Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios E. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria E. J. prašymas dėl patirtų išlaidų, susijusių su įgalioto atstovo advokato padėjėjo dalyvavimu teisminiame bylos nagrinėjime, paliktas nenagrinėtu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-1078/2024 J. A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalyje. Paminėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, be kita ko, nukentėjusiajai E. J. iš nuteistojo priteista 1 000 (vienas tūkstantis) eurų bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 13 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiosios E. J. skundas tenkintinas iš dalies.

6. BPK VIII skyriuje (103 – 106 straipsniai) apibrėžta proceso išlaidų sąvoka bei reglamentuota jų atlyginimo (išieškojimo) tvarka. Prašymai dėl proceso išlaidų atlyginimo nuosprendžio vykdymo metu sprendžiami vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis. BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta ir galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Taigi iš ties sutiktina su Skundžiamos nutarties argumentu, kad teismas minėtą sprendimą gali priimti nuosprendžiui jau įsiteisėjus tik tuo atveju, kai jis buvo pateiktas teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau priimant nuosprendį ar nutartį nebuvo išspręstas. Minėta taisyklę dėl šios teisės normos yra ne kartą konkretizavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai jis bent jau buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017); sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo pateiktos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022).

7. Apie tai, jog sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbus ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos nurodoma ir Skundžiamoje nutartyje cituojamoje praktikoje, kas iš esmės ir sudaro didžiąją procesinio sprendimo turinio dalį. Vis tik, pažymėtina, kad žemesniojo teismo cituojamuose procesiniuose sprendimuose susiklosčiusios situacijos nėra analogiškos šiam nagrinėjamam klausimui. Antai, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendyje (Skundžiamoje nutartyje nurodyta klaidingai, t. y. jog nutartyje) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-227-966/2024 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negalėjo būti nagrinėjama; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-1020/2022 kaltinamojo ir nuteistojo prašymas dėl pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo pripažintas pateiktu pavėluotai, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo prašyta (apskritai) spręsti klausimo dėl toje proceso stadijoje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nors gynyba turėjo procesines galimybes tai padaryti, todėl prašymas atmestas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022 nuteistojo gynėjas prašymą dėl išlaidų atlyginimo iškėlė tik kasaciniame teisme, nors tokias procesines galimybes turėjo ir anksčiau, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas neprašė teismo spręsti klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartyje byloje Nr. 1S-190-870/2024 pažymėta, jog nuteistojo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose, tačiau prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo, kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, buvo pateiktas jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo.

8. Tad, minėtose bylose buvo susiklosčiusi kita teisinė situacija, kuri jokiu būdu nėra tapati nagrinėjamai. Nepaisant net ir to, jog iš esmės visuose nurodytuose sprendimuose buvo sprendžiamas klausimas dėl nuteistųjų (išteisintųjų) patirtų bylinėjimosi išlaidų (BPK 106 straipsnio 3 dalis), gi nagrinėjamu atveju – bylinėjimosi išlaidas (jų dalį) prašo priteisti nukentėjusioji (BPK 106 straipsnio 2 dalis), o svarbiausia toks nukentėjusiosios E. J. prašymas buvo pateiktas jau ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip nustatyta, dalyje liko nepatenkintas. O būtent, nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios E. J. atstovas advokato padėjėjas Marius Ruzas 2024 m. spalio 16 d. (įrodymų tyrimo metu, nepriėmus galutinio procesinio sprendimo) (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 51) pateikė prašymą dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo, kuriame nurodoma, jog už atstovo teiktas teisines paslaugas buvo sumokėta 2 000 (du tūkstančiai) eurų; kartu nurodoma, kad prie prašymo pridedami E. J. mokėjimo nurodymai (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 54). Kaip ir nurodoma nukentėjusiosios skunde, iš ties matyti, kad prie prašymo buvo pridėti du vienodi mokėjimo nurodymai Nr. 51510530 1 000 (vieno tūkstančio) eurų sumai (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 55, 56). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2024 m. spalio 16 d., teismui pagarsinus pateiktą ir minėtą prašymą dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo, prieštaravimų dėl prijungimo nebuvo, teismas nutarė prašymą prijungti prie bylos (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 57–60). Būtina pažymėti ir tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje, be kita ko, sprendžiant nukentėjusiosios prašymą dėl išlaidų advokato, dalyvavusio byloje, paslaugoms apmokėti, pirmosios instancijos teismas nenurodė absoliučiai jokių argumentų dėl prašomų priteisti 2 000 (du tūkstančiai) eurų (sumos nurodytos prašyme), lakoniškai nurodydamas, kad iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, jog nukentėjusioji už atstovo paslaugas sumokėjo 1 000 (vieną tūkstantį) eurų, kuris ir buvo priteistas.

