Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1444-657/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: e2A-1444-657/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11831-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Edita Šliumpienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: D. B.

Civilinė byla Nr. e2A-1444-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11831-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.8.; 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-128-1126/2021 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. B. dėl garbės bei orumo įžeidimo ir nesąžiningos konkurencijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti interneto portale www.youtube.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintus vaizdo įrašus:

-(duomenys neskelbtini);

- įpareigoti atsakovą internetiniame portale www.youtube.com paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ įkelti vaizdo įrašą, kuriame būtų pateiktas tokio turinio pareiškimas: „Vaizdo įrašuose pavadinimais: 1) „(duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos, 605 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas pagal verslo liudijimą atlieka laiptų gamybos ir montavimo darbus, apie kuriuos skelbia internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Internetiniame vaizdo įrašų dalinimosi portale www.youtube.com paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ buvo patalpinti penki vaizdo įrašai, kuriuose nurodyti ieškovo atliktų laiptų gamybos ir montavimo statybos darbų kokybės trūkumai. Internetinėje erdvėje šiuo pavadinimu, kaip savo prekės ženklu, naudojasi atsakovas D. B.. Vaizdo įrašuose tariamus defektus nustatantis asmuo taip pat prisistato kaip D. B.. Šie vaizdo įrašai neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, neatitinka sąžiningos konkurencijos taisyklių.

3. Pirmajame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra konkretūs klaidingi teiginiai, pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, menkinantys ieškovo verslo ženklo „(duomenys neskelbtini)“ vardą. Vaizdo įraše nepateikiami jokie įrodymai apie atsakovo kvalifikaciją statybos darbų ekspertizės srityje, nepateikiama informacija apie defektų nustatymui naudotus prietaisus. Vaizdo įraše matyti, jog prietaisai yra ženkliai panaudoti, todėl galimai nebeatitinka savo gamyklinių parametrų. Nepateikta informacija apie defektų nustatymui naudotus metodus.

4. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas nurodė, jog ieškovas nekokybiškai sumontavo pakopas ir turėklus, o atsakovas turėklus pakeitęs į kokybiškus. Atsakovas vaizdo įraše aptaria, neva, nekokybiškai atliktus pakopų montavimo darbus, nors ieškovas šiame objekte montavo tik metalinį laiptų karkasą.

5. Trečiajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo pateikiami teiginiai apie netinkamą laiptų montavimo technologiją yra niekuo nepagrįsti.

6. Ketvirtajame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ teigiama, jog dizainerė V. atliktus laiptų vizualizacijų darbus perdavė ieškovui, o ieškovas už juos nesumokėjo. Ši informacija nepagrįsta jokiais įrodymais. Vizualizacijų pas dizainerę V. ieškovas niekada neužsakė.

7. Penktame vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog ieškovas nekokybiškai atliko laiptų montavimo darbus ir atsisako ištaisyti darbų defektus. Tačiau ieškovas specializuojasi išimtinai tik laiptasijų (laiptų karkaso) įrengime, objektuose laiptų pakopų ir/ar turėklų įrengimo darbų neatlieka. Ieškovas dirba savarankiškai, jokios meistrų komandos neturi. Vaizdo įraše nepateikiama įrodymų (pvz. statybos darbų projektas, užsakovo darbų užsakymas, sutartis dėl statybos darbų atlikimo, susirašinėjimas ar pokalbių išklotinė).

Atsiliepimas

8. Atsakovo nurodomi tariami ieškovo statybos darbų defektai yra nustatyti tam kvalifikacijos neturinčio asmens, naudojantis nesertifikuotais įrankiais ir neakredituotais metodais. Ieškovas atsakovo nurodytuose objektuose darbus atliko tinkamai ir kokybiškai, pastabų dėl kokybės trūkumų iš užsakovų nesulaukė. Atsakovas vaizdo įrašuose pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas ieškovo garbę ir orumą žemina ir skelbimais internete. Ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl šmeižto (BK 154 str. 1 d.). Kauno apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi atsakovo veikoje nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai

9. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą D. B. nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti interneto portale www.youtube.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą vaizdo įrašą: „(duomenys neskelbtini)“, esantį internetiniu adresu (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą D. B. internetiniame portale www.youtube.com paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ įkelti vaizdo įrašą, kuriame būtų pateiktas tokio turinio pareiškimas: „Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie A. V. taip pat tiesiogiai siejanti ją su ekrane atsirandančią informaciją „(duomenys neskelbtini)“ yra klaidinga ir neatitinka tikrovės“. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. B. ieškovui 555 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

11. Teismas nurodė, kad pirmajame vaizdo įraše ((duomenys neskelbtini)) internetiniu adresu (duomenys neskelbtini) įrašo (duomenys neskelbtini) min. atsakovas teigia: „(duomenys neskelbtini)“, 3:50 min. atsakovas nurodo „(duomenys neskelbtini)“, 4:42 min. nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ 5:43 min. nurodo, kad „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyti teiginiai („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) [...]“,„ [...], (duomenys neskelbtini) [...]) pasižymi modalumu ir emociniu vertinimu, todėl nelaikytini žinia, o yra asmeninė atsakovo nuomonė apie atliktų darbų kokybę.

