Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo ieškovo A. J. ieškinį atsakovei J. S. dėl garbės ir orumo pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S., kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovės J. S. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, - asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas straipsnis „Medikų išrašytas gydymas pašiurpino artimuosius: papasakojo, kaip viskas vyko“; ieškovas pateikė į bylą šio straipsnio kopiją (e. b. l. 8-13). Straipsnyje buvo aptariamas ieškovas ir jo, kaip gydytojo, vykdoma veikla. 2017 m. spalio 3 d. 14:16 val. prie šio straipsnio esančioje komentarų skiltyje buvo patalpintas komentaras iš įrenginio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), ir parašyta: „Man atrodo, kad tam (duomenys neskelbtini) senai baltas bilietas priklauso. (duomenys neskelbtini) turėtų aiškiai pasakyti, kad jis ne alternatyviu gydymu, o šarlatanizmu užsiima. Gaila žmonių. Sunkiai sergantys žmonės už šiaudo griebiasi, o čia Onko skyriaus vedėja juos į rankas šarlatanams psichopatams atiduoda. Man, kaip gydytojai, tai gėda šitai skaityti buvo, kaip žmogui, gaila žmonių, iš kurių tyčiojamasi tiesiog...“; ieškovas pateikė į bylą šio komentaro kopiją (e. b. l. 14). Šiame komentare paskleista informacija neatitinka tikrovės, todėl žemina jo garbę ir orumą ir profesinę reputaciją.

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu (dėl garbės ir orumo gynimo) ir prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą už jo garbės ir orumo pažeminimą.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 21, 22, 25 straipsniuose. Esant prieštaravimui tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina aiškintis, ar buvo išlaikyta šių konstitucinių vertybių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčo duomenys buvo paskleisti 2017 m. spalio 3 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini), kuris yra viešai prieinamas, todėl pripažintinas ginčo duomenų paskleidimas.

Faktas, kad žinios yra apie ieškovą, akivaizdus, nes minėtame straipsnyje rašoma apie A. J..

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovė pažemino ieškovą šiais komentarais: „seniai baltas bilietas priklauso“, „jis ne alternatyviu gydymu, o šarlatanizmu užsiima“, „į rankas šarlatanams psichopatams atiduoda“. Teismo vertinimu, minėtos paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo asmens garbę ir orumą, nes jomis siekiama sudaryti neigiamą įspūdį apie ieškovą, kaip nekompetentingą gydytoją, menkinanti ieškovo asmenį, tokios asmens savybės moralės požiūriu yra netinkamos. Be to, iš atsakovės paskleisto komentaro turinio matyti, kad jis yra tvirtinamojo pobūdžio, o komentaro formuluotės bei informacijos pateikimo konstrukcija sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės, t. y. konstatuoti esant ieškovo garbės ir orumo įžeidimą.

Ieškovas teigia, kad atsakovė minėtais komentarais paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, nes ieškovas ne alternatyviu gydymu, o šarlatanizmu užsiima. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus pagrindžiančius, jog jis oficialiai teikia alternatyvios medicinos paslaugas pagal galiojančią medicinos praktikos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam suteikta teisė verstis medicinos gydytojo profesine kvalifikacija. Taip pat, ieškovas pateikė Kauno medicinos universiteto profesinės kvalifikacijos pažymėjimus, kurie patvirtina, kad jis 2007 m. sausio 15 d. Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų klinikoje baigė kursus „Įvadinis kursas „Homeopatija““ visų profesinių kvalifikacijų gydytojams, bei 2007 m. vasario 24 d. Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rūpybos katedroje baigė kursus „Paliatyvioji pagalba“ įvairių specialybių gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Ieškovas pažymėjo, kad homeopatija pagal galiojančius teisės aktus priskiriama prie alternatyvaus gydymo rūšių ir yra licencijuojama veikla, profesija „gydytojas homeopatas“ pagal Lietuvos Respublikos gydytojų profesinių vardų sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V-43, 64 punktas), taip pat homeopatija priskiriama ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. balandžio d. įsakymo Nr. V-273 dėl 2004 m. gegužės 14 d. priežiūros paslaugų sąrašo, 56 punktas). Dėl nurodyto, akivaizdu, kad paskelbtos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą.