9. Esant akivaizdžiam prieštaravimui tarp prašyme nurodytos prašomos priteisti sumos ir prie prašymo pridėtų dviejų tapačių mokėjimų nurodymų, kurie kaip skunde teigia E. J. buvo pateikti per neapsižiūrėjimą, pašalinti apylinkės teismas jokių pastangų nedėjo, aplinkybių kodėl prašoma priteisti suma yra didesnė nei tai įrodo pateikti du kartus vienodi mokėjimo nurodymai nesiaiškino. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pabrėžia, jog bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga yra pateikta teismui. Teismas, būdamas iniciatyvus, privalo tinkamai bei pilnai išsiaiškinti visas aplinkybes, trūkumus turi šalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi tai suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, ir niekas negali paneigti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinto aktyvaus teismo modelio. Atsižvelgiant į aptartą, Skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika, nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamu atveju, todėl aplinkybių vertinimas ir juolab procesinio sprendimo priėmimas negali būti vienodas.

10. Pažymėtina ir tai, kad tiek prie prašymo žemesniajam teismui, tiek prie skundo apygardos teismui pridėtame mokėjimo nurodyme Nr. 76725023, dėl kuriame nurodyto išlaidų dydžio priteisimo ir kilo nagrinėjamas ginčas, atsispindi, jog E. J. advokato padėjėjui Mariui Ruzui 1 000 (vieno tūkstančio) eurų sumą už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje sumokėjo 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. dar vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme (b. l. 3, 12). Taigi visų nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad prašymas dėl patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nebuvo pateiktas pavėluotai, tačiau tinkamai jo neišsprendus (esant neatitikimams dėl išlaidas pagrindžiančių dokumentų), turėjo ir galėjo būti sprendžiamas vykdymo procese, vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsnių nuostatomis.

11. Nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti esminę teisę į teisingą teismą, aukštesnysis teismas išnagrinėti skundo iš esmės bei ištaisyti apylinkės teismo padarytas klaidas negali niekaip kitaip, kaip tik grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo. O būtent, BPK 362 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, žemesnysis teismas, priimdamas baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytą procesinį sprendimą – prašymą palikdamas nenagrinėtu, jokio teismo pranešimo apie prašymo nagrinėjimą suinteresuotiems asmenims neišsiuntė, tokiu būdu niekam nebuvo pranešta apie galimybę pateikti atsiliepimą, pareikšti nušalinimus ar kitus prašymus. Nepranešus apie prašymo nagrinėjimą, kaip tai numatyta BPK, buvo padarytas procesinis pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas aukštesniojo teismo. Be to, nustačius visas keliamam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmus viena iš proceso dalyvių nepalankų procesinį sprendimą, būtų užkirstas kelias tokį sprendimą apskųsti.

12. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, esant privalomumui įvertinti visas klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir proceso dalyvių atliktus veiksmus bendrame kontekste, o neapsiriboti vieno konkretaus procesinio veiksmo įvertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis naikintina, ir E. J. prašymas dėl patirtų išlaidų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti grąžintinas žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Nusprendus grąžinti prašymą nagrinėti iš naujo, kiti skundo argumentai nenagrinėjami ir į juos aukštesnysis teismas neatsakinėja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiosios E. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.

Nukentėjusiosios E. J. prašymą dėl patirtų išlaidų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.