12. Dėl antrojo vaizdo įrašo ((duomenys neskelbtini)), esančio internetiniu adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas teigia, kad jo garbę ir orumą pažeidė šios atsakovo frazės: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

13. Vaizdo įraše taip pat teigiama, kad pakopų įrengimo darbus, kuriuos kritikuoja atsakovas, atliko ne ieškovas, o „(duomenys neskelbtini)“, išsakomos frazės akivaizdžiai pasižyminčios emociniu vertinimu: „(duomenys neskelbtini)“ (5:40 min.), „(duomenys neskelbtini)“ (5:19 min.), „(duomenys neskelbtini)“ (7:25 min.), „(duomenys neskelbtini)“ (10:25 min.), „(duomenys neskelbtini)“ (15:20 min.). Įvertinus iš esmės emocinį teiginių turinį ir kontekstą, antrajame vaizdo įraše ((duomenys neskelbtini)) esančios frazės laikytinos kritiška ieškovo išsakyta nuomone, o ne žinia.

14. Visuose vaizdo įrašuose naudojami teiginiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kokybę negali pažeisti tokių jo subjektinių teisių kaip garbė ir orumas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra siejama su ieškovo asmeniu, su kurio apibūdinimu paprastai siejamas vardas ir pavardė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ieškovo registruotas prekės ženklas. Ieškovas nėra registravęs nei tokio prekės ženklo, nei juridinio asmens tokiu pavadinimu. Tai, kad internete yra internetinė svetainė tapačiu pavadinimu, kurioje ieškovas pristato savo prekių asortimentą, nėra pakankamas pagrindas priešingai išvadai. Internetinės svetainės pavadinimas nesuteikia jos naudotojui tapačios apimties teisių, kurias suteikia juridinio asmens pavadinimas arba registruotas prekės ženklas. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 13, 14 straipsniais, prekės ženklo apsauga bei savininko išimtinės teisės į prekės ženklą atsiranda nuo jo registracijos momento. Nurodyti atsakovo teiginiai, pirmiausiai, išsakyti kaip kritiška nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, nepažeidė ieškovo, kaip fizinio asmens ar ūkio subjekto, teisėtų interesų.

15. Vaizdo įrašo („(duomenys neskelbtini)), esančio internetiniu adresu (duomenys neskelbtini) frazės: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Frazės išsakomos kaip nuomonė, kitų emocionalių frazių kontekste (pvz.„ (duomenys neskelbtini)“ (4:28 min.)) ir vertinamos kaip asmeninė, kritiška atsakovo nuomonė apie atliktų darbų kokybę, nesiejant minėtų darbų su konkrečiu asmeniu. Tuo tarpu frazė „(duomenys neskelbtini)“ yra formuluojama kaip nuomonė. Tai nėra informacija apie faktus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Teiginys formuluojamas, skelbiant požiūrį, komentuojant, vertinant duomenis, darant išvadą. Šis teiginys neatitinka žiniai keliamų reikalavimų.

16. Ketvirtajame vaizdo įraše („(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) kalba ne atsakovas, o asmuo, kuris prisistato „dizainere V.“, atsakovas šiame vaizdo įraše nekalba, todėl atsakovas nėra tinkamas atsakomybės subjektas, jis negali atsakyti už kitų asmenų pateiktą informaciją, išskyrus, jeigu ji akivaizdžiai neteisinga arba klaidinga ir jam apie tai buvo žinoma, ją talpinant internete. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl ieškinys D. B. atžvilgiu šioje dalyje atmestinas.

17. Penktajame vaizdo įraše („(duomenys neskelbtini)“), esančio internetiniu adresu (duomenys neskelbtini), frazės: „(duomenys neskelbtini)“ (šią frazę sako ne atsakovas, o mergina vaizdo įraše), atsakovas sako „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ yra nuomonė, kadangi jomis yra skelbiamas asmeninis kritinis požiūris, mintys ir komentarai apie ieškovo atliktą darbo kokybę, o ne informacija apie faktus ir jų duomenis, kurie grindžiami objektyviai patikrinama įrodymo priemonėmis tiesa. Vaizdo įrašas taip pat remiasi kito asmens, o ne paties atsakovo faktų vertinimu. Taip pat toks nuomonės išsakymas nors ir gali sukelti neigiamas emocija, tačiau yra pakankamai korektiškas ir atitinka asmens teisę reikšti kritinį požiūrį apie aplinkoje egzistuojančius reiškinius, todėl dėl šių teiginių negali kilti atsakovo civilinė atsakomybė.

