykdyti įgijimas ir turėjimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-1/2015). Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog nuteistiesiems inkriminuotos veikos negali būti vertinamos kaip užtraukiančios administracinę atsakomybę. Byloje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, jog abu nuteistieji jiems yra gerai žinomi kaip vykdantys nelegalią prekybą alkoholiu ir kontrabandinėmis cigaretėmis. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tokia informacija apie nuteistuosius policijoje gaunama jau apie 20 metų. Tai, kad tokio pobūdžio veiklos vykdymas nuteistiesiems nėra naujiena patvirtina ir juos charakterizuojanti medžiaga. V. U. yra baustas administracine tvarka už kontrabandinių cigarečių pardavimą (4 t. b. l. 83-86). L. U. atžvilgiu taip pat buvo užvestos net kelios administracinės bylos dėl kontrabandinių cigarečių pardavimo (4 t., b. l. 35-39), nors ne viena administracinė byla dėl prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis, namine degtine - teisme, gavus L. U. skundus, nutrauktos dėl senaties, ir iš esmės dėl įrodymų trūkumo, o baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį prokurorui tuo laiku konstatavus, kad L. U., pardavusios 3 pakelius kontrabandinių cigarečių, veika dar negali būti vertinama, kaip nusikaltimas, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę. Akivaizdu, kad neteisėto pobūdžio prekyba vyko pakankamai ilgą laiką ir sistemingai, prekyba neapsiribojo kokios nors vienos prekės neteisėtu pardavimu, o pasižymėjo pakankamai plačiu spektru, tai yra ir naminės degtinės, ir kontrabandinių cigarečių, ir legalaus alkoholio tuo laiku - kada jis nebuvo pardavinėjamas parduotuvėse – pardavinėjimu, prekiaujant iš tos pačios nuolatinės vietos (duomenys neskelbtini), kurios pastovumas buvo gerai žinomas pirkėjams, taip pat, be atskirų pirkėjų, kaip matyti iš liudytojų parodymų, jau turint ir nuolatinę klientūrą (kurios dalyviai ir telefonu skambindavo susitarti dėl neteisėto pirkimo, ir įspėdavo apie netoliese esančią policiją), kas leido niekur oficialiai nedirbantiems ir legalių pajamų neturintiems ar tam tikru laiku gavusiam tik nedideles pajamas nuteistiesiems gauti pastovias ir, kaip nedirbantiems pragyvenimui reikšmingas pajamas, ką įrodo legalaus alkoholio pardavimas beveik dvigubai brangiau, nei parduotuvėje (iš kvitų matyti, kad „Sobieski“ degtinė parduotuvėje buvo pirkta mokant už butelį po 6,50 Eur, o pirkėjams - liudytojams parduodama po 11 Eur), bei paties nuteistojo nurodytas nuo parduoto kontrabandinio pakelio cigarečių gaunamas pelnas (50 euro centų nuo vieno pakelio). Be to, liudytojo policijos pareigūno E. K. teigimu, nuteistųjų bute Nr. 3 ant lango stovi kameros, kad jie galėtų stebėti aplinką, kas atitinkamai leidžia spręsti apie tam tikrus paruošiamuosius darbus neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti.

23. Aukščiau išvardinti duomenys neabejotinai patvirtina, jog nuteistųjų neteisėta veikla tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, buvo nuolatinio pobūdžio, paslaugos buvo suteikiamos dideliam ratui asmenų, veikla buvo vykdoma neturint atitinkamo leidimo, tame tarpe buvo užsiimama ir tokia komercine veiklos rūšimi, kuria draudžiama verstis Lietuvoje, kuriai nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami. Nurodytos aplinkybės patvirtina „versliškumo“ požymio buvimą nuteistojo veikoje, kas leidžia teigti, kad veikos teisingai kvalifikuotos tiek pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 202 straipsnio 2 dalį. Juolab, kad ANK nenumato atsakomybės už veiklos versliškumą, kadangi šis požymis atspindi ir didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kvalifikavo padarytą veiką kaip nusikaltimą. Be to, visiškai pagrįstai nusikaltimai kvalifikuoti kaip sudarantys idealią nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi visas veikas jungia vieninga tyčia, pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant to paties rezultato.

