Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės - G. D., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutraukta.

G. D. perduotas laiduotojos D. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą.

- uždrausta 2 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones;

- 16 MGL, t. y. 800 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - laikiną specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti, G. D. vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – vykdysiančiai institucijai.

Automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pas G. D., nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sugrąžinti (palikti visam laikui) laisvai disponuoti savininkui G. D., o 2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – G. D. nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2021 m. liepos 18 d. apie 01.41 val. kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)-ajame kilometre, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki vidutinio 2,01 promilės girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė tik prokuroras, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti G. D. baudžiamojo poveikio priemonės - transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. D. vairavo automobilį „Audi A4“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,01 promilių neblaivumas), taip pažeisdamas KET 14 punkto draudimą asmenims vairuoti transporto priemones neblaiviems. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

6. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendyje išdėstytus motyvus, kuriais yra grindžiamas sprendimas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į šių nuostatų aiškinimą kasacinės instancijos teismo praktikoje, išdėstytoje aukščiau.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju G. D. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės, kuria naudodamasis jis įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konfiskavimą, išimtinai vertino tik konfiskuotino turto požymius atitinkančios transporto priemonės vertę, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens turtinės padėties kontekste. Apylinkės teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į G. D. pajamas ir turtinę padėtį, automobilio vertė yra sąlyginai didelė. Taip pat žemesnės instancijos teismas pažymėjo, jog automobilis reikalingas tenkinti kasdieniams šeimos poreikiams, įskaitant tėvų valdžios vykdymą dviem mažamečiams vaikams, be to, kaltininkui yra paskirta alternatyvi piniginė sankcija (įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą). Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog paskyrimas kaltininkui papildomai dar ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų proporcingumo nagrinėjamos veikos pobūdžiui bei paties G. D. pavojingumui kriterijaus. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali, kadangi ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog teismas nedetalizavo, kokia konkrečiai yra vidutinė G. D. priklausančios transporto priemonės rinkos vertė, o byloje, apart G. D. parodymų (jog 2021 m. sausio 6 d. jis įsigijo automobilį už 7 200 Eur), nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų nustatyti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę. Tokia išvada padaryta nepakankamai įvertinus G. D. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. netinkamai įvertinus nusikaltimo, už kurį jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnį, kaltininkui nustatytą neblaivumo laipsnį bei kitas aplinkybes, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Motyvavimas sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo, kai įvertinama tik turtinė padėtis asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nevertinamos veikos aplinkybės, yra negalimas.

9. G. D. charakterizuojamas teigiamai. Jis neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus nėra baustas, dirba, yra sukūręs šeimą, kuria rūpinasi. Taip pat nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau įvertinusi G. D. įvykdyto nusikaltimo rūšinį pavojingumą ir konkrečias šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kad vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, padaromų tik tyčiniais veiksmais, keliantis didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai; kad G. D. apie pusę 0,5 l stipraus alkoholio išgėrė prieš pat vairuodamas automobilį ir jam nustatytas 2,01 promilių neblaivumas; kad vairavo neblaivus kartu su automobilyje buvusia mažamete dukra), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog transporto priemonės „Audi A4“ konfiskavimas neatitiktų šios baudžiamosios poveikio priemonės paskirties, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams ir nederėtų su kitomis G. D. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Taikymas G. D. vien tik baudžiamojo poveikio priemonės – 16 MGL (800 Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimas naudotis specialia teise, apygardos teismo įsitikinimu, neleis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Negalima sutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jo motyvais, kad turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga priemonė. Vertindama apylinkės teismo nustatytą įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, teisėjų kolegija pažymi, jog ne mažesnė kaip 800 Eur dydžio bauda, yra skiriama už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. kai vairuotojo neblaivumas nesiekia 1,5 promilės. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neblaiviam vairuotojui taip pat privaloma skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, t. y. analogišką poveikio priemonę, numatytajai BK 68 straipsnyje. Taigi, transporto priemonės nekonfiskavimas šiuo atveju reikštų, jog G. D. patirtų iš esmės vienodas sankcijas, kaip ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą padaręs asmuo, nors jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra neabejotinai kur kas didesnis. Nors turtinė asmens padėtis gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar konkrečios transporto priemonės, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimas nepažeis proporcingumo ir teisingumo principų, tačiau ji negali būti pernelyg sureikšminta.

10. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimą, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnis – buvo taikytas netinkamai. Dėl šių priežasčių prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, G. D. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Atitinkamai, keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą pas G. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sugrąžinti (palikti visam laikui) laisvai disponuoti savininkui G. D., o nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

11. Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams, nenustatė nuo kada skaičiuojamas jos terminas. Nors dėl šio nuosprendžio trūkumo apeliacinių skundų negauta, tačiau siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis tikslintina. Toks patikslinimas, dėl to nesant apeliacinio skundo, šiuo atveju galimas, kadangi juo G. D. teisinė padėtis nėra pabloginama.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškino, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimas) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones.

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidarė analogiška situacija, kuri buvo nagrinėjama išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. J. 2021 m. liepos 19 d. nutarimais G. D. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kuris tą pačia dieną ir buvo paimtas. Akivaizdu, jog paskyrus G. D. šias kardomąsias priemones, jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl daroma išvada, kad G. D. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams – pradėtina skaičiuoti nuo tos dienos, kada buvo paskirtos kardomosios priemonės, t. y. 2021 m. liepos 19 d.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 12 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6947 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistąjį G. D., sudaro 77,94 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nagrinėjamu atveju, būtina pabrėžti, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. D. yra vienintelis dirbantis šeimoje, išlaiko savo 2 mažametes dukras bei sugyventinę, taip pat dukrą iš pirmosios santuokos, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 600 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms G. D. turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne nuo baudžiamosios atsakomybės atleistojo G. D., o vyko pagal prokuroro pateiktą apeliacinį skundą, antrinė teisinė pagalba G. D. buvo teikiama ne jo prašymu, o dėl imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš G. D. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už G. D. suteiktą antrinę teisinę pagalba iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio apeliacinį skundą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikinai saugomą pas G. D., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) laisvai disponuoti savininkui G. D., o 2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę – G. D. nuosavybės teisės į šį daiktą apribojimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio, „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN:(duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN:(duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.

Nurodyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - termino pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 19 d.

Kitas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nepriteisti iš G. D. valstybės naudai 77,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 12 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PER-6947.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.