18. Atsakovo frazė, esanti vaizdo įraše („(duomenys neskelbtini)“), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (6:54 min.), jog „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ieškovo garbę ir orumą, sumenkino jo, kaip ūkio subjekto, reputaciją ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui šioje apimtyje. Po šios atsakovo frazės ekrane atsiranda užrašas „(duomenys neskelbtini)“.

19. Pats kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas negali būti laikomas pažeidžiančiu ieškovo garbę ir orumą. Viešai pateiktą informaciją teismas vertino, kaip paskleistą žinią, jog dėl A. V. veiksmų yra kreiptasi į policiją, tiesiogiai siejant ją su informaciją, jog minėtas asmuo yra sukčius (vizualizuojant informaciją kuri buvo pasakoma žodžiu). Teisė reikšti nuomonę taip pat nėra absoliuti. Reikšdamas nuomonę, asmuo turi likti korektiškas, nesiekti tyčinio asmens pažeminimo naudojama terminologija, gestais ar veiksmais. Asmenybei apibūdinti ir vertinti panaudojus tokius teiginius kaip „sukčius“, kai minėtas teiginys logiškai susiejamas su prieš tai pateikta informaciją apie kreipimąsi dėl konkretaus asmens į teisėsaugos organus, aiškiai įvardijant jo vardą ir pavardę, kai pateikta informacija vienareikšmiškai susiejama, teiginiai neabejotinai kiekvienam taip apibūdintam žmogui sukelia neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl jų nepagrįstas naudojimas ar neįrodymas, jog tai atitinka asmens turimas savybes, vertinamas kaip garbės ir orumo įžeidimas, sudarantis pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsniu bei atsižvelgus į informaciją vaizdo įraše, ieškovas ir atsakovas vykdo ir gali vykdyti konkuruojančią ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje, taigi, atitinka ūkio subjekto sąvoką. Aplinkybė, kad šalys yra konkurentai patvirtinama ne tik vaizdo įrašuose, tačiau ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados nutarimu 2015 m. lapkričio 19 d. atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime, remiantis ieškovo parodymais, nurodoma, kad ieškovas su atsakovu prieš pusę metų gamino laiptus, o įvykus konfliktui D. B. internete įdėjo informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Nutarime nurodyta, kad D. B. veiksmuose įžvelgiami požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, tačiau ikiteisminis tyrimas pagal šią nusikalstamą veiką neatliekamas, o procesas pradedamas teisme, esant nukentėjusiojo skundui ar prokuroro reikalavimui. Nagrinėjamu atveju nei vaizdo įrašas, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo paskleisti teiginiai apie ieškovą atitinka tikrovę, todėl informacijos pateikimas apie fizinį asmenį A. V., siejant jį su užrašu apie sukčius, vaizdo įraše pripažintini kaip paskleisti bei žeminantys ieškovo garbę ir orumą.

21. Neturtinės žalos buvimo fakto ieškovas neįrodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad išgyvenimai sukėlė neigiamas ilgalaikes psichologines pasekmes (sukrėtimą, neviltį, pažeminimą, psichologinių sutrikimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Ieškovas iš esmės neįrodinėjo neturtinės žalos dydžio ar neigiamo atsakovo viešintos informacijos poveikio jam, sukeltų neigiamų pasekmių, reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš esmės grįsdamas tik neturtinės žalos, kaip satisfakcijos, funkcija. Iš esmės tapati pozicija išsakoma ir 2021 m. vasario 22 d. patikslinto ieškinio 49 punkte. Tačiau su baudine funkcija neturtinės žalos dydis ar jos buvimo faktas iš esmės negali būti siejamas. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos buvimo ir jos dydžio, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