Dėl nuteistosios L. U. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo

24. Kaip matyti iš nuteistosios L. U. apeliacinio skundo argumentų, ji taip pat iš esmės neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliuoja į tai, jog tiek liudytojai, tiek policijos pareigūnai juos apkalba, be to, nėra aišku, kokiais veiksmais ji tariamai padėjo V. U. daryti nusikalstamas veikas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad bent trys liudytojai patvirtino, jog nuteistoji L. U. kaip ir nuteistasis V. U. prekiavo tiek kontrabandinėmis cigaretėmis, tiek ir alkoholiu. Liudytojai A. G., V. P., S. A. paaiškino, kad ne visada prekiauja vyras, yra pirkę ir iš moters, t. y. L. U.. Liudytojas A. G. ranka parodė į pardavėją moterį, tai yra teismo posėdžio salėje buvusią L. U.. Liudytojos V. P. teigimu, ji nuteistuosius ir anksčiau, ir dabar matydavo kartu, tai supranta, kad jie gyvena kartu. Iš liudytojų policijos pareigūnų K. P., M. Ž., L. A. ir E. K. parodymų, matyti, kad abu nuteistieji, nors ir išsituokę, tačiau faktiškai gyveno kartu ir kartu vykdė nusikalstamą veiką. Šių parodymų kontekste apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl L. U. kaltės veikiant išvien su V. U.. Nors L. U. teigimu, ji nieko nematė ir nežinojo, kad jos buvęs sutuoktinis, jai priklausančiame bute laikė stiprius alkoholinius gėrimus, jais prekiavo bei vykdė kito pobūdžio nelegalią prekybą (kontrabandinėmis cigaretėmis), tačiau tokia nuteistosios versija negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip tik pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juolab, kad šiuos jos teiginius paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę visuma.

26. Atsakant į nuteistosios skundo argumentus dėl liudytojų ir policijos parodymų patikimumo vertinimo pažymėtina, kad jie atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Analogiškus skundo argumentus yra nurodęs ir apeliantas V. U. dėl kurių apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs šio nuosprendžio 18 punkte, todėl nėra pagrindo jų kartoti.

27. Kaip matyti iš V. U. pareikšto kaltinimo, ji nėra kaltinama kaip vykdytoja, kas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui kelia nuostabą, tačiau negalinti sunkinti nuteistosios padėties pasisakytina tik dėl jos kaip padėjėjos vaidmens atliktų nusikalstamų veikų kontekste. Nėra abejonių, jog nuteistoji L. U. aiškiai žinojo apie V. U. daromą nusikalstamą veiką ir tam tikslui suteikė jam savo vardu registruotą butą, iš kurio pastarasis darė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką - nuolat prekiavo tiek kontrabandinėmis cigaretėmis, tiek ir legaliu alkoholiu (nes padėjimas prekiaujant namine degtinė, dėl neaiškių priežasčių nuteistajai taip ir nebuvo inkriminuotas). Toks nuteistosios indėlis suteikiant butą buvo ypatingai svarbus, nes užtikrino galimybę ir sudarė sąlygas V. U. vykdyti nusikalstamą veiką, bei garantavo nelegalaus verslo ir iš jo gaunamų nelegalių pajamų stabilumą, perkančių klientų žinojimą, kad tame bute visada gaus norimą nelegalią prekę.

