- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2-1373-1125/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Marcinas Dubovskis, Aleksandras Višnevskis
dalyvaujant ieškovei B. M., ieškovės B. M. atstovui advokato padėjėjui Marcin Dubovski, atsakovės J. V. atstovui advokatui Aleksandrui Višnevski,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. M. pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės J. V. priteisti 1 817,62 Eur dydžio skolą, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė iki pusseserės I. Č. mirties, (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir skolino jai pinigus sumokėti už jos butui adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, telefono sąskaitas, maistą, vaistus ir kitus buičiai reikalingus daiktus. Pati I. Č. neturėjo galimybės naudotis savo pajamomis, kadangi jai skirtą banko kortelę neteisėtai pasisavino ir ja disponavo tretieji asmenys, dėl to banko kortelė buvo užblokuota. Dėl savo amžiaus ir pažengusios demencijos I. Č. taip pat negalėjo naudotis interneto banku, todėl ieškovė iki mirties iš savo asmeninių lėšų skolino pinigus I. Č. kasdieniams buitiniams poreikiams tenkinti, įsiskolinimams už komunalinius mokesčius padengti, taip pat po pusseserės mirties ieškovė už savo lėšas ją palaidojo.
3. Teigia, kad mirusiosios I. Č. palikimą priėmė atsakovė J. V. Taigi, atsakovė kaip palikimą priėmusi įpėdinė turi pareigą grąžinti ieškovei 1 817,62 Eur dydžio I. Č. skolą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė J. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodo, kad velionei I. Č. gyvenant savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė ja rūpinosi, t. y. reguliariai pas ją lankėsi, atveždavo ir pagamindavo maisto, nupirkdavo buitinių ir kitų priemonių, vaistų, nuolat susiskambindavo ir bendraudavo. Vieną dieną atsakovė atvykusi pas velionę jos nerado. Vėliau ji sužinojo, kad ieškovė pasiėmė velionę pas save, kad ją rūpinsis ir prižiūrės viena, ir nuo to laiko iki mirties ją prižiūrėjo.
6. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepateikia jokių velionės banko kortelės užblokavimo faktą pagrindžiančių įrodymų, taip pat ieškovė nenurodo kokie asmenys naudojosi velionės kortele. Dėl to šie ieškovės teiginiai yra laikomi deklaratyviais ir neįrodytais.
7. Be to, ieškovė nepateikia sveikatos būklę pagrindžiančių įrodymų. Dėl to, nėra aišku, kaip tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl pinigų skolinimo ir jų grąžinimo sąlygų bei kaip ieškovė skolino velionei pinigus mokesčiams už velionės butą po velionės mirties ir kokiu būdu tikėjosi juos atgauti. Pastebi, kad iš ieškovės pateiktų mokėjimų yra matoma, kad beveik visi mokėjimai už velionės butą buvo atlikti jau tikėtina velionei mirus: pvz. 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, 2021 m. liepos 7 d. mokėjimas 412-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.
8. Teigia, kad ieškovė paėmė velionę prižiūrėti geranoriškai ir niekieno neverčiama, o atsakovei nurodė nesikišti į jų šeimyninius reikalus, t. y. ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais prisiėmė pareigą prižiūrėti giminaitę, kartu prisiėmė pareigą savanoriškai apmokėti velionės priežiūros išlaidas. Dėl to šių išlaidų reikalavimas iš atsakovės yra akivaizdžiai nesąžiningas.
9. Kita vertus, velionė turėjo santaupų grynaisiais pinigais, taip pat banko sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškiniu pateikti mokėjimai už velionės butą yra atlikti grynaisiais pinigais, labiau tikėtina, kad mokėjimai buvo atlikti ne iš ieškovės asmeninių lėšų, o iš velionės turėtų santaupų grynais pinigais.