22. Siunčiama pretenzija ir joje nurodomi reikalavimai tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jos tikslas buvo išvengti teisminių ginčų ateityje. 605 Eur išlaidos priskirtinos prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlyginamos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Nors suformuluotas kaip materialinis reikalavimas, savo esme šis reikalavimas yra procesinis. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 605 Eur kaip nuostolius ir 5 procentų procesines palūkanas atmestinas.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Ieškovas A. V. apeliaciniame skunde prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo pirmame, antrame, trečiame ir penktame vaizdo įrašuose išsakytos frazės yra atsakovo nuomonė, o ne žinia, ir kad ši nuomonė nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Atsakovas vaizdo įrašuose akivaizdžiai skleidžia žinią, o ne nuomonę. Jis nenaudoja žodžių „mano nuomone“, „mano vertinimu“, o pateikia konkrečius teiginius. Be to, šiuose vaizdo įrašuose nurodoma informacija gali būti patikrinama įrodymais ir objektyviai nustatoma. Pirmajame, antrajame, trečiajame vaizdo įrašuose atsakovo teiginius galima patikrinti, pavyzdžiui, užsakius teismo ekspertizę, sulyginus ieškovo objekte faktiškai atliktus darbus su užsakovo užduotimi, STR reikalavimais, projektine dokumentacija. Atsakovas teismo procese nedalyvavo, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Penktame vaizdo įraše teiginiai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ yra ne nuomonė, jie gali būti labai lengvai patikrinami. Atsakovas teismo procese nedalyvavo, į bylą neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išsakytus faktus. Atsakovui nedalyvaujant procese, nebuvo įmanoma išsiaiškinti, kas yra asmuo, kurio faktų vertinimu penktajame vaizdo įraše remiasi atsakovas, nes vaizdo įraše tokie duomenys nepateikti. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Penktojo vaizdo įrašo 4:37 min. teiginys, jog „(duomenys neskelbtini)“. Toks teiginys yra akivaizdus ieškovo garbės ir orumo menkinimas. Dėl atsakovo procesinio neveikimo nebuvo galimybės liudytojais apklausti vaizdo įrašuose filmuojamų asmenų bei išsiaiškinti, ar tikrai atsakovui apie vaizdo įraše skelbiamą klaidingą informaciją nebuvo žinoma. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas atsakovo procesinį neveikimą (procesinių dokumentų neteikimą, nedalyvavimą teismo posėdžiuose, paaiškinimų neteikimą) turėjo vertinti, kaip jo nebendradarbiavimą, ir visas dėl atsakovo vaizdo įrašuose matomų asmenų bei nurodomos informacijos (ne)tikrumo kilusias abejones turėjo vertinti atsakovo nenaudai. Atsakovo aktyviais veiksmais yra paniekinama viena iš pagrindinių ieškovo vertybių – profesinė kompetencija. Ieškovui ši vertybė yra itin svarbi, kadangi jis savo kvalifikacijos kėlimui laiptasijų gamyboje ir montavime yra skyręs didžiąją savo gyvenimo dalį. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog visuose vaizdo įrašuose naudojami teiginiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kokybę negali pažeisti tokių ieškovo subjektinių teisių kaip garbė ir orumas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra siejama su ieškovo asmeniu, su kurio apibūdinimu paprastai siejamas vardas ir pavardė. Vaizdo įrašai yra nukreipti ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo sumenkinimą, juose nekalbama apie kitus šios įmonės darbuotojus ir/ar šios įmonės veiklos ypatybes. Vaizdo įrašuose nuosekliai kartojamas fizinio asmens A. V. vardas ir pavardė. Ieškovas prašė ginti jo, kaip fizinio asmens A. V., garbę ir orumą, neprašė ginti prekės ženklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Prekių ženklo įstatymo 13 ir 14 straipsnių prasme. Didžioji dalis klientų ieškovą suranda būtent pagal šią svetainę, todėl tapatina ieškovo veiklą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, jokios įmonės nėra įregistravęs. Vien faktas, jog atsakovas nepasidomėjo ieškovo veiklos vykdymo principu ir netinkamai interpretuoja jo veiklos formą, negali atleisti atsakovą nuo atsakomybės už ieškovo A. V. garbės ir orumo pažeidimą. Teismas visiškai nepasisakė apie atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nors ieškovas savo reikalavimą panaikinti penkis vaizdo įrašus kildino ir iš atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ieškovas ir atsakovas yra tiesioginiai konkurentai. Duomenys apie nekokybišką ieškovo darbą yra paskelbti internetinėje erdvėje. Tikrovės neatitinkančių teiginių apie ieškovo nekokybiško darbo stilių platinimas vertintinas, kaip siekis nesąžiningai įgyti konkurencinį pranašumą, menkinant savo konkurentą.

1.3. Teismas, nepagrįstai atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto. Atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė itin svarbų teisinį gėrį ir svarbią ieškovo vertybę – profesinę kompetenciją. Atsakovas vaizdo įrašais ženkliai sumenkino ieškovo įgūdžius ir žinias laiptų montavimo srityje. Buvo esminiai pažeista ieškovo profesinė reputacija. Ieškovas jaučia neužtikrintumą dėl savo ateities laiptų gamybos versle. Ieškovo reikalaujama iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius ir yra teisinga, protinga bei sąžininga. Civilinėje byloje Nr. e2-11514-541/2019 buvo susidariusios labai panašios faktinės aplinkybės.

1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 605 Eur išlaidos pretenzijos rengimui ir pateikimui priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlyginamos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Šios išlaidos susidarė dar prieš bylos nagrinėjimą ir yra niekaip nesusijusios su nagrinėjama civiline byla. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl jo kaltės turėtas išlaidas. Atsakovui neišplatinus tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos, ieškovo teisės nebūtų pažeistos, todėl šių nuostolių jis nebūtų patyręs.

24. Atsakovas D. B. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl ginčo esmės

26. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

27. Byloje nustatyta, kad interneto tinklapyje www.YouTube.com buvo paskelbti keli įrašai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. atliktus darbus:

- „(duomenys neskelbtini)“, paskelbta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) d., filmuota (duomenys neskelbtini) d.);

- „(duomenys neskelbtini)“, paskelbta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) d.);

- „(duomenys neskelbtini)“, paskelbta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) d.).

