Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Aivos Survilienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo nuteistojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam V. V. paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-6-309/2023) V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. birželio 5 d. ir nuo 2020 vasario 20 d. iki 2023 m. vasario 3 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 3 d.

Taip pat, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-33-635/2024) V. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – 2 metus ir V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 6 mėnesiams. Į bausmės laiką nustatyta įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Panevėžio apygardos teisme 2025 m. birželio 26 d. gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas, kuriuo prašoma subendrinti nuteistajam V. V. bausmes, paskirtas pagal prieš tai išvardintus nuosprendžius, ir nustatyti subendrintos bausmės vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

– panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį iki bus priimtas sprendimas Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamoje byloje Nr. 1A-228-843/2025;

– arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl V. V. paskirtų bausmių subendrinimo grąžinti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo;

– arba pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria V. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtą 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Žemesnysis teismas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl nuteistajam V. V. paskirtų bausmių subendrinimo ir 2025 m. liepos 7 d. priėmęs skundžiamą nutartį, apie gautą teikimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnyje nustatyta tvarka nepranešęs nuteistajam V. V. ir taip atėmęs galimybę dalyvauti procese, grubiai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į tinkamą teismo procesą, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl teisingo bylos nagrinėjimo bei lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Pažymima, jog teikimas buvo pateiktas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl žemesnysis teismas privalėjo surengti teismo posėdį ir į jį šaukti nuteistąjį bei prokurorą, tačiau teikimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, taip, be kita ko, pažeidžiant ir imperatyvias BPK 362 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas.

1.2. Kita vertus, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog teikimas vis dėlto galėjo būti išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio, tuomet laikytina, jog žemesnysis teismas pažeidė BPK 362 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi teismo pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo išsiųstas tik Lietuvos Respublikos generalinės prkuratūrai. Toks teismo procesinis elgesys, subjektyviai išskiriant suinteresuotus asmenis ir jiems suteikiant nevienodas procesines galimybes (teises) dalyvauti procese, atėmė galimybę nuteistajam V. V. pasinaudoti BPK nustatytomis teisėmis, t. y. teise pateikti atsiliepimą, pareiškimą dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Todėl toks procesas laikytinas šališku, sukliudęs žemesniajam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog aukštesnysis teismas negali ištaisyti šio pažeidimo (priėmus nepalankų sprendimą, neteistasis netektų teisės jį apskųsti), pažeidimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu, dėl ko skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir byla grąžinta žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-304-574/2023, 1S-72-1036/2025; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-414-594/2021, 1S-389-634/2022).

1.3. Žemesnysis teismas, pagal teikimą subendrindamas bausmes nuteistajam V. V., netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiuose, priimtuose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-24-658/2025 ir Nr. 1A-25-658/2025, nurodytus bausmių bendrinimo motyvus ir argumentus. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas išvengti galimo dvigubo bausmių subendrinimo ir nuteistojo V. V. teisinės padėties pasunkinimo, atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių nebendrino, konstatavęs, jog bausmių bendrinimo klausimą tikslinga spręsti vykdymo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu nuteistojo V. V. atžvilgiu Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka vis dar yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-228-843/2025, bausmių bendrinimo klausimas, vadovaujantis prieš tai minėtu Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, galėtų būti išspręstas tik išnagrinėjus apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą Nr. 1A-228-843/2025. Todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo ir nuteistojo teisinės padėties pasunkinimo, nenustačius prieš tai nurodytų esminių proceso pažeidimų, prašoma panaikinti skundžiamą nutartį šiuo pagrindu ir bylą grąžinti žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo.

1.4. Atkreipiamas dėmesys, jog nusikalstamos veikos, kurios buvo išnagrinėtos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, buvo išskirtos iš vieno ikiteisminio tyrimo Nr. 04-7-00007-18, nors nusikalstamos veikos buvo išskirtinai ir betarpiškai susijusios su nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, dėl kurios V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu. Todėl, jeigu visos nusikalstamos veikos būtų nagrinėjamos vienoje byloje, manytina, jog nuteistajam V. V. galutinė subendrinta bausmė nebūtų paskirta griežtesnė nei 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri buvo paskirta minėtu nuosprendžiu. Pasak gynėjo, įvertinus bylų perdavimą ir nuosprendžių priėmimą laike bei prie 11 metų 6 mėnesių pridėtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, paskiriant V. V. galutinę subendrintą bausmę – 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, manytina, kad trijų bylų išskyrimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo pabloginta nuteistojo V. V. teisinė padėtis, kadangi tokiu būdu paskirtos bausmės buvo sudvigubintos.