10. Pažymi, kad atsakovė yra gavusi ne mažesnę negu 320 Eur laidojimo pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Be to, išlaidos už gedulingus pietus negali būti laikomos pagrįstomis ir priteistinomis, kadangi tai nėra ir negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis. Ieškovė neinformavo atsakovės, kad I. Č. mirė, nepakvietė jos į gedulingus pietus, nesiūlė prisidėti prie laidojimo išlaidų, nes anot ieškovės, tai buvo šeimos reikalas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad iš esmės nėra aišku už kokius asmenis buvo mokama – tikėtina, kad per nurodytus pietus dalyvavo ieškovė ir jos šeimos nariai, giminaičiai, todėl reikalavimas apmokėti šeimos pietus yra mažų mažiausiai nesąžiningas.
11. Taip pat pastebi, kad ieškovė išlaidas už giesmininkus įrodinėja ranka surašytu rašteliu. Atsakovė pareiškia, kad toks įrodymas negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi tai nėra įstatymo reglamentuotas apskaitos dokumentas patvirtinantis piniginę operaciją. Dėl to šio dokumento pagrindu 40 Eur išlaidos negali būti priteistos.
12. Teismo posėdžio metu ieškovė B. M. ir ieškovės atstovas advokato padėjėjas Marcin Dubovski palaikė ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pažymėjo, kad atsisako dalies reikalavimų 320 Eur sumai, todėl galutinė reikalaujama suma yra 1 497,62 Eur.
Atsiliepimas
13. Teismo posėdžio metu atsakovės J. V. atstovas advokatas Aleksandras Višnevski palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad po I. Č. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal testamentą priėmė atsakovė J. V.; pagal VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenis atsakovei J. V. nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. sausio 19 d. priklausė ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovės teigimu, ji prižiūrėjo I. Č. iki jos mirties bei apmokėdavo jos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius bei kitas būtinas įmokas ir išlaidas. Ieškovės teigimu, šias prievoles įvykdžius ieškovei, ji įgijo teisę reikalauti šių sumokėtų sumų iš atsakovės kaip I. Č. įpėdinės. Atsakovės teigimu, ieškovė geranoriškai ir niekieno neverčiama prisiėmė pareigą prižiūrėti giminaitę, kartu prisiėmė pareigą savanoriškai apmokėti veliones priežiūros išlaidas, todėl šių išlaidų reikalavimas iš atsakovės yra nepagrįstas.
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos toje dalyje nutraukimo
16. Teismo posėdžio metu ieškovės B. M. atstovas advokato padėjėjas Marcin Dubovski, kaip nurodyta šio sprendimo 12 punkte, sumažino ieškinio sumą iki 1 497,62 Eur.
17. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų – 320 Eur (pradinė ieškinio suma 1 817,62 Eur, sumažinta iki 1 497,62 Eur), nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
18. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakius reikalavimų grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškovei gražintina 75 proc. nuo 320 Eur ieškinio sumos, t. y. 13,50 Eur (18 Eur x 75 / 100 proc.).
Dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų atlyginimo
19. Ieškovė nurodė, kad jos patirtus nuostolius sudaro 938, 62 Eur išlaidos už komunalines paslaugas UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, 412-ajai daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybei, bei AB „Telia“ ir Lietuvos draudimas apmokėti. Ši suma yra detalizuota prie ieškinio pridedamose išlaidų lentelėse ir grindžiama prie ieškinio pridedamais rašytiniais įrodymais - paslaugų teikėjų ir pardavėjų išrašytomis sąskaitomis bei kasos kvitais dėl šių sąskaitų apmokėjimo (CPK 178 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
21. Šiuo atveju susiklostė teisinė situacija, kad mirus palikėjai I. Č., jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo įpėdinė pagal testamentą, atsakovė J. V. Tuo tarpu, ieškovė B. M. pagal pateiktus duomenis, mokėjo tam tikras rinkliavas, mokesčius bei kitas įmokas, susijusias su buto adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu.
22. Nekilnojamojo turto savininko pareigos išlaikant nuosavybę apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Išlaidos skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti šiuo atveju yra bendrosios išlaikymo išlaidos (namo administravimo išlaidos, šilumos karšto vandens, šildymo palaikymas ir pan.).