28. Ieškovas 2020 m. balandžio 23 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, kurioje reikalavo pašalinti iš interneto portalo nurodytus įrašus, paskelbti vaizdo įrašą paneigiantį šiuos įrašuose tikrovės neatitinkančią informaciją ir atlyginti patirtus nuostolius.

29. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje pavartota sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Dėl pažeidimo fakto

31. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta įrodymų, kad aukščiau nurodytus įrašus apie ieškovą interneto tinklapyje www.YouTube.com paskelbė ne atsakovas D. B., o kitas asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaizdo įrašai buvo patalpinti visiems prieinamoje interneto svetainėje, kurioje yra sudarytos galimybės ją peržiūrėti tretiesiems asmenims, todėl darytina išvada, kad žinia buvo paskleista.

32. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

33. Apeliantas A. V. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai vaizdo įrašuose paskelbtą informaciją vertino kaip atsakovo išsakytą kritišką nuomonę, bet ne kaip paskleistą žinią, žeminančią jo garbę ir orumą.

34. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pirmajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, antrajame įraše „(duomenys neskelbtini)“, trečiajame įraše „(duomenys neskelbtini)“ ir penktajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ pateikti komentarai apie ieškovo atliktus darbus yra atsakovo D. B. išsakyta kritiška nuomone, o ne žinia, išskyrus pirmajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“atsakovo pasakyta frazė (6:54 min), jog „(duomenys neskelbtini)“. Po šios atsakovo frazės ekrane atsiranda užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, ši atsakovo pasakyta frazė pažeidė ieškovo garbę ir orumą, sumenkino jo kaip ūkio subjekto reputaciją, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl pirmojo vaizdo įrašo

36. Pirmiausia, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, įpareigojo atsakovą D. B. nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti interneto portale www.youtube.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, paskelbtą internetiniu adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovą portale įkelti atitinkamo turinio vaizdo įrašą, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, liečiantys pirmąjį vaizdo įrašą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

Dėl antrojo ir trečiojo vaizdo įrašo

37. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai antrajame ir trečiajame įrašuose pateiktą žinią vertino kaip nuomonę, nes atsakovas skleisdamas šią informaciją nenaudoja žodžių „mano nuomone“, „mano vertinimu“.

38. Ieškovo vertinimu, antrajame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ yra kalbama apie tai, jog neva ieškovo padaryti laiptai „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašo pavadinime yra naudojami žodžiai „(duomenys neskelbtini)“, todėl akivaizdu, jog laiptasijos klibėjimas vaizdo įrašo žiūrovams sudaro įvaizdį, jog darbai atlikti itin nekokybiškai: atsakovas teigia, jog „(duomenys neskelbtini)“ (0:35 min), „(duomenys neskelbtini)“ (1:58 min), „(duomenys neskelbtini) (2:23 min).

39. Trečiajame vaizdo įraše atsakovas teigia, jog „(duomenys neskelbtini)“ (2:40 min), „(duomenys neskelbtini)“ (6:30 min), „(duomenys neskelbtini)“ (9:50 min), „(duomenys neskelbtini)“(10:53 min).

40. Apelianto nuomone, atsakovas vaizdo įrašuose kalba apie ieškovo naudojamus tariamai netinkamus darbų atlikimo metodus ir vaizdo įrašo žiūrovui sudaro įspūdį, jog ieškovas darbus atliko nekokybiškai, nors tokius atsakovo išsakytus faktus galima labai paprastai patikrinti, pvz. užsakius teisminę ekspertizę. Duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Be to, atsakovas skleisdamas šią informaciją nenaudoja žodžių „mano nuomone“, „mano vertinimu“.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos ieškovo reikalavimą, konstatavo, jog ieškovo nurodytos atsakovo vaizdo įrašuose pasakytos frazės akivaizdžiai pasižyminčios emociniu vertinimu, laikytinos kritiška ieškovo išsakyta nuomone, o ne žinia.

42. Atskiriant žinią nuo nuomonės, būtina įvertinti išsakytos informacijos kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. EŽTT praktikoje skiriami teiginiai, kuriais konstatuojamas faktas (angl. statements of fact), ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien v. Lenkija, pareiškimo Nr. 51744/99; 53 p.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas esminis dalykas, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo byloje, turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016). Žinia yra teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai esantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Taigi, nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, bet ji subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016).

43. Analizuojant atsakovo išsakytus teiginius, būtina įvertinti, ar atsakovo išsakyta nuomonė yra visiškai išgalvota, ar pagrįsta tam tikrais duomenimis. Taip pat svarbu įvertinti, kokia forma atsakovas išsakė savo nuomonę (vertinamuosius teiginius). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas aukščiau nurodytus teiginius išsakė, filmuodamas užsakovų nurodytus faktus, jog kliba laiptų pakopos, turėklai (2 ir 3 vaizdo įrašai). Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog laiptų maršo pakopos ir turėklai kliba, todėl vien tai, kad atsakovas vaizdo įrašuose, išsakydamas, savo nuomonę apie laiptasijos įrengimo technologiją, jos ir laiptų maršo pakopos santykį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų asmenų, dariusių laiptų turėklus, tarpusavio ryšius, nepavartojo žodžių „aš manau“, „mano manymu“, nėra pagrindas atsakovo išsakytus teiginius kvalifikuoti žinia ir duomenimis CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme. Byloje nagrinėjami atsakovo aukščiau išsakyti teiginiai atitinka nuomonės ir vertinamųjų teiginių sampratą.

44. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo ir atsakovo santykiuose yra tam tikra įtampa, taigi ir tam tikra konfliktinė situacija. Pažymėtina, kad, esant šalių konfliktinei situacijai, šalims leidžiama vartoti didesnį emocinį krūvį išreiškiančius žodžius, abiem pusėms taikomas aukštesnis pakantumo kritikai standartas, juolab, kad abi pusės yra verslininkai, todėl teisėjų kolegijos vertinimus, apelianto argumentai, nesudaro pagrindo kitaip vertinti antrajame vaizdo įraše atsakovo išsakytų, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl atsakovo tinkamumo

45. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl ketvirtojo vaizdo įrašo „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinimo, konstatavo, jog šiame vaizdo įraše kalba ne atsakovas, o asmuo, kuris prisistato „diplomuota interjero dizainere V.“, todėl atsakovas nėra tinkamas atsakomybės subjektas, jis negali atsakyti už kitų asmenų pateiktą informaciją, išskyrus jeigu ji akivaizdžiai neteisinga arba klaidinga ir jam apie tai buvo žinoma ją talpinant internete.

46. Apelianto teigimu, atsakovas, nedalyvaudamas teismo posėdžiuose, nepateikė jokių įrodymų apie pateikiamos informacijos teisingumą, ją pateikusį asmenį, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti formalų / blanketinį sprendimą dėl šio ieškinio reikalavimo.

47. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-701/2015).

49. Nagrinėjamos bylos atveju, byloje reikalaujama pašalinti vaizdo įrašą paskelbtą atsakovo, kuriame „interjero dizainerė V.“ pasakoja apie nesutarimus su ieškovu dėl atliktų darbų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju reikalavimas yra pareikštas netinkamam atsakovui.

50. Be to pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 str. 3 d., 346 str. 2 d.1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, todėl teisėjų kolegija pagal bylos duomenis pasisako dėl ginčo esmės.

Dėl ketvirtojo vaizdo įrašo

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas orientuoja į tai, kad sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003).

53. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant reikalavimą dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, svarbu nustatyti ne tik žinių paskleidimo faktą, bet ir tai, ar asmuo, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tą padarė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

54. Pažymėtina, kad laisvė laisvai reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, taip pat teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra konstitucinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Tačiau informacijos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas, kuris naudojasi savo teisėmis, privalo laikytis įstatymais nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti laisvėmis, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

55. Kaip matyti iš bylos duomenų, ketvirtąjį vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė internete atsakovas, tačiau įraše kalba ne atsakovas, o interjero dizainere prisistatanti V., teigianti, jog perdavė ieškovui A. V. atliktus darbus, tačiau ieškovas už juos nesumokėjo.

56. Kaip jau minėta, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaizdo įraše „dizainerės V.“ išsakytus priekaištus – „(duomenys neskelbtini)“ (1:10 min), „(duomenys neskelbtini)“ (1:47 min), bei „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtoje žinutėje: „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją.

57. Taigi, atsakovas D. B., disponuodamas informacija apie ieškovą, nepaisydamas didesnio atsargumo, nuosaikumo poreikio, nepatikrinęs kito asmens skleidžiamos informacijos patikimumo, teisingumo, kritiškai neįvertinęs informacijos šaltinio, paskleidė šio išsakytus teiginius, kurie laikytini aiškiai žeminančio pobūdžio.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjusi vaizdo įrašą daro išvadą, kad atsakovas, paskelbdamas aukščiau nurodyto turinio vaizdo įrašą, taip paskleisdamas informaciją apie ieškovą, jos nepagrindžiant jokiais faktais ir įrodymais, siekė sumenkinti patį ieškovą, jo kaip verslininko reputaciją. Iš pateikiamos informacijos galima spręsti, kad ieškovas, apgaulės būdu siekia gauti nemokamas paslaugas, kas leidžia teigti, jog tokiu ieškovo, tiek kaip fizinio asmens, tiek kaip verslininko garbė ir orumas, todėl tokie veiksmai negali būti toleruojami ir vertinami kaip gintina saviraiškos laisvės aspektu kritika.

Dėl penktojo vaizdo įrašo

59. Pirmosios instancijos teismas penktajame vaizdo įraše paskelbtą informaciją vertino, kaip nuomonės išsakymą, remiantis ir kito asmens faktų vertinimu, kuri nors ir gali sukelti neigiamas emocijas, tačiau yra pakankamai korektiška ir atitinka asmens teisę reikšti kritinį požiūrį apie aplinkoje egzistuojančius reiškinius, todėl dėl šių teiginių negali kilti ir atsakovo civilinė atsakomybė.