1.5. Žemesniojo teismo taikytas dalinis bausmių sudėjimas ir galutinės 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam V. V. neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, teisingumo ir proporcingumo principų. Žemesnysis teismas, spręsdamas bausmių subendrinimo klausimą, dėl padarytų proceso pažeidimų negalėjo įvertinti įkalinimo vietų įstaigų pateiktų 2021 m. spalio 1 d., 2020 m. liepos 8 d., 2022 m. sausio 26 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. gegužės 25 d. V. V. charakteristikų, iš kurių matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, o gauti paskatinimai, padėka bei drausminių nuobaudų neturėjimas bei kratos metu iš buvusios sutuoktinės I. V. paimti dokumentai (2022 m. gegužės 5 d. užrašų knygutės ištraukos, rašteliai) leidžia manyti, jog V. V. savo elgesį pakreipė teigiama linkme ir daugiau nebėra linkęs nusikalsti.

1.6. Žemesnysis teismas, parinkamas bausmių bendrinimo būdą, taip pat turėjo įvertinti ir ilgą proceso trukmę, o būtent tai, jog nuo veikų padarymo iki galutinio Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo net 8 metai, per kurios V. V. buvo suėmime nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 2 d. ir nuo 2019 m. vasario 20 d. iki Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio priėmimo, o nuo 2023 m. vasario 3 d. iki dabar pagal minėtą teismo nuosprendį atlieka paskirtą bausmę. Tokia proceso trukmė laikytina per ilga, todėl žemesnysis teismas, bendrindamas subendrintą bausmę su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, turėjo bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. gynėjo advokato A. Molio skundas atmetamas.

Dėl BPK 362 straipsnio nuostatų pažeidimo

Nuteistojo V. V. gynėjo skunde teigiama, jog žemesnysis teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, nesurengdamas teismo posėdžio ir BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nepranešdamas nuteistajam V. V. apie jo atžvilgiu gautą (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo. Pasak gynėjo, tokiu būdu buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, teisingą procesą, lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais sutinka iš dalies.