28. Tiek bylos duomenys, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistoji L. U. galėjo be jokių kliūčių patekti į butą, iš kurio buvo nelegaliai prekiaujama. Kratos metu tame bute rasti alkoholiniai gėrimai buvo neužrakintoje spintoje, neužrakintame kambaryje, tai yra bet kam iš gyvenančių bute, tame tarpe L. U., lengvai prieinamoje vietoje. Pasak liudytojo – policijos pareigūno E. K. prieš kratą V. U. sulaikė lauke išėjusį su šuniu, o moteris duris atidarė tik tada, kai durų pjauti atvažiavo gaisrininkai. Kratos metu informacijos neturėjo, kad dar kažkas kitas tuose butuose gyvena, jų žiniomis - ten gyveno tik nuteistieji. Jie gyvena kaip šeima, nes gyvena viename bute, abu butai pereinami. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad L. U. kaip padėjėja žinojo ir suvokė, kad V. U. – su kuriuo ji bendrininkauja suteikdama savo butą nusikalstamai veikai vykdyti - versliškai neturėdamas leidimo užsiima komercine veikla ir verčiasi uždrausta komercine veikla pažeisdamas įstatymus. Šią poziciją taip pat sustiprina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys, iš kurių galima daryti išvadą, kad iš L. U. buto buvo pardavinėjami alkoholiniai gėrimai ir tame procese dalyvavo L. U.. Pokalbių turinys patvirtina, kad V. U. skundžiasi savo dukrai prekybą vykdantis liepiamas L. U., nors to daryti jis ir nenori, skundžiasi, kad jis visą laiką turi prisiimti kaltę, nors viskas yra jos, taip pat ir dukra kalba apie tai, kad motina, tai yra L. U., bando sugalvoti kaip pagrįsti iš kur yra kratos metu rasti pinigai, jos prašo liudyti dėl duodamų pinigų, taip pat žada aiškinti, kad pinigus, paėmęs paskolą, jai davė Mindaugas (sūnus), nors tuo pačiu pasako, jog Mindaugas tą paskolą jau yra grąžinęs, V. U. džiaugiasi, kad piniginėje buvo rasti tik tie pinigai ir gerai, kad nebuvo rasti iš kito maišo. Taip pat užfiksuotas pokalbis, kurio metu V. U. paskambinęs vyriškis klausia ar jis turi alaus, o gavęs patvirtinimą žada ateiti. Užfiksuotas skambutis, kuomet V. U., paskambinęs L. U., įspėja ją dėl prie parduotuvės, tai yra netoli jų namo, stovinčius policijos pareigūnus ir duoda L. U. nurodymą niekam neduoti. Fiksuoti pokalbiai L. U., kai jai apie 13.00 val. paskambinęs vyras prašo butelio „į skolą“, nes kitaip numirs, žada skolą atiduoti gavęs pašalpą, L. U. nurodo, kad V. U. nėra, kad reikia jai pačiai grįžti, kad ji, kaip galima suprasti, sutinka patenkinti prašančiojo norą (...gerai, tvarkoj). Vėliau, apie 16.36 val., tas pats vyras parašo L. U. žinutę „Mentai Atsargiai“, ir dar papildomai paskambinęs informuoja, kad atsiuntė žinutę, nes kieme yra policija, kad ji žiūrėtų, o L. U. atsako – „gerai“. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad L. U. suvokė, kad ji kartu su buvusiu sutuoktiniu bendrai daro aptartą nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti.

29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje visiškai įrodyta, kad L. U. padėdama V. U., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 202 straipsnio 2 dalyje (padėjimas V. U. verstis uždrausta komercine veikla – kontrabandinių cigarečių pardavinėjimu) ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (padėjimas V. U. versliškai vykdyti komercinę veiklą neturint licencijos (leidimo) – alkoholinių gėrimų pardavinėjimu).

30. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog nebuvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reikštų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

31. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

32. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

33. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

34. Pastebėtina, kad BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė asmeniui skiriama tik motyvuojant tokį sprendimą (BK 55 straipsnis). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).