60. Apelianto teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių išsakytus faktus.

61. Kaip matyti iš penktojo vaizdo įrašo („(duomenys neskelbtini)“), esančio internetiniu adresu (duomenys neskelbtini), jame kalbanti mergina rodo laiptų pakopas ir teigia, kad „tą metalinę konstrukciją ir tas laiptų medines pakopas“ padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (0:15 min). Vėliau įraše taip pat mergina teigia, kad „(duomenys neskelbtini)“ (0:21 min), kad laiptų pakopas darė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, su kuriuo „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ (1:35 min) UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (3:27 min). Vėliau įraše pasigirsta komentaras „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (4:21 min), „(duomenys neskelbtini)“.

62. Įvertinus vaizdo įraše skelbiamą informaciją, galima spręsti, jog laiptų trūkumai atsirado dėl netinkamo laitų projekto, ką patvirtina teiginiai „(duomenys neskelbtini)<...>“ „(duomenys neskelbtini)<...>“, ar „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuris darė medines pakopas, netinkamai atlikto darbo, tačiau atsakovas savo komentaruose pats įvardija UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. V., kaip asmenį netinkamai atliekantį darbus. Taigi, kiekvienam vidutinių gabumų asmeniui aišku, kad vaizdo įraše turima omenyje būtent ieškovas A. V..

63. Byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog projektavimo darbus atliko ir medines pakopas pagamino ir įrengė ieškovas, kas leidžia daryti išvadą, kad teiginiai esą ieškovas kaip netinkamai atlieka darbus, ir dėl to nukenčia užsakovai yra visiškai neįrodyti (CPK 178 str.),

64. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo veiksmai (vaizdo paskelbimas, nepatikrinus kito asmens skleidžiamos informacijos patikimumo, teisingumo), pridedant savo komentarus apie ieškovą vertintini kaip sąmoningi, nukreipti į ieškovo kaip verslininko asmenį, nes jais buvo demonstruojama akivaizdi nepagarba ieškovui, jo profesinei veiklai, kompetencijai. Tokiu elgesiu atsakovas akivaizdžiai nepaisė visuomenėje galiojančių įprasto ir pagarbaus elgesio normų, juolab, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus, galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir dėl to galinčias kilti pasekmes.

65. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-30/2014). Taigi neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.

66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas vaizdo įraše nuomonę išreiškė nesąžiningai ir neetiškai, įžeidė ieškovą ir pažemino jo garbę ir orumą (CPK 178 str., 185 str.), peržengdamas saviraiškos laisvės ribas, nesilaikydamas geros moralės ir elgesio standartų, turėdamas tikslą sumenkinti ieškovą visuomenės akyse, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CK 6.263 str. ).

Dėl verslo ženklas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimo

67. Pirmosios instancijos eismas taip pat konstatavo, jog visuose vaizdo įrašuose naudojami teiginiai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kokybę negali pažeisti tokių jo subjektinių teisių kaip garbė ir orumas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra siejama su ieškovo asmeniu, su kurio apibūdinimu siejamas paprastai vardas ir pavardė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ieškovo registruotas prekės ženklas. Tai, kad internete yra internetinė svetainė tapačiu pavadinimu, kurioje ieškovas pristato savo prekių asortimentą, nėra pakankamas pagrindas priešingai išvadai. Internetinės svetainės pavadinimas nesuteikia jos naudotojui tapačios apimties teisių, kurias suteikia juridinio asmens pavadinimas arba registruotas prekės ženklas.

68. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog jis teismo neprašė ginti prekės ženklo UAB „(duomenys neskelbtini)“ LR prekių ženklo įstatymo 13 ir 14 str. Prasme, tik siekė apginti savo, kaip fizinio asmens, A. V., garbę ir orumą. Ieškovas tarp klientų laiptų gamybos srityje yra žinomas kaip internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) savininkas. Didžioji dalis klientų Ieškovą suranda būtent pagal šią svetainę, todėl tapatina ieškovo veiklą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas lygiai taip pat sutapatino Ieškovą su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir klaidingai įvardino ieškovą kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Atsakovas kažkodėl mano, jog egzistuoja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vaizdo įrašuose vis kartoja, jog A. V. jos vadovas, tačiau ieškovas veiklą vykdo pagal verslo liudijimą ir jokios įmonės nėra įregistravęs.

69. Kaip matyti iš byloje pateikto Verslo liudijimo Nr. SP991115-1 (mokestiniai metai 2018), Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo (2018 m.) ieškovas veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, todėl atsakovo veiksmai, siejant ieškovo A. V. veiklą su, juridinių asmenų registre neregistruotos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir internetine svetaine (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra ieškovas, neatitinka tikrovės.

V. Dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo

70. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

71. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

72. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

73. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, t. y. šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015). Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

74. Įvertinus bylos medžiagą pagal neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką, darytina išvada, kad atsakovas, siekdama ieškovo pažeminimo, viešai formavo neigiamą nuomonę apie jį, sukėlė neigiamus ieškovo išgyvenimus bei pagrįstą nerimą dėl galimos profesinės veiklos. Todėl, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, visuma šios bylos aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta.

75. Ieškovas A. V. prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdama dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad vaizdo įrašai atsakovo buvo paskelbti viešai internete interneto puslapyje, su juo galėjo ir gali susipažinti bet kuris asmuo, turtintis interneto prieigą. Įvertinus paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį, besitęsiantį laikotarpį nuo pažeidimų padarymo, tai, kad įrašai, formuojantys nuomonę apie ieškovo, kaip verslininko asmenį, daromi sistemingai, remiantis teisingumo, protingumo bei teisingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), sprendžia, kad 1 000 Eur suma yra adekvati, pakankama, teisinga ir protinga apelianto patirtos neturtinės žalos satisfakcija padaryto pažeidimo aspektu s, todėl priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 1.5 str., 6.250 str., CPK 185 str.).

76. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 605 Eur išlaidos pretenzijos rengimui ir pateikimui priskirtinos prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu ir atlyginamos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Apelianto teigimu, šios žalos turinį sudaro ieškovo advokato teisinės pagalbos išlaidos ikiteisminiame ginčo nagrinėjime, kuomet buvo siekiama užkirsti kelią teisminiam ginčui, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

77. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog šios išlaidos vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą iki bylos iškėlimo teisme, nes susidarė dėl ikiteisminio ginčo sprendimo būdo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

78. Kadangi apelianto reikalavimas yra patenkintas ir jo naudai priteistas 1 000 Eur neturtinės, tenkinamas taip pat reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

79. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

80. Pagal CPK 93 straipsnio ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

81. Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1 851 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 36 Eur žyminis mokestis, ir 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateiktais iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos: iš jų 605 Eur išlaidos dėl ginčo sprendimo ikiteisminiu būdu (2020 m. balandžio 1 d. išankstinė sąskaita faktūra 2020 Nr. 000001 ir 2020 m. balandžio 2 d. sąskaitos išrašas), 1 210 Eur išlaidos dėl ginčo sprendimo teisme (2020 m. gegužės 13 d. sąskaita faktūra STR Nr. 002747 ir kasos pajamų orderis STR Nr. 2019/33; 2021 m. sausio 29 sąskaita faktūra STR. Nr. 003244 ir kasos pajamų orderis STR Nr. 2019/46; 2021 m. vasario 22 d. sąskaita faktūra STR. Nr. 003285, 2021 m. kovo 31 d. sąskaita faktūra STR. Nr. 003361 ir 2021 m. balandžio 13 d. kasos pajamų orderis STR Nr. 2019/49. Ieškinį patenkinus iš dalies (30 proc.), ieškovui buvo priteista 555 Eur bylinėjimosi išlaidų.

82. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeistus, perskirstytinos ieškovo turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškinyje buvo pateikti keturi savarankiški reikalavimai: 1 ) įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti interneto portale www.youtube.com paskyroje (duomenys neskelbtini) patalpintus vaizdo įrašus; 2) įpareigoti atsakovą interneto portale www.youtube.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paneigiantį vaizdo įrašą; 3) priteisti neturtinę žalą; 4) priteisti nuostolius. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas – ieškinys yra patenkintas iš dalies (80 procentų), tai iš atsakovo ieškovui priteistina 1 480,80 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje taip pat taikoma ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas prašė priteisti 641 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš jų 36 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 605 Eur už teisinę pagalbą, pagrįstą rašytiniais įrodymais (2021 m. gegužės 25 d. sąskaita faktūra STR Nr. 003463) pateiktais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovui priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

84. Byloje pirmosios instancijos teismas turėjo 17,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 14,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo – 3,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje https://www.YouTube.com patalpintuose įrašuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie ieškovą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskleista informacija žeidžia ieškovo garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti interneto portale www.youtube.com paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ patalpintus vaizdo įrašus:

- „(duomenys neskelbtini), paskelbta internetiniu adresu: (duomenys neskelbtini);

- „(duomenys neskelbtini)“, paskelbta internetiniu adresu: (duomenys neskelbtini);

- -„(duomenys neskelbtini)“, paskelbta internetiniu adresu: (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) internetiniame portale www.youtube.com paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ įkelti vaizdo įrašą, kuriame būtų pateiktas tokio turinio pareiškimas:

„Vaizdo įrašuose pavadinimais „(duomenys neskelbtini), taip pat tiesiogiai siejanti ją su ekrane atsirandančią informaciją „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie A. V. yra klaidinga ir neatitinka tikrovės“.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 480,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,28 Eur (keturiolika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 3,57 Eur (tris eurus 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasEdita Šliumpienė