23. Kaip minėta, pagal VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenis atsakovei J. V. nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. sausio 19 d. priklausė ginčo butas adresu (duomenys neskelbtini).
24. Remiantis pateiktas ieškovės mokėjimo nurodymais skirtais apmokėti 412-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos suteiktas administravimo ir eksploatavimo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), bendra apmokėta suma sudaro 410,24 Eur. Iš pateiktų daugiabučio namo savininkų bendrijos kvitų, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. kovo mėnesiais teiktas administravimo ir eksploatavimo paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo priskaičiuota 159,95 Eur suma. 2021 m. balandžio 8 d. banko pavedimu ieškovė apmokėjo 146,74 Eur sumą daugiabučio namo bendrijai. Remiantis bendrijos išrašytu kvitu už 2021 m. balandžio mėnesį teiktas paslaugas papildomai buvo priskaičiuota 13,68 Eur, bendra likusi nesumokėta suma – 26,89 Eur. Minėtą sumą ieškovė apmokėjo 2021 m. liepos 7 d. nurodymu.
25. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešimų, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), matyti, kad už laikotarpiu nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. balandžio mėnesiais teiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas priskaičiuota 27,12 Eur suma, tačiau buvo permokėta 12,48 Eur. Remiantis pridėtais mokėjimo kvitais ieškovė per Lietuvos paštą 2021 m. vasario 12 d. grynais sumokėjo 39,60 Eur (kvito Nr. 103799). Nurodytas mokėjimas užfiksuotas ir 2021 m. vasario 28 d. UAB „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešime. Kadangi ieškovė permokėjo 12,48 Eur sumą, nurodyta suma turėjo būti sumažintos sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės mėnesio, todėl ieškovė reikalauja atlyginti visą sumokėtą 39,60 Eur sumą.
26. Pagal UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktas sąskaitas, už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. balandžio mėnesiais teiktas šilumos paslaugas buvo tinkamai atsiskaityta, iš viso sumokėta 173,55 Eur (5,45 Eur liepos mėnesį, 100,58 Eur vasario mėn. ir 72,97 Eur balandžio mėn.).
27. Pagal Lietuvos pašto pridėtus mokėjimo kvitus, už šilumos paslaugas grynais pinigais priskaičiuota 173,55 Eur suma buvo sumokėta 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo kvitais Nr. 103836 (85,62 Eur suma) ir Nr. 103799 (5,23 Eur + 9,73 Eur), taip pat 2021 m. balandžio 8 d. Nr. 106158 (72,97 Eur).
28. Taip pat, Vilniaus miesto savivaldybė už 2021 m. I ketvirtį suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), priskaičiavo 42,72 Eur įmoką. Ieškovė pateikė į bylą 2021 m. gegužės 12 d. kvitą Nr. 107652 (45,42 Eur sumai), ir 2021 m. liepos 29 d. kvitą Nr. 110801 (10,68 Eur sumai). Kadangi priskaičiuota 42,72 Eur suma tokią sumą ieškovė ir prašo priteisti.
29. Pagal aptartas aplinkybes matyti, kad nekilnojamojo turto savininke atsakovė tapo tik paveldėjusi turtą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), taigi atsakovės prievolė išlaikyti turtą kilo nuo tada, kai ji tapo turto savininke, tuo tarpu visi mokėjimai atlikti iki šio termino. Šiuo atveju negalima laikyti, kad atsakovė kaip turto savininkė buvo atsakinga už ankstesnio savininko veiksmus išlaikant būstą. Pažymėtina, kad CK 6. 112 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį kreditorius skolos mokėjimo metu žinojo arba apie ją jam buvo pranešta. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad už paslaugas mokėjo savanoriškai ir geranoriškai, nes prižiūrėjo tuometinę buto savininkę I. Č. Kad ieškovę ir mirusiąją I. Č. siejo paskolos teisiniai santykiai ieškovė neįrodinėjo ir šiuo pagrindu ieškinio reikalavimų negrindė, tokių įrodymų byloje nėra.