Teismo vertinimu, atsakovė teiginiais „seniai baltas bilietas priklauso“, „į rankas šarlatanams psichopatams atiduoda“ formuoja visuomenės nuomonę, kad ieškovas turi psichikos sutrikimų. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje, esančiame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio šarlatanas reikšmė, - „nemokša, apsimetantis mokovu, sukčius, apgavikas“. Frazeologijos žodyne pateikiama sąvokos „baltas bilietas“ reikšmė, - atleidimas nuo karo tarnybos, t. y. jis gavo baltą bilietą – „nereikės jam kariuomenėj tarnaut; turi baltą bilietą, neskauda galvą; būdamas sveikas sveikutėlis gavau baltą bilietą“. Atsakovės teiginiai, akivaizdžiai formuoja ieškovo vertinimą kaip neveiksnaus asmens. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Todėl, darytina išvada, kad atsakovė teiginiais įžeidė ieškovo garbę ir orumą, sumenkino jo savivertę ir profesinę reputaciją bei ieškovas buvo pažemintas visuomenės akyse.

Teismo vertinimu, minėtos paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą, nes ieškovas yra vadinamas neetiškais žodžiais, yra nepagarbiai atsiliepiama apie jo asmenybę, užimamas pareigas, protinius sugebėjimus, bendravimo įgūdžius. Atsakovės ieškovui priskirtos savybės „seniai baltas bilietas priklauso“, „jis ne alternatyviu gydymu, o šarlatanizmu užsiima“, „į rankas šarlatanams psichopatams atiduoda“ pagal savo prasmę yra užgaulios ir žeminančios, atsižvelgiant į pateiktos informacijos kontekstą buvo pavartotos siekiant įžeisti, pažeminti ieškovo asmenį. Iš atsakovės paskleistų teiginių turinio matyti, kad jie yra tvirtinamojo pobūdžio, o jų formuluotė bei informacijos pateikimo konstrukcija sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad paskleisti faktai žemina ieškovo garbę ir orumą bei neatitinka tikrovės, todėl konstatuotinas ieškovo A. J. garbės ir orumo įžeidimas.

Reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas taip pat turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį). Teismui pripažinus paskleistus duomenis žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės laikytina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. gerbti kito asmens garbę ir orumą, pažeidimu. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovui kilo neturtinė žala, pasireiškusi neigiamomis emocijomis ir išgyvenimais, viešu pažeminimu, pablogėjusia ieškovo dalykine reputacija.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, kad ieškovas įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrindė neturtinės žalos atsiradimo faktą. Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant tokiam ieškinio reikalavimui, ir nustatytinų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (CK 6.250 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu, kadangi iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovas yra viešas asmuo CK 2.24 straipsnio 6 dalies prasme, kad duomenys yra paskelbti apie tokio asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą ar kad ieškovui turėtų būti taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga.

Ieškovas neturtinę žalą, kurią jam padarė atsakovė, paskleisdama tikrovės neatitinkančius, žeminančius ieškovo garbę ir orumą duomenis, įvertino bendra 3 000,00 Eur suma. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.205 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl padarytos neturtinės žalos dydžio įvertina jos padarymo pasekmes (ieškovui sukėlė neigiamas emocijas bei išgyvenimus, ieškovo darbinei ir visuomeninės veiklos aplinkai, su kuria bendrauja ieškovas, galėjo kilti abejonių dėl ieškovo reputacijos, gero vardo), šią žalą padariusio asmens kaltę (sąmoningai skleidė duomenis apie ieškovą, kurių tikrumo negalėjo įrodyti duomenų skleidimo metu), jo turtinę padėtį (teismui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis). Ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovės 3 000,00 Eur, tačiau, pažymėtina, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog paskelbti duomenys sukėlė jam ilgalaikes pasekmes, jog ieškovas turėjo sveikatos problemų, susijusių su duomenų paviešinimu, ar kt., todėl, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką bei minėtas bylos aplinkybes, ieškovo reikalaujamos neturinės žalos dydis mažintinas iki 1 000,00 Eur. Esant šioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24, 6.245, 6.250 straipsniai).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 68,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (22,73 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 15,45 Eur (99,00 Eur x 0,2273 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 15,45 Eur (penkiolikos eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.