35. Nagrinėjamu atveju V. U. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 201 straipsnio 1 dalis), kitos dvi apysunkių (BK 202 straipsnio 1 dalis, BK 202 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, veikos tyčinės, baigtos, nusikaltimus sieja ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Tuo tarpu L. U. inkriminuotas padėjimas atlikti dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių (BK 202 straipsnio 1 dalis, BK 202 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Nors tiek BK 201 straipsnio 1 dalies, tiek BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, o BK 201 straipsnio 1 dalyje dar ir areštas, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju bausmės tikslus gali pasiekti tik griežčiausios sankcijoje numatytos – terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko abiejų nuteistųjų atžvilgiu neteisingai paskyrė bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bei galutinę subendrintą bausmę, nes pirmą kartą teisiamiems asmenims skyrė aiškiai per griežtas bei neproporcingas padarytoms veikoms bausmes. Aplinkybė, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 2 dalyje V. U., o už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 202 straipsnio 2 dalyje L. U. sankcijoje nustatyta tik vienintelė laisvės atėmimo bausmė, negali būti pagrindas už kitas nusikalstamas veikas, esant alternatyvių bausmių spektrui, skirti išimtinai tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog ydinga yra tokia praktika, kai už nusikalstamos veikos padarymą skiriama griežtesnė, nei pagal sankciją galėtų būti skirta, bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas iš naujo sprendžiant nuteistiesiems skirtinų bausmių, jų bendrinimo, atidėjimo bei atitinkamai numatytų pareigų skyrimo klausimą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

36. Bylos duomenys patvirtina, kad V. U. neteistas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kontrabandinių cigarečių pardavinėjimą. L. U. taip pat nedirba, turi neįgalumą – darbingumas 25 procentai (iki 2028 m. sausio 12 d.), neteista, nors jos atžvilgiu 2 baudžiamosios bylos 2009 ir 2010 m. nutrauktos, 2016 m. birželio 29 d. baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį prokurorui tuo laiku konstatavus, kad L. U., pardavusios 3 pakelius kontrabandinių cigarečių, veika dar negali būti vertinama, kaip nusikaltimas, bausta administracinėmis nuobaudomis, ne viena administracinė byla dėl prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis, namine degtine - teisme, gavus L. U. skundus, nutrauktos dėl senaties, ir iš esmės dėl įrodymų trūkumo. Be to, nenustatyta nei apeliantų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus nuteistųjų sveikatos, jų amžiaus rodiklius bei turtinę padėtį baudos kaip piniginės bausmės skyrimas už atitinkamas veikas yra netikslingas, viešieji darbai taipogi gali būti skiriami tik turint asmens sutikimą, o areštas šiuo atveju neatitinka bausmės skyrimui keliamų tikslų. Tuo tarpu laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros už atskiras nusikalstamas veikas, kaip sankcijoje numatyta alternatyva, šiuo atveju visiškai atitinka nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą ir jų asmenybės santykį. Laisvės apribojimo bausmės dydį parenkant artimesnį minimaliam, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje, diferencijuojant priklausomai nuo nuteistųjų vaidmens nusikalstamos veikos padaryme. Be to, pagal BK 202 straipsnio 2 dalį V. U., o L. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos ir pirmosios instancijos teismo paskirtos vienintelės, t. y. laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas, atsižvelgiant į nuteistųjų atliktų veiksmų apimtį, jų pobūdį, bei asmenybės charakteristiką.