30. Be nurodytų išlaidų ieškovė taip pat padengė AB „Telia“ teiktas telefono ryšio paslaugas, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Pagal AB „Telia“ pranešimus (be datų), adresuotus I. Č., turėjo būti sumokėta 50,41 Eur (5,69 + 14 + 16,79 + 13,93) suma. Iš viso per Lietuvos paštą už paslaugas buvo sumokėta 41,96 Eur suma (2021 m. vasario 12 d. kvitu Nr. 103799 - 5,48 Eur, vasario 12 d. kvitu Nr. 103836 - 16,79 Eur, balandžio 8 d. kvitu Nr. 106158 – 14 Eur, gegužės 12 d. kvitu Nr. 107652 - 5,69 Eur). Teismo vertinimu, AB „Telia“ teikiamos paslaugos nėra priskiriamos prie būtinų paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu, tai iš esmės papildomos ryšio paslaugos pagal kliento poreikį, todėl šios sumos priteisimas iš nekilnojamojo turto paveldėtojo nebūtų pagrįstas, todėl šioje dalyje reikalavimas tai pat atmestinas ir dėl šių papildomų argumentų. Į bylą taip pat pateiktas Lietuvos pašto mokėjimo kvitas, patvirtinantis 76,82 Eur dydžio būsto draudimo įmokos sumokėjimą, tačiau nėra aišku koks būstas buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ ir kam priskirtas mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad būsto draudimas nėra privalomas ir nėra laikytinas būtinąją paslauga susijusia su būsto išlaikymu, o pasirenkama pagal kliento poreikį, todėl atsižvelgiant į aptartus argumentus prašymas priteisti 76, 82 Eur sumą dėl draudimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas. Pasisakant dėl šių sumų pagrįstumo taip pat paminėtina, kad duomenų, jog šias sumas ieškovė skolino byloje nėra, šios aplinkybės neįrodytos, taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6. 112 straipsnio 4 punkto nuostatą.
31. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 55 punktas).
32. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą kad šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei, jos savanoriškai mokėtas lėšas, susijusias su tuo metu buvusios savininkės I. Č. turto išlaikymu, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai laikyti nepagrįstais ir atmestini.
33. Be to, ieškovė kaip nuostolius prašo priteisti 200 Eur už teisines paslaugas. Nuostolių sampratą apibrėžia CK 6. 249 straipsnio nuostatos. Pagal į bylą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą matyti, kad ieškovei buvo teiktos teisinės konsultacijos dėl paveldėjimo teisinių santykių (2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaita faktūra). Ieškovės pasirinkimas kreiptis į teisininkus dėl paveldėjimo teisinių santykių nėra susijęs su atsakovės atsakomybe pagal šio ginčo dalyką. Tai, kad ieškovė konsultavosi su teisininkais dėl paveldėjimo teisinių santykių yra jos pasirinkimu patirtos išlaidos, teisines paslaugas gavo ji. Dėl šios sumos priteisimo kaip ieškovės nuostolių teismas sprendžia, kad reikalavimo dalis nepagrįsta.
Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo
34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog mirus I. Č. palikimą priėmė atsakovė J. V. Ieškovė mirusiąją palaidojo savo lėšomis, o atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo.
35. Nors civiliniame kodekse nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo ir kapų sutvarkymo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau pagal formuojamą ir toliau plėtojamą kasacinio teismo praktiką pagrįstos išlaidos priteistinos taikant CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šioje įstatymo normoje numatyta įpėdinių teisė panaudoti bendro paveldėjimo dalį laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Jeigu vienas iš įpėdinių palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš mirusiojo asmens turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.59 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.50 straipsniu darytina išvada, kad palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinių kreditoriumi.
36. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. testamente, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, jog I. Č. (palikėja) pageidauja, jog J. V. (įpėdinė ir atsakovė byloje) palaidotų testatorę (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje kapavietėje šalia mirusio sutuoktinio. Šiuo atveju įpėdinė šio testatorės reikalavimo neįvykdė ir kadangi atsakovė palikimą priėmė, o ginčo atveju visas laidojimo išlaidas padengė ieškovė, todėl ieškovė, teismo vertinimu, turi teisę reikalauti atlyginti šias išlaidas iš atsakovės.