Pagal BPK 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką numato BPK 362 straipsnis, kurio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis, į kurį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. BPK 362 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims turi pranešti apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. birželio 26 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. V. nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nustatymo. Žemesnysis teismas, nerengdamas teismo posėdžio, 2025 m. liepos 7 d. išnagrinėjo teikimą ir priėmė nutartį, kuria (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkino ir subendrino V. V. įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes. Iš pirmiau aptarto BPK 362 straipsnio 4 dalies teisinio reguliavimo nuostatų išplaukia, jog teikimą nagrinėjantis teismas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kada žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Imperatyvus pagrindas surengti teismo posėdį, t. y. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir šaukti į teismo posėdį suinteresuotus asmenis, yra įtvirtintas tik dėl BPK 362 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų klausimų išsprendimo ir tik tuomet, kuomet teikimas ar prašymas yra paduotas suinteresuoto asmens teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, t. y.: 1) dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos; 2) dėl viešųjų darbų pakeitimo kita bausme ar atleidimo nuo viešųjų darbų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo; 3) dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone; 4) dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme; 5) dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme; 6) dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nustatymo klausimas patenka į BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatytą reguliavimo sritį, (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas nebuvo pateiktas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog žemesnysis teismas, pasirinkęs teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam V. V. nagrinėti nerengiant teismo posėdžio, nepažeidė nei imperatyvių reikalavimų, nurodytų BPK 362 straipsnio 1, 2 dalyse, nei BPK 362 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjantis teismas, nusprendęs nerengti teismo posėdžio, privalo laikytis BPK 362 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarkos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Panevėžio apygardos teismas pranešimą apie gautą teikimą, teismo posėdžio laiką ir teisę per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus išsiuntė tik Panevėžio apygardos prokuratūrai. Todėl sutiktina su skundo argumentais, jog žemesnysis teismas, pranešdamas prokuratūrai, tačiau nepranešdamas suinteresuotam asmeniui – nuteistajam V. V. apie jo atžvilgiu nagrinėjamą teikimą dėl bausmių subendrinimo, iš tiesų nesilaikė BPK 362 straipsnio 5 dalies nuostatų ir padarė baudžiamojo proceso pažeidimą, tačiau sprendžiant klausimą, ar šis pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, turi būti išanalizuotos visos šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis buvo nedelsiant išsiųsta ir įteikta nuteistajam V. V.. Iš pateikto skundo turinio matyti, jog žemesniojo teismo skundžiamos nutarties turinys nuteistajam V. V. yra žinomas, aiškus ir jis suvokia, kokiais teismo pateiktais motyvais (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo buvo tenkintas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skundas buvo paduotas nuteistojo V. V. gynėjo nepraleidus apskundimo termino. Kitaip tariant, žemesniojo teismo padaryta proceso klaida nesutrukdė nuteistajam V. V. pasinaudoti teise į gynybą ir pateikti skundą aukštesniajam teismui, ginčijant nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl, jo ir jo gynėjo manymu, padarytų baudžiamojo proceso įstatymo bei baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Sutiktina su skundo argumentais, jog teismų praktikoje iš tiesų yra atvejų, kuomet nepranešimas suinteresuotam asmeniui apie jo atžvilgiu nagrinėjamą klausimą nuosprendžio vykdymo metu laikytas esminiu proceso pažeidimu ir dėl to byla grąžinta žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus baudžiamojo proceso įstatymų aiškinimas, kuomet pateiktame skunde aukštesniojo teismo prašoma patikrinti nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisingumo vykdymo kontekste neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisinės valstybės principo, teismų instancijų sistemos paskirties bei baudžiamojo proceso teisingumo, greitumo ir ekonomiškumo principų. Taigi atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis V. V. turėjo galimybę apskųsti minėtą nutartį aukštesniajam teismui ir išdėstyti išsamius su ja nesutikimo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytas žemesniojo teismo pažeidimas – nepranešimas apie jo atžvilgiu nagrinėjamą teikimą dėl bausmių subendrinimo, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ir nepagrįstos, taip pat nekliudo aukštesniajam teismui šį pažeidimą ištaisyti ir išnagrinėti teikimą iš esmės, patikrinant skundžiamos nutarties teisingumą. Kitaip tariant, nustatytas BPK 362 straipsnio 5 dalies pažeidimas nelaikytas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, todėl nuteistojo V. V. gynėjo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ir grąžinimo žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistajam V. V. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo V. V. gynėjo skundo argumentais ir Panevėžio apygardos teismo nutarties motyvais, daro išvadą, jog žemesniojo teismo nutartis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, jog žemesnysis teismas bausmių bendrinimo klausimą išsprendė kitaip, nei to norėtų nuteistasis ir jo gynyba, neleidžia abejoti teismo nešališkumu, juo labiau, jog iš skundo turinio galima suprasti, jog teismo šališkumas siejamas ne su BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais, o išimtinai su nustatytu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio aukštesnysis teismas šiame procesiniame sprendime jau pasisakė.

Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022).

Iš Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, matyti, jog V. V. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2017 metais. Taigi nustačius, jog nusikalstamos veikos, už kurias V. V. buvo nuteistas minėtais teismo nuosprendžiais, buvo padarytos iki pirmojo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio priėmimo, darytina išvada, jog žemesnysis teismas skirtingais teismo nuosprendžiais V. V. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

Nors skunde neginčijamas V. V. atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo pagrindas (BK 63 straipsnio 9 dalis), tačiau iš skundo reikalavimų bei motyvų galima suprasti, jog nesutinkama ne tik su paskirtos subendrintos bausmės dydžiu, tačiau ir su apygardos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu. Skunde nurodoma, jog apygardos teismas, pažeisdamas BK 54 straipsnio nuostatas, V. V. paskyrė per griežtą ir neteisingą galutinę subendrintą bausmę – 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą, todėl prašoma, iki kol apeliacine tvarka bus peržiūrėtas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 14 d. nuosprendis, atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių nebendrinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti žemesniajam teismui arba, taikant bausmių apėmimo būdą, V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