37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šiuo atveju keistinas tokiu būdu: V. U. - pagal BK 201 straipsnio 1 dalį skiriant laisvės apribojimą 5 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje; pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 7 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje; pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 9 mėnesių. L. U. atžvilgiu nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas: - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį jai paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę sumažinant iki 5 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju kiekvieno nuteistojo atžvilgiu taikė bausmių bendrinimą apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Akivaizdu, kad toks bausmių bendrinimo būdas yra palankus nuteistiesiems, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog galutinė subendrinta bausmė V. U. – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, L. U. – 5 mėnesiai laisvės atėmimo, yra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistiesiems minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidedant jiems paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kadangi aukščiau aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti, o nuteistųjų vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jiems būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistųjų padėtį labiau, nei tai šiuo atveju yra būtina. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, be kita ko, sudarytų sąlygas dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų pragyvenimui ir taip skatintų teigiamus nuteistųjų gyvenimo pokyčius. Teismo vertinimu, būtent tokio pobūdžio bausmė, atsižvelgiant į jų asmenybę, yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad jie ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.

38. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą abiems nuteistiesiems paskyrė intensyvią priežiūrą – nuteistųjų buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigota neturėti (nei su savimi, nei patalpose, kuriose būna/gyvena) ir neįsigyti alkoholinių gėrimų/cigarečių. Kaip matyti iš V. U. apeliacinio skundo ir paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme metu, jis būtent ir ginčija jo atžvilgiu taikomus apribojimus elektroninio stebėjimo priemonių pagalba. Be to, su intensyvios priežiūros skyrimu nesutiko ir nuteistoji L. U.. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie nuteistųjų skundo argumentai iš esmės yra pagrįsti. Šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nuteistųjų atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, tiek intensyvi priežiūra su įpareigojimu nustatytu laiku būti namuose, kuomet nuteistieji nėra kaltinami atlikę neteisėtus veiksmus nakties metu, tiek ir įpareigojimas atitinkamai neturėti/neįsigyti alkoholinių gėrimų/cigarečių, paskirti pirmosios instancijos teismo, neatitinka jų padarytų nusikalstamų veikų specifikos ir pobūdžio.

39. Tiek BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, tiek BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jos, kaip skiriama bausmė, turi būti tinkamai individualizuotos, teisingos. Skirdamas įpareigojimą nuteistiesiems neišeiti iš namų tam tikru laiku, bei neturėti (nei su savimi, nei patalpose, kuriose būna/gyvena) ir neįsigyti alkoholinių gėrimų/cigarečių pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamų įpareigojimų reikalingumo, pagrįstumo, realaus jų vykdymo galimybių. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų specifiką, pobūdį, nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, nuteistųjų elgesio kontrolei ir bausmės tikslams pasiekti pakanka V. U. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laiku: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, o L. U. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laiku dalyvauti elgesio pataisos programoje. Būtent tokio pobūdžio įpareigojimai darys teigiamą įtaką asmenų elgesiui, neizoliuos jų nuo visuomenės, ir taip skatins teigiamus jų gyvenimo pokyčius.

Dėl pinigų konfiskavimo

40. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1 dalimi išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kratos metu paimti pinigai -11 200 Eur, iš esmės buvo valdomi abiejų nuteistųjų, kurie nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikimai nepagrindė tų pinigų legalios kilmės, pinigų suma neatitinka jų teisėtų pajamų, todėl, byloje, kaip teismas nurodė, pakankant įrodymų, jog V. U. vykdė jam inkriminuotą nusikalstamą ekonominę veiką, kurią vykdyti L. U. jam padėjo, L. U. parodymai dėl pinigų įgijimo turi būti vertintini kritiškai, o pinigai, kaip gauti iš nusikalstamos veikos, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, siekiant panaikinti galimybę kaltininkams/kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, turi būti konfiskuoti valstybės naudai (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, iš esmės darė tik tikėtino pobūdžio išvadas ir nurodė argumentus, kurie gali būti aktualūs sprendžiant išplėstinio turto konfiskavimo klausimus, t. y. taikant ne BK 72 straipsnio, o BK 72³ straipsnio nuostatas.

42. Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes dėl nuteistosios L. U. rankinėje rastų ir paimtų 11 200 Eur pinigų, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimo bei išsamiai atsakyti į nuteistosios L. U. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas minėtos pinigų sumos konfiskavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą, apygardos teisme buvo apklaustas nuteistosios sūnus liudytojas M. U..