37. Iš ieškovės pateiktų laidojimo faktą ir suteiktų paslaugų įkainius patvirtinančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 679 Eur išlaidas, kurias sudaro 539 Eur mokestis UAB (duomenys neskelbtini) už laidojimo prekes ir paslaugas (sumokėta grynais pagal kvitą Nr. 1/2090, sutartis pasirašyta su ieškove) ir 100 Eur mokestis už gedulingus pietus (2021 m. gegužės 11 d. banko pavedimai), taip pat 40 Eur mokestis giesmininkams (2021 m. gegužės 11 d. išrašytas raštelis). Kaip byloje jau nustatyta, ieškovė gavo 320 Eur laidojimo pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir šioje dalyje ieškinio reikalavimo atsisakė, taigi, ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su I. Č. laidojimu sudaro 359 Eur sumą. Teismo vertinimu, nurodyta suma atitinka tokių paslaugų įkainius, taip pat pateikti duomenys pakankami pagrįsti šias paslaugas. Viena vertus teismas sutinka su atsakovės atstovo pastebėjimu, kad pasirašytas raštelis dėl 40 Eur mokesčio giesmininkams nėra tinkamas apskaitos dokumentas, tačiau kita vertus, pagal paslaugų teikimo pobūdį visuotinai žinoma, kad giesmininkams apmokama grynais pinigais. Tuo tarpu tokia ritualinė laidotuvių dalis yra įprasta ir spręsti, kad tai nebūtinos ar nepagrįstos išlaidos nebūtų teisinga.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl laidojimo išlaidų iš atsakovės priteisimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 359 Eur laidojimo išlaidų suma.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (359 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
40. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
41. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
42. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 713,87 Eur sumą (27,50 Eur likusi žyminio mokesčio dalis + 486,37 Eur išlaidos už teisinę pagalbą bei 200 už teisinę pagalbą pagal PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo įtraukta į nuostolius). Pagal jau byloje aptartą 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą matyti, kad ieškovei buvo teiktos teisinės konsultacijos dėl paveldėjimo teisinių santykių, pažymėtina, kad Rekomendacijos nenumato bylinėjimosi išlaidų už konsultaciją priteisimo, tuo tarpu pagal ieškovės pateiktą 2021 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą matyti, kad už ieškinio parengimą aiškiai nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma – 440 Eur, tai pat nurodytos kitos su ieškinio rengimu susijusios išlaidos, viso bylinėjimosi išlaidų suma 486,37 Eur. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dalyje dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstas, kaip aptarta sprendimo 32 punkte, tai ieškovės pasirinkimu patirtos išlaidos. Pažymėtina ir tai, kad bylos eigoje ieškovė šias išlaidas prašė priteisti ir kaip nuostolius, ir kaip bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas abu prašymus vertina kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, ieškovės pagrindė, kad jos patirtos išlaidos byloje sudaro 513, 87 Eur (27,50 Eur likusi žyminio mokesčio dalis + 486,37 Eur išlaidos už teisinę pagalbą).
43. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 349,15 Eur sumą. Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagal bylos apimtį, posėdžių trukmę, teiktus papildomus įrodymus, atitinka aptartas rekomendacijas ir nėra pagrindo jas mažinti.
44. Ieškovės patekintų reikalavimų suma sudaro 20 procentų, atmestų reikalavimų suma 80 procentų (prie atmestų reikalavimų teismas skaičiuoja ir tą dalį dėl kurios ieškovė atsisakė reikalavimo, kadangi atsisakymas buvo dėl to, jog ieškovė toje dalyje reiškė prašymą nepagrįstai), atsitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės priteisiant 102,77 Eur sumą, o atsakovei iš ieškovės 1 079, 32 Eur sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 359 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (359 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 079, 32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Civilinę bylą pagal ieškovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ieškinio reikalavimų – 320 Eur nutraukti.
Grąžinti ieškovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 10 d. pavedimu Nr. 516, mokėjimo užduoties kodas ZJ81446, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.