Kai bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio pagrindu, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį teismas, bendrindamas už kelias nusikalstamas veikas (taip pat ir bendrindamas atskirais nuosprendžiais) paskirtas bausmes, taiko jų apėmimo būdą tik tuomet, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi nesant nė vienos iš aptariamų sąlygų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje, atskirais teismo nuosprendžiais kaltininkui paskirtos bausmės turi būti subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 arba 4 dalimis, t. y. visiškai ar iš dalies jas sudedant.

Kaip matyti, V. V. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą; Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu – už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą; Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, – už labai sunkaus, sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų, numatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Įvertinus minėtuose nuosprendžiuose nustatytas faktines veikų padarymo aplinkybes, konstatuotina, jog V. V. padarytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis yra nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, bei Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal savo pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas ir apysunkis nusikaltimas), todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės žemesniojo teismo pagrįstai subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 500 MGL (25 000 Eur) baudos bausmę. Ši skundžiamos nutarties dalis neginčijama ir nuteistojo V. V. gynėjo skunde. Atsižvelgiant į tai, jog kitos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties (padarytos skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais), taip pat labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, darytina išvada, kad žemesnysis teismas V. V. paskirtą subendriną 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme ir, parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Šios išvados nekeičia ir skundo argumentai, susiję su šiuo metu apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamąja byla dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kadangi žemesnysis teismas pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą pagrįstai subendrino tik tas nuteistajam V. V. paskirtas bausmes, dėl kurių priimti teismų procesiniai sprendimai jau yra įsiteisėję. Todėl šiuo pagrindu tenkinti skundo prašymą, panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti žemesniajam teismui iki kol V. V. atžvilgiu bus išnagrinėta apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, nėra pagrindo, kadangi šis klausimas, kaip teisingai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiuose, taip pat gali būti išspręstas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nuosprendžių vykdymo metu. Pažymėtina, jog atskirais įsiteisėjusiais nuosprendžiais nuteistajam V. V. paskirtos bausmės tarpusavyje anksčiau nebuvo subendrintos, todėl skundo argumentai dėl dvigubo bausmių subendrinimo taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

BK 63 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, be kita ko, turi būti nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, Nr. 2K-316/2009, Nr. 2K-21-628/2021). BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, Nr. 2K-21-628/2021).

Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, į nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumą, taip pat įvertinus skundo argumentus dėl ilgos proceso trukmės, nėra jokio pagrindo išvadai, kad prie apėmimo būdu subendrintos 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta bausmės dalis, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, t. y. 4 metai iš paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės, ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga ar aiškiai per griežta. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dalį, pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose. Kitaip įvertinti nurodytų aplinkybių, nei jas įvertino žemesnysis teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Aukštesnysis teismas teigiamai vertina nuteistojo V. V. dedamas pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės, vertinant visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nelaikytinos esminėmis, kurios savaime mažintų nuteistojo V. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Taip pat galutinės subendrintos bausmės dydžiui neturi įtakos nuteistojo V. V. gynėjo skundo nagrinėjimo metu pateikti nuteistojo V. V. sveikatos būklės duomenys, iš kurių matyti, jog atliekant bausmę V. V. 2021 m. gruodžio 7 d. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, 2025 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis V. V. dėl sveikatos būklės nėra pajėgus atlikti jam paskirtos bausmės, priešingai, patvirtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo sveikatos būklė yra stebima gydytojų ir nuteistajam yra suteikiamos visos reikalingos medicininės paslaugos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais paskirta bausmė turi būti teisinga, o bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, bausmės negali būti mažesnės, nei sankcijose nustatytas minimalus atitinkamų bausmių rūšių dydis, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2021). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. skundžiama nutartimi nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 6 mėnesiams, kaip minėta, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nuteistojo gynėjo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs tiek bausmės paskirtį, tiek ir bausmės skyrimo pagrindus, V. V. paskyrė teisingą subendrintą bausmę, todėl nuteistojo V. V. gynėjo skundo argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.