43. Liudytojas M. U. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad mamai L. U. 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo paėmęs 5000 Eur paskolą, be to yra laimėjęs 7500 Eur UAB „TOP SPORT“ lažybų bendrovėje. Laimėtus pinigus programėlės pagalba persivedė į savo banko sąskaitą, dalį nusiėmė, pateikė banko sąskaitos išrašą. Atsižvelgiant į tai, padovanojo mamai 8000 Eur odontologo paslaugoms apmokėti. Mama norėjo susitvarkyti dantis, todėl jai reikėjo 12 000 Eur. Mama važinėjo į Kėdainius, į Kauną. Nuo 2017 m. iki 2020 m. jis oficialiai dirbo, gerai uždirbdavo, pateikė tai patvirtinančią 2018 m. informaciją, nes tik tokį išrašą rado namuose, tačiau patvirtino, jog panašios pajamos buvo ir 2019 m. Su mama pasirašė dovanojimo sutartį, tais metais, kuomet ir buvo jai padovanoti 8000 Eur. Mokesčių inspekcijoje pasakė, kad šios sutarties tvirtinti notariškai nereikia. Paimtą paskolą grąžino, mokėdavo kiekvieną mėnesį iš gauto darbo užmokesčio, kadangi tuo metu dirbo vienoje įmonėje. Iš viso mamai davė 8000 Eur, pradžioje 5000 Eur, kur buvo paimta paskola, vėliau, po kelių dienų davė dar 3000 Eur iš tų kur laimėjo. Jai reikėjo 12000 Eur, nežino ar likusius pinigus ji pati susimokėjo. Visus 8000 Eur išsigrynino bankomate, neatsimena tiksliai kokios kupiūros (buvo po 500, 100, 200, 50 Eur), kupiūros buvo tokios, kokias davė bankomatas (7 t., b. l. 62-63).

44. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo parodymus, viso baudžiamojo proceso eigą, nuteistosios L. U. paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo argumentai dėl neteisėto pinigų dalies konfiskavimo iš esmės yra pagrįsti ir skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

45. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji L. U. nuosekliai teigė, jog rasti grynieji pinigai yra jos asmeninės lėšos, kurias padovanojo sūnus siekiant apmokėti jai teikiamas odontologines paslaugas. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistosios sūnus M. U., pateikęs rašytinius įrodymus patvirtinančius apie jo tuo metu gautas darbines pajamas (7 t., b. l. 60), bei atitinkamai UAB „TOP SPORT“ lažybų bendrovėje gautus laimėjimus (7 t., b. l. 61). Be to, byloje pateikta pinigų dovanojimo sutartis (6 t. b. l. 33), bei pajamų mokesčio deklaracija už 2019 metus (6 t., b. l. 34). Šiuos duomenis apylinkės teismas vertino kritiškai, tačiau apygardos teismo vertinimu, tokia nuteistosios pozicija iš esmės negali būti paneigta, tačiau visa tai yra aktualu sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Gi nagrinėjamu atveju, byloje buvo taikomos ne BK 72³ straipsnio, o BK 72 straipsnio nuostatos.

46. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų dėl pinigų konfiskavimo akivaizdu, kad teismas nagrinėjamoje situacijoje, taikė ne turto konfiskavimui (BK 72 straipsnis), o išplėstinio turto konfiskavimui (BK 72³ straipsnis) būdingus įrodinėjimo standartus. Kitaip tariant, teismas nenustatinėjo ar skunduose minima pas nuteistąją rastų pinigų dalis buvo konkrečių nagrinėjamoje byloje jai inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas niekaip nepagrindė aptariamų pinigų, kuriuos nuteistoji nuosekliai teigė gavusi kaip dovaną iš sūnaus, įgijimo iš inkriminuojamų nusikaltimų, todėl negalėjo jų visų konfiskuoti BK 72 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir įrodytos tos faktinės aplinkybės, jog nuteistoji L. U. padėjo V. U. vykdyti nusikalstamą ekonominę veiką, iš kurios kaip nusikalstamos veikos rezultatas buvo gautas 51 Eur pelnas, tuo tarpu V. U. papildomai atlikta nusikalstama veika, numatyta (BK 201 straipsnio 1 dalis, t. y. neteisėtas įgijimas ir laikymas turint tikslą realizuoti, bei realizavimas stipraus alkoholinio gėrimo) davė 12 Eur pelną. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog abu nuteistieji gavo pajamų iš nusikalstamos veikos, kurios buvo saugomos grynais pinigais, ką patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, kad apie šiuos pinigus yra žinoma ne tik nuteistiesiems, bet ir jų dukrai.

47. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės argumentai dėl dalies nuteistosios turto nepagrįsto konfiskavimo pasitvirtino. Juolab, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (2022 m. spalio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-1020/2022). Atsižvelgiant į visa tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis iš kratos metu V. U. gyvenamojoje vietoje - bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. U., pastarosios rankinėje buvusioje piniginėje, rastų ir paimtų 11 200 Eur (3 t., b. l. 30-35), kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini 51 Eur pagal L. U. ir V. U. bendrai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o likusi pinigų suma, t. y. 11 149 Eur, gražintina nuteistajai L. U.. Iš V. U. konfiskuotini 12 Eur gauti pagal V. U. papildomai inkriminuotą veiką (BK 201 straipsnio 1 dalis, t. y. neteisėtas įgijimas ir laikymas turint tikslą realizuoti, bei realizavimas stipraus alkoholinio gėrimo). Bylos duomenys, nuteistiesiems inkriminuotų ir pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad minėta suma, t. y. 63 Eur įgyta nusikalstamu būdu, todėl ji turi būti konfiskuotina, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.

48. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šiuo nuosprendžiu konfiskuojamą pinigų sumą, t. y. 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o 11 149 Eur (vienuolikos tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų) sumai, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas ir pinigai grąžintini L. U..

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš nuteistųjų

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. APD-2022-08583, kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. U. 93,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Raimundo Gargaso nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 32-34). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą 2022 m. spalio 13 d. pažymą Nr. APD-2022-10779, kurioje prašoma priteisti valstybei iš L. U. 113,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Angelės Fominienės nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 52-58).

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

51. Nagrinėjamu atveju abu nuteistieji yra vyresnio amžiaus (59 m., 61 m.) nedirbantys, V. U. registruotas Užimtumo tarnyboje, L. U. turi neįgalumą. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistųjų skundus, skundai tenkinti iš dalies, iš naujo buvo sprendžiami skirtinos bausmės ir turto konfiskavimo klausimai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgus į nuteistųjų turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas, gynybą užtikrino teismas, tokiu būdu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu bei 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų L. U. ir V. U. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti:

- pagal BK 201 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimą 5 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 7 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimu būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę V. U. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant: 1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 202 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimu būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę L. U. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, bausmės vykdymo atidėjimo laiku įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžio dalį dėl kratos metu V. U. gyvenamojoje vietoje - bute, (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. U., pastarosios rankinėje buvusioje piniginėje, rastų ir paimtų 11 200 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų eurų) konfiskavimo pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš kratos metu rastų 11 200 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų eurų), kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) o likusią pinigų sumą, t. y. 11 149 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus), gražinti nuteistajai L. U..

Iš V. U. vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti 12 Eur (dvylika eurų).

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikiną nuosavybės teisės apribojimą į šiuo nuosprendžiu konfiskuojamą pinigų sumą, t. y. 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o 11 149 Eur (vienuolikos tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų) sumai, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei iš V. U. 93,33 Eur, iš L. U. 113,33 Eur išlaidas už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.