Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjos skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. bausmę atlieka pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendis ir paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 1 d.Komisijos 2017 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustačius, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.Nuteistojo gynėjai komisijos nutarimą apskundus Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, šis, sutikdamas su komisijos nutarime padaryta išvada, 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skundą atmetė.Nuteistojo A. K. gynėja advokatė D. Balčiūnienė skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo skundo dėl komisijos priimto nutarimo argumentų, tik formaliai atkartojo komisijos nutarimo motyvus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. K., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo pirmą kartą svarstytas 2017 m. liepos 20 d., t. y. jam pataisos namuose išbuvus kiek daugiau, nei du mėnesius. A. K. negalėjo parodyti kažkokių teigiamų pokyčių, nes iš esmės jis nėra neigiama asmenybė. Per neilgą laiko trapą A. K. neturėjo galimybės gauti paskatinimų ar įgyvendinti kitų sąlygų, kurias būtų galima pateikti kaip bausmės tikslų pasiekimą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrindą manyti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals patvirtinančias aplinkybes. Tačiau neilgas buvimas pataisos įstaigoje negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. A. K. nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, t. y. daugiau kaip keturis metus, buvo laisvėje, jam buvo paskirtos kardomosios priemonės, kurių jis nepažeidė. A. K. susituokė, rūpinosi neįgalia mama. Būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pasak gynėjos, teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad A. K. kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad A. K. anksčiau neteistas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyti neteisingi duomenys, kad A. K. du kartus teistas Ispanijoje, nes tokių teistumų jis neturi. Teismas nutartyje atkartojo komisijos teiginį apie tariamai neigiamą A. K. požiūrį į darbą, tačiau iš viso nevertino pateiktų duomenų apie jo sveikatos būklę ir galimybę dirbti. A. K. dirbti nori, tačiau jokio darbo pagal jo sveikatos būklę pasiūlyta nebuvo. Po komisijos nutarimo priėmimo A. K. pateikė medicininius duomenis laisvės atėmimo įstaigos administracijai ir buvo pripažinta, kad jis dėl sveikatos negali dirbti fizinio darbo. Taip pat teismas rėmėsi prieštaringomis komisijos išvadomis apie nuteistojo požiūrį į mokslą – neva jis nesidomėjo galimybe mokytis. Atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog A. K. nesimoko dėl objektyvių priežasčių. A. K. būtų norėjęs mokytis, tačiau jam atvykus į pataisos įstaigą jokia mokymo grupė nebuvo formuojama, galimybė mokytis būtų tik nuo rudens. Po komisijos nutarimo priėmimo atsirado objektyvi galimybė ir A. K. užsiregistravo mokytis. Jis laisvėje dirbo, turi įgijęs suvirintojo specialybę, o per trumpą laiką pataisos įstaigoje nebuvo galimybės įgyti kitą specialybę. Skunde nuteistojo gynėja pažymi, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nutartyje nurodyti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai neturėtų būti vertinami kaip labiau reikšmingi, negu socialiniai veiksniai: A. K. turi stiprius šeiminius ryšius, yra vedęs, palaiko artimus ryšius su seserimi ir jos šeima, su neįgalia mama, kurios rūpintoju yra paskirtas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki bausmės atlikimo pradžios dirbo ir jei būtų paleistas, vėl dirbtų, yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Iš paminėto galima spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliuojant nuo visuomenės. Nuteistojo A. K. gynėjos skundas tenkinamas iš dalies.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Vienas iš formalių pagrindų lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bausmės atlikimo metu. Šis pagrindas yra nustatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, todėl jo taikymas ar netaikymas nepriklauso nei nuo komisijos, nei teismo valios. Formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, todėl kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesant formalių pagrindų, nevertintinos. Nagrinėjamu atveju iš komisijos priimto nutarimo matyti, kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. K. buvo grindžiamas tuo, kad jis neatitinka formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nevykdo dviejų iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių dėl darbinės veiklos ir specialybės įgijimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymima, kad pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriais remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, yra socialinio tyrimo išvada. Kolegija, patikrinusi pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadoje ir komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju komisijos priimtas nutarimas neatitinka byloje, tame tarpe ir socialinio tyrimo išvadoje, nustatytų aplinkybių, o pati išvada taip pat yra netiksli. Iš bylos medžiagos matyti, kad komisijos nutarime netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padarytos išvados dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymo neatitinka socialinio tyrimo išvados. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis A. K. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų 2-os ir 3-os priemonių, t. y. jokia darbine veikla pataisos namuose neužsiima, darbu nesidomėjo, atvykęs į pataisos įstaigą parašė atsisakymą dirbti administracijos pasiūlytą darbą; nesimoko, dėl galimybės įgyti specialybę nesikreipė. Socialinio tyrimo išvados 5.2. punkte (taip pat ir 7.1. punkte) nurodyta, kad nuteistasis nevykdo tik vienos iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių dėl darbinės veiklos. Tame pačiame išvados punkte nurodoma, kad A. K. nors ir nesimoko, tai daro dėl objektyvių priežasčių. Šių aplinkybių visumoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad nuteistasis nevykdo priemonių dėl darbinės veiklos ir specialybės įgijimo. Esant tokiems prieštaravimams lieka neaišku, kuriame iš minėtų dokumentų yra nurodyti teisingi duomenys. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nėra atskleista, kokios priežastys (aplinkybės) lėmė nuteistojo apsisprendimą nedirbti, o tai yra itin svarbu darant išvadas apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, kadangi numatytos priemonės gali būti nevykdomos ir dėl objektyvių priežasčių. Be to, kaip jau minėta, pati socialinio tyrimo išvada nėra tiksli. Išvados 4.1. punkte nurodoma, kad A. K. teistas vieną kartą, tuo pačiu nurodant, kad dar du kartus teistas Ispanijoje. Iš 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu (duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko) matyti, kad A. K. anksčiau neteistas. Kad jis neteistas nurodyta ir komisijos priimtame nutarime. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo reikalinga vertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o to padaryti remiantis prieštaringa socialinio tyrimo išvada yra neįmanoma. Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama informacija turi lemiamą reikšmę sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo. Dėl šių priežasčių socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys negali kelti net menkiausios abejonės dėl jų objektyvumo ir atitikimo tikrovei.Esant paminėtų aplinkybių visumai komisijos priimtas nutarimas, kuriame nustatytos aplinkybės neatitinka kitų teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų ir kuris priimtas remiantis prieštaringa socialinio tyrimo išvada, negali būti laikomas pagrįstu, o jame išdėstytos išvados – atitinkančios faktines aplinkybes. Taip pat pagrįsta negali būti laikoma ir skundžiama apylinkės teismo nutartis. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismo nutartis naikintina, o nuteistojo A. K. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grąžintinas komisijai svarstyti iš naujo.